Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. V. skundą dėl antstolio Jono Petriko veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Nordea Bank Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. liepos 11 d. patvarkymu Nr. S17-23362 pareiškėjos skundo netenkino. Skundą antstolis perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Patvarkyme nurodė, kad neginčija Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1630-796/2016, kuria I. V. individualiai įmonei „Madesa“ iškelta bankroto byla, sutinka su LR įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teisės aktų nustatyta tvarka išieškojimas gali būti nukreiptas į neribotos civilinės atsakomybės įmonės savininko (savininkų) turtą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau antstolio nuomone hipoteka, 2009 m. liepos 14 d. patvirtinta Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarės Aldonos Kundrotienės, I. V. asmeninės nuosavybės teise priklausantis įkeistas turtas turėtų būti parduodamas iš varžytynių vykdomojoje byloje Nr. 0172/17/00810, o ne I. V. individualios įmonės „Madesa“ bankroto byloje, kadangi:

1. Hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas kildinamas iš I. V. (tuo metu V.) 2009 m. liepos 9 d. sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK09/07/038 su Nordea Bank Finland Plc, veikusiu Lietuvoje per Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių (dabar Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), t. y. kreditas suteiktas asmeniniams I. V. poreikiams tenkinti (įsigyti gyvenamąjį būstą) ir visiškai nesusijęs su I. V. individualios įmonės „Madesa“ veikla.

2. Nordea Bank AB Lietuvos skyrius 2009 m. liepos 9 d. sutartimi Nr. BK09/07/038 kreditą suteikė fiziniam asmeniui I. V., o ne I. V. individualiai įmonei „Madesa“ ir nėra šios įmonės kreditorius, nors Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2017, kuria patvirtinti I. V. individualios įmonės „Madesa“ kreditoriai, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius įrašytas bankrutuojančios įmonės kreditoriumi.

3. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1630-796/2016 iškelta bankroto byla I. V. individualiai įmonei „Madesa“, tačiau I. V. (buvusiai V.) nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje kreditorinius reikalavimus galėtų pareikšti tik Nordea Bank AB Lietuvos skyrius.

4. Įmonės bankroto procese hipoteka užtikrinti kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą (LR įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 34 straipsnis), tiek vykdymo procese pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai (CPK 664 straipsnio 1 dalis). Hipoteka įkeistą nekilnojamąjį turtą tiek bankroto administratorius, tiek antstolis privalo parduoti iš varžytynių įstatymų nustatyta tvarka.

5. Sprendžiant hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytynių klausimą, reikėtų vadovautis protingumo, ekonomiškumo principais bei atsižvelgti į skolininko ir išieškotojo interesus. Nagrinėjamu atveju antstoliui parduodant iš varžytynių nekilnojamąjį turtą susidarytų žymiai mažesnės išlaidos ir tai duotų daugiau naudos – skolininkas padengtų didesnę skolos dalį, o išieškotojas gautų didesnę pinigų sumą kreditoriniam reikalavimui padengti.

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-757-796/2017 nurodytas Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus kreditorinis reikalavimas 207883,17 Eur. Bankroto administratoriui pardavus iš varžytynių hipoteka įkeistą turtą, pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos (LR įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), kurias sudarytų bankroto administratoriaus atlyginimas, bankroto administravimo išlaidos.

6. Jeigu antstolio iš varžytynių skolininkui ir įkeisto daikto savininkui I. V. priklausantis hipoteka įkeistas nekilnojamasis turtas būtų parduotas už didesnę kainą negu hipoteka užtikrintų reikalavimų fiziniam asmeniui I. V. suma, šių lėšų likutį antstolis skirtų I. V. individualios įmonės „Madesa“ kreditorių reikalavimams tenkinti.

Antstolis nesutinka ir su pareiškėjos skundu dėl 2017 m. birželio 28 d. patvarkymo Nr. S17-10716 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ panaikinimo, kadangi antstolio patvarkymas skirti ekspertizę ir tinkamai nustatyti įkeisto turto vertę negali būti traktuotinas kaip pareiškėjos teisių pažeidimas, kuris savo prasme skolininko teisių nepažeidžia, o priešingai, yra siekiama objektyviai įvertinti turto vertę. Antstolis pažymi, kad siekdamas tinkamai įkainoti skolininkui ir įkeisto daikto savininke I. V. nuosavybės teise priklausantį turtą, taip užtikrindamas tiek išieškotojo, tiek skolininko teises ir teisėtus interesus, pagrįstai surašė patvarkymą Nr. S17-22166 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, todėl nėra jokio teisinio pagrindo šio patvarkymo panaikinti, kadangi antstolis turi teisę areštuoti įkaito davėjo turtą kai yra skolininkui išsiuntęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą (CPK 746 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0172/17/00810 duomenimis nustatyta, kad antstolis Jonas Petrikas vykdo Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro 2017 m. gegužės 25 d. išduotą vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. MK-4701, kuriuo notaras Mindaugas Kačergis siūlo pagal šį vykdomąjį įrašą priverstinai išieškoti hipoteka užtikrinto skolinio įsipareigojimo sumą arba nesumokėtos skolos dalį su priklausančiomis palūkanomis (solidariai) iš skolininkės I. V., hipotekos kreditoriaus NORDEA BANK, AB, Lietuvos skyrius naudai pagal hipotekos, 2009 m. liepos 14 d., patvirtintos Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro, notarinio registro Nr. K1AK-5707, kuria užtikrinta skolinio įsipareigojimo suma 210405,55 Eur ir 16 procentų dydžio metines palūkanos nuo 209175,81 Eur sumos nuo vykdomojo įrašo atlikimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo bei išieškoti vykdomojo įrašo atlikimo išlaidas - 327,82 Eur (vykdomoji byla Nr. 0172/17/00810, b. l. 1-7).

Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. birželio 5 d. surašė patvarkymą Nr. S-17-172-4804 priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2017 m. birželio 5 d. raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S17-19478 ir 2017 m. birželio 5 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S17-19477 (vykdomoji byla Nr. 0172/17/00810, b. l. 9-11). Antstolis Jonas Petrikas 2017 m. birželio 28 d. priėmė patvarkymą Nr. S17-22166 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“, kuriuo nutarė - skirti ekspertizę nekilnojamojo turto, žemės sklypo, pastato - sodo pastato, pastato - šiltnamio, kitų inžinerinių statinių - šulinio, esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedant atlikti UAB „Ober-Haus“ Nekilnojamas turtas. Patvarkymas Nr. S17-22166 „Dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo“ 2017 m. birželio 28 d. registruotąja pašto siunta išsiųstas skolininkei ir įkeisto daikto savininkei I. V. adresais: (duomenys neskelbtini), taip pat elektroniniu paštu adresu (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0172/17/00810, b. l. 53-58).

2017 m. birželio 16 d. bankroto administratorius UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir kitos paslaugos“, įgaliotas asmuo Robertas Bacenskas antstoliui Jonui Petrikui pateikė pranešimą dėl I. V. individualiai įmonei „Madesa“ bankroto bylos iškėlimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Bankroto administratorius minėtu pranešimu antstolį informavo apie tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą Nr. B2-1630-796/2016 I. V. individualiai įmonei „Madesa“, bankroto administratoriumi paskirta UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisės ir buhalterijos paslaugas“, įgaliotas asmuo – Robertas Bacenskas. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 29 d. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi apie bankroto bylos iškėlimą įstatymų nustatyta tvarka paskelbta Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie LR FM tinklalapyje www.avnt.lt ir pranešta Juridinių asmenų registrui. Bankroto administratorius taip pat nurodė, kad antstolis 2016 m. gruodžio 8 d. raštu Nr. 0172/11/00836 pateikė savo finansinį reikalavimą bankroto byloje. Tuo pagrindu antstolio Jono Petriko kontora ir išieškotojas „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius yra įtraukti į bankrutavusios I. V. individualios įmonės „Madesa“ kreditorių sąrašą.

Bankroto administratorius UAB „J ir LBR Bankroto administravimo, teisinės ir kitos paslaugos“, įgalioto asmens Roberto Bacensko nurodytas aplinkybes, dėl I. V. iškeltos bankroto bylos, patvirtina ir Teismų informacinės sistemos Liteko duomenys (Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-757-796/2017).

Remiantis Individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Individualios įmonės, kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.50 straipsnio 4 dalis), bankroto procesas nuo kitų įmonių bankroto proceso skiriasi tuo, kad, individualiai įmonei iškėlus bankroto bylą, greta pačios individualios įmonės atsakomybės subjektu tampa individualios įmonės savininkas, kuris taip pat yra ir civilinės atsakomybės pagal savo, kaip fizinio asmens, prievoles subjektas.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatyta, kad, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Tais atvejais, kai įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, jos savininkas (savininkai) per tuos pačius terminus privalo pateikti administratoriui viso jo (jų) turimo turto sąrašą, įskaitant ir turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką, Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byla iškeliama individualiai įmonei, kuri yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, tai visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti ĮBĮ nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo – įmone ar jos savininku (savininkais), kaip privačiu fiziniu asmeniu (privačiais fiziniais asmenimis) – buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2006). Bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir reikalavimus bankroto byloje pareiškus jo dalyvio kreditoriams, juridinio asmens turtas naudojamas jo dalyvio skoloms padengti, o už individualios įmonės skolas subsidiariai savo turtu atsakingas jos savininkas. Tokia teismų praktika yra nulemta aplinkybės, kad bankrutuojant neribotos civilinės atsakomybės juridiniam asmeniui ir jo turto nepakankant atsiskaityti su kreditoriais, yra realizuojamas ne tik juridinio asmens, bet ir jo dalyvio – fizinio asmens turtas, kurį šis asmuo turėjo bankroto bylos nagrinėjimo metu (Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas, 33 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-308/2004, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2010). Tuo atveju, jeigu reikalavimų įmonės bankroto byloje negalėtų pareikšti jos savininko asmeniniai kreditoriai, jų vėlesnės galimybės išieškoti skolas iš fizinio asmens taptų labai pasunkintos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2014).

