Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gražvydo Poškaus ir Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios M. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo M. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 1 dalį ir nubausta laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir M. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. D. nuteista už tai, kad 2017 m. gegužės 2 d., laikotarpiu nuo 19.50 val. iki 20.00 val., veikdama vieninga tyčia ir turėdama vieningą tikslą, per du kartus iš parduotuvės „H.“, esančios PC „A.“, (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, UAB „L. L.“ priklausantį, turtą – 13 porų moteriškų džinsų, bendros 259,87 Eur vertės (vienos poros vertė 19,99 Eur).Apeliaciniu skundu nuteistoji M. D. prašo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte bei 4 punkte numatytas jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sušvelninti jai paskirtą bausmę.Skunde nuteistoji M. D. nurodo, kad ji prisipažino ir gailėjosi nuo pat tyrimo pradžios, nusikaltimą padarė, nes tuo metu nedirbo, darbo biržoje buvo neregistruota, turėjo priklausomybę narkotinėms medžiagoms, ir tai turėjo būti pripažinta jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis, o tai, kad ji yra priklausoma nuo narkotinių medžiagų, savaime nereiškia, jog ji nesigaili ar jos gailestis nenuoširdus.Nuteistoji M. D. taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad padaryta turtinė žala nėra itin didelė, todėl jai paskirta bausmė, kaip prieštaraujanti teisingumo principui, turi būti ženkliai sumažinta.Skunde nuteistoji M. D. teigia, kad teismas netinkamai interpretavo nusikalstamos veikos tikslą, nes pelnytis ją vertė narkomanija. Taip pat pažymi, kad teismas, prieštaraudamas teismų praktikai, akcentavo teistumus ne Lietuvos Respublikoje.Be to, apeliaciniame skunde nuteistoji M. D. nurodo, kad teismas nesilaikė BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatų, t. y. nuteisė neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, o tai rodo teismo išankstinį nusistatymą prieš ją.Apygardos teismo posėdyje nuteistoji M. D. ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.Nuteistosios M. D. apeliacinis skundas atmetamas.Nuteistoji M. D. nesutinka su jai paskirta bausme ir prašo ją sušvelninti. Nuteistoji mano, kad jos atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis turėtų būti pripažinta tai, kad ji pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, taip pat, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos jos padėties. Be to, nuteistoji M. D. prašo atsižvelgti į tai, kad padaryta turtinė žala nėra itin didelė, kad ji nusikalto, nes yra priklausoma nuo narkotikų. Nuteistoji skunde pabrėžia ir tai, kad teismas nepagrįstai atsižvelgė į jos teistumus užsienyje ir nuteisė ją neįsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, taip išreikšdamas išankstinį nusistatymą prieš ją.BK 54 straipsnis reikalauja, kad teismas skirtų bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo prieštarauti apylinkės teismo išvadoms dėl M. D. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės už padarytą nusikalstamą veiką. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas įvertino tai, kad M. D. padarė tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), norėdama pasipelnyti, taip pat atsižvelgė į padarytos žalos dydį – 259,87 Eur. Pažymėtina, kad M. D. ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus ir nepaiso visuomenės elgesio taisyklių – skundžiamu nuosprendžiu Lietuvoje ji teisiama jau 23 kartą (kaip pažymėta skundžiamame nuosprendyje, paskutinis 2017 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs), teista ir užsienyje, taip pat daug kartų bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (58–119 b. l.). Tai rodo, kad nuteistoji M. D. yra linkusi pažeisti įstatymų reikalavimus, nes nepaisant taikytų švelnesnių bausmių (bausta laisvės apribojimu, areštu) savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo manyti, jog bausmės paskirtis M. D. atžvilgiu, įskaitant ir tikslą paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, gali būti įgyvendinta paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, ar atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą.Įvertinus minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad nustatyta viena M. D. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (nusikalto būdama recidyvistė), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus M. D. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą realią laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas tokios bausmės vidurkis (vidurkis 1 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų). Be to, teismas, atsižvelgęs į tai, kad M. D. prisipažino dėl nusikaltimo padarymo, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu. Apygardos teismo nuomone, M. D. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydis analizuojamu atveju visiškai atitinka bausmės skyrimo pagrindus, nėra per daug griežtas ar prieštaraujantis teisingumo principui.Pagal baudžiamąjį įstatymą aplinkybė, lengvinanti kaltininko baudžiamąją atsakomybę, yra kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką bei nuoširdus gailestis dėl to (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, turi būti nustatyta šių sąlygų visuma, t. y. tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir tai, kad jis dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Pažymėtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad M. D. nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, nes ji dėl savo elgesio tinkamų išvadų nepadarė, savo elgesio neigiamai nevertino – dėl veikos padarymo kaltino narkotikus, savo prastą turtinę padėtį. Aptartos aplinkybės rodo, kad nėra būtinų sąlygų, leidžiančių pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės – nusikalstamos veikos padarymas dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje paprastai pripažįstamas tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, pavyzdžiui, darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014, 2K-194-895/2015).Šiuo atveju apylinkės teismas teisingai akcentavo tai, kad M. D. ne pirmą kartą padarė turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, praeityje bausta administracine tvarka už vagystes iš parduotuvių, nedirba, darbo biržoje neregistruota – darbo paieška nutraukta be teisės registruotis 6 mėnesius (b. l. 58–120, 122). Be to, pati M. D. pripažino, kad vartoja narkotikus ir daro turtinio pobūdžio veikas tam, kad galėtų jų įsigyti, o tai aiškiai parodo, kad nusikaltimas buvo padarytas ne dėl labai sunkios turtinės padėties, bet būtent savanaudiškais tikslais – siekiant pasipelnyti. Iš nuteistosios asmenybės apibūdinimo matyti, kad nusikalstamas elgesys tapo jos gyvenimo būdu, suprantamu, kaip lengvesne išeitimi patenkinti savo poreikius. Todėl konstatuotina, kad šios bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindo išvadai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, pripažinimo.Atsakant į apeliacinio skundo argumentus pažymėtina, kad BK 97 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistosios M. D. asmenybę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad M. D. buvo teista (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistosios M. D. apeliacinį skundą atmesti.