Kauno apylinkės teismo sprendimas

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-6739-1070/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
2YT-6739-1070/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Svetlana Panina
Pareiškėjas
G. M. T.
Suinteresuotas asmuo
J. R., A. K., notaras T
(S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Svetlana Panina rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. R., A. K., notaras T. P. V., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja G. M. T. padavė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą faktiškai pradėjusi valdyti palikėjo F. T. turtą (33-35 b. l.). Nurodo, kad ji ir velionis F. T. susituokė (duomenys neskelbtini)Santuokoje jiems gimė dukros J. T. (šiuo metu – R.) ir A. T. (šiuo metu – K.). Pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo buto (duomenys neskelbtini), savininkai, butą valdė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini)nesudaręs testamento, o dėl jo turto paveldėjimo į notarą per įstatymo nustatytą terminą nebuvo kreiptasi, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos notarų rūmų sprendimu F. T. paveldėjimo byla pavesta pradėti Vilniaus rajono savivaldybės 3-iojo notaro biuro notarui T. P. V.. Pareiškėja praleido kreipimosi į notarą dėl F. T. palikimo priėmimo terminą, nustatytą įstatyme, todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė sutuoktinio palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti jo turtą. Pareiškėja iki sutuoktinio mirties gyveno kartu su juo ir šiuo metu gyvena jiems abiems jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, rūpinosi tuo butu, tvarkė jį, laikė save šio buto savininke, mokėjo už jį komunalinius mokesčius. Po vyro mirties pareiškėja pradėjo valdyti visus namų apyvokos bei vyro asmeninius daiktus, t. y. ji aktyviais veiksmais išreiškė valią perimti sutuoktinio turtą.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys J. R. ir A. K. pateikė byloje atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodo, kad jos sutinka su pareiškimu ir prašo jį tenkinti (48, 54, 55 b. l.).

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad pareiškėja nepridėjo jos teiginius patvirtinančių įrodymų (49-53 b. l.). Teigė, kad VMI paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę tik tais atvejais, kai valstybės nuosavybėn paveldėjimo teise gali pereiti tik kilnojamasis turtas bei vertybiniai popieriai. Be to, pažymėjo, kad ji negavo pranešimo iš kompetentingos institucijos atstovo apie galimą palikėjo F. T. palikimo perėjimą valstybei.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame prašo nagrinėti pareiškėjos prašymą teismo nuožiūra (67, 68 b. l.). Nurodo, kad ji nėra gavusi pranešimo apie galimą F. T. palikimo perėjimą valstybei bei neturi duomenų apie, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. T. palikimo perėmimą valdyti.

Suinteresuotas asmuo notaras T. P. V. pateikė byloje prašymą priimti procesinį sprendimą šioje byloje teismo nuožiūra (71 b. l.).

Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 153 straipsnio 2 dalyje, 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (73 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Byloje nustatyta, kad F. T., miręs (duomenys neskelbtini), buvo pareiškėjos G. M. T. sutuoktinis (7, 8 b. l.). Po F. T. mirties dėl jo palikimo priėmimo per įstatymo nustatytą terminą į notarą nebuvo kreiptasi (12 b. l.). Nekilnojamojo turto registro išrašo duomenimis pareiškėjos vardu nuo 1991 m. birželio 23 d. registruotas butas (duomenys neskelbtini) (10 b. l.), įgytas pareiškėjai būnant santuokoje su F. T.. Iš pareiškėjos ir jos dukrų J. R. bei A. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja iki ir po F. T. mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), visą laiką mokėjo ir moka komunalinius mokesčius už butą, rūpinasi juo, tvarko ir valdo jį kaip savo (14-16 b. l.). Aplinkybę, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini), patvirtina ir jos į bylą pateikta 2019 m. sausio 25 d. butų savininkų bendrijos „Laisvė“ pažyma, kurioje nurodyta, jog G. M. T., būdama šios bendrijos nare, yra sumokėjusi visus mokesčius iki 2019 m. sausio 1 d. (17 b. l.).

Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų J. R. bei A. K. rašytinių paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties faktiškai rūpinosi ir prižiūrėjo jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą, butą (duomenys neskelbtini), bei elgėsi kaip šio turto savininkė: gyveno jai ir sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusiame bute, tvarkė šį butą, mokėjo komunalinius mokesčius už šį turtą. Pareiškėja, likdama gyventi minėtame bute, perėmė ir mirusiojo asmeninius daiktus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad G. M. T. po savo sutuoktinio F. T. mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Dėl to yra pagrindas tenkinti pareiškėjos pareiškimą. Teismo nustatytas palikimo priėmimo faktas turi juridinę reikšmę, siekiant įteisinti po F. T. mirties 2015 m. rugpjūčio 13 d. likusio turto paveldėjimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti G. M. T. pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio F. T., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Svetlana Panina