Vilniaus apygardos teismo sprendimas

atsakovės atstovui advokatui Aleksandrui Gončarko, advokato padėjėjai Renatai Rynkevičiūtei Jančiauskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Partneriai“ dėl kredito sutarties modifikavimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolis Irmantas Gaidelis, notarė Judita Skrodenytė, J. K., D. K., O. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Pripažino, kad tinkamai nevykdė kredito sutarties, tačiau, jos vertinimu, paskaičiuotų netesybų ir palūkanų suma, lyginant su pasiskolinta suma, labai didelė, todėl kyla abejonių dėl paskaičiavimo teisingumo, pagrįstumo.

15. 2022 m. liepos 12 d. vykusio teismo posėdžio metu paaiškėjo, jog ieškovė tikslindama ieškinį nepridėjo patikslinto ieškinio penkto lapo. Teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, atidėjo teismo posėdį į 2022 m. liepos 22 d., 13:00 val., išsiųsdamas šalims patikslintą ieškinį ir suteikdamas galimybę pareikšti pastabas dėl patikslinto ieškinio penkto lapo. Nors pastabų ir papildymų gauta nebuvo, teismas pažymi, kad tos šalys, kurioms patikslinto ieškinio penkto lapo įteikti nepavyko, visos civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo itin pasyvios, t. y. jokių paaiškinimų į bylą nagrinėjimo metu neteikė.

16. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, ieškovė pateikė teismui ieškinio dalies reikalavimų atsisakymą, kuriame nurodė, kad atsisako penktojo patikslinto ieškinio reikalavimo – pakeisti kredito sutarties sąlygą, t y. sumažinti palūkanas ir nustatyti, kad fiksuotos kredito palūkanos yra 3,21 procento per metus, tačiau pareiškė, jog jai nėra suprantamos atsisakymo pasekmės, kurias paaiškinus, ieškovė atsisakė nuo ieškinio dalies reikalavimų atsisakymo, t. y. teismas 2022 m. liepos 22 d. vykusio teismo posėdžio metu netenkino ieškovės atsisakymo dėl penktojo patikslinto ieškinio reikalavimo. Teismas pažymėjo, kad atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba žyminio mokesčio atidėjimo klausimas spręstinas priimant galutinį procesinį sprendimą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir trečias asmuo O. K. 2019 m. sausio 5 d. užpildė kredito paraišką (komercijai) 27 000 Eur kredito sumai gauti, kredito terminas – 120 mėnesių, pageidaujama įmoka kas mėnesį – 460 Eur, kredito paskirtis – komercija, buto remonto išlaidoms, apdailai užbaigti, butas bus naudojamas veiklai pagal verslo liudijimą. Taip pat nurodyta, kad butas įkeistas arba areštuotas.

18. Ieškovė, trečiasis asmuo O. K. (kredito gavėjai) ir atsakovė 2019 m. sausio 28 d. sudarė kredito sutartį, kurios pagrindu atsakovė suteikė kredito gavėjoms 28 860 Eur kreditą. Kredito grąžinimo terminas – 2029 m. vasario 28 d., metinės palūkanos – 15 proc. Bendra grąžintino kredito suma – 55 873,52 Eur.

19. Pagal kredito sutarties 8.1 papunktį šalys susitarė, kad, jei kredito gavėjas neįvykdė kasmėnesinio mokėjimo pagal mokėjimų grafiką, už kiekvieną uždelsimo dieną kredito gavėjas moka kredito davėjui uždelsimo netesybas ir netesybas už kiekvieną iš jų 4 proc. dydžio tokia tvarka: uždelsimo palūkanas nuo uždelsto kredito ir netesybas nuo uždelstų palūkanų. Kredito sutarties 9.1 papunktyje nustatytu atveju kredito gavėjas moka kredito davėjui 3 proc. dydžio uždelsimo palūkanas nuo pareikalavime nustatytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną.

20. Kredito grąžinimo užtikrinimui 2019 m. sausio 28 d. buvo patvirtinta hipotekos sutartis, kuria buvo įkeistas ieškovei, tretiesiems asmenims D. K., J. K. ir O. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis butas. Buto vertė – 55 000 Eur, maksimalios hipotekos dydis – 57 720 Eur. Hipotekos sutarties 1.1 papunktyje nustatyta, kad užtikrinamo kredito tikslas – ūkinė-komercinė veikla, įkeičiamo buto remonto, apdailos užbaigimo, įrengimo išlaidos, butas bus nuomojamas. Hipotekos sutarties 2.2.8 papunktyje nustatyta, kad skolininkas patvirtina, jog kredito paskirtis yra verslo reikmėms. Kreditas bus naudojamas skolininkų ūkinės–komercinės veiklos plėtrai. Dėl to kredito gavėjas supranta, kad jis nėra vartotojas, todėl jam netaikomas vartotojų teisių apsaugos įstatymas.

