- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-15
- Bylos Nr.
- eI-1652-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04542-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybei
- Advokatai
- Renaldas Baliūtis
- Kategorijos
- 20.2.3.1Turtinė žala
dalyvaujant pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovui advokatui Renaldui Baliūčiui,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėja akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė), atstovaujama advokato Renaldo Baliūčio, kreipėsi į teismą su 2018 m. gruodžio 27 d. skundu, prašydama iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 5 880,29 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
1.1 Pareiškėja paaiškino, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjos draudėjai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Š. B. nukentėjo ir patyrė žalą, abu draudėjai buvo apsidraudę Bendrovės Transporto priemonių draudimo liudijimais.
2017 m. liepos 18 d. eismo įvykio metu, (duomenys neskelbtini), dėl užvirtusio medžio buvo apgadintas UAB „(duomenys neskelbtini)“ draustas turtas – automobilis Mercedes Benz E 270CDI, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Buvo apgadintas automobilio priekinis bamperis, priekinės dešinės pusės durys, priekinis dešinės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, stogas, variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai. Pareiškėja, atsižvelgusi į draudimo išskaitą, draudėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ išmokėjo 2 309,14 Eur.
2016 m. balandžio 20 d. ant Š. B. drausto turto – automobilio VW Passat Variant 2.0 TDIDPF, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), užkrito medis. UAB „Lazdynų būstas“, atsakydamas į pareiškėjos užklausą, informavo, jog žalą sukėlė prie namo buvęs neprižiūrėtas medis, o namui nėra priskirtas žemės sklypas, todėl už namo teritorijos priežiūrą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė. Pareiškėja įvykį pripažino draudiminiu, bei, atsižvelgusi į Š. B. nesumokėtą įmoką – 46,04 Eur, išmokėjo jam 3 525,11 Eur.
1.2 Pareiškėjos manymu, dėl ant automobilių užvirtusių medžių bei taip padarytos žalos yra atsakingas sklypų, kuriuose augo minėti medžiai administratorius (ar) valdytojas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybė (toliau – ir Savivaldybė). Atsakovė privalėjo užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui, tačiau nepakankamai kontroliavo savivaldybės teritorijoje esančių želdinių būklę, dėl ko ir kilo žala.
Atsiliepimas
1.3 Atsakovė atsisakė atlyginti žalą abiem draudėjams, nurodydama, kad ji nėra atsakinga už kilusius padarinius:
1.3.1. Dėl 2017 m. liepos 18 d. įvykusio įvykio nurodė, jog augęs medis buvo sveikas bei dėl jo sanitarinės būklės Savivaldybė negavo jokių nusiskundimų arba prašymų įvertinti medžio būklę, todėl darytina prielaida, jog medis išvirto dėl vasarą buvusių liūčių metu paplautų šaknų, o ne dėl netinkamos priežiūros. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog atsakovė duomenų, pagrindžiančių minėtus teiginius, nepateikė.
1.3.1.2. Dėl 2016 m. balandžio 20 d. įvykio nurodė, jog nėra aišku dėl kokių priežasčių lūžo medis – ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas, ar dėl kitų aplinkybių. Pažymi, jog tuo metu buvo nesuvaldomos oro sąlygos, todėl medis lūžo.
1.4 Šiuo atveju, pareiškėjos nuomone, už žalą yra atsakinga Savivaldybė, kaip teritorijos, kurioje augo nulūžę medžiai, administratorius (ar) valdytojas. Taikytina bendra taisyklė – atsakingu už žalą laikomas asmuo, kuris yra nurodytas kaip savininkas ar valdytojas, todėl pareiškėja, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žala), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą.
II
Atsakovė Savivaldybė atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog įprastai dėl žalos atlyginimo procesinė pareiga įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama) tenka nukentėjusiam asmeniui. Nagrinėjamu atveju viešoji atsakomybė negali kilti, kadangi pareiškėja nenurodo, kokių konkrečių įstatyme numatytų pareigų, tariamai sukėlusių žalą, atsakovė viešojo administravimo srityje neatliko.
1. Dėl 2017 m. liepos 18 d. įvykio nurodo, jog ji negalėjo numatyti, jog sveikas, neturintis jokių išoriškai matomų biologinių pažeidimų (kamieno įtrūkimai, skilimai, pakeltos šaknys) medis dėl galimai paplautų šaknų išvirs į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kirtimai valstybiniame miške leidžiami tik tada, kai jie yra numatyti miškotvarkos projekte (ugdomieji ir kiti kirtimai) arba kai apžiūros metu yra nustatoma bloga medžių sanitarinė būklė (kenkėjų, grybinių ligų sukeltas medžio džiūvimas, aukščiau išvardyti biologiniai medžio kamieno pažeidimai). Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių buvo apgadinta transporto priemonė.
