- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- e2A-23-227/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20407-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Margarita Dzelzienė (pran.), Zina Mickevičiūtė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Suinteresuotas asmuo
- E. P., atstovaujamas A. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, notarė A
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Margaritos Dzelzienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. P., atstovaujamo A. P. apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotieji asmenys – E. P., atstovaujamas A. P., valstybės įmonė „Turto bankas“, notarė A. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į M. K. priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
2. Nurodė, kad 1992 m. vasario 11 d. J. K., gyvendamas su sutuoktine M. K., gimusia (duomenys neskelbtini) įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 (trijų) kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bute J. K. kartu su sutuoktine gyveno iki jos mirties – (duomenys neskelbtini), o po sutuoktinės mirties J. K. liko ir toliau gyventi minėtame bute.
3. Po M. K. mirties (duomenys neskelbtini) į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo kreipėsi jos vyras J. K. ir vaikai: dukra pareiškėja R. M. ir sūnus T. K. (gimęs (duomenys neskelbtini) , miręs (duomenys neskelbtini) ). Paveldimą turtą sudarė: ½ buto dalis, piniginis indėlis ir AB „Silikatas“ akcijos. Pagal palikimo priėmimo metu galiojusius teisės normas turtą paveldėjo vis paveldėtojai lygiomis dalimis. Paveldėtojai susitarė turtą pasidalyti sekančiai: piniginis indėlis ir akcijos lygiomis dalimis visiems paveldėtojams, o J. K. atiteko pagal įstatymą jam priklausanti 1/6 buto dalis ir papildomai – pareiškėjai ir jos broliui T. K. po 1/6 priklausiusios buto dalys. Notarė , žinodama apie minėtą susitarimą, nepasiūlė paveldėtojams jo papildomai įforminti , įskaitant sąlygas dėl buto dalies atitekimo įgijėjui.
4. Butas viešajame registre visą laiką buvo įregistruotas J. K. vardu iki jo mirties , bute jis gyveno iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)), jį tvarkė, mokėjo mokesčius, t. y. atvirai, sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai vienintelis valdė butą kaip savo beveik 20 (dvidešimt) metų.
5. 2009 m. spalio 14 d. tėvas J. K. visą turtą testamentu užrašė jai. Po tėvo mirties ji 2016 m. vasario 23 d. kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes pareiškėjos brolis- J. K. sūnus T. K. (gimęs (duomenys neskelbtini)) jau buvo miręs (mirė (duomenys neskelbtini)). Kitų palikėjo pirmos eilės įpėdinių (vaikų (įvaikių) – gyvų/ mirusių) nebuvo. Notarės paaiškinimu paveldėjimo teisės liudijimas į J. K. priklausantį turtą (butą) gali būti išduotas tik nustačius jam priklausančią dalį bendrame turte ir įregistravus šią dalį kaip J. K. asmenine nuosavybe viešame registre. Todėl vienintelė galimybė jai įgyvendinti paveldėjimo teisę ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą į butą yra juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po sutuoktinės mirties 1/2 buto dalis pagal įgyjamąją senatį atiteko J. K., nustatymas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 16 d. sprendimu pareiškimą tenkino. Nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K., miręs (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į M. K., a .k. (duomenys neskelbtini) mirusiai (duomenys neskelbtini), priklausiusią 1/2 dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).
7. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. K., kuriai nuosavybės teise priklausė įgyjamąja senatimi siekiamas įgyti turtas (1/2 dalis buto), yra mirusi, todėl šiuo atveju aktualios tampa paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikėjo mirties momento. Bylos duomenimis M. K. testamento sudariusi nebuvo. Todėl įpėdiniai, po jos mirties likusį turtą, paveldėjo pagal įstatymą - įpėdiniams paduodant pareiškimą notarui. Dėl to ginčo byloje nėra.
