Vilniaus apygardos teismo nutartis

dalyvaujant pareiškėjų (kreditorių) atstovui advokato padėjėjui P. Š., nemokumo administratoriui A. A., apeliantei ir pareiškėjams nesant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Namus“ kreditorės (apeliantės) G. D. ginčijamų kreditorių V. G. ir V. P. finansinių reikalavimų atsakovei bankrutuojančiai uždarajai bendrovei „Namus“, bankrutuojančios uždarosios bendrovės „Namus“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 8 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Namus“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratoriumi paskirtas A. A.. Nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 29 d.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino administratoriaus neginčijamų BUAB „Namus“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą.

3. 2024 m. sausio 22 d. gavus kreditorės G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apygardos teismo 2024 m. sausio 9 d. nutarties dalių, kuriomis buvo patvirtinti nemokumo administratoriaus perduoti teismui tvirtinti kreditorių V. P. ir V. G. reikalavimai dėl netesybų, teismas 2024 m. sausio 23 d. nutartimi G. D. atskirąjį skundą priėmė, panaikino 2024 m. sausio 9 d. nutarties dalis dėl kreditorių V. P. ginčijamo 17 696,34 Eur finansinio reikalavimo ir V. G. ginčijamo 17 696,34 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo ir išskyrė šių kreditorių ginčijamus kreditorinius reikalavimus nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.

5. Teismo nustatytu terminu gautas pareiškėjų V. P. ir V. G. atsiliepimas į atskirąjį skundą, pareiškėjai prašo skundą atmesti, jų finansinius reikalavimus bankroto byloje tvirtinti pilna apimtimi bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš kreditorės. Nurodo, jog kreditorė G. D. yra pirmosios eilės kreditorė, kurios interesų V. P. ir V. G. kreditoriniai reikalavimai visiškai nepažeidžia. Taip pat, tik nemokumui administratoriui priskirtina teisė ginčyti kreditorinius reikalavimus (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 9 punktas), teisės ginčyti kitų kreditorių reikalavimus JANĮ 43 straipsnis nesuteikia kitiems kreditoriams. Kreditorė G. D. nepateikė jokių teisinių ir faktinių prielaidų į teisę ginčyti reikalavimus nenurodė. Nemokumo administratorius nenurodė, kad ginčija V. P. ir V. G. kreditorinius reikalavimus, tam pagrindo ir nebuvo, abu kreditoriai pateikė kreditorinius reikalavimus patvirtinančius dokumentus – preliminariąsias būsimų gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkimo-pradavimo sutarčių kopijas, avansinių mokėjimų nurodymus bei pretenzijas. Kreditoriai savo reikalavimus kildino iš 2020 m. gruodžio 15 d. preliminariųjų būsimų gyvenamųjų namų ir žemės sklypų pirkimo pradavimo sutarčių. Byloje ginčo, kad BUAB „Namus“ neįvykdė savo prisiimtų įsipareigojimų, nėra. Sutartys buvo nutrauktos vienašališkai pagal Sutarčių 7.3. ir 7.3.1. p., kad atitinkamai sukėlė BUAB „Namus“ Sutarčių 8.4. p. nurodytas pasekmes. Tiek V. P., tiek V. G. reikalavimai turi Sutarčių sąlygų pagrindą: avansinė įmoka, t.y. 17 362,50 Eur, o 18 proc. bauda nuo sutarties 4.1 p. nurodytos galutinės sumos yra 17 696,34 Eur. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jų reikalavimai buvo pagrįsti Sutarties nuostatomis, todėl nekeistini. Sutarties sąlygos yra galiojančios ir turinčios įstatymo galią, reikalavimai dėl jų negaliojimo buvo nepareikšti, todėl toks sutartinių teisinių modifikavimas, kai keičiamos sutarties sąlygos kreditorinių reikalavimų tvirtinimo etape, apskritai būtų nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju atskirajame skunde nėra jokių pagrindų dėl kurių galėjo būti mažinama bauda, kadangi BUAB „Namus“ sutartį sudarė verslo tikslais, sutartis buvo pateikta iš BUAB „Namus“ pusės, todėl šiuo atveju kreditoriams sudarant sutartis jų asmeniniams tikslams, o BUAB „Namus“ verslo tikslams, baudos mažinimas negalėjo būti taikomas. Teismų praktikoje nėra ir negali būti nustatytas konkretus netesybų dydis. Šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška, todėl šalys netesybų mokėjimo sąlygą sutarties pažeidimo atveju gali nustatyti užtikrindami bet kokius sutartinius teisinius santykius (CK 6.156 straipsnis). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, nes tai, jog sudarydamos sutartį šalys nustato nemažus delspinigius, dar nereiškia prieštaravimo viešajai tvarkai, todėl, sprendžiant dėl priteistų delspinigių dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, kokio dydžio delspinigiai pasirinkti šalių valia ir sulygti sutartimi. Nagrinėjamu atveju nepateikta jokių netesybų mažinimo pagrindų ar sutartinės atsakomybės mažinimo ar šalinimo pagrindų, todėl prieštaravimai yra nepagrįsti, o kreditoriai reikalavimai tvirtinami.

