Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ atstovui advokatui Gyčiui Šarkai, atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovui Gintarui Kliaugai,

2024 m. rugsėjo 17 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ skundą bei patikslintą skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

- iš dalies pakeisti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. AS-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta patvirtinti Departamento 2024 m. vasario 2 d. patikrinimo aktą Nr. PA-254 (toliau – ir Aktas) ir Akte papildomai priskaičiuotą 39 323 Eur mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą papildomai mokėtiną sumą sumažinti 36 976,00 Eur suma ir patvirtinti pagal Aktą apskaičiuotą galutinę 2347,00 (dviejų tūkstančių trijų šimtų keturiasdešimt septynių eurų) mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumą už laiku ar netinkamai deklaruotus smėlio išteklius priskaičiuojant papildomą mokesčio sumą taikant 0,6 karto (60%) padidintą mokesčio už valstybės gamtos išteklius tarifą (sankciją).

Sprendime nurodyta, kad atlikus Bendrovės patikrinimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo (toliau – ir MVGIĮ) nuostatomis, už laiku nedeklaruotą 6376 kub. m. gamtos išteklių kiekį paskaičiuotas Mokestis taikant 10 kartų didesnį tarifą, o tai iš viso sudaro 39 323,00 Eur.

Pareiškėja pažymi, jog neginčija patikrinimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su Sprendimo dalimi, kuria nuspręsta apskaičiuojant Mokesčio sumą jos atžvilgiu taikyti 10 kartų padidintą tarifą. Pareiškėjos nuomone šioje situacijoje būtų pakakę taikyti 1,6 padidintą tarifą skaičiuojant Mokestį už laiku nedeklaruotą 6373 kub. m. smėlio kiekį, todėl teismo prašo pakeisti Sprendimą, sumažinant mokėtiną Mokesčio sumą.

Bendrovė paaiškino, kad prasidėjus patikrinimui ji nors ir pavėluotai, tačiau 2023 m. balandžio 12 d. patikslino 2022 m. III ketvirčio bei IV ketvirčio deklaracijas su visu teisingu Akte nurodytu ištekliu kiekiu. Susipažinus su Akto turiniu Bendrovė, pagal jame nurodytus duomenis, 2024 m. vasario 13 d. pateikė patikslintas deklaracijas už visus 2021 metų ketvirčius, kuriuose per klaidą deklaruotą grunto kiekį priskyrė smėliui. Pažymėjo, kad pateikusi deklaracijas pareiškėja sumokėjo 3912,00 Eur Mokesčio suma, tačiau Departamentas apskaičiuodamas mokėtino Mokesčio sumą nepagrįstai neatsižvelgė į šią aplinkybę.

Pabrėžia, kad patikrinimo metu bendradarbiavo su Departamento pareigūnais, teikė jiems visą prašomą informaciją, padėjo išsiaiškinti pažeidimą. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, jis įvyko nesant tyčios, o tik dėl neatsargumo ir patirties stokos vykdant išteklių gavybos ir deklaravimo veiklą. Gamtos ištekliai išgauti turint teisę juos išgauti toje vietoje ir nepažeidžiant gavybos sklypo ribų ir nepažeidžiant jokių kitų Išteklių išgavimo techninių sąlygų, todėl žala gamtai nebuvo padaryta. Vadovaujantis MVGIĮ nuostatomis tokie veiksmai laikomi atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

Paaiškino, kad Bendrovė yra maža įmonė, kuriai papildomai pagal 10 kartų padidintą tarifą apskaičiuotas mokestis reiškia bankrotą, nes ji tokių lėšų neturi ir tokio dydžio mokesčio neišgali sumokėti (jos 2023 m. prognozuojamas grynasis pelnas yra 8 044 Eur). Pareiškėja išteklius išgauna tik viename karjere, ji šią veiklą vykdo mažais kiekiais ir Ištekliai išgaunami nuo 2019 m. antrojo ketvirčio (su pertraukomis), todėl Bendrovė neturi didelės patirties išteklių išgavimo, apskaitos ir deklaravimo srityje. Laikosi pozicijos, jog įvertinus visas padidinto Mokesčio tarifui taikymui reikšmingas aplinkybes, jis turėtu būti sumažintas iki protingo bei sąžiningo dydžio.

Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analizuodamas MVGIĮ nuostatas išaiškino, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytas 10 kartų padidintas mokesčio tarifas pagal savo prigimtį ir tikslą yra sankcija už padarytus pažeidimus, susijusius su valstybinių gamtos išteklių naudojimu, nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju yra pagrindas individualiai spręsti ar 10 kartų padidintas mokesčio tarifas (sankcija) yra protinga, sąžininga ir atitinka teisingumo ir proporcingumo principus ir pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį bei sunkumą ir įvertinti visas kitas reikšmingas aplinkybes ir tai padarius nuspręsti ar yra pagrindas sumažinti ir taikyti mažesnį negu 10 kartų padidintą mokesčio tarifą arba visiškai atleisti nuo sankcijos ir jos netaikyti.

