Kauno apygardos teismo nutartis

2025-06-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-216-383/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-06-27
Bylos Nr.
eAN2-216-383/2025
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00037-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Valdas Vitunskas
Pažeidėjas
V. J.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-216-383/2025Teisminio proceso Nr.: 4-28-3-00037-2025-6Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 27 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. atstovo advokato V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutarties V. J. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. vasario 12 d. nutarimu V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 6 dalį už tai, kad 2025 m. sausio 19 d. 17.29 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas girtumo laipsnis - 0,72 prom. Vairuotojui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Už šio administracinio nusižengimo padarymą V. J. paskirta 1100 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Institucijos 2025 m. vasario 12 d. nutarimu, V. J. atstovas pateikė skundą apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimo dalį, kuria V. J. paskirta administracinio poveikio priemonė. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartimi V. J. atstovo skundas netenkintas, motyvuojant tuo, kad V. J. nurodomos aplinkybės dėl šeimos gerovės, darbo, nelaikomos išskirtinėmis, kurios sudarytų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės ar švelninti jos taikymo terminą.

3. Apeliaciniu skundu V. J. atstovas advokatas V. M. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartį, Institucijos 2025 m. vasario 12 d. nutarimo dalį dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės ir sumažinti V. J. specialiosios teisės atėmimo terminą iki 2025 m. lapkričio 1 d. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Skunde pažymima, kad V. J. su šeima gyvena (duomenys neskelbtini), o vadovu (direktoriumi) dirba UAB ,,T.“, kuri yra įsikūrusi adresu: (duomenys neskelbtini). Be to, V. J. kiekvieną dieną į (duomenys neskelbtini) klasę, esančios adresu: (duomenys neskelbtini) ir nuo esančių namų nutolusios apie 25 kilometrus nuveždavo dukrą Ū. J.. V. J. sutinka, kad jo padarytas pažeidimas yra šiurkštus, tačiau kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį, konkrečias bylos aplinkybes, pažeidėjo asmenybę. Būtina įvertinti ne tik rūšinį, bet ir individualų asmens padarytų teisei priešingų veiksmų pavojingumą.

3.2. Skunde akcentuoja, kad V. J. nėra teistas ar baustas už ANK ar KET pažeidimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir atsakingą vadovaujantį darbą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus, apsvaigęs nuo alkoholio. Svarbu tai, kad V. J. (duomenys neskelbtini) E. K. charakterizuojamas tik teigiamai. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. J. socialiai integravęsis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis, o jo asmenybė atspindi tik teigiamus mūsų šalies piliečio bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą manyti ir tikėti, kad jam gali daryti poveikį ir švelnesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

3.3. Atstovo teigimu, ilgalaikis (vienerių metų) teisės vairuoti transporto priemones ribojimas atims atstovaujamojo galimybes efektyviai dirbti ir vadovauti pavaldiniams, nes jis asmeniškai kiekvieną dieną vairuoja (testuoja ir kontroliuoja prieš išvykimą į kelią) nuo 5 iki 10 UAB ,,T.“ turimų transporto priemonių, todėl jam policijos pareigūnų pasiūlyta galimybė vairuoti automobilį su stacionariu variklio užraktu (alkobloku) netiko, nes įmonė turi apie 180 įvairių rūšių bei paskirties transporto priemonių (kilnojamų alkoblokų apyvartoje nėra).

3.4. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad darydamas grubų KET 14 punkto pažeidimą atstovaujamasis nespėjo susimąstyti apie gresiančias pasekmes, tačiau dabar jis sąmoningai supranta, kad pasielgė neatsakingai, nes būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, kai tokia teisė jam buvo sustabdyta. Kiekvieną dieną jis labai gailisi dėl įvykio ir smerkia save dėl padaryto pažeidimo. Neigiamų padarinių dėl padaryto grubaus KET ir ANK 424 straipsnio 6 dalies pažeidimo V. J. nepavyko išvengti – jam kiekvieną dieną tenka patirti gėdos jausmą prieš šeimos narius ir aplinkinius bei pavaldinius, užkertančio kelią aktyviai dirbti ir mokyti kitus, sąmoningai pasirinktoje automobilizmo srityje.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į V. J. atstovo apeliacinį skundą, Institucijos viršininkė V. D. prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. J. atstovo advokato V. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Apeliaciniame skunde nėra keliamas kaltės klausimas, nesutinkama tik su V. J. paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminu, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį prašymą tenkinti, kadangi skunde nėra pateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, reikalingas tik byloje esančių įrodymų vertinimas.

7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinį skundą V. J. atstovas iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti ir skunde apylinkės teismui ir dėl kurių skundžiamoje nutartyje jau buvo išsamiai pasisakyta. Naujų esminių duomenų, kurie nebūtų buvę žinomi apylinkės teismui, kurių šis teismas nebūtų įvertinęs ir kuriuos reikėtų vertinti iš naujo, apeliaciniame skunde nenurodoma.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nurodytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonė) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, 2AT-39-1073/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, jog atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama mažesnė nuobauda, nei sankcijoje numatytoji minimali, arba paskirta švelnesnė nuobauda, nei numatytoji sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu (Konstitucinio Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimas).