1.1 Dėl 2016 m. balandžio 20 d. įvykio pažymi, jog kiekvieno medžio realus patikrinimas yra sudėtingas procesas, todėl būtų nepagrįsta ir neproporcinga pareiga suabsoliutinti savivaldybės pareigą, susijusią su želdinių priežiūra iki absoliučios pareigos prižiūrėti kiekvieną medį ir įvertinti jų fiziologinę būklę savivaldybės teritorijoje. Be to, atsakovė negavo pranešimų dėl medžių avarinės būklės (duomenys neskelbtini), teritorijose. Želdynų ir želdinių inventorizavimas savivaldybės lygiu atliekamas kas dešimt metų. Šis terminas yra vienintelis imperatyvas, kuriuo vadovaudamasi savivaldybė planuoja želdynų ir želdinių inventorizacijos darbus. Kitaip tariant, teisės aktuose nėra nurodyta, kuriose miesto dalyse esančių želdynų ir želdinių inventorizacija turėtų būti inventorizuota per metus, mėnesį ar kitą laiko tarpą, koks skaičius savivaldybės specialistų turėtų atlikti šiuos darbus ir kt. Atsakovė pažymi, jog savo pareigą ji, kiek leidžia tam skiriamos lėšos ir turimi žmogiškųjų išteklių resursai, vykdo tinkamai – želdynų ir želdinių inventorizacijos darbai Vilniaus miesto dalyse, tarp jų ir (duomenys neskelbtini), teritorijoje buvo atliekami tinkamai.
1.2 Pareiškėja, siekdama žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimo. Tačiau pareiškėjos skunde nėra pateikta įrodymų, kurie patvirtintų faktą, jog būtent dėl Savivaldybės veikimo (ar) neveikimo buvo apgadintos transporto priemonės.
1.2.1. Pareiškėja neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Taikant atsakomybę už žalą, padarytą neteisėtais valdžios aktais, galioja prezumpcija, kad valdžios veiksmai (neveikimas) laikomi teisėtais, taip pat ir tie, kuriais kam nors yra padaryta žala, pats žalos atsiradimo faktas nereiškia neteisėtumo. Atsakovė nėra atlikusi jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), susijusių su įstatymo ir poįstatyminių teisės aktų savivaldybėms nustatyta pareiga organizuoti jų teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą.
1.2.2. Iš į bylą pateiktų fotonuotraukų negalima objektyviai įvertinti, jog žala atsirado būtent tomis aplinkybėmis, kurias nurodo pareiškėja. Pareiškėja nepateikė įvykio vietų nuotraukų, kurios nurodytų transporto priemonių stovėjimo vietą, todėl nėra aišku, ar automobilis stovėjo leistinoje vietoje ir nebuvo pažeistos kelių eismo taisyklės (konkrečiai dėl 2016 m. balandžio 20 d. įvykio (duomenys neskelbtini)).
1.3 Žala, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, yra būtina. Jos įrodinėjimo pareiga tenka pareiškėjai. Atsakovė pažymi, jog pareiškėja nenurodė transporto priemonės pagaminimo metų, kas yra reikšminga nustatant transporto priemonės nusidėvėjimą (konkrečiai pareiškėja nedetalizavo automobilio Mercedes Benz E 270CDI Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pagaminimo metų). Todėl atsakovė prašo atsižvelgti į CK 6.251 straipsnio 2 dalį ir sumažinti pareiškėjos reikalaujamą žalos dydį.
1.4 Skunde pareiškėja nepateikia rašytinių įrodymų, jog yra priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir kilusios žalos. Nustatant priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovės, jeigu ji elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Nagrinėjamu atveju Savivaldybė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių pareiškėjai atsirado žala, tinkamai vykdė visus įsipareigojimus, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryšio tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.
1.5 Savivaldybės turimais duomenimis, iki 2016 m. balandžio 20 d. bei 2017 m. liepos 18 d. niekas nesikreipė dėl minėtų medžių, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), būklės, todėl leidimas medžio tvarkymui, kurio medžio šakos galimai nukrito ant minėtų automobilių išduotas nebuvo. Be to, remiantis Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, minėtomis datomis buvo stiprus vėjas (10 m/s), dėl kurio galimai ir lūžo medžiai. Atsakovės manymu, šioje situacijoje turėtų būti atsižvelgiama į CK 6.253 straipsnį, kada civilinė atsakomybė netaikoma, arba kada asmuo yra atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės (force majeure). Atsakovė sukeltų padarinių negalėjo nei numatyti, nei kontroliuoti, todėl civilinė atsakomybė atsakovės požiūriu netaikytina.
