Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-908-798/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2022-12-20
Bylos Nr.: e2A-908-798/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00944-2021-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Antanas Rudzinskas, Irmantas Šulcas, Žilvinas Terebeiza
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės Girelės
Atsakovas: akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
2.6.39.2.5.8Kito turto draudimas

Civilinė byla Nr. e2A-908-798/2022Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00944-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 2.6.39.2.5.8 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmanto Šulco ir Žilvino Terebeizos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Girelės paukštynas apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Girelės paukštynas ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokų, kompensacinių palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Girelės paukštynas ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ 560 278,23 Eur draudimo išmoką.

2. Nurodė, kad atsakovė (draudikas) atsisakė išmokėti ieškovei (draudėjui) draudimo išmoką pagal Gyvūnų draudimo liudijimą, kuriuo 1 091 805,74 Eur suma buvo apdraustos 200 755 vienetai paukščių (vištų dedeklių) nuo užkrečiamųjų ligų rizikos bei papildomai apdraustos draudžiamųjų įvykių žalos vietos tvarkymo ir utilizavimo išlaidos. Draudimo laikotarpis buvo nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m. rugsėjo 26 d. Ieškovei priklausančiame paukštyne Kaišiadoryse: 1) paukštidėje Nr. 13 2020 m. liepos 9 d. buvo nustatyti paukščių užsikrėtimai „Salmonella gallinarum“ infekcija. Paukštidės Nr. 13 paukščių sanitariniai skerdimai įvykdyti 2020 m. liepos 22, 24 ir 26 dienomis; 2) paukštidėje Nr. 14 2020 m rugpjūčio 11 d. buvo nustatyti paukščių užsikrėtimai „Salmonella gallinarum“ infekcija ir tą pačią dieną (2020 m rugpjūčio 11 d.) įvykdytas paukščių skerdimas; 3) paukštidėje Nr. 9 2020 m. rugpjūčio 18 d. buvo nustatyti paukščių užsikrėtimai „Salmonella gallinarum“ bei 2020 m. rugpjūčio 30 d. ir 2020 m. rugsėjo 1 ir 3 dienomis įvykdyti paukštidės Nr. 9 paukščių sanitariniai skerdimai. Ieškovė pranešė atsakovei apie paukštidėse, numeriai: 9, 13 ir 14 nustatytus užsikrėtimus bei apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau tekste – ir Tarnyba) nurodymą paskersti paukštidėse, numeriai: 9, 13 ir 14 buvusius paukščius. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2018 m. sausio mėn. – 2020 m. rugpjūčio 31 d. žalos administravimo byloje Nr. 2433673 priėmė sprendimą, nelaikyti draudžiamaisiais įvykiais UAB Girelės paukštyno paukštidėse, numeriai: 9, 13 ir 14 nustatytų paukščių užsikrėtimų „Salmonella gallinarum“ infekcija, paukščių gaišimų ir skerdimų ir nemokėti draudimo išmokų. Ieškovės kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl draudimo išmokų priteisimo, nes atsakovė ydingai ir selektyviai aiškina Draudimo taisyklių nuostatas, dirbtinai susiaurino draudžiamojo įvykio apibrėžtį. Vilniaus apygardos teisme yra išnagrinėta analogiška civilinė byla Nr. e2-1724-656/2021, kurioje teismas yra pasisakęs dėl analogiškų Draudimo taisyklių (4.1.9 papunkčio) nuostatų, t. y. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje expressis verbis (pažodžiui) nenumatyta, kad tam, kad įvykis būtų pripažintas draudžiamuoju, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi priimti sprendimą, kuriuo asmuo įpareigojamas priverstinai paskersti ar sunaikinti viena ar keliomis ligomis sergančius gyvūnus. Apdraustų gyvūnų užsikrėtimą užkrečiamąja liga apibrėžta ne tik Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje, tačiau ir Draudimo taisyklių II dalies 1.17 papunktyje. Ieškovė tokios draudimo sutarties, kuria būtų draudžiama tik dalis su užkrečiamosiomis ligomis susijusios rizikos, būtų apskritai nesudariusi ir nemokėjusi atsakovei didesnės draudimo įmokos. Ieškovė nesutinka su atsakove, kad draudimo išmokos turėtų būti apskaičiuojamos ne pagal apdraustų paukščių rinkos vertę, o pagal 5,14 Eur vieno apdrausto paukščio vertę, gautą pagal Draudimo liudijime nurodytą draudimo sumą (718 696 Eur + 313 110 Eur) ir ją padalijant iš Draudimo liudijime nurodyto bendro apdraustų paukščių skaičiaus (200 755); maksimali draudimo išmokų suma, pritaikius 20 proc. išskaitą (franšizę), galėtų būti 242 604,78 Eur.

