Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Janina Zaržeckienė

rašytinio proceso tvarka sprendė ieškovės L. C. ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme gautas ieškovės L. C. ieškinys atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinį atsisakytina priimti.

Teismui pateiktą ieškinį pasirašė L. C. įgaliotas asmuo A. K.. Prie ieškinio pateiktas notaro patvirtintas įgaliojimas patvirtina, kad L. C. įgaliojo A. K. atstovauti jai visose civilinėse bylose, veikiant atskirai arba kartu su advokatu ar jo paskirtu padėjėju.

Kasacinis teismas, aiškindamas teisė normas, reglamentuojančias teisę į teisminę gynybą, yra pabrėžęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis reikalauja, kad kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, laikytųsi įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-271/1999; 2000 m. vasario 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-203/2000). Teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK).

CPK 51 nurodyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. CPK 56 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kas gali būti fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme, tai: advokatai; advokatų padėjėjai, turintys jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje; vienas iš bendrininkų kitų bendrininkų pavedimu; asmenys, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (sugyventiniui); profesinės sąjungos, jeigu jos atstovauja profesinės sąjungos nariams darbo teisinių santykių bylose; asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme. Šiuo atveju fizinis asmuo A. K. pasirašo teismui teikiamą ieškovės ieškinį, tačiau neprideda įrodymų, patvirtinančių, kad gali būti atstovu teisme pagal pavedimą, t. y. kad turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą ir atstovauja savo artimiesiems giminaičiams. Kadangi nepateikti tinkami įrodymai apie jo teises veikti ieškovės vardu, kaip tą nustato CPK 111 straipsnio 5 dalis, todėl laikytina, kad ieškinys paduotas neįgalioto vesti bylą asmens (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu jį ieškovo vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Kadangi ieškinį pasirašė A. K., laikytina, kad ieškinį ieškovės vardu pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo, todėl ieškinį atsisakytina priimti.

Ieškovei išaiškintina, kad pašalinus aplinkybes, kliudžiusias priimti ieškinį, ji gali kreiptis į teismą su ieškiniu pakartotinai (Lietuvos Respublikos CPK 137 straipsnio 4 dalis). Teismas, atsisakydamas priimti ieškinį, jo turinio bei formos atitikimo įstatymų reikalavimams netikrino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi, 5 dalimi, 290-291 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti ieškovės L. C. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl materialinės ir nematerialinės žalos atlyginimo.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.