Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. patikslintą ieškinį atsakovui M. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą byloje, nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti vaikui išlaikymo suma atitinka vaiko interesus. Kadangi tėvas su vaiku nebendrauja, prašo teismo priimti sprendimą ir dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tai yra dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

4. Teismo posėdžio metu atsakovo M. M. atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, papildomai paaiškino, kad pateiktas šalių susirašinėjimas patvirtina, kad jie susitarė dėl 200 Eur dydžio išlaikymo vaikui teikimo, tokia suma ir buvo teikiama. Su dukra atsakovas nebendrauja, tačiau priežasčių nežino; neturi duomenų, kad atsakovui būtų trukdoma bendrauti su vaiku.

5. Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė su ieškinio dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sutiko. Pritarė atsakovo pozicijai, kad įvertinus gaunamą išmoką vaikui iš valstybės, 200 Eur išlaikymo suma būtų pakankama vaiko poreikiams patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nebuvo sudaryta. Ieškovė ir atsakovas gyveno kartu nuo 2019 m. iki 2020 m. pabaigos. (duomenys neskelbtini) gimė šalių dukra T. M.

8. Atsakovo vardu nekilnojamojo turto neregistruota; registruotas automobilis Volkswagen Golf Plus. Sodros duomenimis jis nedirba. Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis atsakovas vykdo individualią veiklą, veiklos rūšis: kitas, niekur kitur nepriskirtas, keleivinis sausumos transportas (pagrindinė). Bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys, kad Nyderlandų Karalystėje registruota įmonė „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi buvo atsakovas, yra išregistruota iš juridinių asmenų registro. 2022 m. pajamų mokesčio deklaracijos duomenimis Nyderlandų Karalystėje atsakovo pajamos sudarė 4 057 Eur. (duomenys neskelbtini) atsakovas sudarė santuoką su V. M., su kuria (duomenys neskelbtini) atsakovas susilaukė dukters, taip pat pateikti duomenys, kad dabartinė atsakovo sutuoktinė laukiasi kūdikio.

9. Ieškovės vardu paveldėjimo teisės pagrindu registruota 1/2 dalis buto, adresu (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė – 13 250 Eur. Paveldėjusi šią buto dalį, ieškovė įgijo pareigą iki gyvos galvos išlaikyti mirusio tėvo mamą.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

10. Abiejų nepilnamečio vaiko tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi vaiko interesais, atsižvelgia į jo norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo yra vaiko interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

11. Ginčo dėl šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo byloje nėra. Ieškovė prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja; iki šiol vaikas visą laiką gyveno su motina. Institucija, teikianti išvadą byloje, šiam reikalavimui neprieštarauja, kadangi ieškovė tinkamai rūpinasi vaiku bei užtikrina jo interesus ir poreikius atitinkančias gyvenimo sąlygas; atsakovas vaiku nesirūpina ir nesidomi, jų nesieja emocinis ryšys, vaikas tėvo nepažįsta.

12. Teismas daro išvadą, jog ieškovės gyvenamoji aplinka yra tinkama vaikui augti ir vystytis, ji turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kuri tinkama nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į vaiko santykius su kiekvienu iš tėvų, jo amžių, mamos santykį su vaiku, atsakovui ieškinio reikalavimo neginčijant, teismas sprendžia, kad šiuo metu nepilnamečio vaiko interesus labiau atitinka gyvenamosios vietos nustatymas su jo mama, kadangi ieškovė užtikrina ir sudaro dukrai tinkamas sąlygas augti, vystytis bei tobulėti, vaikui gyvenant su ieškove bus užtikrinama jo raida bei poreikiai. Todėl teismas, spręsdamas bylą dėl vaiko interesų, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pagrįstas, nepilnametės T. M. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina E. D. (CK 3.169 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

13. Institucijos teikiančios išvadą nuomone, kadangi atsakovas su dukterimi visiškai nebendrauja, siekiant nepažeisti vaiko interesų, išvengti konfliktinių situacijų ateityje, teismas savo iniciatyva turėtų nustatyti atsakovo ir vaiko bendravimo tvarką. Ieškovė ir atsakovas reikalavimo dėl dukters bendravimo tvarkos su tėvu nustatymo nereiškia. Taip pat byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su vaiku.