Atsiliepimas

3. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimai ir / ar rekomendacijos skersti gyvūnus nėra priverstiniai nurodymai paskersti paukščius ginčo draudimo sutarties prasme. „Leidimas“ ir (ar) „rekomendacija“ reiškia, kad juos gavęs asmuo turi veiksmų pasirinkimo laisvę ką nors daryti / nedaryti. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę duoti nurodymus priverstinai paskersti gyvūnus, jei jie suserga infekcinėmis ligomis. Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1724-656/2021 yra neįsiteisėjęs. Atsakovės nuomone, Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio dalis apie „neatlyginamus nuostolius“ neturėtų kaip nors pagrįsti plečiamąjį draudžiamojo įvykio sudėties aiškinimą, ignoruojant patį draudžiamojo įvykio sudėties tekstą, kuriame nurodytos tik pasekmės: gyvūno paskerdimas ir sunaikinimas. Gyvūno liga vienu metu negali būti užkrečiama, neužkrečiama arba labai pavojinga užkrečiama. Ginčo įvykis nėra draudžiamasis įvykis, nes ieškovė, turėdama Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą ir neieškodama jokių galimų alternatyvų, savo valia paskerdė vištas ir tik po to informavo atsakovę, dėl to jokie „draudiko nurodymai“ negalėjo būti ir nebuvo ieškovei duoti. Ieškovė paskerdė 60 135 vištas ir už tai iš „NEMATEKO“ verslo grupei priklausančios įmonės gavo 5 837,92 Eur. Atsakovė sutinka su ieškove, kad ginčo draudimo sutartimi paukščiai buvo apdrausti „rinkos verte“. Tačiau maksimali vienos vištos vertė (ir maksimali draudimo suma), įskaičius maksimalų galimą vertės padidėjimą, gali būti 5,14 Eur. Pagal draudimo sutartį maksimali draudimo suma, įskaičius galimą vertės vienos vištos vertės padidėjimą, gali būti 303 255,98 Eur (60 135 Eur paskerstų vištų × 5,14 Eur vienos vištos vertė – 5 837,92 Eur). Draudimo taisyklių II dalies 5 skyriuje nurodyti įvykiai, kurie gali būti susiję su gyvūnų užkrečiamomis (infekcinėmis) ligomis. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje suformuluotas bendrasis draudžiamojo įvykio atsitiktinumo principas. Ieškovė paskerdė 60 135 vištų. Kitos vištos nugaišo, todėl jos negali būti įtrauktos į draudimo išmokas pagal Taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio apskaičiavimą. Atsakovė 2022 m. balandžio 6 d. pateiktuose paaiškinimuose papildomai nurodė, kad paukščių kiekis ir jų bendra vertė paukštidėse dėl jų auginimo specifikos nuolat kinta. Penėjimo ar produktyvųjį laikotarpį atgyvenę paukščiai paskerdžiami, o į jų vietą perkeliami jaunikliai; jaunikliai ir produktyviojo laikotarpio pabaigos paukščiai yra ženkliai pigesni, nei paukščiai produktyviojo laikotarpio pradžioje, todėl atsižvelgiant į šią specifiką ir buvo sutarta dėl galimo „vertės padidėjimo“ ribų. Bendras apdraustų paukščių skaičius yra 200 753. Sudėjus apdraustų vištų vertę su šalių sutartu maksimaliai galimu tos vertės padidėjimu ir padalijus iš apdraustų vištų kiekio gauname, kad absoliutus vienos vištos vertės maksimumas pagal ginčo draudimo sutartį gali būti 5,14 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Teismas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2020 m. liepos 13 d. rašto Nr. 33S-(33.6)-1512 nustatė, kad pareigūnai, įvertinę gydymo (ne)efektyvumą ir galimą gyvūnų gerovės pažeidimą, todėl rekomendavo ieškovei paskersti užkrėstą vištų dedeklių pulką. Panaši situacija pasikartojo. UAB Girelės paukštynas 2020 m. liepos 23 d. rašte Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nurodė, kad 2020 m. liepos 22 d. kritusių paukščių kiekis padidėjo iki 227 vnt., o 2020 m. liepos 23 d. iki 271 vnt. Gydymas antimikrobiniais vaistais buvo neefektyvus. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. liepos 31 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-1668 pateikė rekomendaciją paskersti vištų pulką.

4.2. Teismas vertino, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi teisę prevencijos tikslais nurodyti privalomas priemones, įskaitant dėl to, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, tačiau atsakovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl tokios draudimo apsaugos.

4.3. UAB Girelės paukštynas paukštidėse (Kaišiadoryse, Paukštininkų g. 38), numeriai: 9, 13 ir 14 vištos dedeklės užsikrėtė „Salmonella Gallinarum“. Ieškovė nurodė, kad vištų dedeklių gydymas antimikrobiniais vaistais neveiksmingas, nes nuo 2020 m. liepos 22 d. kritusių paukščių kiekis padidėjo iki 227 vnt., o 2020 m. liepos 23 d. iki 271 vnt. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, argumentuodama gyvūnų gerovės pažeidimu, rekomendavo paskersti užkrėstą vištų pulką. Teismas, įvertinęs nurodytas faktines aplinkybes, nusprendė, kad taikomas Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatytas draudžiamojo įvykio atvejis – paukščių nugaišimas, žūtis arba sunaikinimas dėl užkrečiamosios ligos.

Šalies argumentai

4.4. Ieškovė prašė remtis Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1724-656/2021 pateiktais išaiškinimas, o atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė remiasi tik jai palankiomis šio teismo sprendimo dalimis ir ignoruoja jai nepalankias dalis.

Žemesnės instancijos teismas

4.5. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022 37, 38 punktuose nurodė, kad Draudimo taisyklių 4.1.9 papunktyje draudžiamasis įvykis konstatuojamas esant dviem kumuliatyviems elementams: 1) turi būti konstatuojamas gyvūno susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga; 2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi nurodyti priverstinai paskersti ar sunaikinti ta liga sergančius gyvūnus.

4.6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022 pateiktą išaiškinimą aktualų šiai nagrinėjamai bylai, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rašte nurodyta rekomendacija paskresti užkrečiamąja liga sergantį gyvūną negali būti laikoma nurodymu jį priverstinai paskersti, atmetė ieškinį kaip neįrodytą, nekartodamas aukštesnės instancijos teismo motyvų dėl ieškovės pateiktos draudžiamojo įvykio sąvokos aiškinimo, paremtos įvairiais teisės aiškinimo metodais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

5. Ieškovė UAB Girelės paukštynas apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl antrosios draudžiamojo įvykio sąlygos, apsiribojo klaidingu lingvistiniu Draudimo taisyklių nuostatų vertinimu, ignoravo kitus įstatyme įtvirtintus ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotus sutarčių aiškinimo metodus, todėl netinkamai ir siaurinamai aiškino Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas. Taip pat netinkamai vertino bylos faktinių aplinkybių bei įrodymų visumą. Nuspręsdamas dėl ginčo įvykių nedraudžiamumo paneigė ginčo šalių sudarytos draudimo sutarties esmę ir tikslą.

5.2. Draudimo taisyklių 4.1.9 papunkčio interpretaciją, kad užkrečiamųjų ligų draudžiamajam įvykiui neva reikalingas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomas įpareigojimas paskersti užsikrėtusius gyvūnus, sugalvojo ir iškėlė atsakovė 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendime, kuriuo atsisakė mokėti draudimo išmoką, kaip argumentą išvengti didelės (virš 0,5 mln. eurų) draudimo išmokos mokėjimo draudėjos paukščiams susirgus užkrečiamąja liga. Teismas turėjo vadovautis ne atsakovės gynybine interpretacija, o analizuoti ir vertinti ginčui aktualias draudimo sutarties nuostatas, jų turinį.

