Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. P. (E. P.) ir J. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. P. (J. P.), valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 123, 130 straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

8. Pareiškime nurodyti argumentai ir pareiškimo priedai patvirtina, kad K. P. (pareiškėjų senelis) mirė (duomenys neskelbtini), būdamas santuokoje (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) su pareiškėjų senele J. P. (kuri mirė (duomenys neskelbtini) pagal Gyventojų registro duomenis K. P. turėjo du vaikus: sūnų J. P. (J. P.) ir sūnų J. P. (J. P.) (suinteresuotą asmenį). Testamentų registro duomenimis, K. P. palikimo priėmimo faktų įregistruota nėra, tačiau byloje nustatyta (ir dėl to ginčo nėra), kad suinteresuotas asmuo J. P. (J. P.) 2000 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 11‑ąjį notarų biurą dėl mirusiojo tėvo palikimo priėmimo.

9. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju palikimas atsirado 2000 m. birželio 7 d., todėl paveldėjimo santykiams šiuo atveju taikytinos 1964 m. Civilinio kodekso 587 straipsnio nuostatos, galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis). Civilinio kodekso 587 straipsnyje buvo nustatyta, kad įpėdinis palikimui įgyti turi jį priimti; neleidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (straipsnio 1 dalis); įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis, be kita ko, faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti (straipsnio 2 dalis); šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (straipsnio 3 dalis).

11. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

12. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjų tėvas bei atitinkamai palikėjo sūnus J. P. ir pareiškėjų senelė J. P. po savo atitinkamai tėvo ir sutuoktinio K. P. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėję turtą faktiškai valdyti, t. y. valdė butą (jo dalį), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, toliau naudojosi nurodytu butu, mokėjo visus privalomus mokesčius, ką patvirtina pareiškėjų pateikti J. P. ir J. P. duomenys apie deklaruotas gyvenamąsias vietas ir mokėtus mokesčius už butą. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo šių aplinkybių nenuginčijo (jų net neginčijo).

13. Remiantis bylos duomenimis, po K. P. mirties per nustatytą terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą kreipėsi tik J. P. (J. P.). Dėl šios priežasties buvo užvesta paveldėjimo byla, bet kaip ir buvo minėta, J. P. (J. P.) nebuvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes notaras tuo metu neturėjo ir šiuo metu vis dar neturi duomenų apie K. P. turėtą likusį po mirties turtą. Iš bylos ir Liteko duomenų matyti, kad suinteresuotas asmuo kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus, kur yra užvesta civilinė byla Nr. eYT-8583-1203/2025, kurioje suinteresuotas asmuo iš esmės prašo nustatyti mirusiojo K. P. dalį bendroje jungtinėje nuosavybėje, t. y. kad nurodytas butas sutuoktiniams priklausė lygiomis dalimis.

14. Teismas pažymi, kad šioje nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra keliamas klausimas dėl mirusiojo K. P. palikimo dalies (pavyzdžiui, kokia dalis ginčo buto jam priklausė mirties dieną), o sprendžiama tik ar jo įpėdiniai (šiuo atveju sutuoktinė J. P. ir sūnus J. P.) priėmė jo palikimą (ar jo dalį) faktiškai pradėję jį valdyti. Taigi, teismo vertinimu, šios bylos nagrinėjimas nėra susijęs su Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civiline byla, nes jos išnagrinėjimo rezultatas nepriklauso/nepriklausys nuo minėtos civilinės bylos išnagrinėjimo, t. y. neturės teisinės įtakos ar suinteresuoto asmens nurodytas pareiškimas būtų atmestas ar tenkintas. Kita vertus, teismas, atsižvelgdamas į suinteresuoto asmens atsikirtimus, trumpai pasisako ir dėl palikėjo palikimo priėmimo aplinkybių/tvarkos.