14. Pažymėtina, kad šeimos bylų specifika reikalauja ne tik aktyvaus teismo, tačiau ir tiesioginio bei aktyvaus valstybinių įstaigų ir institucijų, atsakingų už vaikų teisių apsaugą, vaidmens, tačiau nagrinėjamu atveju institucija konkrečių pasiūlymų ar reikalavimų šiuo klausimu neteikė.

15. Kadangi ginčo šalys procesiniuose dokumentuose, bylos nagrinėjimo metu savarankiškų reikalavimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo nekėlė, ginčo tarp šalių šiuo klausimu nėra, todėl nėra teisinio pagrindo teismui išeiti už šalių reikalavimų ribų ir savo iniciatyva spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos nustatymo (CK 3.170 straipsnio 3 dalis, CPK 376 straipsnis). Esant būtinybei, bendravimo su mažamete šalių dukterimi tvarka gali būti nustatyta ateityje.

Dėl išlaikymo priteisimo

16. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 340 Eur. Detalių skaičiavimų ir įrodymų dėl vaiko poreikių ieškovė nepateikė, nurodo, kad patiria būtinąsias išlaidas vaiko poreikių tenkinimui. Atsakovas nepilnamečio vaiko išlaikymui kas mėnesį sutinka skirti po 200 Eur, kadangi iki šiol tokio išlaikymo vaiko poreikiams patenkinti pakako, didesni vaiko poreikiai nepagrįsti.

17. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota CK 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalyje numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010, 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016, 17 punktas). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, kuris būtų pakankamas vaiko poreikiams tenkinti, svarbu individualizuoti vaiko poreikius ir jo tėvų turtinę padėtį.

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas yra 3 metų amžiaus, duomenų apie nepilnamečio vaiko sveikatos sutrikimus ar kitus jo specialiuosius poreikius byloje nėra. Ieškovė nurodo, kad jos pajamas sudaro gaunamos socialinės išmokos, iš viso apie 900 Eur per mėn. Ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas. Nors atsakovas oficialių pajamų negauna, nekilnojamojo turto neturi, tačiau byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas turėtų sveikatos problemų, būtų riboto darbingumo. Byloje pateikti jo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad atsakovas nuolat gauna pajamų, kurių kilmė nėra aiški. Pažymėtina, kad kelių mėnesių laikotarpiu, atsakovas lošimams panaudojo itin dideles sumas, kurių kilmės nepaaiškino, tačiau disponavimas tokio dydžio sumomis patvirtina, kad atsakovas piniginių lėšų, kurios gali būti nukreiptos jo vaikų išlaikymui, turi. Kiti byloje pateikti duomenys, pvz., skelbimai apie transporto priemonių pardavimą, leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neatskleidė teismui tikrųjų savo gaunamų pajamų kilmės ir turtinės padėties. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas taip pat paaiškino, kad gyvendamas Olandijoje, atsakovas gauna pašalpą ir jokia papildoma veikla neužsiima. Šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovui priklausanti įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, tačiau iki 2023 m. balandžio mėn. atsakovas vis dar gavo iš šios įmonės tam tikras pajamas. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovas augina dar vieną nepilnametį vaiką ir laukiasi kito vaiko, kuris gims 2024 m. balandžio mėn.

19. Atsižvelgiant į atsakovo amžių, teismas sprendžia, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, todėl turi galimybę užsidirbti tam tikras darbines pajamas ir privalo proporcingai prisidėti prie vaiko išlaikymo, kad būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai. Tai, kad atsakovas nusišalino nuo savo, kaip tėvo, pareigų, turi kitų išlaikytinių, neriboja jo pareigos ir galimybės teikti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą.

20. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas su savo nepilnamečiu vaiku nebendrauja, kasdienine jo buitimi bei poreikiais nesirūpina. Atsakomybė už rūpinimąsi vaikais, būtinų sąlygų vaikams vystytis ir augti sudarymą tenka vaikų tėvams. Nustatyta ir tai, kad išlaikymą už atsakovą vaikui teikė jo motina. CK 3.159 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja. Tai, kad atsakovas tinkamai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, neteikia jam visiškai jokio išlaikymo, o savo, kaip tėvo, pareigas perkelia ieškovei ir kitiems asmenims, pažeidžia nepilnamečio vaiko teises ir interesus.