5.3. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatytos dvi sąlygos, kurioms egzistuojant, įvykis susijęs su užkrečiamosiomis ligomis, pripažįstamas draudžiamuoju: 1) gyvūnų užsikrėtimas užkrečiamąja liga; 2) neigiamos pasekmės, susijusios su gyvūnų užsikrėtimu užkrečiamąja liga – gyvūnų nugaišimas, žūtis, sunaikinamas ir (ar) priverstinis paskerdimas. UAB Girelės paukštynas trejose paukštidėse buvo nustatyti paukščių (vištų) užsikrėtimai salmonelioze, t. y. užkrečiamąja (infekcine) liga. Atsakovė nei iki šios civilinės bylos inicijavimo, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės ir pripažino, kad ieškovės trejuose paukštynuose laikyti paukščiai užsikrėtė užkrečiamąja liga. Vadinasi, nėra ginčo, kad egzistuoja pirmoji Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje nurodyta draudžiamojo įvykio sąlyga – apdraustų gyvūnų užsikrėtimas užkrečiamąja liga.

5.4. Taip pat yra antroji sąlyga – neigiamos pasekmės, susijusios su UAB Girelės paukštynas paukštidėse, numeriai: 9, 13 ir 14 laikytų paukščių užsikrėtimu užkrečiamąja liga („Salmonella gallinarum“ infekcija). Teismas, ignoruodamas sutarčių aiškinimo taisykles ir vadovaudamasis klaidingu lingvistiniu Draudimo taisyklių aiškinimu, nepagrįstai siaurinamai išaiškino Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas, vertindamas, kad jose nurodytas draudžiamasis įvykis yra galimas tik tuo atveju, jei yra pateiktas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomas įpareigojimas paskersti ar sunaikinti užsikrėtusius gyvūnus, o šios Tarnybos rekomendacija paskersti gyvūnus nelaikytina tokiu nurodymu. Remdamasis ydingu Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9. papunkčio nuostatų aiškinimu bei tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių ir įrodymų, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo Draudimo taisyklėse nurodyto draudžiamojo įvykio.

5.5. Lingvistiniu metodu aiškinant visas Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas (o ne selektyviai tik pirmąją šių nuostatų dalį, ko bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu siekė atsakovė), matyti, kad Draudimo taisyklėse yra numatyti keturi alternatyvūs draudžiamieji įvykiai, susiję su gyvūnų užsikrėtimu užkrečiamąja liga ir tokio užsikrėtimo neigiamomis pasekmėmis: 1) gyvūnų nugaišimas; 2) gyvūnų žūtis; 3) gyvūnų sunaikinimas; 4) priverstinis gyvūnų paskerdimas. Įvykus bet kuriai iš Draudimo taisyklėse numatytų alternatyvų – paukščiams nugaišus, žuvus, juos sunaikinus ar priverstinai paskerdus dėl užkrečiamosios ligos – įvyksta draudžiamasis įvykis bei atsiranda atsakovės (draudiko) pareiga mokėti draudimo išmoką. Todėl, net jei būtų nuspręsta, kad ieškovės įvykdyti užsikrėtusių paukščių skerdimai negali būti laikomi priverstiniu gyvūnų skerdimu, tokie paukščių skerdimai patenka į kitas Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatytas draudžiamojo įvykio alternatyvas – paukščių nugaišimą, žūtį arba sunaikinimą dėl užkrečiamosios ligos.

5.6. Sprendžiant dėl Draudimo taisyklių 4.1.9 papunktyje numatyto draudžiamojo įvykio apibrėžties, negalima atskirai vertinti tik Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio dalies (pirmojo sakinio), atsiribojant nuo antrosios šio papunkčio dalies. Pirmasis ir antrasis Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio sakiniai yra Draudimo taisyklių dalyje, apibrėžiančioje draudžiamuosius įvykius ir būtent šie abu sakiniai pilnai apibrėžia keturias alternatyvas, kurioms esant įvykis (-iai) laikytinas (-i) draudžiamuoju (-aisiais) bei draudikas privalo sumokėti draudimo išmoką (-as). Ginčo paukštidėse, numeriai 9, 13 ir 14 laikytų paukščių užsikrėtimai salmoneliozės užkrečiamąja liga sąlygojo paukščių gaišimus bei skerdimus / sunaikinimą. Tai patenka ne į vieną, o į keletą Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje nurodytų neigiamų pasekmių alternatyvų.

5.7. Teismas paminėtas keturias neigiamų pasekmių alternatyvas ignoravo, klaidingai taikė lingvistinį sutarčių aiškinimo metodą, Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas aiškino itin siaurinamai.

Atsiliepimas

5.8. Atsakovė Draudimo taisyklėse aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė teisės aktą, su kuriame įtvirtintų priemonių įgyvendinimu ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimų vykdymu yra siejamas draudžiamasis įvykis. Ginčo Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatose atsakovė nenurodė jokio teisės akto, su kuriame nurodytų priemonių įgyvendinimu ar kurio pagrindu duotų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos įpareigojimų vykdymu būtų siejamas ginčo draudžiamasis įvykis – apdraustų gyvūnų užsikrėtimas užkrečiamąja liga. Atsakovei suformulavus Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas be jokių nuorodų į teisės aktus ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išaiškinimus, draudimo sutarties nuostatos gali būti aiškinamos tik pagal Draudimo taisyklių turinį.

