- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-21
- Bylos Nr.
- e2A-693-855/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36770-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Ieškovas
- UAB „BNM Finance“
- Atsakovas
- UAB „Balžuva“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Balžuva“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „BNM Finance“ ieškinį atsakovei UAB „Balžuva“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BNM Finance“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Balžuva“ 630,80 Eur skolą, 8 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1. Savo reikalavimus grindė tuo, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. tarp šalių buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartis Nr. BU-109. Sutartyje nurodytas paslaugų teikėjas UAB „Airista“ reorganizuota ir prijungta prie UAB „BNM Finance“, kurios buvęs pavadinimas UAB „Baltic Net Media“. Pagal sutartį įsipareigojo tvarkyti atsakovės buhalterinę apskaitą teisės aktų nustatyta tvarka ir pagal galiojančius verslo apskaitos standartus, o atsakovė įsipareigojo už buhalterinės apskaitos paslaugas mokėti po 157,70 Eur per mėnesį. Išrašė atsakovei 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1803-06, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1804-05, 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1805-07, 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1806-05, kurių suma 630,80 Eur. Atsakovė pateiktų sąskaitų neapmokėjo, nors ne kartą buvo raginta padengti skolą. Atsakovė neteikė ieškovei paslaugų teikimui visų būtinų dokumentų, todėl buhalterinę apskaitą tvarkė pagal teikiamus duomenis ir priklausomai nuo to, kokie dokumentai buvo pateikiami. Šalys susitarė dėl fiksuoto mėnesinio mokesčio, už kurį suteikiama galimybė pagal poreikį naudotis sutarties priede Nr. 1 numatytu bendru teiktinų paslaugų paketu, nes tam tikros paslaugos teikiamos kas mėnesį, o kai kurios – tik vieną kartą per metus. Atsakovė iki 2018 m. kovo 1 d. už suteiktas paslaugas mokėjo, jokių pretenzijų dėl jų kiekio ar kokybės nereiškė. Paslaugų suteikimo aktų per visą 7 metų bendradarbiavimo laikotarpį nebuvo sudaroma, atsakovė paslaugas apmokėdavo, ginčų dėl paslaugų turinio ar kokybės nekilo. Sutartis nutraukta 2018 m. liepos 24 d., po nutraukimo sutvarkė atsakovės buhalteriją iki 2010 m.
Šalies argumentai
2. Atsakovė UAB „Balžuva“ su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti.
2.1. Nurodė, kad įsiskolinimas atsirado dėl finansinių sunkumų, tačiau prievolės vykdymas buvo sustabdytas, kol ieškovė pilnai neįvykdys savo prievolių pagal sutartį. Pažymėjo, kad sudarant sutartį šalys susitarė, kad ieškovė sutvarkys ankstesnių metų, t. y. 2008 m. – 2010 m., buhalteriją. Atsakovė suprato, kad einamųjų metų balanso neįmanoma sudaryti neturint ankstesnių metų balanso. Tačiau ieškovė savo įsipareigojimų pagal sutartį tinkamai neįvykdė. Šalių santykiuose buvo nusistovėjusi pasitikėjimo atmosfera, todėl atsakovė raštu neragino ieškovės atlikti savo pareigas, nes turėjo teisėtą lūkestį, kad visa buhalterija bus sutvarkyta. Atsakovė nurodė, kad už kai kuriuos laikotarpius ieškovei nepateikė pirminių apskaitos dokumentų, tačiau ieškovė turi pilnai atlikti pareigas pagal sutartį, kai tokie trūkstami dokumentai bus pateikti. Pažymėjo, kad nebuvo atsisakiusi buhalterinių paslaugų teikimo. Nemokėjo pagal ginčo sąskaitas dėl dviejų priežasčių – dėl finansinių sunkumų ir dėl to, kad ieškovė atsisakė vykdyti sutartį. Teigė, kad balansus už 2012 m. – 2016 m. padarė pats vadovas, nes VMI suteikė mažą terminą, todėl protingai mąstė ir net nesikreipė į ieškovę.