21. Pagrindas, apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą, yra jo poreikiai. Ieškovė teigia, kad per mėnesį minimaliai vaiko poreikiams reikalinga 633 Eur, tačiau šios sumos nedetalizavo, nėra pateikta duomenų, ar vaikas lanko ugdymo įstaigą, duomenų, kad vaikas turi papildomų poreikių, taip pat nėra. Atsakovo atstovas nurodo, kad atsižvelgiant į šalių pajamas, vaiko išlaikymui iš abiejų tėvų būtų pakankama apie 500 Eur.

22. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad kiekvienam vaikui būtiniausiems poreikiams tenkinti yra reikalingos piniginės lėšos maistui, vaistams, mokyklinėms priemonėms, išlaidoms už komunalinius patarnavimus (vanduo, elektra, šildymas, dujos) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas), tačiau jas vertina atsižvelgiant į tai, kad vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė neturėtų viršyti vieno MMA. Be to, nesant objektyvių įrodymų ir skaičiavimų, nėra pagrindo spręsti dėl didesnių išlaidų, nei būtinosios išlaidos vaiko išlaikymui. Nors vaikų poreikių tenkinimo lygis priklauso nuo tėvų gaunamų pajamų, tačiau, pirmiausia, tėvų pareiga yra užtikrinti minimalų vaiko poreikių tenkinimo standartą. Apskaičiuodami vaiko poreikiams reikalingą išlaidų sumą, teismai turėtų remtis vidutinėmis išlaidomis vaiko poreikiams tenkinti, atsižvelgdami į individualias faktines bylos aplinkybes, lemiančias tam tikrą vaiko poreikių tenkinimo išlaidų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 43, 45 punktai).

23. Siekiant nustatyti tikrąją situaciją apie nepilnamečiui reikalingą, būtiną, protingumo kriterijus atitinkantį teiktiną išlaikymą, atsižvelgtina į vaiko amžių, jo poreikius, į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į jų elgesį, siekiant uždirbti, gauti didesnes pajamas vaiko išlaikymui, taip pat ir į teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi laikytiną minimalią mėnesinę algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Toks kriterijus gali būti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikų išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-10-13 nutarimą Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga lygi 840 Eur (atskaičius mokesčius būtų 633 Eur), taigi, išlaikymo orientacinis dydis turėtų būti pusė būtent šios sumos – 317 Eur. Ieškovė taip pat kas mėnesį gauna išmoką už vaiką, kuri nuo 2023 m. sausio 1 d. per mėnesį yra 85,75 Eur, tai yra vaiko poreikius iš dalies patenkina valstybė ir jų nereikia tenkinti tėvams, todėl kiekvienas iš tėvų vaikui minimaliai turėtų prisidėti po 274 Eur suma ((633 Eur – 85,75 Eur) / 2) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas) ir šios sumos ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovės prašomo priteisti iš atsakovo 340 Eur išlaikymo vaikui dydis viršija teismų praktikoje pripažįstamą orientacinį pusės minimalios mėnesinės algos kriterijų, ieškovė jo neįrodė; tuo tarpu atsakovo teikiama suma po 200 Eur nesiekia nurodytų kriterijų.

24. Teismas, ištyręs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra apylygė, be to, ieškovei priklausanti buto dalis yra susijusi su išlaikymo iki gyvos galvos sutartimi, kas sąlygoja papildomas ieškovės išlaidas. Atsakovas gyvena jo tėvams priklausančiame name, todėl su būsto išlaikymu išlaidų nepatiria. Nuolatinių ar pakankamų pajamų neturėjimas iš darbo teisinių santykių nepašalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą dukrai ir užtikrinti būtinas sąlygas jos visapusiškam vystymuisi ir poreikių tenkinimui. Taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų nepajėgus uždirbti lėšas, reikalingas vaiko išlaikymui, todėl jis turi imtis priemonių, jog būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo ir jo nepilnamečio vaiko poreikius.

25. Gyvenamąjį būstą vaikui užtikrina ieškovė, todėl būtent ieškovei tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, tenkinant kasdienius vaiko poreikius, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010), todėl vienas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena skyrium, turėtų kuo daugiau, t. y. didesne dalimi, materialiai prisidėti prie vaiko išlaikymo.