21. Hipotekos sutarties 2.3.2 papunktyje nustatyta, kad pirminės hipotekos kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „Apollona“ (toliau – UAB „Apollona“) sutinka, kad butas pakartotinai būtų įkeistas maksimaliąja hipoteka ir įsipareigoja panaikinti vykdomąjį įrašą, jeigu jai bus sumokėta 15 665,99 Eur suma ieškovės ir trečiojo asmens O. K. įsipareigojimams pagal paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti. Aptariamame punkte taip pat antstolis Arminas Naujokaitis leido ieškovei įkeisti areštuotas 3/16 dalis buto, jeigu antstoliui bus sumokėta 1 443,30 Eur išieškoma suma.

22. Ieškovė, trečiasis asmuo O. K. ir atsakovė, atstovaujama (duomenys neskelbtini) A. K., 2019 m. sausio 28 d. pasirašė aptarimo protokolą dėl sutarčių sąlygų. Atsakovės atstovė ranka įrašė, kad „susitikimo metu, prieš pasirašant sutartį, klientui išaiškintos visos sutartyje esančios sankcijos (delspinigiai, baudos ir kt.) pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8 ir 10 punktus. Klientas supažindintas su esančiomis ir gresiančiomis rizikomis bei nutraukimą pagal sutarties bendrųjų sąlygų 9 punktą. Viskas pasakota, kaip teisingai kada ir kaip atlikti mėnesines įmokas. Klientui paaiškintos ir papasakotos visos galimybės, esant norui, dengti kreditą iš anksto“.

34. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio ieškovės V. T. ir trečiojo asmens O. K. bei atsakovės UAB „Partneriai“ 2019 m. sausio 28 d. kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkto sąlygą; netaikė ieškovės V. T. ir trečiojo asmens O. K. bei atsakovės UAB „Partneriai“ 2019 m. sausio 28 d. kredito sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkte nustatytų visų uždelsimo netesybų (palūkanų) ir netesybų; kitą ieškinio reikalavimų dalį atmetė; priteisė iš atsakovės UAB „Partneriai“ į valstybės biudžetą 163,39 Eur išlaidų už ieškovei V. T. teiktą teisinę pagalbą bei 200 Eur žyminį mokestį.

35. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

36. Teismas, nustatęs, jog Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovės reikalavimas pakeisti šalių 2019 m. sausio 28 d. sudarytos kredito sutarties sąlygas – sumažinti palūkanas ir nustatyti, kad fiksuotos kredito palūkanos yra 3,21 proc. per metus, buvo atmestas, ir šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra įsiteisėjęs (2022 m. balandžio 1 d.), be to, apeliacinis skundas dėl šio ieškovės reikalavimo paduotas nebuvo, sprendžia, kad patikslinto ieškinio penktas punktas – pakeisti kredito sutarties sąlygą, t y. sumažinti palūkanas ir nustatyti, kad fiksuotos kredito palūkanos yra 3,21 procento per metus, paliekamas nenagrinėtu.

Dėl ginčo sutarties kvalifikavimo

37. CK 6.886 straipsnio 1 dalis įtvirtina vartojimo kredito sutarties sampratą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad su vartojimo kreditu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai. Prie kitų įstatymų, reglamentuojančių su vartojimo kreditu susijusius santykius, priskirtinas VKĮ, kuriuo buvo įgyvendinta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/48/EB dėl vartojimo kredito sutarčių ir panaikinanti Tarybos direktyvą 87/102/EEB (toliau – Direktyva 2008/48/EB).

38. Pagal VKĮ 2 straipsnio 14 dalį vartojimo kredito gavėju (vartotoju) laikomas fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti ar sudaro vartojimo kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms. Pagal minėto straipsnio 13 dalį vartojimo kredito davėju laikomas asmuo, išskyrus fizinį asmenį, kuris verslo tikslais teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus.