9. Nagrinėjamu atveju skiriant nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę buvo pagrįstai atsižvelgta į V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį (padarė pavojingą KET pažeidimą), pavojingumo laipsnį (nustatytas 0,72 promilių neblaivumo laipsnis, nusižengimo padarymo dieną du kartus vairavo neblaivus), pažeidėjo asmenybę. Apylinkės teismas, nagrinėdamas V. J. atstovo skundą, visapusiškai įvertino tiek pažeidėjo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, tiek administracinio nusižengimo pavojingumą ir jo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo švelninti V. J. teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kadangi tokiu atveju nebus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir užtikrintas visuomenės interesas. Atstovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra laikytinos išskirtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas V. J. atžvilgiu.

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tinkamai pasirūpinti savo dukra Ū. J. (nuvežti į ugdymo įstaigą). Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas gali apsunkinti V. J. galimybę pasirūpinti savo dukra, tačiau asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taip pat akcentuotina, kad iki nusižengimo padarymo V. J. žinojo ir suprato, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga rūpinantis savo vaiku, o vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio, šią teisę jis gali prarasti. Vis dėlto, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo administracinio nusižengimo padarymo. Apygardos teismo vertinimu, apeliantas, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo vaiku, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas, nei už analogiškus pažeidimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiais labiau, nei būtina administracinio poveikio priemonės tikslams užtikrinti. Be to, apeliantas ir jo atstovas teismui nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad būtent V. J. vienas rūpinasi savo vaiku ir niekas kitas be jo negalėtų nuvežti vaiko į ugdymo įstaigą ar užsiėmimus.

11. Apeliaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad V. J. teisė vairuoti transporto priemones yra būtina tinkamam darbinių funkcijų vykdymui. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog teisė vairuoti transporto priemones reikalinga nuvykimui į darbą ar darbo funkcijos atlikti, nėra laikoma ypatingai atsakomybę švelninančia, galinčia lemti išskirtinį administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimą. Vertinant priešingai, susidarytų teisiniu požiūriu ydinga situacija, kurioje asmenys, vykdantys darbo veiklą, susijusią su transporto priemonių vairavimu, atsidurtų palankesnėje situacijoje už kitus administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, tokios veiklos nevykdančius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas neužkerta galimybės V. J. apskritai dirbti, todėl paskirta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui ir nėra perteklinė.

12. Atstovas skunde pabrėžia ir tai, kad V. J. nėra teistas ar baustas už ANK ar KET pažeidimus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir atsakingą vadovaujantį darbą, nėra įtrauktas į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad jis piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus, apsvaigęs nuo alkoholio, charakterizuojamas teigiamai. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenys patvirtina, kad V. J. per pastaruosius 5 metus administracine tvarka baustas 31 kartą už įvairius administracinius nusižengimus, iš jų ne kartą ir už KET pažeidimus. Taigi, V. J. praeityje padaryti administraciniai nusižengimai patvirtina, kad jam taikomos administracinės nuobaudos nėra veiksmingos ir nėra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, tokiu būdu parodant cinišką požiūrį į visuotinai pripažintas elgesio normas, visuomenės saugumo sampratos ignoravimą, asmeninio intereso priešpastatymą viešajam. Be to, šie duomenys itin neigiamai charakterizuoja V. J. ir neišskiria jo iš kitų visuomenės narių, todėl nesuteikia jokio pagrindo svarstyti dar švelnesnės, nei nustatė Institucija, administracinio poveikio priemonės skyrimo.

13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad V. J. veiksmai buvo itin neatsakingi, kėlė pavojų ne tik jo paties, bet ir visuomenės, jos turto saugumui, o ir pats nusižengimas – transporto priemonės vairavimas neblaiviam, laikytinas vienu iš pavojingiausių administracinių nusižengimų. Svarbu pažymėti ir tai, kad V. J. nusižengimo padarymo dieną du kartus buvo nubaustas už tai, jog vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nusižengimai padaryti vienos valandos intervale. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad praėjus labai trumpam laiko tarpui pažeidėjas piktybiškai pakartotinai vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, nors jo atžvilgiu buvo priimtas 2025 m. sausio 19 d. sprendimas sustabdyti teisę vairuoti transporto priemonę. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad administracinio poveikio priemonės tikslai negali būti pasiekti V. J. paskyrus trumpesnį administracinio poveikio priemonės terminą, nei numato ANK 424 straipsnio 7 dalis. Priešingos išvados neleidžia daryti ir apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kurios nėra išskirtinės ir sudarančios pagrindą sušvelninti nuobaudą, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata. Atsižvelgiant į tai, skundžiama nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, todėl tenkinti V. J. atstovo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2025 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą ir V. J. atstovo advokato V. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Valdas Vitunskas