Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo V. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnyje, ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi ir su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme ir V. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis į bausmę įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2023 m. sausio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. balandžio 27 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. K. skirta kardomoji priemonė – suėmimas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo V. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde neginčija apylinkės teismo atlikto įrodymų vertinimo, ar savo paties kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio, iš esmės keliamas bausmės individualizavimo klausimas, prašant skirti švelnesnę bausmės rūsį ar trumpesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis V. K. nurodė, kad nebuvo įvertintos aplinkybės sąlygojusios jo laiku negrįžimą į bausmės atlikimo vietą.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis V. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kurią pagrįstai kvalifikavo pagal BK 242 straipsnį. Taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką parinko tinkamą bausmės rūšį ir nustatė jos dydį.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be aptartų esminių bausmės skyrimo pagrindų, tinkamas kaltininko asmenybės įvertinas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

8. BK 242 straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio, V. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą buvo paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Ši laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme, ir paskirta galutinė, subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

9. Nuteistasis V. K., tiek savo apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, nurodė, kad be pagrindo skiriant bausmę nebuvo įvertintos aplinkybės, dėl kurių jis laiku negrįžo į bausmės atlikimo vietą. Nuteistojo manymu, tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau su tokiais argumentais pagrindo sutikti nėra. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad priešingai nei nurodo nuteistasis, šią jo versiją pirmosios instancijos teismas vertino ir motyvuotai dėl jos pasisakė. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jam grįžtant į bausmės atlikimo vietą, būnant K. mieste, per „Messenger“ programėlę gavo grasinančio pobūdžio žinutę, jog grįžus į pataisos namus su juo bus atskiras pokalbis. Žinutės turinys buvo negražus, todėl jo teismui neįvardijo. Bandė skambinti kitiems nuteistiesiems aiškintis priežastis, tačiau nuteistasis duodamas parodymus aplinkybių nedetalizavo. Anot nuteistojo, dėl tokios žinutės labai išsigando ir supanikavo, nes bausmės atlikimo vietoje buvo daug neramumų, todėl sulaukęs autobuso grįžo į namus. Kas grasinančio turinio žinutę atsiuntė, V. K. nenurodė, nors teismo posėdžio metu pripažino, jog jam žinomas žinutės autorius (2 t., b. l. 66). Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nėra duomenų nei patvirtinančių, nei paneigiančių šią nuteistojo versiją, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo V. K. parodymai apie negrįžimo į bausmės atlikimo vietą priežastis viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. 2023 m. sausio 1 d. apklausiamas įtariamuoju V. K. apie jokias grasinančias žinutes nenurodė, nurodė, kad į bausmės atlikimo vietą negrįžo, nes grįždamas į pataisos namus, K. sutiko giminaitį su kuriuo „užgėrė“. Po to „užsivedė gerti“ ir galvojo grįžti po Naujųjų metų (1 t., b. l. 170–171). Apie jokius grasinimus V. K. nenurodė ir bausmės atlikimo vietos pareigūnui su kuriuo bendravo tą dieną , tai yra 2022 m. liepos 10 d., kai privalėjo grįžti į pataisos namus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju V. K. nurodė, kad 2022 m. liepos 10 d. atliko tarnybą (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini)), kontroliniame punkte Nr. 3. Po 16.00 val. sužinojo, kad į bausmės atlikimo vietą negrįžo nuteistasis V. K.. Tikslios valandos neatsimena, bet jis skambino nuteistajam, kuris sakė, kad planuoja į pataisos namus grįžti savarankiškai, tačiau kokiu būdu nedetalizavo. Iš viso nuteistajam skambino tris kartus, visus tuos kartus nuteistasis tvirtino, kad organizuojasi, kaip jam atvažiuoti į pataisos namus. Kai nuteistajam skambino ketvirtą kartą apie 19.00 val., jo telefonas jau buvo išjungtas, su juo daugiau susisiekti nepavyko (1 t., 16).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. Taigi atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali būti pripažįstama tokia aplinkybė, kuri konkrečioje byloje parodo mažesnį nusikalstamos veikos ar kaltininko pavojingumą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo, vadovaujantis BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nuteistojo V. K. apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių susijusių su jo negrįžimu į bausmės atlikimo vietą pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Kaip jau buvo minėta, nuteistasis V. K. apie jokius grasinimus neužsiminė bausmės atlikimo vietų pareigūnui su kuriuo bendravo iš esmės iš karto po to kai esą gavo grasinančio pobūdžio žinutę, tik žadėjo į bausmės atlikimo vietą grįžti savarankiškai, teigdamas, jog ieškosi transporto. Taip pat nuteistasis V. K. žinodamas negrįžimo į pataisos namus pasekmes, nesikreipė ir į teisėsaugos institucijas, apie grasinančio turinio žinutę nurodė tik praėjus beveik pusei metų po jos gavimo ir tik tuo metu, kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistasis V. K. žinodamas tiek apie iš jo reikalaujamą elgesį, tiek apie gresiančią atsakomybę, pats pasirinko teisei priešingą elgesį, apie jokius garsinimus nieko neinformavo, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu skirtos bausmės.

11. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas parinkdamas V. K. bausmės rūšį ir jos dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad jis pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatė ir vieną V. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistasis su šios, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės nustatymu, apeliaciniame skunde nesutinka, teigdamas, kad BK 242 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra privilegijuota, šios nusikalstamos veikos subjektu gali būti tik teistas ir atliekantis bausmę asmuo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nuteistasis skunde pažymėjo, kad pagal BK 60 straipsnio 2 dalies nuostatas skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad V. K. nusikalto būdamas recidyvistas ir į tai atsižvelgė skirdamas jam bausmę.

12. BK 27 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. Aiškinant šias nuostatas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar jo nepanaikinus už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187/2014).

13. Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. anksčiau buvo ne vieną kartą teistas, tarp jų ir už tyčinius nusikaltimus, naują tyčinį nusikaltimą, už kurį jis nuteistas šioje byloje, padarė neišnykus teistumui, todėl pirmosios teismai pagrįstai jo atžvilgiu pripažino atsakomybę sukinančia aplinkybe tai, kad nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), ir į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

14. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis, nesunkus nusikaltimas. Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir V. K. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (praeityje Lietuvoje teistas aštuoniolika kartų, taip pat ir už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą) (1 t., b. l. 42–68), jo baustumai administracine tvarka (1 t., b. l. 70–76), skirtų administracinių nuobaudų – baudų nemoka, jų vykdymas nutrauktas suėjus senaties terminui, bei tai, kad nuteistasis nedirba. Priešingai nei nurodo nuteistasis savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas vertindamas V. K. asmenybę, klaidų nepadarė ir vertindamas (duomenys neskelbtini) (buvęs pavadinimas – (duomenys neskelbtini)) pateiktą charakteristiką (1 t., b. l. 33). Pažymėtina, kad šioje bausmės atlikimo vietų įstaigos charakteristikoje nėra pateikta jokių išskirtinių, teigiamai nuteistąjį V. K. charakterizuojamų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos skundžiamame nuosprendyje ir, kurios turėtų įtakos bausmės švelninimui.

15. Iš duomenų apie ankstesnius V. K. teistumus matyti, kad jam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės – bauda, areštas, o ir pati griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, taip pat ir šios bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 straipsnis), bei lygtinis paleidimas iš bausmės atlikimo vietų įstaigos, tačiau akivaizdu, kad teismo parodytas pasitikėjimas ir švelnesnio pobūdžio bausmės neturėjo tinkamo poveikio nuteistojo elgesiui. V. K. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad V. K. nusikalto ne atsitiktinai, nuteistasis linkęs sistemingai daryti nusikalstamas veikas, negeba prisiimti atsakomybės už savo nusikalstamus veiksmus ir daryti tinkamas išvadas. Aptartų nuteistąjį neigiamai charakterizuojančių aplinkybių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį didesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Pripažinti, kad nors ir už nesunkų nusikaltimą apeliantui paskirta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius, tiek V. K., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam V. K., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta laisvės atėmimo bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę ar kitaip lengvinti nuteistojo teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

16. Priešingos išvados neleidžia daryti ir byloje esančios nuteistojo V. K. šeiminės aplinkybės – yra vedęs ir turi nepilnamečių vaikų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis niekur nedirba, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad V. K. praeityje Lietuvoje yra teistas net aštuoniolika kartų, teistumai neišnykę, skundžiamu nuosprendžiu jam inkriminuotą veiką padarė bausmės atlikimo metu, todėl žinodamas apie gresiančią bausmę, ir vis dėlto pasirinkęs pakartotinai daryti nusikaltimus, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Dar prieš nusikalsdamas apeliantas jau turėjo šeimą, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo esminis veiksnys, galėjęs jį sustabdyti nuo nusikaltimo padarymo.