II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. spalio 7 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti ir priteisti ieškovei UAB „BNM Finance“ iš atsakovė UAB „Balžuva“ 630,80 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 630,80 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. lapkričio 22 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 415,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas valstybei priteisė 8,56 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų iš atsakovės.
4. Teismas nustatė, kad 2010 m. rugsėjo 21 d. UAB „Airista“ ir atsakovė UAB „Balžuva“ sudarė Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį Nr. BU-109 (1 t., e. b. l. 63-67), pagal kurią paslaugų teikėja įsipareigojo tvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą pagal patvirtintus ir galiojančius verslo apskaitos standartus ir įstatymus bei atlikti kitas buhalterines paslaugas, nurodytas sutarties priede Nr. 1, o atsakovė įsipareigojo tinkamai priimti suteiktas paslaugas ir už jas laiku sumokėti (sutarties 1 str.). Ieškovė perėmė UAB „Airista“ teises ir pareigas po pastarosios reorganizavimo (1 t., e. b. l. 68-69). Pagal sutarties 4.1 p. atsakovė įsipareigojo už teikiamą paslaugą mokėti 450 Lt (130,33 Eur) plius PVM per mėnesį. PVM sąskaita – faktūra išrašoma už praėjusios mėnesio suteiktas paslaugas pirmą ateinančio mėnesio darbo dieną, PVM sąskaitos – faktūros ir aktai siunčiami klientui el. paštu iki mėnesio 6 d., atsiskaitymo terminas – už praėjusį mėnesį iki einamojo mėnesio 10 dienos (sutarties 4.2 p.). Ieškovė pateikė atsakovui apmokėjimui 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1803-06, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1804-05, 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą - faktūrą Nr. BNMFT1805-07, 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1806-05, kurių suma 630,80 Eur, atsakovė šių sąskaitų neapmokėjo (1 t., e. b. l. 70-73). Ieškovė dėl susidariusio įsiskolinimo 2018 m. liepos 24 d. nutraukė su atsakovu sudarytą Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutartį Nr. BU-109 (1 t., e. b. l. 99).
5. Teismas iš ieškovės paaiškinimų, liudytojų G. B., V. B. parodymų nustatė, kad atsakovė savo pareigų teikti buhalterinių paslaugų suteikimui reikalingus dokumentus nevykdė. Be to, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu (2018 m. kovas – birželis) ieškovė sudarė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mėnesines Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, Mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, sudarė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė mėnesinius Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, sudarė darbo užmokesčio žiniaraščius (1 t., e. b. l. 74-93), taigi teikė tas buhalterines paslaugas, kurios buvo teikiamos ir ankstesniais laikotarpiais, už kuriuos yra atsiskaityta (2 t., e. b. l. 44-92).
6. Teismas sutiko su ieškovės argumentais, kad tam tikras buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas yra galima suteikti tik tuomet, kai klientas (bendrovė) pateikia buhalteriui atitinkamus faktinius duomenis bei pirminius dokumentus. Byloje ištirti įrodymai (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai įrodymai) patvirtina, kad ieškovas neturėjo objektyvių galimybių sudaryti metinį finansinės atskaitomybės rinkinį už 2017 metus, nes atsakovas neteikė jokių dokumentų (CPK 178 str., 185 str.).