5.9. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.10 p. nuostatos, jas sistemiškai aiškinant su Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatomis, patvirtina, kad Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatomis numatytu draudžiamuoju įvykiu laikytinas ne tik apdraustų gyvūnų paskerdimas dėl užkrečiamos ligos, bet užkrečiamosios ligos sąlygotas apdraustų gyvūnų nugaišimas, žūtis ar sunaikinimas. Be to, Draudimo taisyklių II dalies 4.1.6 ir 4.1.7 papunkčių nuostatose naudojama „priverstinio paskerdimo“ sąvoka. Nors pagal draudžiamųjų įvykių „traumos“ ir „neužkrečiamosios ligos“ pobūdį jokie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos privalomi įpareigojimai draudėjui dėl traumą patyrusių ar neužkrečiamosiomis ligomis užsikrėtusių apdraustų gyvūnų paskerdimo negali ir neturi būti duodami. Pažymėtina ir tai, kad Draudimo taisyklių II dalies 5 skyriuje pateikiamos nuostatos dėl nedraudžiamųjų įvykių. Šiomis nuostatomis nėra numatyta jokių nedraudžiamųjų įvykių dėl apdraustų gyvūnų užsikrėtimo užkrečiamąja liga, t. y. Draudimo taisyklės nenumato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais būtų įvykiai kai gyvūnai nugaišta, žūsta ar yra sunaikinami dėl užkrečiamosios ligos. Draudimo taisyklės taip pat nenumato, kad nedraudžiamaisiais įvykiais būtų pripažįstami atvejai, kai gyvūnai paskerdžiami vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštu su rekomendacija / leidimu atlikti gyvūnų skerdimus.

5.10. Vienintelės Draudimo taisyklių nuostatos, kurios numato išimtis dėl užkrečiamųjų ligų rizikos draudimo, yra įtvirtintos Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje: „nuostoliai gyvūnams dėl užkrečiamųjų ligų neatlyginami: 1) kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl neužkrečiamųjų ligų; 2) kai gyvūnas nugaišta, žūsta, sunaikinamas ar priverstinai paskerdžiamas dėl pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų.

5.11. Atsakovė iki šios civilinės bylos inicijavimo savo praktikoje Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas aiškino ir taikė analogiškus įvykius dėl paukščių užsikrėtimo užkrečiamąja liga ir to sąlygotus paukščių skerdimus / sunaikinimą pripažindamas draudžiamaisiais įvykiais ir išmokėjo draudimo išmokas, nereikalaudama, kad draudėjui būtų išduoti kokie nors griežtai įpareigojantys nurodymai dėl užsikrėtusių gyvūnų.

5.12. Apeliantės pozicija – įvykiai, susiję su apdraustų gyvūnų užsikrėtimu užkrečiamąja liga ir to sąlygotu paukščių skerdimu, yra draudžiamieji įvykiai pagal Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9. papunkčio nuostatas, nepriklausomai nuo to, koks konkrečiai buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymo dėl paukščių skerdimo teksto formulavimas – griežtai įpareigojantis ar ne. Atitinkamai, atsakovės Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatų taikymo praktika ir iki šios civilinės bylos priimti sprendimai pagrindžia, kad įvykiai, susiję su paukščių UAB Girelės paukštynas trejuose paukštynuose užsikrėtimais salmoneliozės užkrečiamąja liga ir jų nugaišimu ar skerdimu / sunaikinimu, laikytini draudžiamaisiais Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio prasme.

5.13. Atsakovės sugalvota ir pasiūlyta Draudimo taisyklių interpretacija, kad Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatytas užkrečiamųjų ligų draudžiamasis įvykis gali būti nustatytas tik Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai davus privalomą įpareigojimą draudėjui, kuria buvo vadovautasi skundžiamame sprendime, objektyviai nesuprantama ir vertintina ad absurdum (privedimu ligi nesąmonės). Apeliantės teigimu, jos ieškinys turėtų būti patenkintas.

5.14. Vilniaus apygardos teismas nusprendė atmesti ieškinio reikalavimus, be kita ko, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022, kurioje teismas pažymėjo, jog Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatytas draudžiamasis įvykis konstatuojamas esant dviem kumuliatyviems elementams: 1) turi būti konstatuojamas apdrausto gyvūno susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir 2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi nurodyti priverstinai paskersti užkrečiamąja liga užsikrėtusius gyvūnus.

5.15. Teismas nepagrįstai sureikšmino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 2 dalį ir 279 straipsnio 4 dalį. Pirma, nagrinėjamoje byloje ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ pareiškė UAB Girelės paukštynas, o nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje ieškinį dėl draudimo išmokų priteisimo draudimo pareiškė kita bendrovė – UAB „Antalgės paukštynas“. Antra, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje pateikti išaiškinimai negalėjo būti suabsoliutinti nagrinėjant šioje byloje kilusį ginčą, kadangi skiriasi bylų faktinės aplinkybės (lot. ratio decidendi). Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjo UAB „Antalgės paukštynas“ reikalavimus priteisti draudimo išmokas dėl apdraustų paukščių užsikrėtimo paukščių raupais ir to sąlygotų paukščių skerdimų, o šioje byloje sprendžiama dėl nugaišusių paukščių, užsikrėtusių salmonelioze ir paukščių, užsikrėtusių salmonelioze, paskerdimo / sunaikinimo. Tai yra apeliantė (draudėjas) šioje byloje reikalauja priteisti draudimo išmoką dėl keleto įvykių, susijusių su neigiamomis pasekmėmis apdraustiems UAB Girelės paukštynas paukščiams užsikrėtus salmonelioze (Salmonella galinarum): 1) dėl užsikrėtusių paukščių nugaišimo ir 2) dėl užsikrėtusių paukščių paskerdimo / sunaikinimo.

6. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime į ieškovės UAB Girelės paukštynas apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas yra grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Apeliantė sudarė Draudimo sutartį pagal Draudimo taisykles, kurios yra sudedamoji Draudimo sutarties dalis. Sudarydamos Draudimo sutartį šalys sutarė dėl jos sąlygų, t. y. kokie įvykiai pripažintini draudžiamaisiais ir kokie bus laikomi nedraudžiamaisiais. Tai reiškia, kad draudiko suteikiama apsauga ir prisiimama rizika nėra absoliuti.