Atkreipia dėmesį, kad Mokesčio tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas. Dėl šios Mokesčio paskirties laikytina, kad MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyto 10 kartų padidinto Mokesčio tarifo įtvirtinimo tikslas buvo taikyti sankciją pagrinde tais atvejais, kai yra padaromi pažeidimai, susiję su realia žala gamtai neteisėtai naudojant gamtos išteklius. Nagrinėjamu atveju buvo pažeistos tik išteklių deklaravimo ir Mokesčio mokėjimo taisyklės, todėl atsakomybė už jį turėtų būti taikoma minimali, kadangi reali žala gamtai dėl Bendrovės veiksmų nekilo.

Pareiškėjos nuomone sprendžiant klausimą dėl jai taikytinos protingos ir proporcingos sankcijos už laiku nesumokėtą Mokesčio sumą dydžio parinkimo, būtu galima vadovautis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 139 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 20 iki 100 procentų šios trūkstamos mokesčio sumos dydžio bauda. Bendrovės atžvilgiu už Akte nurodytą nedeklaruotą pareiškėjos išgautų išteklių kiekį protingas taikytinas padidintas tarifas turėtų būti ne 10, o iki 0,6 karto padidintas mokesčio tarifas, t. y. standartinį mokesčio už gamtos išteklius tarifą padidinat 60 %.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. AS-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ apskaičiuoto mokėtino mokesčio už valstybinius gamtos išteklius sumos dydžio proporcingumo ir teisingumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad Departamento Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus specialistas 2023 m. balandžio 6 d. planinį Bendrovės Mokesčio apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2021 – 2022 metų mokestinius laikotarpius. Patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės yra užfiksuotos Akte. Akte teigiama, jog patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėja deklaracijas už 2021 m. mokestinį laikotarpį bei 2022 m. I – III ketvirčius VMI pateiktos pavėluotai, o deklaracija už 2022 m. IV ketvirtį VMI pateikta tik patikrinimo metu. Taip pat 2021 m. I – IV ketvirčių deklaracijose ir 2022 m. III ketvirčio deklaracijoje pateikti klaidingi duomenys, t. y. atitinkamais ketvirčiais nurodytas mažesnis nei apskaitytas išgautų gamtos išteklių kiekis. Konstatuojama, kad už tikrinamuoju laikotarpiu išgautą, bet iki patikrinimo nedeklaruotą 6376 kub. m. gamtos išteklių kiekį, apskaičiuotas Mokestis padidintu tarifu siekia 39 323,00 Eur.

Departamentas Sprendimu nurodė, kad nėra pagrindo abejoti Akte pateiktų aplinkybių teisingumu, todėl nusprendė patvirtinti Aktą ir įpareigojo pareiškėją per 20 dienų nuo Sprendimo įteikimo dienos sumokėti 39 323,00 Eur Mokesčio sumą į VMI biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Sprendime papildomai pažymima, jog Departamento pareigūnai priimdami sprendimus privalo imperatyviai taikyti teisės aktų reikalavimus, todėl neturi teisės atsižvelgti į Bendrovės pateiktus motyvus dėl sankcijos dydžio neproporcingumo ir nepagrįstumo bei taikyti mažesnę sankciją nei ji numatyta teisės aktuose.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje ginčas tarp proceso šalių kilo tik dėl Sprendimu patvirtintos mokėtinos Mokesčio sumos dydžio pagrįstumo. Pareiškėja skunde nurodė, kad neginčija Akte nustatytų faktinių aplinkybių teisingumo, sutinka, jog VMI pateiktuose deklaracijose buvo pateikti netikslus duomenys apie išgautus gamtos išteklius, tačiau akcentuoja, kad už padarytą pažeidimą paskirtos sankcijos dydis yra neproporcingas ir akivaizdžiai neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

Taip pat Bendrovė skunde atkreipia dėmesį, kad ji Departamento vykdyto patikrinimo metu pateikė VMI pateikė patikslintas deklaracijas ir sumokėjo papildomą 3912,00 Eur Mokesčio sumą, tačiau atsakovas priimdamas Sprendimą nepagrįstai šios aplinkybės neįvertino ir nesumažino mokėtino Mokesčio dydžio 3912,00 Eur suma.

Aptariant atsakovo pareigą apskaičiuojant mokėtino Mokesčio dydį atsižvelgti į patikrinimo metu pareiškėjos atliktus mokestinius mokėjimus pažymėtina, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2020 rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. AD1-227 Dėl mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Mokesčio už aplinkos teršimą ir mokesčio už valstybinius gamtos išteklius kontrolės vidaus tvarkos aprašo (bylai aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2020-08-04 iki 2023-11-28) 19 punktas teigia, kad vykdant mokestinį patikrinimą vertinamos tik tos mokesčio už aplinkos teršimą ir (ar) valstybinius gamtos išteklius deklaracijos, kurios Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos buvo pateiktos iki patikrinimo pradžios datos, t. y. iki registruoto pranešimo ir (ar) pavedimo/sprendimo apie patikrinimą išsiuntimo Mokėtojui datos.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog Departamentas vykdydamas mokestinį patikrinimą turi prievolę tik vertinti dokumentus ir Mokesčio mokėtojo veiksmus, atliktus iki patikrinimo pradžios. Atsakovas priimdamas Sprendimą pagrįstai neatsižvelgė į Bendrovės veiksmus, atliktus jau pradėjus vykdyti patikrinimą. Pažymėtina, jog po patikrinimo pradžios pareiškėjos sumokėtos piniginės sumos gali būti įskaitomos sumokėti Mokesčio nepriemokai.