7. Teismas laikė, kad šalys susitarė dėl fiksuoto mėnesinio mokesčio už atsakovui reikalingų buhalterinės apskaitos paslaugų teikimą, šis mėnesinis mokesčio dydis šalių nėra susietas su faktiškai atliktų paslaugų iš priede Nr. 1 sąrašo kiekiu, nes ne visos buhalterinės apskaitos paslaugos teikiamos kas mėnesį, kai kurios – tik kartą per metus. Ieškovės už paslaugas išrašytose PVM sąskaitose – faktūrose vartojamas ūkinės operacijos aprašymo terminas „abonementinis mokestis“, nors anksčiau paslauga buvo aprašoma „įmonės buhalterinis aptarnavimas“, šių sutartinių nuostatų aiškinimo ir taikymo nekeičia. Byloje surinkti ir ištirti įrodymai, t. y. šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai dokumentai, patvirtina, kad atsakovė paslaugų teikimui neteikė visų reikalingų dokumentų, kaip tai numatyta sutarties 3.1 p., todėl ieškovė negalėjo suteikti visų paslaugų, kurios aptartos sutarties priede Nr. 1. Taigi, byloje nustatytos aplinkybės, jog sutarties nebuvo įmanoma įvykdyti labiau, nei buvo ieškovės padaryta, dėl atsakovės kaltės, lemia atsakovės pareigą sumokėti ieškovui sutartimi nustatytą mėnesinį mokestį pagal išrašytas sąskaitas faktūras, iš viso – 630,80 Eur (6.720 str. 4 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Balžuva“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašoma prijungti pateikiamus rašytinius įrodymus ir skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Nutraukus sutartį šalys turi įvykdyti visas savo priešpriešines pareigas iki sutarties nutraukimo momento. Iš apeliantės pusės tai turėtų būti visų trūkstamų pirminių apskaitos dokumentų pateikimas bei pilnas atsiskaitymas. Iš ieškovės pusės tai turėtų būti pilnas ir galutinis mūsų apskaitos sutvarkymas įskaitant balanso sudarymą ir visus likučius sutarties nutraukimo dienai, t. y. 2018 m. birželio 30 d. Teismas nepagrįstai atleido ieškovę nuo pareigos atlikti savo darbą. Tai pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą ir leidžia nepagrįstai praturtėti.
8.2. Teismas nepagrįstai traktavo sutarties p. 3.1 nuostatas dėl pirminių dokumentų pateikimo terminų kaip sąlygas, panaikinančias pareigą atlikti darbą. Pagal protingumo kriterijus, pirminių dokumentų pateikimo terminų nesilaikymas negali panaikinti pareigos vykdyti sutartį, o tiktai atleidžią jį nuo atsakomybės dėl vykdymo terminų laikymosi.
8.3. Ieškovė per visą sutarties laikotarpį nebuvo paruošusi finansinės atskaitomybės nei už vienus metus. Liudytojo V. B. nurodytos aplinkybes, kad turėdamas visus reikiamus dokumentus balanso negalėjo sudaryti dėl to, kad nebuvo padaryti ankstesnių 2008 m. – 2010 m. balansai, patvirtina, kad ir turėdama visus pirminius dokumentus už ginčo laikotarpį ieškovė vis tiek nebūtų galėjusi įvykdyti sutarties dėl savo kaltės – dėl to kad nepadarė ankstesnių laikotarpių balansų.
8.4. Jau po teismo sprendimo priėmimo paaiškėjo nauji ieškovės kaltės įrodymai – ieškovė prarado pirkimo dokumentus už 2012 m. sausio – rugsėjo mėnesius bei pirkimo ir pardavimo dokumentus už 2012 m. spalio – gruodžio mėnesius, ir 2013 m. sausio – birželio mėnesius. Tai daro neįmanomu visų vėlesnių balansų sudarymą, tame tarpe ir už ginčo laikotarpį dėl ieškovės kaltės. Pagal sutarties 2.8 punktą ieškovė įsipareigojo saugoti visus pateiktus dokumentus. Remiantis CPK 314 straipsniu prašome priimti šių naujai paaiškėjusių aplinkybių įrodymus: 2019 m. spalio 25 d. perdavimo akto kopiją, kuriame nėra minėtų dokumentų, 2019 m. lapkričio 5 d. elektroninį laišką, kuriame ragina ieškovę surasti dingusius pirminius buhalterinius dokumentus bei pateikti visus tarpinius buhalterinius dokumentus.
Atsiliepimas
9. Ieškovė UAB „BNM Finance“ atsiliepime į apeliantės UAB „Balžuva“ apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai atsikirtimai:
9.1. Buhalterinių paslaugų teikimo procese klientas turi būti aktyvus ir teikti visus apskaitos tvarkymui reikalingus duomenis. Todėl buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas (paslaugų teikėjas) gali visavertiškai suteikti tik tiek paslaugų, kiek duomenų už apskaitinį laikotarpį pateikia klientas. Apeliantė nagrinėjant bylą patvirtino aplinkybę, kad ieškovei dokumentų neteikė ne dėl ieškovės kaltės, o dėl nuo apeliantės priklausiusių priežasčių.