26. Įvertinus tėvų galimybes teikti išlaikymą, jų turtinę padėtį, ekonominę situaciją bei vidutinį atlyginimą šalyje, vaiko amžių bei poreikius, bendras 550 Eur dydžio išlaikymas, kurį sudarytų iš abiejų tėvų gaunamos lėšos bei kas mėnesį iš savivaldybės administracijos gaunama 85,75 Eur išmoka vaikui, kuri taip pat skirta vaiko poreikiams patenkinti (Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnio 2 punktas), atitiktų protingumo kriterijus, visiškai pakankamas ir atitinka minimalius vaiko interesus bei poreikius.

27. Atsižvelgiant į byloje nustatytą faktinę situaciją, taip pat į tai, kad įstatymas nenustato konkretaus skirtino išlaikymo dydžio, įvertinus atsakovo šeimyninę padėtį ir pareigą išlaikyti dar vieną nepilnametį vaiką, į tai, kad tėvas su vaiku visiškai nepalaiko ryšių ir nebendrauja, visa vaiko priežiūros našta tenka ieškovei, todėl tėvas turėtų prisidėti didesne lėšų suma, į tai, kad tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo vaikams negalioja, siekiant nepažeisti vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principo, priteistinas toks išlaikymo dydis, kuris būtų proporcingas vaiko poreikių ir jo tėvų turtinei padėčiai, todėl ieškovės nurodyta suma, reikalinga šalių vaiko išlaikymui per mėnesį, mažintina iki 250 Eur. Įvertinus, kad iš valstybės vaikui mokama 85,75 Eur išmoka, tokio dydžio išlaikymas laikytinas pagrįstu, atitinkantis protingumo kriterijus, ir reikalingu, siekiant, kad šalių nepilnamečio vaiko interesai būtų užtikrinti. Toks išlaikymas visiškai pakankamas vaiko poreikiams ir atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises, interesus (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Duomenų, kad vaiko tėvas negalės ir nesugebės teikti tokį išlaikymą, nenustatyta.

28. Vadovaujantis teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismų formuojama praktika tokio pobūdžio bylose, yra pagrindas priteisti vaiko išlaikymui iš atsakovo po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

29. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis skirtina ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.190 straipsnio 1 dalis).

30. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai ar kitoms aplinkybėms, galima kreiptis į teismą dėl priteisto išlaikymo dydžio ar formos bei gyvenamosios vietos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

31. Sprendimo dalis dėl periodinių išmokų mokėjimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

33. Pateikdama patikslintą ieškinį ieškovė sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tenkinus šį reikalavimą, iš atsakovo priteistina 110 Eur žyminio mokesčio suma ieškovei.

34. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista įstatymo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo priteisimo mokėtinas 67,5 Eur dydžio žyminis mokestis (250 Eur × 12 mėn. × 3 proc. x 75 proc.), kuris priteistinas iš atsakovo valstybės naudai.

35. Ieškovė pateikė įrodymus, kad patyrė 840 Eur, o atsakovas – 2 000 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Nurodytos sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių. Taip pat ieškovė patyrė 23,32 Eur papildomų su byla susijusių išlaidų dėl dokumentų iš registrų gavimo.

36. Ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies (87 proc.); proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo ieškovei priteistina 751 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 110 Eur žyminio mokesčio (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iš ieškovės atsakovui priteistina 260 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis).

37. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui, sudaro 13,72 Eur, kurios priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko T. M. gyvenamąją vietą su motina ieškove E. D.

Priteisti iš atsakovo M. M. nepilnamečio vaiko T. M., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2023 m. kovo 6 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teisėmis paskirti ieškovę E. D.

Priteisti iš atsakovo M. M. 861 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų ieškovei E. D.

Priteisti iš ieškovės E. D. 260 Eur (du šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui M. M.

Priteisti iš atsakovo M. M. 67,5 Eur (šešiasdešimt septynis eurus 50 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Priteisti iš atsakovo M. M. 13,72 Eur (trylikos eurų 72 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą, sumokant šią sumą į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant įmokos kodą – 5662.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis mokėjimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.