III
Teismo posėdyje pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovas advokatas Renaldas Baliūtis prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. 2016 m. balandžio 20 d., (duomenys neskelbtini), ant automobilio Volkswagen Passat Variant 2.0 TDI, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvirto medis. Automobilis Š. B. buvo apdraustas Bendrovėje. Bendrovė 2016 m. gegužės 5 d. pranešimu Nr. 1705936 „Pranešimas apie žalos atlyginimą“ informavo Š. B., jog jam išmokama 3 571,15 Eur draudimo suma.
2. 2017 m. liepos 18 d., (duomenys neskelbtini), ant automobilio Mercedes Benz, E270CDI, Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvirto medis. Automobilio draudėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bendrovė įvykį pripažino draudiminiu ir 2017 m. rugpjūčio 22 d. pranešimu Nr. 1873939 „Pranešimas apie žalos atlyginimą“ informavo draudėją, jog jam išmokama 2 309,14 Eur draudimo suma.
3. Pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 30 d. pranešimu Nr. R0001890673 „Dėl išmokos išieškojimo“ ir 2017 m. liepos 13 d. pranešimu Nr. R00017414929 „Dėl išmokos išieškojimo“ kreipėsi į atsakovę, nurodydama, jog ji yra atsakinga už atsiradusią žalą. Pranešimuose prašoma atlyginti atitinkamai 2309,14 Eur ir 3 571,15 Eur.
4. Atsakovė 2017 m. spalio 4 d. raštu Nr. A51-66308/17(2.9.3.19-UK2) nurodė, jog prašymas dėl galimai paplautų šaknų išvirtusio medžio padarytą žalą neturi teisinio pagrindo, todėl nurodytų automobilio remonto darbų kompensuoti atsakovė nesutiko.
5. Atsakovė 2017 m. rugpjūčio 24 d. raštu Nr. A51-56221/17(2.9.3.19-UK2) nurodė, jog iš pareiškėjos pateiktos informacijos nėra aišku, koks ir kokiomis aplinkybėmis nulūžo medis bei negalima nustatyti tikslios medžio būvimo vietos. Panašiais atvejais turėtų būti teikiama tiksli ir išsami informacija apie įvykį, pateikiant įrodančią medžiagą (nuotraukas, kur būtų užfiksuotas ant transporto priemonės užkritęs medis ir nurodyti tikslią medžio būvimo vietą). Taip pat nėra aišku, dėl kokių priežasčių lūžo medis – ar dėl to, kad jis buvo neprižiūrimas ar dėl kitų aplinkybių. Atsakovė taip pat nurodė, jog 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos hidrometeorologinės tarnybos prie Aplinkos ministerijos skyriaus duomenimis, buvo itin stiprus vėjas, kuris galimai turėjo įtakos nukritusiam medžiui. Tad nurodė, jog nesutinka kompensuoti automobilinio remonto darbų.
II
1. Nagrinėjamoje administracinėje pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas jai priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 5 880,29 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Šioje byloje ginčo dėl to, kad žala buvo padaryta UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Š. B. ant jų automobilių nuvirtus medžiams Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, kad ši žala bendrai sudaro 5 880,29 Eur, kad ją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Š. B. atlygino pareiškėja, nėra (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1-2 punktus). Nustatyta ir tai, kad medžiai virto ant (duomenys neskelbtini) gatvės ir savivaldybei priklausančioje teritorijoje, (duomenys neskelbtini), kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos vairuotojas V. R., ir Š. B. dėl šių įvykių nėra atsakingi (žr. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarimą Nr. AV2-2165, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Penktojo policijos komisariato 2016 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 10-8-95013).
3. CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogacija), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Todėl nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011; 2018 m. balandžio 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1333-624/2018; 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1354-422/2018).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (draudiminių įvykių metu galiojusios redakcijos) 6 straipsnio 2 ir 3 dalys, 6 straipsnio 7 dalies 7 punktas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (draudiminių įvykių metu galiojusios redakcijos) 6 straipsnio 26 punktas, 31 straipsnio 2 dalies 17 punktas, Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo (draudiminių įvykių metu galiojusios redakcijos) 10 straipsnio 1 dalies 1, 2, 8, 12 ir 13 punktai, 18 straipsnio 1 ir 2 dalys ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 18 d. įsakymu Nr. D1-45 patvirtintų Medžių ir krūmų priežiūros, vandens telkinių, esančių želdynuose, apsaugos, vejų ir gėlynų priežiūros taisyklių (draudiminio įvykio metu galiojusi redakcija) 1, 3, 43 ir 44 punktai nustato savivaldybių pareigas prižiūrint ir tvarkant želdynus ir želdinius, esančius jų teritorijoje. Pagal minėtų teisės aktų nuostatas atsakovo institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – būdama atsakinga už savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimą ir apskaitą, vykdydama jų būklės stebėseną, organizuodama valstybinėje žemėje esančių želdinių ir želdynų priežiūrą, privalėjo užtikrinti, kad ginčo teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Nagrinėjamoje byloje pateikti įrodymai nepatvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija laiku ėmėsi reikiamų priemonių, jog draudiminių įvykių teritorijoje būtų vykdoma tinkama čia augančių želdinių (taip pat ir lūžusių medžių) priežiūra, stebima jų būklė. Atsakovės nurodymas, kad ji turi medžius inventorizuoti (apskaityti ir pan.) kas dešimt metų, nereiškia, kad medžius galima būtų taip neprižiūrėti, kad jie virstų ant gatvių ar kitų bendro naudojimo teritorijų. Vadinasi, atsakovė neveikė taip, kaip turėtų, pagal teisės aktus, to pasėkoje, buvo padaryta žala.
4. Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško (anksčiau CK 483 straipsnyje vadintas „pilnutinio“) žalos atlyginimo principas, todėl taikant šį principą atsakovė privalo atlyginti pareiškėjai visus jos patirtus nuostolius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-291/02). Tačiau atsakovė dar nurodo, kad, esą, nurodytomis datomis vėjo greitis buvo atitinkamai 2016 m. balandžio 20 d. net 18 m/s, o 2017 m. liepos 18 d. – 10 m/s (žr. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos 2019 m. sausio 17 d. pažymą Nr. (8.42-10)-B8-270). Teismas pabrėžia, kad nurodytoje pažymoje svarbus yra vidutinis vėjo greitis, nes maksimalaus greičio atsakovė konkrečiose Vilniaus vietose nepagrindė (ypač netikėtina, kad didelis vėjas galėjo būti tarp namų (duomenys neskelbtini)). Įvertinus tai, kad vidutinis maksimalus vėjo greitis tomis dienomis buvo 5,8 m/s ir 6,8 m/s, o pagal Boforto skalę iki 10,7 m/s vėjas yra tik gaivus (https://lt.wikipedia.org/wiki/Boforto_skal%C4%97), tai atsakovės argumentai dėl nenugalimos jėgos atmestini kaip nepagrįsti konkrečiais duomenimis.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pareiškėjos skundas tenkintinas visiškai: pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 5 880,29 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
6. Pareiškėja 2019 m. vasario 5 d. prašyme prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 718,24 Eur: 359,12 Eur už skundo parengimą, 359,12 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme. Pareiškėja tai pagrindė 2018 m. gruodžio 19 d. sąskaita Nr. KS46, 2018 m. gruodžio 31 d. mokėjimo nurodymu Nr. 74081.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teisme) bei kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 3 punktas). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nurodoma, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Maksimalius teikiamų teisinių paslaugų įkainius reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju taikytinos teisinių paslaugų suteikimo metu galiojusios Rekomendacijų nuostatos (2015 m. kovo 20 d.).
Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios. Priteisdamas atstovavimo išlaidas, teismas turi atsižvelgti į Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis.
Pareiškėja prašo priteisti 718,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro: 359,12 Eur už skundo parengimą, 359,12 Eur už atstovavimą pirmosios instancijos teisme.
2018 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris, vadovaujantis oficialia Lietuvos Respublikos statistikos departamento skelbiama informacija, buvo 935,7 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį nustatytas koeficientas – 2,5 t. y. už 2018 m. gruodžio 27 d. skundo surašymą maksimaliai galima priteisti suma būtų 2 339,25 Eur (2,5x935,7). Todėl pareiškėjai priteistina 359,12 Eur už skundo parengimą.
Tačiau atstovavimas teisme truko tik 12 min. (žr. teismo posėdžio pažymą), todėl remiantis Rekomendacijų 9 punktu už atstovavimą pirmosios instancijos teisme nieko nepriteistina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ skundą tenkinti.
Pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 5 880,29 Eur, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pareiškėjai akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteisti 359,12 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.