8. M. K. mirties momentu galiojusio civilinio kodekso 600 straipsnio 1 dalis numatė, kad paveldėtas turtas pasidalijamas priėmusių palikimą įpėdinių susitarimu pagal jiems priklausančias dalis. Šios įstatymo normos analizė leidžia daryti išvadą, kad pirmiau turi būti nustatomi palikimą priimantys asmenys (jų skaičius), o tik vėliau sprendžiamas klausimas dėl kiekvienam įpėdiniui tenkančios turto dalies. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad civilinio kodekso 600 straipsnis numato įpėdinių teisę pasidalinti palikimą sutinkamai su priklausančiomis jiems dalimis.
9. M. K. mirties momentu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė galimybę įpėdiniams, priėmusiems palikimą, palikimą pasidalyti bendru sutarimu ir tam tikrą palikimo dalį įgyti individualios, o ne bendrosios nuosavybės teise (paveldint pagal įstatymą lygiomis dalimis).
10. Susitarimo dėl dalies palikimo pasidalinimo egzistavimą, teismo vertinimu, taip pat patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Į bylą yra pateiktas 1997 m. gegužės 12 d. detalizuotas pažymėjimas Nr. 066226 iš kurio matyti, kad jis buvo išduotas T. K. pateikti paveldėjimo sutarčiai sudaryti. Iš to teismas padarė išvadą, kad paveldėtojams apie nekilnojamojo turto (buto) egzistavimą buvo žinoma. Aplinkybės, jog įpėdiniai, 1998 m. kovo 31 d. gavę Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, jokių pretenzijų dėl paveldimo turto apimties nereiškė, patvirtina, kad toks turto pasidalijimo būdas atitiko jų valią ir tikruosius ketinimus pasidalyti turtą būtent tokiu būdu.
11. Nekilnojamasis turtas (butas) viešame registre visą laiką buvo registruotas tik J. K. vardu. Nei T. K., nei R. M. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įgyvendinti savo teisę į daiktą, t. y. registruoti jį savo vardu.
12. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog susitarimas tarp įpėdinių dėl dalies palikimo (t. y., kad paveldimas turtas- 1/2 buto dalis atitenka J. K.) pasidalinimo vadovaujantis M. K. mirties momentu galiojusiomis civilinio kodekso 600 straipsnio nuostatomis, buvo. Teismui konstatavus tokio susitarimo tarp įpėdinių egzistavimą, paneigtini suinteresuoto asmens teiginiai, kad 1/2 dalį buto įpėdiniai paveldėjo lygiomis dalimis.
13. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas sprendė, kad J. K. priėmus palikimą bendru įpėdiniu susitarimu pagal civilinio kodekso 600 straipsnio nuostatas (1964 m. redakcija), tačiau sudaryto susitarimo tarp įpėdinių neįforminus įstatymo nustatyta tvarka, J. K. netapo 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininku.
14. M. K. priklausiusi 1/2 buto dalis viešajame registre registruota J. K. vardo (CK 4.69 str. 3 d.). Tai patvirtina į bylą pateiktas pažymėjimas apie Nekilojamojo turto registre įregistruotus statinius. J. K. iki pat savo mirties ((duomenys neskelbtini)) gyveno bute, M. K. priklausiusią 1/2 dalį buto nuo jos mirties iki pat savo mirties valdė sąžiningai, teisėtai, nepertraukiamai, atvirai kaip savą, pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, ilgiau kaip dešimt metų. Nei T. K., nei pareiškėja R. M., žinodami apie buto dalies valdymo faktą ir turėdami teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, nei karto ja nepasinaudojo, nereiškė jokių pretenzijų dėl tokio valdymo teisėtumo. Byloje taip pat yra pateikti rašytiniai įrodymai patvirtinantys, kad J. K. mokėjo visus, su buto išlaikymu susijusius mokesčius. Suinteresuoto asmens atstovo teigimu, ginčo bute gyveno ir T. K., kuris taip pat prisidėjo prie buto išlaikymo. Pareiškėja neginčija aplinkybių, kad bute tam tikrais laikotarpiais gyveno ne tik T. K., bet ir ji pati. Tačiau suinteresuotas asmuo teigdamas, kad T. K. prisidėjo prie buto išlaikymo, į bylą nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių jo dėstomas aplinkybes (CPK 178 str.).
