Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Petraškienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo V. K. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutarties, kuria jam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas – 2 (dviejų) mėnesių terminui.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnyje, tai yra:

1.1. kaltinamas tuo, kad jis 2022 m. gegužės 30 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų atvirojoje kolonijoje, (duomenys neskelbtini), atlikdamas 2022 m. gegužės 19 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagal 2022 m. liepos 8 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymą Nr. 2-1226 ,,Dėl trumpalaikių išvykų už pataisos įstaigos teritorijos ribų suteikimo nuteistajam V. K.“ nuo 2022 m. liepos 8 d. 16.00 val. iki 2022 m. liepos 10 d. 16.00 val. buvo išleistas parvykti į namus, (duomenys neskelbtini), tačiau nustatytu laiku be pateisinamos priežasties į įkalinimo vietą iš trumpalaikės išvykos negrįžo, o 2023 m. sausio 1 d., 00. 37 val., (duomenys neskelbtini) buvo sulaikytas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų, tokiu būdu vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę.

2. 2023 m. sausio 2 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi V. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – dviems mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. sausio 1 d. Baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2023 m. sausio 20 d. perduota Alytaus apylinkės teismui. 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, kaltinamajam V. K. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo – terminas pratęstas dviejų mėnesių laikotarpiui, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2023 m. kovo 1 d.

4. Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė šį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. K. skundas atmetamas.

5. Sprendžiant suėmimo skyrimo ar pratęsimo klausimą, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, susipažinusi su pateiktos baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, jog apylinkės teismas nutartyje tinkamai įvertino surinktų duomenų pakankamumą. Byloje esančių duomenų pakanka pagrįstai V. K. kaltinti jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymu. Šie duomenys yra išdėstyti kaltinamajame akte, tai yra: paties V. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų V. K., A. D. parodymai, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga. Sprendžiant suėmimo pratęsimo klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su šios kardomosios priemonės pratęsimo sąlygų ir pagrindų buvimo ar nebuvimo nustatymu. Aplinkybė, jog V. K. pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, neturi reikšmės kardomosios priemonės parinkimui, juo labiau, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu savo poziciją jis dar gali keisti.

6. BPK 121 straipsnyje nurodytos kardomųjų priemonių skyrimo bendrosios nuostatos. Šio straipsnio 4 dalyje teigiama, jog prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant suėmimo skyrimo sąlygoms (BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalys) ir bent vienam iš BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse nurodytų pagrindų. Pagal BPK 119 straipsnį suėmimas, kaip ir kitos kardomosios priemonės, skiriamas siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

7. Susipažinus su pateiktos bylos medžiaga, matyti, jog suėmimas V. K. skundžiama 2023 m. vasario 27 d. Alytaus apylinkės teismo nutartimi buvo pratęstas nustačius vieną suėmimo skyrimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. esant pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Aukštesniojo teismo vertinimu, šis pagrindas nėra išnykęs ir tebėra aktualus, todėl keisti griežčiausią kardomąją priemonę į švelnesnę(-es) šioje proceso stadijoje pagrindo nėra.

8. BPK 122 straipsnio 2 dalis nurodo, kad kai pagrįstai manoma, jog įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Pateiktos bylos medžiaga patvirtina, kad V. K. yra kaltinamas padaręs vieną tyčinį nusikaltimą teisingumui, t. y. vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę be pateisinamos priežasties negrįždamas į pataisos įstaigą iš trumpalaikės išvykos į namus. Nors nusikalstama veika, kuria kaltinamas V. K. yra priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), tačiau šis susidūrimas su teisėsaugos institucijomis jam nėra pirmas. Anksčiau jis teistas aštuoniolika kartų, dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra turtinio pobūdžio, kas liudija, jog neteisėtų veikų vykdymas yra tapęs jo pragyvenimo šaltiniu ir šis pajamų šaltinis nėra atsitiktinis, nulemtas nepalankiai susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių ar kitų priežasčių. Akivaizdu, jog kaltinamasis turi susiformavusį polinkį nusikalsti, kurį pakeisti yra sudėtinga.

9. Pažymėtina, jog naujas nusikaltimas buvo galimai padarytas neatlikus ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, pataisos įstaigos administracija buvo parodžiusi pasitikėjimą V. K., leisdama jam išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų be priežiūros, tačiau kaltinamasis šio pasitikėjimo nepateisino. Nors paprastai teismai sprendžia, jog asmeniui atliekant laisvės atėmimo bausmę įstatyme numatytų pagrindų (BPK 122 straipsnis 1, 5 dalys) taikyti dar kokias nors kardomąsias priemones nėra, tačiau nagrinėjamu atveju susiklostė išskirtinė situacija. V. K. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pasislėpė, todėl, įvertinus nusikaltimo, kuriuo jis kaltinamas pobūdį, neatmetama galimybė, jog jis ir vėl gali pasislėpti nuo teismo, todėl toliau jam vykdant bausmę nebūtų pasiekti kardomosioms priemonėms keliami tikslai.

