- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-29
- Bylos Nr.
- 2S-366-945/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04547-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Pareiškėjas
- G. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.10Išieškojimo vykdymo procese sustabdymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo G. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarties pagal pareiškėjo G. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. B. skundą dėl antstolės A. L. veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą (b. l. 6–8) dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav., varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), ir priimti patvarkymą, kuriuo varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) būtų atšauktos/paskelbtos neįvykusiomis, bei informuoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos apie galimybę Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties įstatymo 5 straipsnyje išvardintiems subjektams pirmumo teise įsigyti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir, tik per nustatytą terminą nesulaukus pasiūlymų įsigyti žemės sklypus iki varžytynių, skelbti žemės sklypų varžytynes. Šių reikalavimų įvykdymui užtikrinti pareiškėjas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės vykdomąją bylą Nr. 0140/18/00407 ir joje atliekamus vykdymo veiksmus iš pareiškėjo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav. (b. l. 1–5). Prašyme pareiškėjas nurodė, kad antstolė jo turtą pardavinėja neteisėtai, pažeisdama subjektų, turinčių pirmumo teisę įsigyti žemės sklypą, teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 14–16) pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsnis nurodo, kokie subjektai turi pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių. Antstolei pradėjus pardavinėti pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą viešosiose varžytynėse, nurodytoje normoje numatyti subjektai neteko pirmumo teisės. Pareiškėjas klaidingai supranta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką 2018 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018. Šioje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad turto priverstinio pardavimo atveju žemės sklypo bendraturčiai išsaugo pirmumo teisę, jeigu turtas parduodamas kitais būdais, nei varžytynės, pvz., pirmenybės teisę skolininko pasiūlyto pirkėjo atžvilgiu. Turtą parduodant iš varžytynių pats bendraturtis turi teisę dalyvauti varžytynėse. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui priklausančio turto varžytynės vyko nuo 2018 m. spalio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., duomenų apie antrųjų varžytynių paskelbimą byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo taikyti pareiškėjo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
3. Atskiruoju skundu (b. l. 18–22) pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir, iki bus galutinai išnagrinėtas jo skundas dėl antstolės veiksmų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės vykdomąją bylą Nr. 0140/18/00407 ir joje atliekamus išieškojimo iš žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sav. veiksmus. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Motyvuojamoji dalis
3.1. Pareiškėjo skundas yra tikėtinai pagrįstas, todėl teismas turėjo sustabdyti vykdymo veiksmus.
3.2. Teismui tenkinus skundą dėl antstolės veiksmų, teismo procesinio sprendimo nebebus galima įvykdyti, nes antstolė jau 2018 m. gruodžio 18 d. galės nevaržomai perleisti pareiškėjo nekilnojamąjį turtą turto pardavimo iš varžytynių aktu.
3.3. Skundžiamoje nutartyje teismas pasisakė iš esmės dėl skunde nurodomų aplinkybių, todėl bylą išnagrinėjo pažeisdamas laikinųjų apsaugos priemonių esmę, nes jos yra preliminari priemonė, kuria siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą.
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
5. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte kaip viena iš laikinųjų apsaugos priemonių yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-251/2011).
7. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomajame procese vadovaujamasi CPK normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymą civiliniame procese. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui sudaro dviejų būtinųjų sąlygų egzistavimas: 1) tikėtinas ieškinio reikalavimo pagrindimas; ir 2) grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui buvimas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Procesinę pareigą įrodyti abi minėtas sąlygas turi ta šalis, kuri prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).
8. Kadangi nustatinėdamas pirmąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą teismas turi preliminariai įvertinti reiškiamo reikalavimo, kuriam užtikrinti prašoma taikyti suvaržymus, pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta skundo argumentą, kad skundžiama nutartimi buvo išspręstas klausimas dėl ginčo esmės. Pirmosios instancijos teismas preliminariai vertino tikėtiną skundo pagrįstumą ir, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą, padarė išvadą, kad skundas preliminariai nėra tikėtinai pagrįstas.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas tiek savo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tiek ir atskirąjį skundą grindžia išskirtinai tik kasacinio teismo praktikoje pateiktu CK 4.79 straipsnio 1 dalies aiškinimu, pagal kurį vykdymo procese priverstinai realizuojamo turto bendraturtis turi pirmenybės teisę įsigyti realizuojamą turtą skolininko siūlomo pirkėjo atžvilgiu, bet neturi pirmenybės teisės tuo atveju, jeigu organizuojamos varžytynės turtui parduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-182-611/2018). Pareiškėjas nurodo, kad toks reglamentavimas parduodant žemės ūkio paskirties žemės sklypą turėtų būti taikomas ir gretimų sklypų savininkams. Tačiau skundu pareiškėjas ginčija patvarkymą, kuriuo paskelbtos varžytynės, prašyme nurodo, kada varžytynės prasidėjo ir baigėsi. Nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad skundo padavimo metu buvo pasibaigęs CPK 704 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas skolininkui pasiūlyti parduodamo turto pirkėją. Pareiškėjas nei skunde dėl antstolės veiksmų, nei prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nenurodė jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad iki ginčijamo patvarkymo priėmimo skolininkas siūlė antstoliui turto pirkėją, prieš kurį pirmenybės teisę, vadovaujantis pareiškėjo pateikiamu kasacinio teismo praktikos aiškinimu, būtų turėję gretimų sklypų savininkai. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, kad egzistavo pirmenybės teisę pagal įstatymą turėjęs subjektas, pageidaujantis tokią teisę įgyvendinti. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimo stadijoje ir įvertino kaip preliminariai nepagrįstą.
10. Vertindamas sąlygą dėl grėsmės galimai pareiškėjui palankaus teismo procesinio sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, paties pareiškėjo tvirtinimu, pareiškėjui priklausančio turto varžytynės vyko nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. lapkričio 29 d., o skundžiama nutartis buvo priimta 2018 m. gruodžio 3 d. Nei duomenų apie antrųjų varžytynių paskelbimą, nei duomenų apie turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymą pareiškėjas su atskiruoju skundu nepateikė (CPK 314 straipsnis). Be to, pareiškėjas neįvardijo, kokie antstolės tolimesni veiksmai gali kelti grėsmę skolininko bei išieškotojo interesams, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas įvykdė pareigą įrodyti ir šią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
11. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, tinkamai taikė procesinės teisės normas. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.