15. Pažymėtina, kad byloje iš esmės nekilo ginčo dėl to, jog K. P. tam tikra dalis nurodyto buto priklausė, nes jis buvo įgytas santuokos su J. P. metu, atitinkamai, teismo vertinimu, priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis (nėra duomenų apie sutuoktinių vedybų ar kitas sutartis, kuriomis jie būtų nustatę/pakeitę šią tvarką). Įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas priklauso jiems lygiomis dalimis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju nekilo ginčo dėl to, kad ginčo butas (duomenys neskelbtini), Vilnius, sutuoktinių buvo įgytas (1995 m. spalio 30 d.) jų santuokos metu, taigi laikytina, jog jis priklausė J. P. ir K. P. lygiomis dalimis, nors jis ir buvo registruotas tik J. P. vardu (tačiau tik šis išviešinimo faktas nepaneigia kito sutuoktinio nuosavybės teisių į minėtą turtą). Byloje nustatyta, kad J. P. ½ dalį nurodyto ginčo buto po K. P. mirties padovanojo (2001 m.) savo sūnui J. P., todėl visos aukščiau nurodytos aplinkybės iš esmės patvirtina suinteresuoto asmens poziciją, kad likusi ½ dalis minėto buto priklauso K. P..

16. Be to, teismas nekvestionuoja suinteresuoto asmens nurodomos aplinkybės, kad jis laiku padavė pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo ir pagal įstatymą laikomas įpėdiniu, priėmusiu palikimą (byloje ginčo dėl šios aplinkybės ir nekilo). Kita vertus, suinteresuotas asmuo, nors ir atstovaujamos advokatės, klaidingai vertina, jog kiti įpėdiniai, laiku nepasikreipę į notarę dėl palikimo priėmimo, galutinai prarado teisę į K. P. palikimą/jo dalį. Pažymėtina, kad, kaip buvo minėta ir šiame sprendime, įstatyme (kurį cituoja ir pats suinteresuotas asmuo) aiškiai įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis). Taigi, vien tai, kad suinteresuotas asmuo mirusio tėvo palikimą priėmė padavęs palikimo atsiradimo vietos notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo, savaime nepaneigia teisės kitiems galimiems įpėdiniams priimti palikėjo palikimą kitu būdu, t. y. šiuo atveju pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šią poziciją patvirtina ir teismų nuosekliai suformuota teismų praktika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią vieno iš įpėdinių atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo nenušalina kito tos pačios eilės įpėdinio nuo palikimo priėmimo; vien tai, kad vienas iš pirmos eilės įpėdinių yra priėmęs palikimą, nesudaro pagrindo spręsti, kad dėl tokios aplinkybės kitas tos pačios eilės įpėdinis negalėjo priimti palikimo; Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-452-945/2018, iš esmės panašaus pobūdžio byloje kaip ir šioje, be kita ko, nustatė, kad faktas, jog vienas iš įpėdinių palikimą priėmė kreipdamasi į notarą, savaime nėra kliūtis kitam įpėdiniui palikimą priimti faktiniu turto valdymu; ir kt.).

17. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, suinteresuoto asmens nurodyta aplinkybė, kad jeigu nagrinėjamoje byloje būtų priimtas pareiškėjams palankus sprendimas, suinteresuotas asmuo negalės įgyvendinti savo teisės į priimtą palikimą, nes jo priimto palikimo dalies neliks, yra aiškiai nepagrįsta, nes net ir šiuo sprendimu pripažinus, jog kiti įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu jo valdymu, suinteresuoto asmens palikimo priėmimas kreipiantis į notarą nėra niekaip paneigiamas ir suinteresuotam asmeniui nėra užkertamas kelias gauti/paveldėti jam priklausančią palikimo dalį (dėl konkrečių palikimo dalių padalijimo jau sprendžia notaras, tvarkantis paveldėjimo bylą).

18. Byloje nėra kitų duomenų, leidžiančių manyti, kad po K. P. mirties jo palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjų tėvas J. P. ir senelė J. P. po jų atitinkamai tėvo ir sutuoktinio K. P. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jie laikomi priėmusiais pastarojo palikimą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktus, kad pareiškėjų tėvas J. P. ir senelė J. P. po K. P. mirties priėmė pastarojo palikimą, todėl šie faktai paveldėjimo tikslais nustatytini teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. P. (J. P.), a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), ir J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiniais veiksmais priėmė jo palikimą, faktiškai pradėję valdyti paveldimą turtą.

Juridiniai faktai pareiškėjams E. P. (E. P.) ir J. J. nustatomi tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą(-us).

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.