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
15. Suinteresuoto asmens E. D. atstovė pagal įstatymą A. P. apeliaciniu skundu teismo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjos R. M. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog tarp J. K., T. K. ir R. M. paveldint M. K. turtą buvo susitarimas, kad visą butą paveldės J. K..
17. Nurodo, kad T. K. neatsisakė palikimo po mamos mirties, liko gyventi iki pat savo mirties ginčo bute ir kartu su tėvu turtu naudojosi .
Atsiliepimas
18. Susitarimo nebuvimą patvirtina ir notarės veiksmai. Pirma, esant susitarimui jį būtų patvirtinusi notarė, antra, savo atsiliepime notarė neįvardino jokių priežasčių dėl kurių nekilnojamasis turtas nebuvo įtrauktas į paveldėjimo pagal įstatymą liudijimą, trečia, notarė pareiškėjai R. M. nurodė, kad paveldėjimo teisės liudijimas į J. K. priklausantį turtą (butą) gali būti išduotas tik nustačius jam priklausančią dalį bendrame turte ir įregistravus šią dalį kaip J. K. asmenine nuosavybe viešame registre. Tai paneigia pareiškėjos teiginį, kad notarė sakė, kad dėl buto paveldėjimo tvarkyti dokumentų nereikia, nes viešajame registre ir taip butas registruotas J. K. vardu.
19. Pareiškėjui priėmus bent dalį palikimo, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. šiuo atveju 1/3 viso sutuoktinės palikimo.Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.).
20. Šiuo atveju paveldėjimo teisių liudijime nebuvo įvardintos paveldėtojams tekusios buto dalys bei nebuvo notariškai patvirtintas šių dalių perleidimas. Labiau tikėtina, kad brolis ir sesuo, nenorėdami didinti tėvo pergyvenimų, susitarė, kad buto paveldėjimo dokumentus susitvarkys vėliau, todėl paneigtina pirmojo teismo nustatyta aplinkybė, - kad šalys nereiškė pretenzijų tėvui gyvam esant.
21. Be to T. K. ginčo bute gyveno, paveldėjimo metu galiojusios civilinio kodekso nuostatos leido įgyti valdymo teisę nepriklausomai nuo registracijos fakto viešajame registre, šeimos nariai neturėdavo suinteresuotumo tvarkytis registracijos dokumentų, turėti papildomų išlaidų, todėl nebuvo stimulo ginti savo teisių anksčiau.
22. Kadangi M. K. mirė (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens tėvas T. K. įgijo buto valdymo teisę nepriklausomai nuo registracijos fakto viešajame registre. Asmens nuosavybės teisės į konkretų daiktą teisinė registracija yra išvestinis veiksmas, kurį lemia nuosavybės teisės į tą registruotiną daiktą atsiradimo pagrindas (sandoris, administracinis aktas, naujo daikto sukūrimas ir kt. (CK 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2010). Nuosavybės registracijos nebuvimas T. K. vardu neturi panaikinti jo nuosavybės, kurią įgijo paveldėjimo būdu 1996 metais.
23. J. K. galėjo įgyti teisę naudotis šia buto dalimi kaip sava, tačiau po M. K. mirties buto dalyje iki mirties gyveno suinteresuoto asmens E. P. tėvas T. K., t. y. jie kartu naudojosi šiuo turtu. Vadinasi, neįrodyta, kad valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Atkreiptinas dėmesys, kad T. K. mirė (duomenys neskelbtini), o iki tol gyveno ginčo bute ir nuo jo mirties nepraėjo 10 metų.
24. Byloje yra pateikti kvitai apie J. K. mokėtus mokesčius už butą, tačiau jie nepatvirtina tikrosios pinigų kilmės. T. K. gyvendamas bute taip pat dirbo ir tikėtina turėjo prisidėti prie buto išlaikymo. Kadangi J. K. buto dalis buvo didesnė, nuo seno buvo išduota mokėjimo knygelė jo vardu, galimai buvo susitarta, kad atliks mokėjimus už komunalines paslaugas savo vardu, bet tai nereiškia, kad T. K. nemokėjo už savo naudojamą buto dalį, neprisidėjo grynais pinigais už komunalines paslaugas.
