Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo teisėja Simona Dementavičienė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys: antstolė Gita Andrijauskienė, skolininkė R. Š. ir A. Š. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį byloje dalyvaujantys asmenys informuoti pranešimu, paskelbtu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 593 straipsnio 3 dalis), taip pat jiems išsiųstas pareiškėjos prašymas su priedais, tačiau atsiliepimų byloje negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkinamas.

Iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad antstolės kontoroje, vadovaujantis Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 19 d. išduotu vykdomuoju raštu Nr. (duomenys neskelbtini), 2004 m. gruodžio 17 d. užvesta vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 818,68 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės išieškotojai (pareiškėjai) (ši suma priteista Kauno miesto apylinkės teismo 1998 m. spalio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Nagrinėjamu atveju pareiškėja pareiškė prašymą dėl skolininkės turto, kuris yra bendra jungtinė nuosavybė, dalies nustatymo vykdymo procese pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio nuostatas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, iš bendro turto sutuoktinio dalies vykdomos asmeninės sutuoktinio prievolės, jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti (CK 3.112 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010). Nagrinėjamu atveju išieškojimas vykdomas tik iš skolininkės, vadinasi, šiuo atveju išieškojimas pirmiausia turi būti vykdomas iš asmeninio skolininkės turto, ir tik tokio turto nepakankant – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jos dalies. Kaip matyti iš civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenų, 2005 m. kovo 24 d. Turto arešto aktu buvo areštuota skolininkei priklausanti ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vertė 9 000 Lt (2 606,58 Eur) (b. l. 14–17, v. b. b. l. 10–13, 57–60). Daugiau duomenų apie kitą skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą vykdomojoje byloje nėra. Duomenų, kad iš šios turto dalies būtų įvykdytas arba vykdomas skolas išieškojimas, vykdomojoje byloje nėra. Vykdomojoje byloje yra skolininkės 2016 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas dėl skolos sumažinimo, kuriame skolininkė sutinka, kad išieškojimas būtų vykdomas iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio (v. b. b. l. 31). Daugiau duomenų apie kitą skolininkei bendrosios jungtinės nuosavybės teisme priklausantį turtą vykdomojoje byloje nėra.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą pajamos, gaunamos iš darbinės veiklos, pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pareiškėjos sutuoktinis dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna mėnesinį 717,08 Eur darbo užmokestį (b. l. 19, v. b. b. l. 15). 2016 m. rugsėjo 6 d. patvarkymu areštuota skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Lietlinen“, dalis, viršijanti vieną minimalų mėnesinį atlyginimą. Vadinasi, nagrinėjamu atveju pateikti duomenys apie antstolės atliktą sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės, o būtent – skolininkės sutuoktinio piniginių lėšų (darbo užmokesčio) areštą, kuris sudaro prielaidas antstolei siūlyti išieškotojai (pareiškėjai) kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Šioje vykdomojoje byloje skolininkei priklausanti dalis jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatant vieno iš sutuoktinių turto dalį bendrame turte, turi būti taikomos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos teisės normos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.116–3.129 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23/2006). Teismas neturi duomenų, kad suinteresuoti asmenys turi nepilnamečių vaikų, tuo labiau, jog vien aplinkybė, jog sutuoktiniai turi nepilnamečių vaikų, nepakankama konstatuoti, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl, teismo nuomone, nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustatant skolininkės dalį bendrame turte, aptariamu atveju nėra pagrindo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Iš Vedybų sutarčių registro gautų duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad tarp minėtų suinteresuotų asmenų vedybų sutartis nėra sudaryta (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.104 straipsnis). Byloje taip pat nėra duomenų, kad suinteresuotų asmenų santuoka būtų nutraukta (3.49 straipsnio 2 dalis, CK 3.59 straipsnis, 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.62 straipsnio 3 dalis) ar bendrosios jungtinės nuosavybės rėžimas būtų pasibaigęs kitu įstatyme įtvirtintu pagrindu (CK 3.116 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas tenkinamas – nustatoma, kad skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis jos sutuoktinio iš darbinės veiklos uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ gaunamų pajamų. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, pripažįstama: pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Pažymėtina, kad iš skolininkui priklausančios sutuoktinės darbo užmokesčio dalies išieškoma vadovaujantis CPK 736 straipsnio taisyklėmis, t. y. iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma dvidešimt procentų (kai vykdomas vienas vykdomasis dokumentas); o iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi pareiškėjos prašymas tenkintas, valstybei iš suinteresuoto asmens (skolininkės) priteisiama 4,50 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 290–291 straipsniais, 667 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkei) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis jos sutuoktinio A. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) piniginių lėšų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininkės sutuoktinio darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų, kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens (skolininkės) R. Š. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4,50 Eur (keturis eurus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama gavėjui Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, tai patvirtinantį dokumentą pateikiant teismui).

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.