6.2. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Tai reiškia, kad įvykis, neatitinkantis draudžiamojo įvykio sudėties, yra laikytinas nedraudžiamuoju ir nesukelia draudikui pareigos mokėti draudimo išmoką. Tai expressis verbis numatyta Taisyklių II dalies 5.2 papunktyje, kurio esmė yra ta, kad bet koks įvykis neįvardintas kaip draudžiamasis savaime yra nedraudžiamasis įvykis. Ginčo draudimo sutartis apėmė ir draudimą nuo „Užkrečiamų ligų“. Ši apdraudžiama rizika yra pakankamai siaura (suteikiamos draudimo apsaugos prasme), o Draudimo taisyklių II dalies 4 punkte numatyta: „Draudimo apsauga apdraustajam gyvūnui apima įvykius, kurie staiga ir netikėtai sukeliami arba įvyksta dėl pasireiškimo šiame skyriuje išvardintų, jeigu jos numatytos draudimo sutartyje, rizikų: 4.1.9. Užkrečiamųjų ligų – tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai“. Atsakovės pozicija – ši draudžiamojo įvykio sudėtis numato, kad draudžiamojo įvykio konstatavimui yra būtinos abi šios sąlygos: gyvūnų susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir priverstinis šių gyvūnų paskerdimas ar sunaikinimas Priešingai nei nurodo (ir apskaičiuodamas reikalavimą vertina) apeliantė, ši draudžiamojo įvykio sudėtis neapima gyvūnų (vištų) kritimo (gaišimo) dėl užkrečiamųjų ligų ar kitokių abstrakčių „neigiamų pasekmių“.

6.3. Byloje nėra ginčo, kad apeliantės gyvūnai (vištos) susirgo užkrečiamąja (infekcine) liga ir Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sanitariniams skerdimams (užsikrėtusių vištų skerdimui) neprieštaravo, tačiau nurodymai priverstinai paskersti vištas nebuvo pateikti , t. y. visi įvykiai neatitiko antrosios draudžiamojo įvykio sudėties sąlygos.

6.4. Atsakovė nesutinka su apeliante, kad buvo (yra) antrasis draudžiamojo įvykio sudėties elementas – priverstinis paskerdimas, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimai ir / ar rekomendacijos skersti gyvūnus yra prilygintini priverstiniam skerdimui.

6.5. Apeliantė nei prieš ginčo draudimo sutarties atnaujinimą, nei minėtų įvykių administravimo metu, nereiškė jokių priekaištų dėl Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatų aiškumo ir neprašė jų išaiškinti, todėl darytina išvada, kad jos jai buvo visiškai aiškios. Argumentai dėl šių nuostatų neaiškumo atsirado tik ieškinyje ir apeliaciniame skunde.

6.6. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje yra įtvirtintas bendrasis draudžiamojo įvykio atsitiktinumo principas (jis turi įvykti „staiga ir netikėtai“) ir toliau nurodomi kiti draudžiamojo įvykio sudėties elementai: gyvūno infekcinė liga ir priverstinis paskerdimas. Tame pačiame Draudimo taisyklių punkte netgi yra įrašytas patikslinantis paaiškinimas, kad pagal šią nuostatą tikrai nemokama išmoka dėl „neužkrečiamų ligų“ ir dėl „pavojingų ir labai pavojingų (epideminių) užkrečiamųjų ligų“. Taigi, ginčui aktualios Draudimo taisyklių nuostatos yra visiškai aiškios ir tinkamo lingvistinės–juridinės technikos lygio. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje yra įvardintos aiškios ir konkrečios įvykio pasekmės (tik priverstinis gyvūno paskerdimas ar sunaikinamas), sudarančios draudžiamojo įvykio sudėties elementą. Apeliantė ignoruoja draudžiamojo įvykio sudėties tekstą, kuriame nurodytos ne keturios, o tik dvi pasekmės (paskerdimas ir sunaikinimas).

6.7. Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio dalies apie „neatlyginamus nuostolius“ paskirtis yra papildomai paaiškinti, kad nedraudžiamaisiais įvykiais pagal šį punktą tikrai yra gyvūnų praradimai dėl neužkrečiamų ligų ir pavojingų bei labai pavojingų užkrečiamų ligų. Tačiau tai nėra vienintelės nuostatos apie nedraudžiamuosius įvykius Taisyklėse, nes bendrosios nuostatos apie nedraudžiamuosius įvykius yra nurodytos ir Taisyklių II dalies 5 skirsnyje „Nedraudžiamieji įvykiai“. Todėl, skirtingai nei nurodo (ir apskaičiuodama „draudimo išmoką“ vertina) apeliantė, ši draudžiamojo įvykio sudėtis neapima gyvūnų (vištų) kritimo (gaišimo) dėl užkrečiamųjų ligų ar kitokių abstrakčių „neigiamų pasekmių“.

6.8. Faktas, kad Draudimo taisyklių II dalies 4.1.10 papunktyje yra nurodytas konkretus teisės aktas (Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2001 m spalio 31 d. įsakymas Nr. 465), niekaip neturi įtakos kito draudžiamojo įvykio, nurodyto Taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje, sudėčiai. Atsakovės nuomone, Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktis yra aiškus ir nereikalauja papildomo aiškinimo, t. y. atvejai, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neduoda privalomo nurodymo paskersti ar sunaikinti gyvūnus yra laikytini nedraudžiamaisiais įvykiais, nes netenkina Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatyto draudžiamojo įvykio sudėties.

6.9. Atsakovė sutinka su apeliante, kad byloje UAB „Antalgės paukštynas“ prieš AB „Lietuvos draudimas“ (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00146-2021-1) nustatyti faktai nėra prejudiciniai nagrinėjamoje byloje, nes skiriasi ieškovės. Kita vertus, apeliantė UAB Girelės paukštynas yra „NEMATEKO“ verslo grupės narys (su kitomis šios verslo grupės įmonėmis apeliantę sieja bendri akcininkai ir sprendimus priimantys asmenys). Iki nagrinėjamo ieškinio pareiškimo, tarp AB „Lietuvos draudimas“ ir kitos „NEMATEKO“ verslo grupės įmonės (UAB „Antalgės paukštynas“) vyko kitas teisminis procesas, kurioje ginčas buvo dėl to paties Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio taikymo. Taip pat nagrinėjamos bylos bei išnagrinėtos bylos Nr. e2A-250- 1120/2022 faktinės aplinkybės analogiškos: apdrausti objektai buvo paukščiai (vištos), kurie užsikrėtė užkrečiamomis (infekcinėmis) ligomis (vienu atveju (išnagrinėtu) raupais, kitu (nagrinėjamu) – salmonelioze) ir draudėjai pateikė reikalavimus draudikei AB „Lietuvos draudimas“ pagal tų pačių Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktį.