7. Teismo posėdžio metu pareiškėjų V. P. ir V. G. atstovas advokato padėjėjas prašė skundą atmesti ir kreditorių reikalavimus patvirtinti.

Pareiškėjų kreditorių V. P. ir V. G. reikalavimus dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo tenkinti.

10. Nemokumo administratorius, patikrinęs kreditorių V. P. ir V. G. prašymus ir pateiktus dokumentus šių kreditorių reikalavimų neginčijo ir pateikė teismui juos tvirtinti. Minėta, jog Vilniaus apygardos teismas 2024 m. sausio 9 d. nutartimi patvirtino šiuos kreditorių finansinius reikalavimus, tačiau 2024 m. sausio 23 d. nutartimi priėmęs G. D. atskirąjį skundą panaikino 2024 m. sausio 9 d. nutarties dalis dėl kreditorių V. P. ginčijamo 17 696,34 Eur finansinio reikalavimo ir V. G. ginčijamo 17 696,34 Eur finansinio reikalavimo tvirtinimo ir išskyrė šių kreditorių ginčijamus kreditorinius reikalavimus nagrinėti atskiroje civilinėje byloje.

11. Taigi, bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju yra minimų kreditorių reikalavimai atsakovei BUAB „Namus“ dėl netesybų – baudų kiekvienam kreditoriui po 17 362,34 Eur, t. y. antros eilės antru etapu tenkinamų reikalavimų. Dėl pirmu etapu tenkinamų kreditorių iš atsakovės BUAB „Namus“ reikalaujamų sumų po 17 362,50 Eur kiekvienam kreditoriui (2000 m. gruodžio 16 d. atlikti avansiniai mokėjimai) ginčo nėra, jie bankroto byloje yra patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė UAB „Namus“ (pardavėjas) ir V. P. (pirkėjas) bei UAB „Tomkara“ (Statytojas) sudarė Preliminarią būsimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas ir pirkėjas įsipareigojo šioje sutartyje nurodytais terminais ir numatytomis sąlygomis sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį iki Sutarties 5.1. punkte nurodyto termino, pagal kurią pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už Sutarties 4.1. punkte nurodytą kainą, kuri sudarė 38 313 Eur. Taigi, turto kaina lygi 38 313 Eur, turto kainos dalis, lygi 17 362,50 Eur pirkėjo turėjo būti sumokama per 2 darbo dienas po šios sutarties sudarymo ir laikoma avansine įmoka, kuri įskaitoma į pagrindinės sutarties kainą (Sutarties 4.7.1 punktas). Sutarties 8.4, punkte numatyta, jog jeigu ši Sutartis nutraukiama šios Sutarties 7.3 punkte numatytais pagrindais (Statytojas ilgiau kaip 90 d. vėluoja įvykdyti statybos darbus, pardavėjas neįvykdo įsipareigojimo pakviesti pirkėją sudaryti Pagrindinę sutartį arba nepateikia sutarties sudarymui reikalingų dokumentų <...>) arba Pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl to, kad Pardavėjas nevykdo šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti iki Pagrindinės sutarties sudarymo, Pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjui pagal Sutarties 4.7.1. punkte sumokėtą sumą (jeigu ji buvo faktiški sumokėta) ir sumokėti 18 proc. baudą nuo galutinės (sutarties) sumos. Šalys aiškiai susitarė, jog kad tokiu atveju nei pardavėjas, nei Statytojas neturi pareigos padengti jokių kitų pirkėjo turėtų nuostolių ir pirkėjas neturi teisės jų reikalauti. Sutarties 8.5. punkte pirkėjas patvirtina, kad Sutarties 8.4. punkte numatytos netesybos yra pagrįstos, protingos, nekvestionuojamos ir sąžiningos bei atspindi minimalius nuostolius, kuriuos šalys realiai patirtų dėl kitos šalies įsipareigojimų pažeidimo ar šios Sutarties nutraukimo bei buvo aptartos ir suderėtos abipusių derybų būdu <...> ir atitinka laisvos valios išraiška pagrįstų derybų rezultatą.

13. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad 2020 m. gruodžio 15 d. atsakovė UAB „Namus“ (pardavėjas) ir V. G. (pirkėjas) bei UAB „Tomkara“ (Statytojas) sudarė Preliminarią būsimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pardavėjas ir pirkėjas įsipareigojo šioje sutartyje nurodytais terminais ir numatytomis sąlygomis sudaryti notariškai patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį iki Sutarties 5.1. punkte nurodyto termino, pagal kurią pardavėjas parduotų, o pirkėjas pirktų pardavėjui nuosavybes teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) už Sutarties 4.1. punkte nurodytą kainą, kuri sudarė 38 313 Eur. Taigi, turto kaina lygi 38 313 Eur, turto kainos dalis, lygi 17 362,50 Eur pirkėjo turėjo būti sumokama per 2 darbo dienas po šios sutarties sudarymo ir laikoma avansine įmoka, kuri įskaitoma į pagrindinės sutarties kainą (Sutarties 4.7.1 punktas). Sutarties 8.4. punkte numatyta, jog jeigu ši Sutartis nutraukiama šios Sutarties 7.3 punkte numatytais pagrindais (Statytojas ilgiau kaip 90 d. vėluoja įvykdyti statybos darbus, pardavėjas neįvykdo įsipareigojimo pakviesti pirkėją sudaryti Pagrindinę sutartį arba nepateikia sutarties sudarymui reikalingų dokumentų <...>) arba Pagrindinė sutartis nėra sudaroma dėl to, kad Pardavėjas nevykdo šioje Sutartyje numatytų įsipareigojimų, kurie turi būti įvykdyti iki Pagrindinės sutarties sudarymo, Pardavėjas įsipareigoja grąžinti pirkėjui pagal Sutarties 4.7.1. punkte sumokėtą sumą (jeigu ji buvo faktiški sumokėta) ir sumokėti 18 proc. baudą nuo galutinės (sutarties) sumos. Šalys aiškiai susitarė, jog kad tokiu atveju nei pardavėjas, nei Statytojas neturi pareigos padengti jokių kitų pirkėjo turėtų nuostolių ir pirkėjas neturi teisės jų reikalauti. Sutarties 8.5. punkte pirkėjas patvirtina, kad Sutarties 8.4. punkte numatytos netesybos yra pagrįstos, protingos, nekvestionuojamos ir sąžiningos bei atspindi minimalius nuostolius, kuriuos šalys realiai patirtų dėl kitos šalies įsipareigojimų pažeidimo ar šios Sutarties nutraukimo bei buvo aptartos ir suderėtos abipusių derybų būdu <...> ir atitinka laisvos valios išraiška pagrįstų derybų rezultatą.

14. Nustatyta, kad abu pirkėjai savo pareigą dėl avanso sumokėjimo įvykdė, t. y. atsakovei 2020 m. gruodžio 16 d. sumokėjo po 17 362,34 Eur avanso sumą.

15. Tarp šalių nėra ginčo, jog Pagrindinė sutartis šalių Preliminarioje būsimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytais terminais nebuvo sudaryta, pirkėjai pareiškė pretenzijas pardavėjui dėl prievolės įvykdymo, t. y. dėl avanso grąžinimo ir dėl Sutartyse nustatyto dydžio (18 proc.) baudų sumokėjimo, tačiau UAB „Namus“ prievolė pirkėjams nebuvo įvykdyta. Pagal esamą JANĮ reglamentavimą, juridiniam asmeniui iškėlus bankroto bylą jo prievolių vykdymo terminai laikomi suėjusiais.

16. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad preliminariosios sutarties šalis CK 6.165 straipsnio 4 dalies prasme turi teisę reikalauti ir netesybų, kaip minimalių nuostolių, turėtų dėl kitos šalies nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį, atlyginimo, jeigu tokia turtinė prievolė yra įtvirtinta sutartyje. Civilinė atsakomybė, kylanti nevykdant preliminariosios sutarties, yra grindžiama kalte, t. y. pagrindas taikyti civilinę atsakomybę yra tik tada, jeigu šalis ne tik pažeidė preliminariąją sutartį, kaip tokio pobūdžio sutarties pažeidimas suprantamas pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, bet ir egzistuoja jos kaltė dėl sutarties pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-469/2020).

17. Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčo dėl pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties terminu nesudarymo priežasčių ir atsakovo kaltės, t .y. egzistuoja visos atsakovo sutartinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos (atsakovė kaltę pripažįsta). CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019, 27 punktas). Sutarties laisvės principas, išskyrus įstatymo leidėjo nustatytus ribojimus (CK 6.183 straipsnis, 6.192 straipsnio 4 dalis), lemia taip pat sutarties šalių teisę nutraukti sutartį, ją papildyti arba bendru susitarimu ją pakeisti (CK6.223 straipsnio 1 dalis).

18. Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (CK 6.165 straipsnio 1 dalis). Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią (CK 6.165 straipsnio 2 dalis). Preliminarioji sutartis yra sudaroma ikisutartinių santykių stadijoje. Viena vertus, ja sukuriamas tvirtesnis teisinis santykis negu derybos, kurios nėra forminamos tokia sutartimi, kita vertus, jos sukuriamas teisinis santykis yra trapesnis už sutartinius santykius, nes jos objektas yra pagrindinės sutarties sudarymas, todėl ribojami jos pažeidimo atveju taikomi gynybos būdai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-695/2017, 15 punktas; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-209-695/2018, 25 punktas).

20. Pažymėtina, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko), dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų skirta tam, kad kreditoriui nereikėtų įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008).

21. Įstatyme apibrėžti du galimo netesybų sumažinimo pagrindai: gali būti mažinamos aiškiai per didelės (neprotingo dydžio) netesybos arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-916/2023). Be to, kasacinis teismas yra suformulavęs kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiamas netesybų mažinimo klausimas. Vienas esminių kriterijų yra sutarties šalis siejantis teisinių santykių pobūdis. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012).

22. Sutarties laisvės ir privalomumo principai yra labai svarbios vertybės, užtikrinančios sutarties šalims galimybę laisvai veikti ir patiems matuoti savo riziką, todėl teismo kišimasis į jų suderėtas netesybas galimas tik tuo atveju, kai netesybų dydžio neprotingumas yra akivaizdus. Šalių Sutarčių 8.4. punktuose šalys įtvirtino nuostatą, kad jeigu pagrindinė sutartis nėra sudaroma šioje sutartyje nustatytomis sąlygomis ir / ar per šios sutarties 5 punkte nustatytą terminą dėl pardavėjo (atsakovo) kaltės, pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui sumokėtą avansą bei papildomai sumokėti pirkėjui (pareiškėjams) nuostolių atlyginimo sumą lygią 18 proc. nuo sutarties sumos. Tokia sutarties nuostata leidžia spręsti, kad sutarties šalys susitarė ne dėl realių nuostolių atlyginimo, o dėl minimalių nuostolių, kurių dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nukentėjusi šalis neprivalo papildomai įrodyti.

23. Atsižvelgiant į tai, o taip pat į tai, kad atsakovė yra verslininkė, o pirkėjai bylos duomenimis yra fiziniai asmenys, siekę sudaryti pirkimo sutartis savo šeimos poreikiams tenkinti (name gyventi), pirkėjų įmokėtas avanso pinigų sumas pardavėjas laiko ir negrąžina daugiau kaip treji metai, teismo vertinimu nėra pagrindo teigti, jog tokia sutarties sąlyga būtų suteikusi pareiškėjams išskirtinio pranašumo ar būtų nesąžininga, todėl nėra pagrindo šalių sulygtą netesybų dydį laikyti neprotingai per dideliu, o tuo pačiu nėra pagrindo ir teismui įsiterpti į sutarties laisvės principo nulemtas sutarties šalių sulygtas sąlygas bei jas keisti (mažinti).

24. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 8 d. nutartimi BUAB „Namus“ bankroto byloje G. D. iš kreditorių sąrašo pašalinta, o teismo nutartis įsiteisėjo 2024 m. kovo 20 d., nagrinėjamu atveju ji neturi materialinio teisinio suinteresuotumo, todėl jos prieštaravimai atmetami ir šiuo pagrindu. Taip pat nepagrįsti ir išimtinai deklaratyvaus pobūdžio yra skundo argumentai dėl viešo intereso ar pačios bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesų pažeidimo.

25. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas apeliantės argumentus dėl kreditorių finansinių reikalavimų ginčijimo bankroto byloje atmeta kaip nepagrįstus ir kreditorių prašymus tenkina – tvirtina jų antros eilės antru etapu tenkinamus pareiškėjų V. P. ir V. G. po 17 696,34 Eur dydžio finansinius reikalavimus BUAB „Namus“.

26. Apeliantės G. D. atskirajame skunde išdėstytus argumentus bei prieštaravimus atmetus, iš jos pareiškėjui V. P. priteisiamos jo patirtos 217,80 Eur bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo atstovavimą teisme (CPK 93 straipsnis). V. G. ir nemokumo administratorius duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334, 290 – 291 straipsniais,

nutaria:

G. D. prieštaravimus atmesti.

Patvirtinti kreditoriaus V. P. antros eilės antru etapu tenkinamą 17 696,34 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Namus“ bankroto byloje.

Patvirtinti kreditoriaus V. G. antros eilės antru etapu tenkinamą 17 696,34 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Namus“ bankroto byloje.

Priteisti iš G. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) 217,80 Eur (du šimtai septyniolika eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjo V. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.