39. Remiantis NT kredito įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punktu, įstatymas taikomas kredito sutartims, pagal kurias kredito gavėjo įsipareigojimų įvykdymas užtikrinamas nekilnojamojo turto hipoteka arba su nekilnojamuoju turtu susijusia teise. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 1 punktą įstatymas netaikomas kredito sutartims, pagal kurias kreditas suteikiamas ne kredito gavėjams. Remiantis NT kredito įstatymo 3 straipsnio 13 punktu, kredito gavėjas – fizinis asmuo, kuris siekia sudaryti arba sudaro kredito sutartį asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms.

40. Kaip nustatyta ankščiau, ieškovė, trečiasis asmuo O. K. ir atsakovė 2019 m. sausio 28 d. sudarė kredito sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo kredito gavėjoms suteikti 28 860 Eur kreditą, o kredito gavėjos – grąžinti kreditą iki 2029 m. vasario 28 d., nustatant 15 procentų metines palūkanas, taigi, bendra grąžintino kredito suma – 55 873,52 Eur. Kredito grąžinimo užtikrinimui, tą pačią dieną, Vilniaus miesto 22-ojo notaro biuro notarė Judita Skrodenytė patvirtino sutartinę hipoteką, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje užfiksuota, kad kreditas suteikiamas ūkinės–komercinės veiklos tikslams įgyvendinti ir refinansavimui pagal hipotekos sutarties 2.3.2 papunktį. Po sutarčių pasirašymo, ieškovė pateikė prašymą dėl lėšų pervedimo į jos nurodytas banko sąskaitas, aiškiai nurodydama, kokia dalis yra refinansuojama, taigi atsakovė, patikrinusi prašyme išdėstytą informaciją, padarė bankinius pavedimus į prašyme nurodytas sąskaitas.

42. Atsakovė tvirtina, kad tikrieji šalių ketinimai sudarant kredito sutartį dėl kredito paskirties buvo išimtinai tik veiklos vystymui ir refinansavimui, kitu atveju, atsakovė nebūtų suteikusi kredito (hipotekos sutarties 2.3.2 papunktis). Nustatyta, kad aptarimo protokolu kredito gavėjai patvirtino, kad visa pateikta informacija yra išsami ir teisinga, kad yra perspėti už dėl kredito gavėjo kaltės padarytų kreditoriui nuostolių, neteisėtų sandorių nuslėpimą, kredito, paskolos panaudojimą ne pagal paskirtį ar nustatytą tvarką, kreditinį sukčiavimą arba nesąžiningumą. Taigi, teismas sprendžia, kad aptarimo protokolu šalys nuo pat pradžių aptarė ir susitarė dėl kredito sumos, panaudojimo paskirties, palūkanų normos, termino, netesybų (delspinigių, baudų) ir kitų sąlygų.

43. Teismo posėdžiuose nustatytos aplinkybės bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad prieš pasirašant kredito sutartį, ieškovė pasirašytinai buvo supažindinta (kredito sutartis, aptarimo protokolas, mokėjimų grafikas) su kredito sąlygomis, t. y. ieškovė buvo tinkamai informuota apie tai, kad ji turi skolintis atsakingai, pati įvertinusi savo finansines galimybes; kad kreditas užtikrinamas nekilnojamojo turto įkeitimu; kad netinkamai vykdant/nevykdant finansinius įsipareigojimus ieškovė rizikuoja netekti nuosavybės teisių į įkeistą nekilnojamąjį turtą ir jį prarasti; kad kredito įmokos turi būti mokamos laiku bei apie 8.1 ir 9.1 punktų poveikį. Tuo tarpu ieškovė kredito paraiškoje suteikė informaciją, kad bus vykdoma individuali veikla (iki galo suremontuojamas ir išnuomojamas butas, iš to gaunamos pajamos), o sutarties įvykdymo užtikrinimui pakartotinai įkeitė ieškovei ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, valdomą nuo 2009 m., kai tik trečiojo asmens O. K. gyvenamoji vieta buvo deklaruota minėto turto adresu. Todėl akivaizdu, jog kredito davėjas (atsakovė) neturėjo pareigos aiškintis, kaip konkrečiai kredito lėšomis bus finansuojamas verslas, o pati ieškovė turėjo pareigą elgtis sąžiningai ikisutartiniuose santykiuose ir tinkamai atskleisti atsakovei visą informaciją (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), tačiau anaiptol, deklaravo ir garantavo, kad įsipareigojimus pagal kredito sutartį galės vykdyti. Tuo tarpu vykusių teismo posėdžių metu, ieškovė nurodė, kad papildomų pajamų jai reikėjo ne butui susiremontuoti ir jį išnuomoti ir ankstesnei skolai grąžinti ir įsipareigojimams vykdyti, bet močiutės vaistams pirkti, buities ir asmeniniams poreikiams tenkinti, kas savo ruoštu reiškia, jog ieškovė, prieš sudarydama kredito sutartį, pateikė melagingus duomenis ir klaidinančią informaciją atsakovei, kredito dalies panaudojimo ne pagal paskirtį.

44. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 1 ir 2 dalys). CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

45. Įvertinęs šio teismo sprendimo 37–44 punktuose aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą pagal ginčijamos sutarties sąlygas, ieškovė atitinka CK 6.228¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintą verslininko apibrėžimą – yra fizinis asmuo, savo verslo tikslais sudaręs ginčo sutartį, t. y. faktiškai siekė kredito, kaip verslininkė, taipogi, kad kredito gavėjai – ieškovė, yra ūkinės–komercinės veiklos vykdytojas. Atsižvelgiant į tai, t. y. į tikruosius šalių ketinimus, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie reguliuojami bendrosiomis civilinės teisės normomis, o tai reiškia, kad ieškovei nėra taikomos VKĮ ir NT kredito įstatymo nuostatos. Pažymėtina, kad prašydama taikyti NT kredito įstatymą, ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, galinčių patvirtinti, kad paskolos sutartį ji sudarė jos asmeninėms, šeimos, namų ūkio, bet ne verslo ar profesinėms reikmėms, todėl vadovautis vien ieškovės paaiškinimais (prielaidomis) apie sutarties sudarymo aplinkybės bei jos panaudojimą, teismas neturi pagrindo.

Dėl netesybų (delspinigių, baudų)

46. Taigi, byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, kurie reguliuojami bendrosiomis civilinės teisės normomis, o tai reiškia, kad ieškovei nėra taikomos VKĮ ir NT kredito įstatymo nuostatos.

48. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų ir dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybų (delspinigių), kaip civilinės atsakomybės, sumažinimas pagal CK 6.251 straipsnį yra teismui priskirta teisė. Šioje normoje nustatyta, į ką turi būti atsižvelgiama, kai teismas nukrypsta nuo visiško nuostolių atlyginimo principo: 1) atsakomybės prigimtis; 2) šalių turtinė padėtis; 3) šalių tarpusavio santykiai; 4) ar visiškas nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Pagal susiklosčiusią teisminę praktiką sutartinių netesybų paskirtis yra dvejopa, pirma, nuolat veikti skolininką ekonominio pobūdžio spaudimu, kad jis stengtųsi įvykdyti prievolę, antra, bent iš dalies atlyginti nuostolius, galimus dėl sutarties nevykdymo laiku. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nustatydamas, ar yra pagrindo pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas sumažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008, 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, jog, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti ir į tai, kad netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, bei įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis, ar abi sutarties šalys - privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius bei laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2011).

49. Kaip nustatyta ankščiau, bylos šalys kredito sutarties Specialiųjų sąlygų dalimi susitarė dėl konkretaus netesybų dydžio, t. y. pagal kredito sutarties 8.1 papunktį šalys susitarė, jog kredito gavėjui neįvykdžius kasmėnesinio mokėjimo pagal mokėjimų grafiką, už kiekvieną uždelsimo dieną kredito gavėjas moka kredito davėjui uždelsimo netesybas ir netesybas už kiekvieną iš jų 4 proc. dydžio tokia tvarka: uždelsimo palūkanas nuo uždelsto kredito ir netesybas nuo uždelstų palūkanų; kredito sutarties 9.1 papunktyje nustatytu atveju kredito gavėjas moka kredito davėjui 3 proc. dydžio uždelsimo palūkanas nuo pareikalavime nustatytos sumos už kiekvieną uždelstą dieną; kredito sutarties 8.6 papunktyje susitarė, kad delspinigių, baudų, nuostolių sumokėjimas neatleidžia kredito gavėjo nuo kitų įsipareigojimų pagal sutartį vykdymo. Tai, kad šalys aptarė visas sąlygas dar prieš pasirašydamos kredito sutartį, patvirtina byloje esantis „Aptarimo protokolas dėl sutarčių sąlygų“, kuriame nurodyta, kad susitikimo metu prieš sutarties pasirašymą kredito gavėjai buvo paaiškintos visos sutartyje esančios sankcijos, turint omenyje delspinigius, baudas ir kt., pagal sutarties bendrųjų sąlygų 8, 9 ir 10 punktus. Taip pat nustatyta, kad ieškovė pasirašytinai susipažino su kredito sutarties sąlygomis, nurodė, kad pretenzijų neturi, kad kredito tikslas – komercijai, kreditas reikalingas padengti remonto išlaidas ir užbaigti įrengimą, apdailą, kuris bus nuomojamas, veikla bus vykdoma pagal verslo liudijimą, taip pat patvirtino, kad visa informacija yra išsami ir teisinga, kasmėnesinė įmoka atitinka kredito gavėjos pajamų apimtį. Tuo tarpu vykusio teismo posėdžio metu, ieškovė tvirtino, kad neįsivaizdavo tokių didelių netesybų, mano, kad jos yra per didelės, tačiau neneigė, kad pažeidė kredito sutartį.