9.2. Pagal sutarties sąlygas ginčo šalys neišskyrė atskirų per mėnesį teiktinų buhalterinių paslaugų kainos ar kiekio (vienetais ir pan.), o sutarė tik dėl bendros fiksuotos mėnesinės kainos. Sutartis nenumatė galimybės mažinti mėnesinę paslaugų kainą, jei apeliantė pasinaudoja ne visais sutartyje Nr. 1 numatytų buhalterinių paslaugų resursais. Tuo tarpu ieškovė iš savo pusės maksimaliai atliko tuos darbus, kuriuos galėjo ir privalėjo atlikti pagal turėtus duomenis ir teisės aktų reikalavimus.
9.3. Paslaugų trūkumu galima būtų traktuoti situaciją, kai klientui pateikus duomenis buhalterija jų pagrindu nesuteikia paslaugų. Šiuo atveju, kaip minėta, buvo visiškai kitaip – dėl aplinkybės, kad apeliantė pasinaudojo ne visais sutarties priede Nr. 1 numatyto buhalterinių paslaugų paketo resursais, yra atsakinga apeliantė. Ieškovė negali būti atsakinga ar patirti neigiamų pasekmių dėl nevykdymo prievolių, kurias vykdyti turėjo apeliantė.
9.4. Kadangi bylos nagrinėjimo metu neginčijamai patvirtinta, kad nei ginčo laikotarpiu (2018 m. kovo – birželio mėn.), nei 2017 metais (už kuriuos 2018 metais turėjo būti rengiama metinė finansinė atskaitomybė) apeliantas neteikė ieškovei reikalingų duomenų, o 2012 – 2016 metų finansinę atskaitomybę pateikė pats (visiškai nesuderinęs su ieškove) ir su klaidomis, todėl bet kokiu atveju ne ieškovės, o būtent apeliantės veiksmai nulėmė, kad 2017 metų finansinė atskaitomybė objektyviai negalėjo ir negali būti parengta.
9.5. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti priedai nesusiję su ginčo laikotarpiu ir niekaip nepatvirtina bei nepaneigia apeliantės skolos už ginčo laikotarpį (2018 m. kovo – birželio mėn.) fakto. Pateiktas vienašališkai surašytas 2019 m. lapkričio 5 d. elektroninis laiškas nepatvirtina apeliantės dėstomų aplinkybių dėl ankstesnių laikotarpių dokumentų. Tuo tarpu 2019 m. spalio 23 d. dokumentų perdavimo – priėmimo akte yra korekcijų ir braukymų, kurių nėra ieškovės turimame ir apeliantės pasirašytame šio dokumento egzemplioriuje.
9.6. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ginčo šalys išsamiai pasisakė dėl savo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, apelianto prašymu apklausti du liudytojai, todėl pakartotinis žodinis nagrinėjimas tų pačių aplinkybių, dėl kurių jau yra išsamiai pasisakyta, nėra tikslingas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė.
12. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo. Apeliaciniame skunde UAB „Balžuva“, be kita ko, prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas.
13. Teismų praktikoje įstatymu nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).
14. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pakanka byloje esančių duomenų, įskaitant šalių procesinius dokumentus apeliacinės instancijos teisme, kurių pagrindu būtų galima įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo ribose bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu ginčas buvo išspręstas teisingai. Apeliantė apeliaciniame skunde galėjo išsamiai išdėstyti motyvus, kuriais nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tą ir padarė, todėl nėra pagrindo teigti, jog UAB „Balžuva“ neturėjo galimybės pagrįsti savo pozicijos ar išdėstyti visų reikšmingų bylos nagrinėjimui aplinkybių. Be to, bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme truko beveik metus laiko, teismo posėdžių metu pasisakė tiek šalys, tiek kviesti liudyti asmenys. Pažymėtina, kad apeliantė savo prašymo apskritai nemotyvavo, t. y. nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtinas žodinis procesas, kaip tai numato proceso įstatymas bei teismų praktika. Svarbu ir tai, kad apeliantės prašymo tenkinimas tik didintų šalių bylinėjimosi išlaidas, prieštarautų proceso koncentruotumo principui, o ieškovė prašymo tenkinimui prieštarauja ir prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmestinas.
