Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. C. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6520-399/2017 pagal ieškovės L. C. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė L. C., atstovaujama įgalioto asmens A. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 672,00 Eur materialinę žalą ir nematerialinę 90 000,00 Eur žalą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki dabar, t. y. už devynerius metus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 10 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad ieškovės L. C. ieškinį pasirašė įgaliotas asmuo A. K.. Prie ieškinio pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas patvirtina, kad L. C. įgaliojo A. K. atstovauti jai visose civilinėse bylose, veikiant atskirai arba kartu su advokatu ar jo paskirtu padėjėju.Teismas nurodė, kad šiuo atveju fizinis asmuo A. K. pasirašė teismui teikiamą ieškovės ieškinį, tačiau nepridėjo įrodymų, patvirtinančių, kad gali būti atstovu teisme pagal pavedimą, t. y. kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimiesiems giminaičiams. Kadangi nepateikti tinkami įrodymai apie A. K. teises veikti ieškovės vardu, kaip tą nustato CPK 111 straipsnio 5 dalis, todėl teismas laikė, kad ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė L. C., atstovaujama įgalioto asmens A. K., prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Ieškovės įgaliotas asmuo A. K. civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 yra vienas iš bendrininkų, pripažintas trečiuoju asmeniu, todėl sutinkamai su CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jis teisėtai yra įgaliotas atstovauti teisme. Ieškovės įgaliotas asmuo A. K. atstovauja ją ne kaip artimas giminaitis, bet kaip bendrininkas kitoje civilinėje byloje, kurioje ji yra neteisėtai pripažinta atsakove, o A. K. trečiuoju asmeniu. A. K., kaip bendrininkui, reikalavimas turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą yra netaikomas, nors jis tokį turi. Atsiliepimų į atskirąjį skundą neteikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės L. C., atstovaujamos įgalioto asmens A. K., ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu – ieškinį padavus neįgaliotam vesti bylą asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo. CPK 56 straipsnio 1 dalis nustato asmenų ratą, kurie gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme. CPK nuostatų, reglamentuojančių atstovavimą teisme, ir teismų praktikos dėl šių normų aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad civiliniame procese galioja bendroji taisyklė, jog atstovauti fiziniams asmenims teisme pagal pavedimą gali advokatai, advokato padėjėjai. Šiuo aspektu kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus tik advokatas arba advokato padėjėjas, kaip su atstovaujamu asmeniu kitokiais – ne atstovavimo – teisiniais santykiais nesusiję asmenys, gali būti fizinio asmens atstovais teisme. Tai reiškia, kad joks kitas asmuo, jei jis nepatenka į įstatymo nustatytą asmenų ratą, negali atstovauti fiziniam asmeniui civiliniame procese pagal pavedimą. Griežtą atstovavimo pagal pavedimą reglamentavimą lemia tai, kad civiliniam procesui tinkamai vesti ir pasiekti vieną pagrindinių civiliniam procesui keliamų tikslų – teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą – reikalingos aukšto lygio teisės žinios. Tokį atstovavimą gali užtikrinti advokatai ir jų padėjėjai, nes jų teisinė kvalifikacija nustatoma įstatymo nustatyta tvarka: advokatu, jo padėjėju gali tapti tik nustatytus reikalavimus atitinkantis ir egzaminą išlaikęs asmuo; savo veikloje jis privalo laikytis profesinės etikos normų; jis privalo drausti savo civilinę atsakomybę ir visiškai atsako už klientui savo kaltais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-212-219/2015). CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 – 7 punktų nuostatos dėl asmenų, galinčių būti atstovais pagal pavedimą, skiriasi nuo minėtos atstovavimo taisyklės tuo, kad atstovaujamas fizinis asmuo ir šiuose punktuose nurodyti atstovai tarpusavyje nėra pašaliniai asmenys ir galimybė atstovauti siejama su giminystės ar narystės, ar procesinio bendrininkavimo ryšiais. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė L. C., atstovaujama įgalioto asmens A. K., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 672,00 Eur materialinę žalą ir nematerialinę 90 000,00 Eur žalą už laikotarpį nuo 2008 m. birželio mėn. iki dabar, t. y. už devynerius metus. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinį padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, t. y. nesant pateiktų įrodymų apie įgalioto asmens giminystės ryšius su atsakove ir jo aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą pagrindžiančių duomenų, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, ieškinį atsisakė priimti. Ieškovė, atstovaujama įgalioto asmens A. K., nesutikdama su priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kurį grindžia argumentu, jog ieškovės įgaliotas vesti bylą asmuo A. K., šioje civilinėje byloje ją atstovauja ne kaip giminaitis, kaip bendrininkas, t. y. atitinka CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto sąlygą, kadangi kitoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 yra vienas iš bendrininkų, nes joje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą gali būti vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu. Taigi, šiuo atveju bendrininkus gali sieti vienas teisinis santykis ir bendras interesas (privalomasis bendrininkavimas) arba ta pati bylos faktinė ir teisinė pusė (fakultatyvusis bendrininkavimas). Bendrininko, įgalioto vesti bylą, išsilavinimas šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Pažymėtina, kad būtent CPK 43 straipsnyje yra reglamentuojamas privalomas ir neprivalomas procesinis bendrininkavimas, tuo tarpu CPK 47 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bendrininkai gali pavesti bylą vesti vienam iš bendrininkų.Byloje esantis 2016 m. spalio 20 d. įgaliojimas patvirtina įgalioto asmens A. K. teises veikti atstovaujamosios L. C. vardu, taip pat ir teismuose, o be kita ko veikiant atskirai arba kartu su advokato ar jo paskirtu padėjėju vesti bylas. Kaip ir minėta, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įgaliojimo turinį ir patikrinęs atstovavimo tinkamumą sprendė, kad byloje nesant įrodymų apie įgalioto asmens turimą aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir giminystės ryšį, toks atstovavimas nėra tinkamas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Atkreiptinas dėmesys, kad atskiruoju skundu nėra ginčijama aplinkybė, jog ieškovė ir jos įgaliotas asmuo nėra susiję giminystės ryšiais, tačiau galimybė atstovauti siejama su procesinio bendrininkavimo ryšiu, vadovaujantis CPK 56 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Atskirajame skunde nurodoma, kad atstovavimas yra tinkamas, nes ieškovės įgaliotas asmuo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-645-802/2010 yra vienas iš bendrininkų, nes joje yra įtrauktas trečiuoju asmeniu. Su tokiais atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo sutikti. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis teisės normomis, reglamentuojančiomis procesinį bendrininkavimą ir atstovavimą teisme, nurodo, kad procesinis bendrininkavimas galimas tik toje pačioje byloje, tuo tarpu ieškovės įgaliotas atstovas nagrinėjamu atveju šioje byloje nėra proceso šalis, todėl darytina išvada, kad atstovavimas nėra tinkamas. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Apeliacinės instancijos teisme procesinių dokumentų (siuntimo) išlaidos sudaro 5,04 Eur, todėl ieškovės atskirąjį skundą atmetus, šios išlaidos priteistinos iš jos valstybės naudai (CPK 96 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš ieškovės L. C., gimusios (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), valstybės naudai priteisti 5,04 Eur (penkis eurus 4 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.