50. Teismas pažymi, kad ieškovė per visą laikotarpį iki šios dienos atsakovei atliko tik du mokėjimus – 2019 m. balandžio 11 d. (464,61 Eur) pagal mokėjimo grafiko 2019 m. vasario 28 d. įmoką ir 2019 m. liepos 29 d. (800 Eur) pagal mokėjimo grafiko 2019 m. kovo 28 d. ir 2019 m. balandžio 28 d. įmokas, daugiau jokių įmokų kredito davėja iš kredito gavėjų negavo, taigi, kredito sutarties nutraukimo dienai ieškovei buvo apskaičiuoti delspinigiai, kurie sumažinti iki 17 086,47 Eur, t. y. iš 4 (3) procentų sumažinti iki 0,3 procento už kiekvieną uždelsimo dieną ir ne už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį.

51. Teismo vertinimu, kredito gavėjai kredito ir maksimaliosios hipotekos sutartimis patvirtino, jog jie yra ūkinės komercinės veiklos vykdytojai ir supranta, jog nėra vartotojai, kad kreditas suteiktas ūkinės komercinės veiklos tikslams įgyvendinti ir refinansavimui, kuris yra nurodytas hipotekos sutarties 2.3.2 ir 2.2.8 punktuose, tuo labiau, kad ieškovė neneigia, jog kredito sutartį vykdė netinkamai bei tai, kad nepranešė atsakovei, jog kredito dalį panaudos ne pagal paskirtį. Taigi, įvertinus byloje esančius įrodymus bei šalių paaiškinimus, spręstina, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių delspinigių dydis galėtų būti sumažintas. Ieškovė nenurodė priežasčių, dėl kurių manydama, kad delspinigių norma yra per didelė, sutartį pasirašė. Abi šalys sutartį sudarė gera valia, suvokė ir suprato sutarties sąlygas ir pasirašyta sutartis šalims turi įstatymo galią (CK 6.156 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnis). Ieškovė laisva valia pasirašiusi sutartį ir susitarimą dėl delspinigių dydžio, žinodama apie prisiimamus įsipareigojimus, galėjo ir turėjo numatyti sutarčių neįvykdymo teisinius padarinius, todėl nustačius, kad atsakovė nepažeidė pareigos tinkamai informuoti kredito gavėjas apie netesybų taikymą (t. y. jų dydį), teismas sprendžia, kad minėtas sutarties punktas neprieštarauja sąžiningumo ir protingumo principams ir atmeta ieškovės prašymą pripažinti nesąžininga ir negaliojančia kreditavimo sutarties bendrųjų sąlygų 8.1 punkto sąlygą, bei tuo pačiu mažinti atsakovės jau sumažintą ir abiejų šalių suderintą delspinigių dydį.

52. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl netesybų išieškojimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė vieną iš reikalavimų ne dėl netesybų iš atsakovės išieškojimo, bet dėl sutarties sąlygos, kurioje nustatytos netesybos, pakeitimo ir prašė sumažinti netesybų dydį. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senaties termino praleidimo padarinius ieškovės reikalavimui dėl netesybų sumažinimo, atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo

53. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali būti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali būti laikomas esminiu pagal įstatymą; antra, šalys gali pačios susitarti, ką jos laikys esminiu pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012).

54. CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje nurodytais atvejais. Jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokias aplinkybes jos vertina kaip pakankamą pagrindą tam, kad sutartis būtų vienašališkai nutraukta. Teismas, spręsdamas, ar konkrečiu atveju sutartis galėjo būti nutraukta vadovaujantis joje nurodytu pagrindu, turi nustatyti, kokie sutarties vienašalio nutraukimo pagrindai yra nurodyti sutartyje ir įvertinti, ar susiklosčiusi situacija atitinka sutartyje nurodytas aplinkybes.

55. Kaip nustatyta ankščiau, kredito sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punktu šalys susitarė, kad jei šalys neranda sprendimų dėl tolesnio sutarties vykdymo ir / ar kredito gavėjas toliau nevykdo / netinkamai vykdo sutarties sąlygų, kredito davėjas gali, nesikreipdamas į teismą, nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti visą kreditą ir kitus numatytus mokėjimus iki (nustatyto mokėjimo) termino pabaigos; 9.1.2 punktu šalys susitarė, kad suėjus eiliniam mokėjimo terminui, pilnai ar dalinai neatliks numatytų mokėjimų ir vėlavimas viršija 60 dienų ir/arba vėlavo atlikti mokėjimus daugiau, nei tris kartus per metus, kiekvieną kartą uždelsiant daugiau, nei 30 dienų. Tai įrodo, kad sutarties sąlygos, įskaitant ir pranešimo terminus nustatančias sąlygas, yra aiškiai šalių susitartos.

56. Taip pat nustatyta, kad atsakovė teikė ieškovei raginimus bei įspėjimus, t. y. atsakovė 2019 m birželio 28 d. įspėjimu ir 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimu ragino ieškovę sumokėti skolą, bei ją įspėjo apie vienašališką kredito sutarties nutraukimą, apie vykdomojo įrašo atlikimą, o taip pat reikalavo grąžinti visą kreditą, tačiau šiai dienai nei ieškovė, nei tretieji asmenys nėra apmokėję ar iš dalies padengę kredito sumos ir kitų skolos sumų atsakovei. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro notarė 2019 m. rugsėjo 23 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovę informavo apie finansinių įsipareigojimų nevykdymą, vienašališką sutarties nutraukimą ir apie vykdomojo įrašo atlikimą bei siūlė ne vėliau kaip per 20 dienų sumokėti skolą. Ieškovei neįvykdžius finansinių įsipareigojimų, notarė 2019 m. gruodžio 9 d. atliko vykdomąjį įrašą ir antstolis Irmantas Gaidelis pradėjo priverstinį skolos išieškojimą. Tuo tarpu ieškovė nei į atsakovės 2019 m. rugsėjo 20 d. pranešimą, nei į notarės ir antstolio raginimą per jų nustatytą terminą skolos nesumokėjo ir nesiėmė jokių veiksmų.

57. Taigi, vertinant šalių sudarytos kredito sutarties nuostatas kartu su CK nuostatomis, darytina išvada, jog bylos aplinkybės patvirtina egzistuojant esminį sutarties pažeidimą, t. y. šalys kredito sutartimi susitarė, kad ieškovė atliks mokėjimus pagal kredito sutartyje numatytą mokėjimo grafiką, tačiau šie mokėjimai nebuvo atlikti (kaip minėta, ieškovė atliko tik du mokėjimus), taigi, pagal kredito sutarties esmę griežtas sąlygų laikymasis (mokėjimo grafiko laikymasis) turi esminės reikšmės, t. y. kredito sutarties nuostatos numatė, kad kredito sutartyje nustatytas grafikas yra esminė sąlyga, todėl atsižvelgiant į tai, kad ieškovei buvo žinoma apie kredito grąžinimo įmokų dydį, mokėjimo terminus, nevykdymo ir vienašališko nutraukimo pasekmes, laikytina, kad ieškovei esant ne kartą informuotai ir raginamai, kredito davėja pagrįstai ir teisėtai nutraukė kredito sutartį, todėl pagrindo pripažinti, kad tarp šalių pasirašytos kredito sutarties 9.1.2 punktas yra negaliojantis nuo jo sudarymo dienos, nėra. Taip pat atmetamas ieškovės reikalavimas dėl 2019 m. gruodžio 9 d. Vilniaus m. 22 notarų biuro notarės Juditos Skrodenytės vykdomojo įrašo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pakeitimo, nurodant, kad hipotekos turėtojos – atsakovės, reikalavimą sudaro 27 595, 39 Eur skola, 3,21 procentų palūkanos, paskaičiuotos iki kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2019 m. rugsėjo 20 d.