6.10. Ginčo paukščiai buvo apdrausti ne tik nuo „užkrečiamų ligų“, bet ir nuo kitų rizikų. Apeliantė nereiškė jokių pastabų dėl ginčo sutarties „beprasmiškumo“, kai pagal tą pačią sutartį 2020 m. kovo 20 d. gavo 121 250,25 Eur išmoką dėl kito įvykio (paukščių uždusimo sugedus ventiliacijos įrenginiui).

6.11. Galiausiai, apeliantė neįrodė reikalavimo dydžio. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė UAB Girelės paukštynas pagrįsti savo deklaruojamą vienos vištos rinkos kainą, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimo sutarties atnaujinimo metu draudėjas deklaravo 3,58 Eur vištos rinkos kainą (nuo jos skaičiuojama draudimo įmoka). Šalys 2020 m. kovo 10 d. susitarė dėl draudimo išmokos pagal tą pačią draudimo sutartį, bet dėl kito įvykio vertinant, kad vienos vištos rinkos kaina yra 3,30 Eur, tačiau vėliau vištos rinkos kaina kas mėnesį „kažkodėl“ smarkiai padidėjo ir pradėjo „šokinėti“, atitinkamai: 8 Eur, 6,33 Eur, 7,63 Eur, 9,04 Eur. Taip pat pirmosios instancijos teismas pasiūlė AB „Lietuvos draudimas“ pateikti paaiškinimą dėl draudimo liudijime nurodymų draudimo ir kitų sumų. Apeliaciniame skunde UAB Girelės paukštynas vėl „deklaruoja“ tuos pačius vienos vištos rinkos kainos rodiklius, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kokia buvo reali vienos vištos rinkos vertė (pirminių dokumentų, rinkos tyrimų ar pan.), nepateikė. Taigi, net ir darant prielaidas, kad ginčo įvykis yra draudžiamasis (nors taip nėra) ir visos paskerstos vištos buvo maksimalios sutartos vertės (o taip irgi negali būti dėl vištų amžiaus ir produktyvumo skirtumų), tai pritaikius draudimo sutartyje numatytą 20 proc. išskaitą (franšizę) absoliučiai maksimali draudimo išmoka šiuo atveju galėtų būti 242 604,784 Eur (303 255,98 Eur paskerstų vištų nuostolis – 20 proc.).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiami pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės prašymas dėl draudimo išmokos ir kompensacinių palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimai.

Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys sudarė Gyvūnų draudimo sutartį Serija LD Nr. 121066809. Draudimo laikotarpis nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. iki 2020 m rugsėjo 26 d. Draudimo sutarties sudėtinė dalis yra Gyvūnų draudimo taisyklės Nr. 10 (2015 m. gruodžio 15 d. redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 4 d.). Ginčo draudimo sutartimi paukščiai buvo apdrausti „rinkos verte“. Draudimo liudijime yra nurodyta draudimo suma – 1 091 805,74 Eur, kurią sudaro 718 696 Eur vištų rinkos vertė draudimo sutarties atnaujinimo momentu bei 313 110 Eur galimas jų vertės padidėjimas. Apdrausti iš viso 200 753 paukščiai (vištos dedeklės) (Draudimo sąlygų 1.1 papunkčio 1 eilutė).

10. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto 2020 m. liepos 9 d. protokole Nr. 2-20/7315 B1-5 nustatyti paukštidėje Nr. 13 paukščių užsikrėtimai „Salmonella gallinarum“ infekcija. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su 2020 m. liepos 10 d. pranešimu apie UAB Girelės paukštynas paukštidėje Nr. 13 pastebėtus vištų dedeklių kritimus (gaišimus). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. liepos 13 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų paskerstas užsikrėtusių vištų dedeklių pulkas bei po išskerdimo būtų atliktas paukštidės valymas ir dezinfekcija.

11. Ieškovė 2020 m. liepos 13 d. informavo atsakovę apie paukštidėje Nr. 13 nustatytus paukščių užsikrėtimus „Salmonella gallinarum“ infekcija bei apie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymą paskersti paukščius.

12. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo 2020 m. rugpjūčio 11 d. protokole Nr. 2-20/8627 B1 konstatuota, kad UAB Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 14 nustatyti paukščių užsikrėtimai „Salmonella gallinarum“ infekcija. Ieškovė 2020 m. liepos 23 d. ir 2020 m. liepos 30 d. kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su pranešimais apie paukštidėje Nr. 14 pastebėtus vištų dedeklių kritimus (gaišimus). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. liepos 31 d. rašte nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų paskerstas užsikrėtęs vištų dedeklių pulkas bei išskerdus užkrėstą pulką, reikalinga atlikti paukštidės valymą ir dezinfekciją. 2020 m. rugpjūčio 11 d. buvo atliktas paukštidės Nr. 14 paukščių sanitarinis skerdimas.

13. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto tyrimo 2020 m. liepos 10 d. protokole Nr. 2-20/7614 B1-6 ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. protokole Nr. 2-20/8626 B1 nurodyta, kad paukštidėje Nr. 9 nustatyti paukščių užsikrėtimai „Salmonella gallinarum“ infekcija. Ieškovė kreipėsi į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą su 2020 m. rugpjūčio 17 d. pranešimu apie paukštidėje Nr. 9 pastebėtus vištų dedeklių kritimus (gaišimus). Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. rugpjūčio 28 d. rašte nurodė ieškovei, kad neprieštarauja, jog būtų paskerstas užsikrėtęs vištų dedeklių pulkas, išskerdus užkrėstą pulką, būtina atlikti paukštidės valymą ir dezinfekciją.

14. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. informavo atsakovę apie UAB Girelės paukštyno paukštidėje Nr. 9 nustatytus užsikrėtimus „Salmonella gallinarum“ infekcija bei apie Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendaciją paskersti paukščius.