10. Aplinkybė, jog kaltinamasis pats anksčiau būdamas teistas už vairavimą neblaiviam, buvo sulaikytas neblaivaus vairuotojo vairuojamame automobilyje, patvirtina, jog jo puoselėjamos vertybės yra gerokai atitolusios nuo visuomenėje priimtų bendro gyvenimo taisyklių. Įstatymų leidėjas už V. K. inkriminuotą nusikaltimą, be kita ko, yra numatęs laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmę. Įvertinus aplinkybę, jog kaltinamasis yra recidyvistas, dėl ko, įrodžius jo kaltę, jam grėstų pakankamai griežta laisvės atėmimo bausmė, spręstina, kad ši aplinkybė gali būti priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skiriant (pratęsiant) suėmimą tuo pagrindu, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11. Be to, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, V. K. nėra saistomas tvirtais socialiniais ar darbiniais ryšiais. Sodros duomenimis kaltinamasis šiuo metu nedirba, anksčiau yra ne kartą keitęs darbovietes, taip pat ir užsiėmęs individualia veikla, jo darbiniai laikotarpiai buvo itin trumpi (vos kelios savaitės), kas rodo, jog V. K. darbinė motyvacija nėra stipri, kurti stabilius darbo santykius bei gauti pastovias pajamas jam nepavyksta. Užimtumo tarnyboje kaltinamasis nebuvo registruotas, taigi, integruotis į darbo rinką su specialistų pagalba jis nebandė. Vertinant V. K. šeiminę aplinką, pažymėtina, kad jis nėra vedęs, tačiau yra trijų vaikų tėvas. Duomenų, jog kaltinamasis kaip nors prisidėtų prie vaikų materialinio aprūpinimo, auklėjimo bei švietimo, bylos medžiagoje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie ryšiai nėra pakankami tam, jog būtų galima daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad puoselėjami santykiai veiktų kaip apsauginis veiksnys nuo galimybės bėgti (slėptis) nuo teismo ir nuteisimo atveju gresiančios griežtos bausmės.

12. Šioje nutartyje jau minėta, kad V. K. su teisėsaugos institucijomis susiduria ne pirmą kartą, jis sistemingai nusikalsta nuo pat pilnametystės, nusikalstamos veikos yra vykdomos daugiau nei penkiolika metų, kaltinamojo elgesys pozityvia linkme nesikeičia, todėl akivaizdu, kad švelnus baudžiamumas jam nėra efektyvus. Atkreiptinas dėmesys, kad paskutinį kartą jis buvo teistas dėl vengimo atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 243 straipsnis), o šiuo metu yra kaltinamas vengimu atlikti laisvės atėmimo bausmę (BK 242 straipsnis), taigi prisiimti atsakomybę už savo priešingą teisei elgesį V. K. nenori ir nors kaltę formaliai pripažįsta, tačiau realiai jokių pastangų integruotis į visuomenę nededa. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek V. K. vaidmuo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, tiek jos pobūdis, tvirtų socialinių ryšių nebuvimas patvirtina, kad jis gali bandyti pakartotinai bėgti ir slapstytis, taip apsunkindamas baudžiamojo persekiojimo vykdymą. Todėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytas suėmimo skyrimo pagrindas yra nustatytas tinkamai.

13. BPK 11 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, jog procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Kiekviena paskirtoji priemonė turi būti būtina ir tinkama įgyvendinti baudžiamojo proceso tikslus, t. y. žmogaus teisės turi būti suvaržytos tiek, kiek tai yra neišvengiama užtikrinant tinkamą baudžiamojo proceso eigą. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo suėmimas netrunka nė pusmečio ir šis laikotarpis nepažeidžia BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyto termino (viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme numatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla).

14. Įvertinus kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, besitęsiančio suėmimo trukmę bei paties kaltinamojo asmenybę (kartoja tas pačias klaidas, gyvenimo būdo nekeičia), spręstina, kad proporcingumo principas, reikalaujantis išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių tam tikslui pasiekti, nėra pažeistas. Suėmimo pratęsimas dviejų mėnesių terminui laikytinas adekvačia ir ne per griežta poveikio priemone, leidžiančia užtikrinti efektyvaus tolesnio bylos nagrinėjimo vykdymą. V. K. poreikių ir norų tenkinimas, ignoruojant bei pažeidžiant kitų visuomenės narių interesus, šiuo atveju nėra suderinamas su baudžiamojo proceso tikslais, juo labiau, kad pataisos įstaigoje nėra galimybės taikyti intensyvią priežiūrą, kaip to pageidautų kaltinamasis. Remiantis išdėstytu, skundžiama nutartis paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta, o kaltinamojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo V. K. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. vasario 27 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.