25. Esant nevienareikšmiškai vertinamam įrodymui, svarbu vertinti kitas aplinkybes, tai ir notarės veiksmai, kai ji pripažino, kad turi būti nustatyta J. K. nuosavybės teise valdoma buto dalis, ir T. K. gyvenimas tame bute.
26. Po M. K. mirties jos palikimą, paduodami pareiškimą notarui, priėmė sutuoktinis J. K., duktė R. M. ir sūnus T. K.. Palikimas negali būti priimamas iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl pareiškėjui priėmus bent dalį palikimo, laikoma, kad jis priėmė visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), t. y. šiuo atveju 1/3 viso sutuoktinės palikimo.
27. Ši aplinkybė paneigia pareiškėjos teiginį apie tai, kad J. K. nuo sutuoktinės mirties visą jai priklausančią 1/2 buto valdė nuosavybės teise.
28. Pažymi, kad pareiškėja siekdama irodyti, jog jos tėvas J. K. įgijo nuosavybės teisę i 1/2 buto, privalo įrodyti, kad jis nėra ir nebuvo igijes nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Nurodo, kad 1998 m. kovo 31 d. Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas (Reg. Nr. 1232) įrodo, kad J. K. dalį 1/2 buto (t. y. 1/6 viso buto, esančio (duomenys neskelbtini)) įgijo būtent paveldėjimo teise ir tokiu būdu iki savo mirties nuosavybės teise valdė 4/6 šio buto (1/6 šiuo metu valdo pati pareiškėja, likusią 1/6 iki mirties valdė T. K., kurio palikimas nėra priimtas).
Šalies argumentai
29. Pareiškėja prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į M. K. priklausiusią 1/2 dalį buto, tačiau dalį šios dalies buto J. K. įgijo paveldėjimo būdu, todėl negali įgyti pagal įgyjamąją senatį.
30. Kadangi paveldėjimo metu galiojusios civilinio kodekso nuostatos leido įgyti valdymo teisę nepriklausomai nuo registracijos fakto viešajame registre, šeimos nariai neturėdavo suinteresuotumo tvarkytis registracijos dokumentų, turėti papildomų išlaidų. CK 4.27 straipsnio 2 dalies nuostata, kad nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento, šioje byloje netaikoma, nes pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį ji įsigaliojo tik nuo 2003 m. liepos 1 d.
31. Visi trys artimi giminaičiai žinojo, kad turtas yra paveldimas lygiomis dalimis. Todėl J. K. žinojo, kad dalį buto paveldėjo tiek T. K., tiek R. M.. J. K. būtų nesąžiningas valdytojas, jei reikalautų kitiems asmenims priklausančias buto dalis įgyjamosios senaties normų pagrindu pripažinti jam nuosavybės teisę.
32. Byloje nėra duomenų, kad paveldėjimo metu T. K. ir R. M. būtų išreiškę savo valią atsisakydami nuosavybės teisių į jiems priklausančias buto dalis.
33. Butą valdė ne vien J. K., bet ir T. K., šiame bute jie kartu gyveno ir kartu juo rūpinosi. Prašomos buto dalies pagal įgyjamąją senatį dalis buvo įgyta paveldėjimo būdu, visas butas nebuvo valdomas vieno savininko nepertraukiamai dešimt metų, kad tarp šalių nebuvo aiškaus notariškai patvirtinto susitarimo, nebuvo palikimo atsisakymo, pareiškėjos prašymas negali būti tenkinamas.
Atsiliepimas
34. Valstybės įmonė Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad palaiko savo 2017 m. birželio 15 d. atsiliepime Nr. (22.1-32)-SK4-7099 išdėstytą poziciją dėl pareiškėjos R. M. nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamają senatį fakto nustatymo nepagrįstumo. Neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes turtas valstybei nepereis ir suinteresuoto asmens (apelianto) E. P. apeliacinį skundą prašo spręsti teismo nuožiūra.
35. Pareiškėja R. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apelianto E. P. apeliacinį skundą atmesti. Nurodo tas pačias aplinkybes, kaip pirmosios instancijos teisme.
