Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Milda Valiulytė, sekretoriaujant Dovilei Paliokienei, vertėjaujant Vidai Rimkienei, dalyvaujant pareiškėjui S. Ž., pareiškėjo atstovui advokatui Dovydui Cvetkovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. Ž. patikslintą pareiškimą, suinteresuoti asmenys Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, J. S., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.) (CK 5.51 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apie palikimo priėmimą, faktiškai pradėjus turtą valdyti, teismas sprendžia iš įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t.y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartį Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį Nr. 3K-3-484/2011; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį Nr. 3K-3-657 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to teismas daro išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes gali patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet gali atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007 ir kt.). Pažymėtina tai, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant, ar yra pagrindas konstatuoti palikimo priėmimą, pradėjus faktiškai valdyti turtą, reikšmingi ne tik įpėdinio veiksmai, bet ir turto, sudarančio palikimą, pobūdis. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartį Nr. 3K-3-398/2010; kt.).

1992-03-28 butas (duomenys neskelbtini), įregistruotas pareiškėjo močiutės sutuoktinio J. P. nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą savo nutartyse yra išaiškinęs, kad iki 2000 m. CK įsigaliojimo (t. y. iki 2001 m. liepos 1 d.) įregistruoto turto teisinis statusas nustatomas vadovaujantis SŠK 21 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią turtas, įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, jeigu tas turtas įgytas susituokus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje A. G. v. K. G., bylos Nr. 3K-3-551/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje D. M. v. M. M., bylos Nr. 3K-3-584/2008). J. P. ir J. P. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), minėtas butas įgytas 1992-03-28 pirkimo-pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą Nr. I-1374. Konstatuotina, kad J. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su sutuoktiniu J. P. valdė butą, esantį (duomenys neskelbtini).

Teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turinčius faktus, kad pareiškėjai priėmė savo artimųjų palikimą po jų mirties faktiniu turto valdymu, vadovaujasi įrodymais, o taip pat CK 1.5 str. įtvirtinta nuostata, kad sprendžiant tokio pobūdžio bylas, būtina vadovautis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Pareiškėjas nurodė, kad į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsikraustė gyventi 2001 metais, dar esant gyvai jo močiutei J. P.. Prieš tai gyveno savo tėvo V. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį butą pareiškėjas kartu su seserimi J. S. (duomenys neskelbtini) paveldėjo po V. Ž. mirties. Šį butą 2002-08-02 pareiškėjas ir J. S. pardavė. 2003 metais pas pareiškėją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsikraustė N. Ž. su savo sūnumi. Pareiškėjas nuo 2003-03-25 yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą tame bute, nekilnojamojo turto nuosavybės teise neturi. Pareiškėjas nurodė, kad darė buto remontą, kartu su J. P. mokėdavo už buto komunalinius mokesčius, po J. P. mirties butą išlaikydavo vien savo lėšomis. Minėtas aplinkybes patvirtino byloje apklaustos liudytojos N. Ž., N. Č. bei M. S.. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas įrodė aplinkybę, kad po J. P. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą – dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), pradėdamas faktiškai jį valdyti, todėl pareiškėjo reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą – kad po J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė S. Ž., tenkintinas (CK 5.51. str., CPK 185 str., 444 str. 2 d. 8 p.).

Valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.62 str. 1 d.). 2015-03-13 priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklė (toliau – Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto)nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo VĮ Turto bankas.

Pagal CK 5.11 str. 1 d. 2 p. pareiškėjas yra J. P. vaikaitis – antros eilės įpėdinis. . J. P. palikimą bylos duomenimis sudarė ½ dalis buto, dėl kurio priėmimo į notarą niekas – nei ją pergyvenęs sutuoktinis, nei įpėdiniai – nesikreipė. Konstatuotina, kad tokiu atveju pareiškėjas gali pretenduoti į visą jos palikimą – ½ dalį buto. S. Ž., faktiškai pradėdamas valdyti močiutės turtą, paveldėjo jai bendros nuosavybės teise su J. P. priklausiusio buto dalį, todėl po J. P. mirties Lietuvos Respublikos nuosavybėn negalėjo pereiti viso buto (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė. J. P. palikimo atsiradimo metu jis turėjo nuosavybės teisę į ½ dalį jam pačiam priklausiusią buto dalį, todėl pastarojo palikimą priėmusi Valstybė įgijo nuosavybės teisę į ½ dalį buto (duomenys neskelbtini) (CK 5.50 str. 2 d.). Įvertinus nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas ir pripažintinas negaliojančiu 2015-08-13 palikimo perėjimo valstybei liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), perėjimo Lietuvos Respublikos nuosavybėn (CK 1.80 str. 1 d., 5.2 str. 3 d., 5.8 str., 5.62 str. 1 d.).

Įvertinus aplinkybę, kad pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos atsirado dėl paveldėjimo liudijimo nuginčijimo paties pareiškėjo kaltė, nes jis laiku nesikreipė į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad jis priėmė J. P. palikimą po jos mirties faktiškai pradėdamas valdyti jos turtą, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra iš esmės atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš suinteresuoto asmens VĮ Turto banko bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pareiškėjui ir valstybei nepriteistini (CPK 96 str. 4-5 str.).

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą faktiškai valdydamas priėmė pareiškėjas S. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini)

Juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui S. Ž. nustatomas J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimui priimti.

Pripažinti negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ojo notarų biuro notarės Vandos Kasiulynienės patvirtinto 2015-08-13 palikimo perėjimo valstybei liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį dėl 1/2 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), perėjimo Lietuvos Respublikos nuosavybėn.

Išsiųsti įsitesėjusio sprendimo kopiją Testamentų registrui ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.