15. 2020 m. rugpjūčio 30 d., 2020 m. rugsėjo 1 ir 3 dienomis atliktas paukštidės Nr. 9 paukščių sanitarinis skerdimas.

16. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ 2020 m. rugpjūčio 31 d. sprendime, priimtame žalos administravimo byloje Nr. 2433673, nusprendė įvykių, susijusių su UAB Girelės paukštynas paukštidėse, numeriai: 13, 14 ir 9 nustatytais paukščių užsikrėtimais „Salmonella gallinarum“ infekcija ir jos sąlygotais paukščių gaišimais bei skerdimais, nelaikytini draudžiamaisiais ir draudimo išmokos nemokėti. Atsakovė atsisakymą motyvavo tuo, kad Draudimo taisyklių II dalies 1 straipsnyje yra nurodyta, jog „Užkrečiamosios (infekcinės) ligos – tai ligos, pasireiškiančios klinikiniais simptomais, kai pažeidžiami audiniai bei organai ir sutrinka jų funkcijos. Sveiki gyvūnai užsikrečia tokiomis ligomis patekus į organizmą patogeniniams mikroorganizmams: helmintams, grybams, pirmuonims, bakterijoms, virusams ir kitiems mikroorganizmams, jų dalims, dėl kurių gyvūnai turi būti priverstinai paskersti arba sunaikinti, gyvūniniai produktai arba žaliavos – nukenksminti arba sunaikinti“.

17. Pagal Draudimo taisyklių 4.1.9 papunktį „Užkrečiamosios ligos – tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai“.

18. Atsakovė nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijos skersti gyvūnus dėl neefektyvaus gydymo ir galimo gyvūnų gerovės pažeidimo, nėra nurodymas priverstinai paskersti Draudimo taisyklių prasme.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

19. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.987 straipsnis).

20. Draudiko prievolės išmokėti draudimo išmoką pagal įstatymuose nustatytą teisinį reglamentavimą ir draudimo sutartį atsiradimas siejamas su draudžiamojo įvykio fakto nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013). Taigi tik pripažinus, jog įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

21. Kartu pažymėtina, kad draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga nėra absoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, o suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje, kuri paprastai sudaroma draudiko parengtų draudimo rūšies taisyklių, t. y. standartinių sutarties sąlygų, pagrindu prisijungimo būdu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-172/2013).

22. Taigi, draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas apibrėžia sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Įvertinti, ar konkreti rizika yra draudžiama, bei nustatyti rizikos draudimo sąlygas yra draudiko teisė. Atitinkamai, sprendžiant klausimą dėl draudimo išmokos mokėjimo ar nemokėjimo turi būti įvertinama, dėl kokių draudimo apsaugos ribų buvo susitarta draudimo sutartimi.

23. Jeigu nukentėjęs trečiasis asmuo arba draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos sumokėjimo (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis).

24. Pirmiausia apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuria įvykis nebuvo pripažintas draudžiamuoju, nurodė, kad atsakovės sugalvota ir pasiūlyta Draudimo taisyklių interpretacija, jog Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktyje numatytas užkrečiamųjų ligų draudžiamasis įvykis gali būti nustatytas tik Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai davus privalomą įpareigojimą draudėjui, yra objektyviai nesuprantama, absurdiška. Apeliantė kategoriškai su tokia pozicija nesutinka ir mano, kad nurodytas punktas turėtų būti aiškinamas plečiamai ir sistemiškai su kitais Draudimo taisyklių punktais.

25. Teisėjų kolegija, susipažinusi su pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentais bei šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais, nagrinėjamam klausimui aktualia teismų praktika bei galiojančiais teisės aktais, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją, be kitų institucijų, vykdo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tarnybos Nuostatų 14.3 p. numatyta, kad Tarnyba pagal kompetenciją turi teisę duoti privalomus nurodymus fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms ir jų filialams, kurie verčiasi veterinarine farmacija, veterinarine praktika, gyvūnų auginimu, pašarų ir pašarų priedų, įskaitant pirminę pašarų gamybą, gyvūninių produktų ir žaliavų, negyvūninio maisto gamyba, perdirbimu, sandėliavimu, transportavimu ar prekyba, vykdyti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, gaminami pašarai ir jų priedai, gyvūniniai produktai, negyvūninis maistas nebūtų kenksmingas žmonių ir gyvūnų sveikatai. Taigi, Tarnyba turi teisę prevencijos tikslais nurodyti privalomas priemones, tame tarpe, dėl to, kad neplistų gyvūnų užkrečiamosios ligos, bet atsakovė neįrodė, kad šalys susitarė dėl tokios draudimo apsaugos.

26. Nagrinėjamo ginčo atveju, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. liepos 13 d. raštu Nr. 33S-(33.6)-1512, pareigūnai, įvertinę gydymo efektyvumą ir galimą gyvūnų gerovės pažeidimą, rekomendavo paskersti užkrėstą vištų dedeklių pulką, o ne davė priverstinius nurodymus. Kaip teisingai nurodė teismas, panašiai situacija pasikartojo ir dėl kitų nustatytų ligos atveju, kai UAB Girelės paukštynas 2020 m. liepos 23 d. rašte, nurodė, jog 2020 m. liepos 22 d. kritusių paukščių kiekis padidėjo iki 227 vnt., o 2020 m. liepos 23 d. – iki 271 vnt. Pažymėtina, kad tuo pačiu raštu apeliantė prašė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijų dėl tolimesnių veiksmų, esant susidariusiai situacijai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2020 m. liepos 31 d. rašte Nr. 33S-(33.6)-1668 taip pat pateikė rekomendaciją paskersti vištų pulką. Įvertinus nurodytus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos raštus, skirtus ieškovei, nenustatyta, kad Tarnyba būtų davusi ieškovei privalomus nurodymus, o taip pat juose nebuvo išaiškintos privalomo nurodymo paskersti gyvūnus neįvykdymo pasekmės (atsakomybė už įpareigojimo nevykdymą), nenustatyta priimto akto apskundimo tvarka.