17. Priešingai nei nurodo nuteistasis V. K. savo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką, skirti švelnesnę bausmė rūšį – baudą, nėra jokio pagrindo. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis ne kartą buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau skirtų administracinių nuobaudų – baudų nesumokėjo, jų išieškojimas nutrauktas suėjus senaties terminui (1 t., b. l. 70–76). Byloje esantys duomenys apie nuteistojo V. K. dardinę istoriją rodo, kad nuolatinio darbo nuteistajam ilgesnį laiką nepavyksta išlaikyti. Be to, nors kurį laiką ir užsiėmė individualia veikla, tačiau akivaizdu, kad gaunamų pajamų nepakako ir pragyvenimui, nes jis pelnosi darydamas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Svarbu pažymėti ir tai, kad šiuo metu apeliantas tebeatlieka terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nedirba. Visa tai leidžia pagrįstai abejoti baudos bausmės efektyvumu ir švelnesnės bausmės rūšies galimybe sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti V. K., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti bausmės realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, keičiant nuteistajam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, švelnesnio pobūdžio bausmė (bauda), vertinamu atveju negali užtikrinti tinkamo bausmės tikslų pasiekimo ir nebūtų realiai įvykdyta.

18. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę V. K., tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti šiek tiek didesnę, negu sankcijos vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, pirmosios instancijos teismo yra išsamiai motyvuotas. Esant šioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, ar juo labiau parenkant kitą bausmės rūšį, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

19. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. birželio 15 d. pažyma Nr. APD-2023-10620 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas, apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį V. K., sudaro 108,00 eurai, kurios turi būti priteistos iš nuteistojo valstybei.

20. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam arba nuteistajam, prieš kurį paduotas kasacinis skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406-507/2016, 2A-1-788/2021, 2K-67-697/2021). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltininkui teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

21. Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas kaip nepagrįstas, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. K. atlieka laisvės atėmimo bausmę, jis iki bausmės atlikimo niekur nedirbo, duomenų apie jo turimą turtą, į kurį būtų galima nukreipti priverstinį proceso išlaidų išieškojimą, byloje nėra. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, kad antrinė teisinė pagalba nuteistajam šioje byloje buvo teikiama ne jo iniciatyva, o dėl nustatyto imperatyvaus teisinio reglamentavimo (BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš nuteistojo išieškoti valstybei teisinės pagalbos išlaidas už jam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, netenkinamas.

22. Skundžiamu Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu V. K. skirta bausmė, už nusikalstamos veikos numatytos BK 242 straipsnyje, padarymą, BK 64 straipsnio 1 dalies, 3 dalies pagrindu buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu skirta neatlikta bausmės dalimi ir su Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu V. K. buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, o Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą.

23. 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiojo 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 1891, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925.

24. Pagal BK 3 straipsnio 2 dalį veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

25. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nuosprendžiu V. K. paskirta bausmė buvo subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme, už nusikalstamą veiką numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, kuri buvo pakeista nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais baudžiamojo kodekso pakeitimais, todėl teisėjų kolegija, patikrina ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atitikimą 2023 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. XIV-1925 nuostatoms, taip pat teisinius pagrindus minėto įstatymo nuostatas taikyti ir Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu paskirtoms bausmėms.

26. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 19 d. V. K. buvo nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu yra priimti procesiniai sprendimai, pasikėsino pagrobti iš sodybos 3 vamzdžių metalines konstrukcijas bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus įsibrovęs į namą bei vagonėlį, pasikėsino pagrobti teleskopinį meškerės kotą bei kitus įvarius buities reikmenis, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. V. K. veika – pasikėsinimas įvykdyti vagystę įsibraunant į patalpą buvo kvalifikuota pagal nusikaltimo padarymo ir nuosprendžio priėmimo metu galiojusią BK 22 straipsnio 1 dalies ir 178 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri numatė baudžiamąją atsakomybę tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba pagrobė automobilį, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Už šio nusikaltimo padarymą įstatymas numatė bausmes – baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

27. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojus naujajai BK redakcijai (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), vagystę kvalifikuojantis požymis įsibrovimas į patalpą buvo perkeltas į BK 178 straipsnio 3 dalį. Tačiau tiek BK 178 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, tiek ir šiuo metu galiojančioje BK 178 straipsnio 3 dalies (įstatymo redakcija įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.) sankcijoje, už svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi BK 178 straipsnio pakeitimai šiuo nagrinėjamu atveju įtakos neturi nei veikos kvalifikacijai nei bausmės skyrimui, todėl taikyti BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų šiuo atveju pagrindo nėra.

28. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. gegužės 26 d. nuosprendžiu V. K. nuteistas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais nebuvo keičiama baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamų veikų, numatytų BK 243 straipsnyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl nėra įstatyminio pagrindo spręsti klausimo dėl nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir tuo pačiu peržiūrėti V. K. už šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirtos bausmės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidų iš nuteistojo V. K. nepriteisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.