Atitinkamai ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalis nustato kreditorių teisę perduoti administratoriui savo reikalavimus ir juos pagrindžiančius dokumentus. Įmonės administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį tvirtinti teismui (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas). Taigi pagal bendrąją taisyklę bankrutuojančios įmonės kreditoriai savo valią gauti reikalavimų ar jų dalies patenkinimą bankroto procese išreiškia pateikdami reikalavimą įmonės administratoriui, o šis perduoda teismui tvirtinti. Be to, bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje teismas perima iš antstolių vykdomuosius dokumentus, pagal kuriuos vykdomi išieškojimai iš įmonės, kuriai iškelta bankroto byla (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 18 straipsnio 1 dalis) (jei bankrutuojanti įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės, bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodami ir vykdomieji dokumentai, pagal kuriuos ieškoma iš tokios įmonės dalyvio (savininko). Taip pat perimamos visos civilinės bylos, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai. Tokiu būdu visų kreditorių reikalavimai sutelkiami vienoje – bankroto – byloje, taip garantuojant, kad nebus pažeistas kreditorių lygiateisiškumo, reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir proporcingumo principai.

Pažymėtina, jog pagal ĮBĮ 18 straipsnio 1 dalies nuostatas, antstolis ne vėliau kaip per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoda bankroto bylą nagrinėjančiam teismui įmonės turto, kuris iki įmonės bankroto bylos iškėlimo buvo areštuotas teismų ir kitų institucijų sprendimų vykdymui užtikrinti, bet neparduotas, arešto bei vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš šios įmonės ir praneša apie tai turto saugotojui bei ieškovui. Kreditoriaus reikalavimai įmonei, kurių nepatenkino antstolis, yra tenkinami šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų analizė bei šių normų tarpusavio funkcinis ryšys, teikia pagrindą konstatuoti, kad tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Antstolio vertinimu bankroto byla iškelta I. V. individualiai įmonei „Madesa“, tačiau I. V. (buvusiai V.) nėra iškelta fizinio asmens bankroto byla, kurioje kreditorinius reikalavimus galėtų pareikšti tik Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, be to, kreditas suteiktas asmeniniams I. V. poreikiams tenkinti (įsigyti gyvenamąjį būstą) ir visiškai nesusijęs su I. V. individualios įmonės „Madesa“ veikla.

ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nurodymas, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, iki tol vykdyti išieškojimai iš skolininko pagal kitus vykdomuosius dokumentus turi būti sustabdomi. Aptariama įstatymo norma yra imperatyvi ir savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti, procesinius padarinius, tai yra, privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Teismui iškėlus bankroto bylą antstolis privalo užbaigti vykdomąją bylą, priimdamas patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis LR įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 18 straipsniu, antstolis, esant iškeltai bankroto bylai, neturėjo priimti vykdyti vykdomojo dokumentu, o jei jis visgi buvo priimtas, privalėjo sustabdyti visus vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose, kuriose išieškoma iš bankrutavusios I. V. įmonės „Madesa“ bei jos savininkės I. V. ir vykdomuosius raštus persiųsti Klaipėdos apygardos teismui. Todėl jokie antstolio veiksmai, susiję su bankrutavusios I. V. įmonės „Madesa“ bei jos savininkės I. V. turtu, negalimi. Visus su tuo susijusius klausimus sprendžia kreditorių susirinkimas ir vykdymo veiksmus atlieka paskirtas administratorius, nepriklausomai nuo to, kad antstolis ar kreditorius mano, kad antstolio atliekami veiksmai bus ekonomiškesni.

Pareiškėja taip pat prašo panaikinti 2017 m. birželio 28 d. patvarkymą Nr. S17-22166 dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo.

Kadangi, teismui iškėlus bankroto bylą antstolis privalėjo užbaigti vykdomąją bylą, vykdomąjį dokumentą perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, ko šiuo atveju neatliko, kitų procesinių veiksmų vykdomojoje byloje atlikti neturėjo teisinio pagrindo, todėl 2017 m. birželio 28 d. patvarkymas Nr. S17-22166 dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo yra neteisėtas, todėl naikintinas.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad vykdydamas išieškojimą antstolis pažeidė jo veiklą reglamentuojančias teisės normas, antstolio skundžiami veiksmai pripažintini neteisėtais pareiškėjos nurodytais motyvais ir argumentais, todėl pareiškėjos skundas tenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuotas asmuo Nordea Bank AB Lietuvos skyrius prašo teismo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nenurodė patirtų išlaidų dydžio bei įrodymų, patvirtinančių tokių išlaidų pagrindimą, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos I. V. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Jono Petriko 2017 m. birželio 28 d. patvarkymą Nr. S17-22166 dėl ekspertizės nekilnojamojo turto rinkos vertei nustatyti skyrimo.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0172/17/00810 grąžinti antstoliui Jonui Petrikui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.