27. Nors apeliantė ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovės procesiniuose dokumentuose pateikiamu Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio aiškinimu, tačiau jame yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodoma, kad „Užkrečiamosios ligos - tai ligos, dėl kurių vykdant nustatytas profilaktines priešepizootines priemones, konstatuojamas susirgimas užkrečiamąja (infekcine) liga ir veterinarijos tarnybos nurodymu priverstinai paskerdžiamas ar sunaikinamas vienas ar keli tik ta liga sergantys gyvūnai“.

28. Vien pats faktas, kad, kaip nurodo apeliantė, Draudimo taisyklių II dalies 4.1.6 ir 4.1.7 papunkčių nuostatose taip pat yra naudojama „priverstinio paskerdimo“ sąvoka, nepaneigia pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentų. Apeliantės nurodomose punktuose iš tiesų yra nurodomos kelios alternatyvios įvykių sekos, t. y. kai gyvūnai žūsta, nugaišta arba yra priverstinai paskerdžiami. Ginčijamo Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio atveju jokie alternatyvūs veiksmai nėra reglamentuoti ir nurodoma, kad draudimo apsauga apdraustajam gyvūnui apima įvykius kai dėl užkrečiamosios ligos Tarnybos nurodymu gyvūnai yra priverstinai paskerdžiami arba sunaikinami.

29. Kadangi kaip minėta, apeliantė gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendaciją, o ne priverstinį nurodymą skersti gyvūnus, tai šiuo atveju įvykis nepatenka į draudžiamųjų įvykių kategoriją.

30. Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sprendžia, kad Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunktis yra aiškus, todėl vadovautis procesiniuose dokumentuose ir apeliaciniame skunde pateiktais jo aiškinimais, nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rekomendacijos skersti gyvūnus dėl neefektyvaus gydymo ir galimo gyvūnų gerovės pažeidimo, nėra nurodymas priverstinai paskersti Draudimo taisyklių prasme.

31. Apeliantė teisingai nurodė, kad UAB Girelės paukštyno trejuose paukštidėse buvo nustatyti paukščių (vištų) užsikrėtimai salmonelioze, t. y. užkrečiamąja (infekcine) liga. Atsakovė nei iki šios civilinės bylos inicijavimo, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme neginčijo aplinkybės ir pripažino, kad ieškovės trejuose paukštynuose laikyti paukščiai užsikrėtė užkrečiamąja liga. Tačiau atkreiptinas ieškovės dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje pagrindinis ginčo dalykas yra ne tai, kad ieškovės paukščiai užsikrėtė užkrečiamąja liga. Pagrindinis ginčo dalykas šioje byloje yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų vertinimas. Ieškovės teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymas skersti paukščius gali būti traktuojamas kaip priverstinis nurodymas skersti paukščius, o atsakovės teigimu – ne. Būtent šio ginčo išsprendimas lemia Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio (ne)taikymą nurodytos bylos kontekste.

32. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantė taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sureikšmino Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022, pažeisdamas CPK 182 straipsnio 2 dalį ir 279 straipsnio 4 dalį. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais iš dalies turi pagrindo sutikti.

33. CPK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

34. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

35. Nagrinėjamoje byloje ir Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022 dalyvavo ne tie patys asmenys. Taigi, jau vien dėl to nėra pagrindo teiginiui, kad yra nustatytos visos sąlygos, jog Lietuvos apeliaciniame teisme civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022 priimtas sprendimas būtų pripažintas prejudiciniu šioje civilinėje byloje. Šioje dalyje neturi esminės reikšmės atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, kad abi ieškovės, dalyvavusios minėtose bylose, gali būti (arba galimai yra) vienos ir tos pačios įmonių grupės narės, kadangi net ir tokiu atveju tai yra du skirtingi veikiantys juridiniai asmenys, kurie reiškė ieškinius atsakovei. Visgi, vien šios aplinkybės egzistavimas nesudaro pagrindo teiginiui, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės nepagrįstas.

36. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad abejose įvardytose byloje buvo nagrinėjamos panašios situacijos ir ginčas kilo iš esmės dėl to paties Draudimo taisyklių punkto aiškinimo, t. y. abiem atvejais draudėjai pateikė reikalavimus tam pačiam draudikui pagal tų pačių Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 punktą. Todėl nėra pagrindo teiginiui, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo byloje pateikti Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 punkto aiškinimą, kuris būtų iš esmės priešingas pateiktam Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-250-1120/2022. Tokios išvados nesuponuoja ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai bei apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai.

37. Apeliantė skunde taip pat nurodė, kad Draudimo taisyklėse, t. y. ginčijamame Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 p. dalies draudžiamojo įvykio sudėtyje nėra nurodytas konkretus teisės aktas, kuris apibrėžtų „veterinarijos tarnybos nurodymus“.

38. Pirma, apeliantės skundo argumentai yra ne visai nuoseklūs, kadangi tame pačiame skunde apeliantė nurodė ir tai, kad atsakovei suformulavus Draudimo taisyklių II dalies 4.1.9 papunkčio nuostatas be jokių nuorodų į teisės aktus ar Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išaiškinimus, draudimo sutarties nuostatos gali būti aiškinamos tik pagal Draudimo taisyklių turinį. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime būtent taip ir aiškino Draudimo taisyklių turinį, t. y. priėjo išvadą, kad jis yra lingvistiškai aiškus. Visgi, apeliantė su teismo aiškinimu nesutiko. Antra, teisėjų kolegija sutinka su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad joks teisės aktas neįpareigoja draudiko taisyklėse nurodyti pagal kokius teisės aktus įvykis gali būti laikomas draudžiamuoju, o pagal kokį – ne, ypač jei to nenumato draudimo rizikos specifika.

39. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad atsakovės priimtas sprendimas neišmokėti jai draudimo išmokos yra nepagrįstas. Šios teismo išvados nepaneigė ir ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai.

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40. Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog atsakovė pagrįstai atsisakė ieškovei sumokėti draudimo išmoką. Naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).

41. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, netenkinamas jos prašymas priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2 419,76 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokatų teisinei pagalbai apmokėti; 96,78 Eur kitas būtinąsias išlaidas, susijusias su civilinės bylos nagrinėjimu; 5 177 Eur žyminį mokestį (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Antanas RudzinskasIrmantas ŠulcasŽilvinas Terebeiza