15. Dėl naujų įrodymų priėmimo. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl, kai nustatomas fakto klausimas, apeliaciniame procese gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2014). Tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teisme priimami nauji įrodymai, proceso šalims turi būti sudarytos galimybės suformuluoti bei išreikšti savo poziciją apie naujai pateiktą įrodymą, jame nustatytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
16. Nagrinėjamoje byloje apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2019 m. spalio 23 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akto, sudaryto tarp šalių, kopiją su įvairiais išbraukymas ir pastabomis bei 2019 m. lapkričio 5 d. elektroninį laišką, siųstą ieškovei. Tuo tarpu ieškovė pateikė teismui 2019 m. spalio 23 d. dokumentų priėmimo - perdavimo akto, kurio 3 punkte ranka išbrauktas perduodamų lapų skaičius ir įrašytas kitas skaičius, kopiją. Apeliantė prašo prijungti pateikiamus naujus įrodymus, o ieškovė su tokiu prašymu nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausiai pažymi, kad nors nurodyti dokumentai ir buvo sukurti po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tačiau šalių sutartis nutraukta 2018 m. liepos 24 d., o tai reiškia, kad apeliantė reikalavimus dėl dokumentų grąžinimo galėjo reikšti daug anksčiau, t. y. ne po sprendimo priėmimo. Antra, šiuo atveju nėra nagrinėjamas klausimas dėl įpareigojimo UAB „BNM Finance“ grąžinti tam tikrus dokumentus, kurie faktiškai sugrąžinti nebuvo, todėl su šiais reikalavimais apeliantė bet kuriuo atveju turi teisę kreiptis į teismą. Apeliantės pateiktų dokumentų priėmimas nepagrįstai išplėstų nagrinėjamą ginčą. Trečia, apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovė dokumentus prarado, nėra pagrįsti jokiais įrodymais ir yra tik apeliantės prielaidos arba gynybinė pozicija nagrinėjamoje byloje. Be to, net jeigu dokumentai ir nebūtų buvę grąžinti, nereiškia, jog jie buvo pamesti. Kaip nurodyta ir atsiliepime į apeliacinį skundą, ieškovė pateikė teismui 2019 m. spalio 23 d. dokumentų priėmimo – perdavimo akto kopiją, kuri skiriasi nuo apeliantės pateiktos kopijos (pažymėtina, kad apeliantės pateiktoje kopijoje daugybė taisymų ranka), tuo tarpu apeliantės siųstas elektroninis laiškas rodo tik pačios apeliantės poziciją dėl dokumentų nepateikimo. Tai reiškia, kad šie du apeliantės pateikti dokumentai niekaip neįrodytų ieškovės kaltės vykdant sutartinius įsipareigojimus vykdant buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad naujų įrodymų priimti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl naujai teikiamus įrodymus atsisakytina priimti.
17. Dėl ginčo esmės. Bylą nagrinėjęs teismas itin išsamiai išanalizavo 2010 m. rugsėjo 21 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų sutarties Nr. BU-109 sąlygas, paslaugų sąlygas ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarką. Pagal sutartį paslaugų teikėjas įsipareigojo Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais tvarkyti kliento buhalterinę apskaitą: tinkamai registruoti kliento ūkinės veiklos operacijas, laiku ir teisingai parengti deklaracijas bei ataskaitas, privalomas pagal kliento vykdomą veiklą; ne vėliau kaip iki kiekvienų metų balandžio 15 d. parengti ir pateikti teisės aktų nustatytos formos kliento praeitų metų metinės finansinės atskaitomybės rinkinį, teisės aktuose nustatytoms valstybės institucijos, įskaitant, bet neapsiribojant, Valstybinei mokesčių inspekcijai, VĮ „Registrų centras“, Statistikos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės; teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais parengti bei pateikti kitus privalomus pranešimus valstybės institucijoms; teisės aktų nustatyta tvarka pildyti kliento darbo laiko apskaitos žiniaraštį; atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su kliento buhalterinės apskaitos tvarkymu, su sąlyga, kad klientas yra pateikęs visus pirminius buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, susijusius su buhalterine apskaita etc. (2.1. – 2.9 punktai). Kaip pagrįstai nurodyta ir skundžiama sprendime, pagal sutartį teikiamų paslaugų sąrašas nurodytas sutarties priede Nr. 1, kuris yra sudėtinė šios sutarties dalis (sutarties 5.4 punktas), o šalys dar sudarė ir priedą Nr. 3, pagal kurį paslaugų teikėjas įsipareigojo už papildomą užmokestį, numatytą priedo 2.1-2.2 p., sutvarkyti atsakovo buhalterinę apskaitą, dokumentus už 2008 metus, 2009 metus, 2010 metus (iki rugsėjo mėn.).