Vadovaujantis MVGIĮ (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2020-07-01 iki 2023-07-01) 4 straipsnio 1 punktu ir MVGIĮ 1 priedu smėlis yra mokesčio už valstybinius gamtos išteklius objektas. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai yra fiziniai ir juridiniai asmenys, išgaunantys šiuo įstatymu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas (MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalis).

MVGIĮ 7 straipsnio 1 dalis teigia, kad mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis. Mokesčio už medžiojamųjų gyvūnų išteklius mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai. Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (MVGIĮ 7 straipsnio 2 dalis). Remiantis anksčiau nurodytu darytina išvada, kad Bendrovė yra Mokesčio mokėtoja, kuri turi pareigą apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti Mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį.

Kaip ir minėta, nėra ginčo, kad pareiškėja per 2021 – 2022 metų mokestinius laikotarpius nedeklaravo ir nesumokėjo Mokesčio už išgautą 6376 kub. m. gamtos išteklių kiekį. MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas. Jis apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10. Akivaizdu, kad Departamentas patikrinimo metu nustatęs, jog pareiškėja deklaravo mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį, turėjo imperatyvią prievolę apskaičiuoti mokėtino Mokesčio dydį taikant didesnį mokesčio tarifą – MVGIĮ 1 priede nustatytą Mokesčio tarifą dauginant iš koeficiento 10. Nustatytas teisinis reguliavimas nesuteikia Departamentui diskrecijos, atsižvelgiant į nustatyto pažeidimo aplinkybes, taikyti pažeidėjui mažesnį koeficientą nei numatytą MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad įstatyme nustatytų institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Jis, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas).

Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra pateikęs išsamią ir aiškią proporcingumo principo koncepciją. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teisėjų kolegijos pripažįsta, kad Bendrovės skunde nurodytos aplinkybes yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjai apskaičiuoto mokesčio 10 kartų padidintu tarifu, kuris savo esme prilygsta sankcijai, sumažinimo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui, todėl, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (žr., pvz., 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., 2016 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018).

Vertinant pareiškėjos pažeidimą netinkamai deklaruojant išgauto naudingųjų iškasenų kiekį ir nesumokant už jį Mokestį, pasakytina, kad deklaravimo ir mokėjimo pažeidimas savo pobūdžiu šioje situacijoje nėra vien tik formalus pažeidimas. Dėl tokio pažeidimo biudžetas negauna lėšų, sukuriama rizika, kad mokėtinas mokestis galiausiai nebus sumokėtas, jeigu nebus atliktos kontrolės procedūros. Pareiškėja turėjo ir galėjo pasirūpinti, kad deklaracijos būtų pateikiamos, o mokestis savalaikiai sumokamas. Laikytina, kad Bendrovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir nesielgė sąžiningai. Toks pažeidimas sukėlė riziką, kad institucijoms nepatikrinus faktiškai išgauto naudingųjų iškasenų kiekio, Mokestis liktų nesumokėtas.

Vis dėlto pareiškėja bendradarbiavo su atsakovu, nėra duomenų, kad būtų siekusi nuslėpti duomenis apie išgautą naudingųjų iškasenų kiekį ar kitus duomenis, taip pat, kad būtų anksčiau padariusi panašaus pobūdžio pažeidimus. MVGIĮ tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui ir kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (MVGIĮ 2 straipsnis). Todėl nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiam asmeniui, vykdančiam ūkinę veiklą ir siekiančiam pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau, nei būtina tikslams pasiekti, taip pat užtikrinanti, kad teismo sprendimas būtų ne formalus, bet teisingas. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, už šį pažeidimą protingumo ir teisingumo kriterijus atitiktų mokestis padidintu tarifu, taikant koeficientą 4.

Apibendrinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad Departamentas vykdydamas pareiškėjos mokestinį patikrinimą teisės aktų reikalavimų nepažeidė, tačiau vadovaujantis pažeidimo padarymo aplinkybėmis yra pagrindas Bendrovės skundą tenkinti iš dalies, atitinkamai pakeičiat Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. AS-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 2 d. patikrinimo aktas Nr. PA-254, skirtos ekonominės sankcijos dydį, o būtent sumažinant patvirtinto padidintu tarifu mokėtino 39 232,00 Eur Mokesčio dydį iki 15 692,80 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ skundą bei patikslintą skundą tenkinti iš dalies

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. kovo 19 d. sprendimą Nr. AS-26 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. vasario 2 d. patikrinimo aktas Nr. PA-254, sumažinant patvirtintą apskaičiuotą mokestį padidintu tarifu už nedeklaruotą gamtos išteklių kiekį nuo 39 232,00 Eur iki 15 692,80 Eur.

Kitoje dalyje pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Sauleras“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.