Dėl žyminio mokesčio

58. Ieškovė prašo teismo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl jos sunkios finansinės padėties ir esamų didelių finansinių įsipareigojimų. Prašo atsižvelgti, kad šiuo metu augina nepilnametį vaiką ir (duomenys neskelbtini), todėl greitu metu ieškovė turės išeiti iš darbo dėl (duomenys neskelbtini) ir finansinė padėtis dar labiau pablogės. Nurodo, kad šiuo metu turi areštuotą 6/16 dalį nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

59. Pagal CPK 83 straipsnio 3 dalį teismui suteikta diskrecinė teisė atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2009). Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Teismo sprendimas dėl šio prašymo turi būti motyvuotas.

60. Pažymėtina, kad pagal CPK išdėstytą reglamentavimą, tam tikrais išimtiniais įstatyme aiškiai išvardytais atvejais asmuo gali būti ir visiškai atleidžiamas nuo pareigos mokėti žyminį mokestį. Tokių atvejų, kai į teismą besikreipiantiems asmenims nėra taikomas reikalavimas sumokėti žyminį mokestį, sąrašas yra pateiktas CPK 83 straipsnio 1 dalyje, taip pat tokia galimybė gali būti nustatyta kituose teisės aktuose. Šios nuostatos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl kitais, įstatyme aiškiai neįvardytais atvejais asmenys negali būti visiškai atleidžiami nuo pareigos mokėti žyminį mokestį.

61. Iš ieškovės prašymo matyti, jog ieškovė prašo ją atleisti nuo viso žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo, remdamasis sunkia finansine padėtimi bei (duomenys neskelbtini), pabrėždama, kad ji augina nepilnametį vaiką. Sunki asmens turtinė padėtis, kuria remiasi ieškovė šioje byloje prašydama atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, įstatyme nėra nurodyta kaip pagrindas atleisti asmenį nuo viso žyminio mokesčio sumokėjimo. Ši aplinkybė, kaip minėta, gali sudaryti pagrindą atleisti asmenį tik nuo dalies žyminio mokesčio. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovė turėtų būti atleista nuo žyminio mokesčio remiantis kitais CPK 83 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais.

62. Kita vertus, teismo vertinimu, ieškovė nagrinėjamoje byloje gali būti atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad apie fizinio asmens turtinę padėtį galima spręsti iš jo bei visos jo šeimos turimo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, lėšų, esančių kredito įstaigų sąskaitose, kitimo, taip pat darbo užmokesčių, dividendų ir kitokio pobūdžio pajamų, gautų per pastaruosius kelerius metus. Fizinio asmens turtinę padėtį gali padėti identifikuoti ir asmens turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. Kuo daugiau tokios rašytinės informacijos teismui yra pateikiama, tuo asmens turtinė padėtis įvertinama tiksliau ir patikimiau.

63. Teismas nurodo, kad pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškovės prašymo pagrįstumą, t. y. reikalingumą atleisti nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Asmens turtinė padėtis ir galėjimas susimokėti žyminį mokestį yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismas sprendžia ar pateiktų argumentų ir įrodymų pakanka, kad būtų galima atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo. Nagrinėjamu atveju spręstina, kad ieškovė įrodė būtinumą taikyti atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo institutą, nes pateikė papildomus įrodymus, kurie leidžia teismui įvertinti jos turtinę padėtį kaip sunkią ir pagrindžia šio instituto taikymo reikalingumą, t. y. byloje pateiktas ieškovės banko išrašas bei medicininio išrašo kopija, kuri patvirtina, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) ir greitu metu taps nedarbinga, be to, bylos duomenis nustatyta, kad ieškovė augina nepilnametį vaiką, tuo labiau, kad pats nagrinėjamos bylos pobūdis bei priteistų sumų dydis, leidžia daryti išvadą, kad ieškovės finansinė padėtis buvo ir yra sudėtinga, jos atžvilgiu vykdomi išieškojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011; 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1813/2013). Šiuo atveju, nagrinėjamoje byloje yra susidariusi priešinga situacija, kai ieškovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kuri 2021 m. vasario 3 d. pažymoje nurodė, kad už ieškovei teiktą teisinę pagalbą patirta 326,78 Eur išlaidų. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas spręsti, jog ieškovės turtinė padėtis iš tiesų nesudaro ieškovei galimybių sumokėti visą 658 Eur žyminį mokestį, todėl tenkina ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio ir atleidžia ieškovę nuo 75 proc. dydžio žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Tokiu būdu, ieškovė atleidžiama nuo 493,50 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimo bei jai nustatytinas 14 (keturiolikos) kalendorinių dienų terminas sumokėti likusią 164,50 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, terminą pradedant skaičiuoti nuo šio sprendimo įteikimo dienos.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