36. Nurodė, kad faktą, jog paveldėtojai sudarė žodinį susitarimą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo aukščiau nurodytu būdu taip pat patvirtina šalių konkliudentiniai veiksmai: paveldėtojams visą laiką akivaizdžiai buvo žinomas buto (kaip nekilnojamojo daikto) egzistavimo faktas; visiems paveldėtojams išduotuose paveldėjimo teisės liudijimuose butas nebuvo nurodytas; butas viešajame registre visą laiką buvo įregistruotas tik įgijėjo vardu; nei vienas iš paveldėtojų nė karto nereiškė pretenzijų dėl tokio palikėjos turto, įskaitant buto dalį, pasidalijimo; po sutuoktinės mirties įgijėjas bute gyveno ir vienintelis jį prižiūrėjo bei išlaikė.
Šalies argumentai
37. Apelianto teiginiai, kad įgijėjas, pareiškėja ir pareiškėjos brolis T. K. galėjo susitarti tik dėl buto pasidalinimo ateityje, yra grindžiami vien tik prielaidomis ir samprotavimais, t.y. apeliantas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių tokius teiginius.
38. Apelianto teiginiai, kad bute liko gyventi pareiškėjos brolis T. K. ir jame gyveno iki savo mirties bei prisidėjo prie buto išlaikymo, yra nepagrįsti, nes tėvas jam leido tik laikinai neatlygintinai gyventi bute.
39. Notarė A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepatekė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
40. Apeliacinis skundas tenkinamas, sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 326 str. 1 d. 2 p.).
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
42. Byloje kilo ginčas dėl teisės normų reglamentuojančių turto įgijimą pagal įgyjamąją senatį taikymo.
43. Pagal kasacinio teismo praktiką įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą ir sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010).
44. Bylos duomenimis nustatyta, kad 1992 m. vasario 11 d. J. K., gyvendamas su sutuoktine M. K., įsigijo nekilnojamąjį turtą – 3 (trijų) kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Bute J. K. kartu su sutuoktine gyveno iki jos mirties – (duomenys neskelbtini), o po sutuoktinės mirties J. K. bute gyveno iki savo mirties. Į notarę dėl paveldėjimo pagal įstatymą po M. K. mirties kreipėsi mirusiosios sutuoktinis J. K. ir vaikai: dukra pareiškėja R. M. ir sūnus T. K. (mirė (duomenys neskelbtini)). 1998 m. kovo 31 d. išduotas Paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimas į M. K. paveldimą turtą: piniginį indėlį su palūkanomis, kompensacijomis ir atkuriamosios santaupomis, esantį Lietuvos banko Vilniaus m. Senamiesčio skyriaus filiale ir 2871 akcijas ( paprastosios vardinės AB „Silikatas“ akcijos). Liudijime nurodyta, kad šį turtą lygiomis dalimis paveldi sutuoktinis J. K., R. M. ir T. K.. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), į paveldėjimo teisės liudijimą neįrašytas. Dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra.
45. Palikimo po M. K. mirties metu ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo metu galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kuris nustatė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti ir neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (CK 587 str. 1 d). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 587 str. 2 d.). Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais lygiomis dalimis pirmoje eilėje yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis (CK 573 str. 1 d.1 p).
46. Taigi, tam, kad asmuo įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti pasirinkdamas vieną iš įstatyme įtvirtintų būdų. Pirmiau minėti paveldėtojai pagal įstatymą savo teisę į palikimą įgyvendino pateikdami notarei pareiškimą. Tokiu būdu jie, kaip pirmos eilės įpėdiniai, palikimą priėmė visą lygiomis dalimis, nes teisė priimti palikimą su išlygomis įstatyme nebuvo numatyta. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nepriklausomai nuo to, kad į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įrašytas M. K. priklausanti ½ buto dalis, šį turtą taip pat paveldėjo visi trys paveldėtojai lygiomis dalimis.
47. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant paveldėjimo teisės liudijimo teisinę reikšmę, pasisakyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
48. Ta aplinkybė, kad nuosavybės teisės į ginčo butą Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotos T. K. ar R. M. vardu, neturi teisinės reikšmės, kadangi šis turtas nuosavybės teise priklauso visiems trims M. K. įpėdiniams lygiomis dalimis, o nuosavybės teisė nėra nuginčyta ar kitokiu būdu panaikinta ar pasibaigusi.
49. Byloje taip pat nėra duomenų, kad T. K. būtų atsisakęs nuo palikimo, nes galioja paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame jis nurodytas kaip lygiomis dalimis paveldėjęs motinos turtą su kitais dviem paveldėtojais. Nustačius, kad J. K. paveldėjo 1/3 buto dalies, priklausiusios M. K., nėra pagrindo pripažinti, kad jis po savo žmonos teisėtai nuosavybės teise valdė jos buto dalį .
50. Pareiškėja teigia, kad po motinos mirties tarp paveldėtojų buvo žodinis susitarimas dėl buto pasidalinimo, t.y. kad butas atitinka tėvui J. K..
51. Pagal galiojusio 1964 m. CK 43 straipsnio 2 punktą toks susitarimas turėjo būti sudarytas paprasta rašytine forma. Kadangi ginčo sandorio šalys nesilaikė privalomos paprastos rašytinės formos, tai pagal CPK 177 straipsnio 4 dalį ir 1964 m. CK 58 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas šio sandorio sudarymo faktą, negalėjo remtis pareiškėjos (liudytojų) parodymais.
52. Šioje byloje nėra kitų įrodymų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ginčo sandorio sudarymo faktą. Todėl sprendžiama, kad pareiškėja neįrodė, jog tarp įpėdinių buvo susitarimas dėl dalies paveldimo/ir paveldėto turto- buto perleidimo tėvui J. K. ir kad toks susitarimas buvo realizuotas, t.y. kad paveldėtojai T. K. ir R. M. savo paveldėtas buto dalis dovanojimo ar kitokiu pagrindu perleido savo tėvui -trečiajam paveldėtojui J. K., nes, pastarasis (J. K.) savo vardu nuosavybės į paveldimą buto dalį neįteisino. Be to, kaip minėta, palikimo atsiradimo ir priėmimo metu galiojo įstatymas, numatęs, kad gali būti priimamas tik visas palikimas, o ne dalis jo. Analogiškai buvo leidžiama atsisakyti nuo viso palikimo, o ne nuo dalies ir tokia teise- atsisakyti nuo palikimo, buvo leidžiama tik iki tol, kol įpėdinis nepadavė pareiškimo palikimo atsiradimo vietos notarų biurui apie tai, kad jis priima palikimą arba prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Atlikus minėtus veiksmus, neliko tiesės atsisakyti nuo palikimo (CK 591 str.4 d). Paveldėtojui priėmus palikimą ir paveldėjimo pagrindu tapus nekilnojamojo turto savininku, jis gali su tokiu turtu elgtis savo nuožiūra, tarp jų dovanoti, parduoti ir pan.
53. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad po M. K. mirties, jos visą turtą, tame tarpe jos buto dalį lygiomis dalimis (po 1/3) paveldėjo visi įpėdiniai pagal įstatymą. Kadangi į paveldėjimo teisės liudijimą nebuvo įrašytas paveldimas turtas- buto dalis, tai pareiškėja turi teisę kreiptis dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, nes termino tokio prašymo pateikimui, nėra.
54. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į M. K. priklausiusią ½ dalį buto, negali būti tenkinamas. Gyvenimo faktas ar mokesčių už butą mokėjimas šiuo atveju bylai neturi reikšmės .
55. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įgyjamosios senaties taikymą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – pareiškimas atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
56. Patenkinus apeliacinį skundą, iš pareiškėjos R. M. priteisiamos apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos (50 Eur žyminis mokestis) teisme (CPK 93, 98, 443 str. 6 d. ). Duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, byloje, nėra, todėl jų perskirstymo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. spalio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjos R. M. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo netenkinti.
Priteisti iš R. M., a.k. (duomenys neskelbtini) A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 50 Eur (penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.