18. Tuo tarpu pagal aptariamos sutarties 3.1. puntą UAB „Balžuva“ įsipareigojo pateikti paslaugų teikėjui visus paslaugų atlikimui reikalingus dokumentus ir visą susijusią informaciją: iki einamojo mėnesio 10 (dešimtos) dienos pateikti paslaugų teikėjui banko išrašus ir kasos išlaidų/pajamų orderius; iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos pateikti paslaugų teikėjui visus pirminius, pilnai užpildytus buhalterinės apskaitos dokumentus: kliento išrašytas sąskaitas - faktūras, PVM sąskaitas – faktūras, eksporto dokumentus, tiekėjų išrašytas sąskaitas – faktūras, PVM sąskaitas – faktūras, importo dokumentus, avansines apyskaitas su išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, kelionės lapus, duomenis kuro, kanceliarinių (ūkio) prekių, reprezentacinių išlaidų nurašymo, ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktų ruošimui; prieš 2 (dvi) darbo dienas iki darbo užmokesčio išmokėjimo pateikti paslaugų teikėjui duomenis, reikalingus Kliento darbuotojų darbo užmokesčio apskaičiavimui (mėnesinio darbo užmokesčio dydį; priėmimo į darbo dieną; gyventojų pajamų mokesčio lengvatas; duomenis apie darbuotojo atleidimą; įsakymus dėl apmokamų/nemokamų atostogų suteikimo; įsakymus dėl premijų (priedų) mokėjimo; nedarbingumo bei nėštumo pažymėjimus; duomenis apie kitas papildomai darbuotojams priskaičiuotas pajamas, susijusias su darbo santykiais; įsakymus dėl komandiruočių ir pan., nurodyti įsakymai gali būti pateikiami paslaugų teikėjui faksu arba elektroniniu paštu įsakymų priėmimo dieną, o įsakymų originalai turi būti pateikti iki einamojo mėnesio 15 (penkioliktos) dienos; kalendoriniams metams pasibaigus, iki kitų metų sausio 20 (dvidešimtos) dienos klientas įsipareigoja pateikti paslaugų teikėjui ilgalaikio turto, materialinių vertybių, atsiskaitymų, piniginių ir kitų lėšų inventorizacijų duomenis.
19. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių nėra ginčo nei dėl pačių sutarties sąlygų, nei dėl 630,80 Eur skolos pagal 2018 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1803-06, 2018 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1804-05, 2018 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1805-07, 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. BNMFT1806-05 matematinio paskaičiavimo. Vis dėlto, apeliantės vertinimu, buhalterinės apskaitos paslaugos pilnai suteiktos nebuvo, o tai buvo padaryta ir dėl pačios ieškovės kaltės. Be to, nurodyta aplinkybė ir sutarties nutraukimas neatleidžia ieškovės nuo pareigų atlikimo.