64. Teismas, atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes, daro išvadą, kad pagrindo tenkinti ieškovės ieškinį nėra, todėl jos ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 12, 178, 185 straipsniai).

65. Taip pat išsprendžia atsakovės atžvilgiu taikytų laikinųjų apaugos priemonių panaikinimo klausimą ir nutaria panaikinti 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3242-912/2020.

66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

67. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjantis Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 1 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovės UAB „Partneriai“ į valstybės biudžetą 163,39 Eur išlaidų už ieškovei V. T. teiktą teisinę pagalbą bei 200 Eur žyminį mokestį. Atsakovė padavė apeliacinį skundą, kurio pagrindu Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinys ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taigi, bylą nagrinėjant iš naujo pirmosios instancijos teisme, teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas, todėl ieškovės ieškinį atmetė.

68. Teismo sprendimu ieškovės ieškinį atmetus, ieškovei jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti) nepriteisiamos, taigi spręstinas atsakovės ir trečiųjų asmenų, esančių atsakovės pusėje, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas. Pažymėtina, kad atsakovė prašo priteisti iš ieškovės 1 452 Eur sumą už advokato pagalbą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 150 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei 1 028,50 Eur už advokato teisines paslaugas bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijos teisme, ir 2 178 Eur papildomas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą grąžinus į pirmą instanciją nagrinėti iš naujo, iš viso – 4 898,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, grįsdama jas 2021 m. vasario 9 d. PVM sąskaita–faktūra Serija SKP Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymu 363 Eur sumai, mokėjimo nurodymu 1 089 Eur sumai, 2021 m. kovo 28 d. lėšų pervedimo nurodymu Luminor Bank AS 150 Eur sumai, PVM sąskaita–faktūra Serija SKP Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2021 m. kovo 28 d. lėšų pervedimo nurodymu Luminor Bank AS 1 028,50 Eur sumai, 2022 m. gegužės 9 d. PVM sąskaita–faktūra Serija SKP Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. balandžio 26 d. mokėjimo nurodymu 968 Eur sumai, 2022 m. gegužės 10 d. PVM sąskaita–faktūra Serija SKP Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu 605 Eur sumai ir 2022 m. liepos 5 d. PVM sąskaita–faktūra Serija SKP Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. liepos 4 d. mokėjimo nurodymu 605 Eur sumai. Trečiasis asmuo notarė Judita Skrodenytė pateikė teismui prašymą dėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo civilinėje byloje, grįsdama jas PVM sąskaita–faktūra Serija VP Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 200 Eur sumai ir PVM sąskaita–faktūra Serija VP Nr. (duomenys neskelbtini) bei mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) 300 Eur sumai. Teismas pažymi, kad trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei esant atsakovės pusėje, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Kadangi išlaidos už advokato Aleksandro Gončarko, advokato padėjėjos Renatos Rynkevičiūtės Jančiauskienės bei advokato Vytauto Ptašinskio suteiktą teisinę pagalbą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 5, 8.2, 8.19 punktuose nustatytų maksimalių dydžių, atsakovei iš ieškovės priteistina 4 898,50 Eur bylinėjimosi išlaidų suma; trečiajam asmeniui notarei Juditai Skrodenytei iš ieškovės priteistina 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Partneriai“, juridinio asmens kodas 303168006, naudai 4 898,50 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), trečiojo asmens notarės Juditos Skrodenytės, asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500 Eur (penkių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš ieškovės V. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 164,50 Eur (vieno šimto šešiasdešimt keturių eurų ir penkiasdešimties euro centų) žyminį mokestį. Priteista suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai (juridinio asmens kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, įmokos kodas 5660. Duomenis apie nurodytų išlaidų sumokėjimą ieškovė turi pateikti teismui.

Panaikinti 2020 m. birželio 5 d. Vilniaus apygardos teismo taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-3242-912/2020.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.