20. Pirmiausiai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamame sprendime pagrįstai spręsta, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo laikotarpiu ieškovė atliko įvairius sutartyje numatytus veiksmus (sudarė ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė mėnesines pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, mėnesines pajamų mokesčio deklaracijas, sudarė ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai pateikė mėnesinius pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį, sudarė darbo užmokesčio žiniaraščius), o nurodyti darbai atitiko ir ankstesniais laikotarpiais teiktas paslaugas, už kurias buvo atsiskaityta. Sutiktina ir su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, jog atsižvelgiant į pačios apeliantės nurodytas aplinkybes apie pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų nepateikimą laiku, taip pat į klaidingas ankstesnių metų deklaracijas, ieškovė buhalterinės apskaitos paslaugas teikė tokia apimtimi, kiek tai buvo objektyviai įmanoma būtent dėl pačios apeliantės veiksmų. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojai G. B., V. B.. Nagrinėjamoje byloje apeliantė paprasčiausiai neįrodė, kad nagrinėjamu atveju būtent ieškovės veiksmai lėmė netinkamą ar nepilną buhalterinės apskaitos paslaugų suteikimą (atkreiptinas dėmesys, kad ir pateiktame itin lakoniškame apeliaciniame skunde nurodomi argumentai yra susiję iš esmės ne su ieškovės pareigų pažeidimu, o su teisinėmis pasekmėmis nutraukus sutartį, ieškovės įsipareigojimų vykdymo apimtimi UAB „Balžuva“ nepateikus pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų).
21. Nagrinėjamoje byloje apeliantė neįrodė, kad ieškovė UAB „BNM Finance“ netinkamai atliko savo pareigas. Tuo tarpu CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Kita vertus, nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad būtent apeliantė neteikė visų reikalingų dokumentų, kaip tai numatyta sutarties 3.1 p., ir apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė nėra ginčijama.
22. Antra, Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.221 straipsnio 1 dalis numato, jog sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo sutarties vykdymo. Tai reiškia, kad nuo sutarties nutraukimo momento, t. y. 2018 m. liepos 24 d., apeliantei neginčijus sutarties nutraukimo teisėtumo, ieškovė neturi pareigos teikti apeliantei UAB „Balžuva“ buhalterinės apskaitos paslaugų, o apeliantė savo ruožtu neturi pareigos teikti ieškovei pirminių buhalterinių dokumentų bei atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas. Vis dėlto, sutarties nutraukimas neatleidžia nuo pareigos atsiskaityti už jau UAB „BNM Finance“ suteiktas buhalterinės apskaitos paslaugas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad ieškovė būtų pažeidusi savo pareigas, pagrįstai sprendė, kad buhalterinės apskaitos paslaugas suteikė tinkamai, o tai reiškia, kad įgijo teisę į atlyginimą už suteiktas paslaugas. Tuo tarpu, jeigu ieškovė būtų įpareigota sutvarkyti buhalterinę apskaitą (kaip apeliaciniame skunde netiesiogiai nurodo apeliantė), tai jau reikštų naujų paslaugų suteikimą ir lemtų naują apeliantės pareigą už jas atlyginti. Tai, ką apeliaciniame skunde netiesiogiai siūlo apeliantė ,yra visiško sutarties įvykdymo, o ne sutarties nutraukimo teisinės pasekmės.
23. Trečia, skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, bylą nagrinėjęs teismas nelaikė, kad apeliantei nepateikus pirminių buhalterinių dokumentų, ieškovė neturi vykdyti savo įsipareigojimų. Priešingai, byloje buvo įrodyta, kad net be tam tikrų trūkstamų dokumentų ieškovė pagal turimas galimybes įsipareigojimus vykdė ir apeliantę tai ilgą laiką tenkino. Tuo tarpu UAB „Balžuva“ taip ir neįrodė ir nepaaiškino, kaip ieškovė galėjo pilnai įvykdyti įsipareigojimus (net ir praleidus terminą) be tam būtinų dokumentų turėjimo.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarti apeliacinio skundo argumentai neleidžia spręsti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jų pagrindu keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai susiję tiek su apeliantės pasiryžimu pateikti visus dokumentus buhalterinei apskaitai sutvarkyti, tiek su ieškovės nepagrįstu praturtėjimo, yra deklaratyvūs ir byloje nustatytoms aplinkybėms prieštaraujantys samprotavimai, nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
26. Kartu teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
27. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei UAB „Balžuva“ jos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė UAB „BNM Finance“ nepateikė jokių įrodymų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, todėl tokios išlaidos iš apeliantės nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu
nutaria:
Atsakovės UAB „Balžuva“ apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. spalio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.