Šiaulių apygardos teismo nutartis

Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02547-2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 102.2.;122.4.;128.11.

NUTARTIS

2012 m. liepos 10 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Aisnera“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3425-79/2012 pagal skolininko UAB „Aisnera“ skundą dėl antstolės Vaivos Šimkienės veiksmų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolė Vaiva Šimkienė 2012 m. balandžio 23 d. patvarkymu atsisakė patenkinti skolininko skundą ir vadovaudamasi LR CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąją byla persiuntė Šiaulių miesto apylinkės teismui.

Teismas iš vykdomosios bylos Nr. 71-1509/2011 nustatė, kad antstolė vykdė išieškojimus kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos naudai. Pažymėjo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutartimi buvo nutarta areštuoti ir perduoti kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai M. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą – įrengimus, kuriuos nurodė skunde pareiškėjas, teismo nutartis neapskųsta, turtas areštuotas. Nurodė, kad antstolės sprendimas dėl varžytinių skelbimo buvo priimtas laikantis CPK 705 str. -707 str. nuostatų, skundas dėl antstolės veiksmų teisme gautas varžytinių atlikimo dieną, varžytinės įvyko, todėl konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl varžytinių atšaukimo nepagrįstas ir atmestinas. Pažymėjo, kad skelbimas apie pareiškėjo turto varžytines yra informacija, bet ne procesinis dokumentas, tai yra toks antstolio veiksmas, kuris ypatingos teisenos tvarka neginčytinas. Teismas nurodė, kad pareiškėja nesilaikė skundų dėl antstolio veiksmų apskundimo padavimo tvarkos (CPK 510 str. 2 d., 512 str.).

1. Nurodo, kad skolininkas, paduodamas skundą, laikėsi CPK 510 str. – 512 str. nuostatų ir jų nepažeidė. 2012 m. balandžio 17 d. skundas buvo pateiktas antstolei V. Šimkienei, tačiau antstolė pažeidė CPK 510 str. reikalavimus išnagrinėti skundą per 5 darbo dienas. Skundą antstolė turėjo išnagrinėti iki 2012 m. balandžio 23 d., o jo netenkindama, 2012 m. balandžio 24 d. turėjo išsiųsti teismui, o varžytines atšaukti. Tačiau antstolė pažeidė įstatymą, įvykdė varžytines, tik po to vykdomąją bylą persiuntė teismui.

2. Nurodo, kad teismas turėjo informuoti skolininką apie įvykusias varžytines, kad skolininkas galėtų jas apskųsti, tačiau to nepadarė. Apie varžytines skolininkas sužinojo, tik gavęs skundžiamą nutartį.

3. Analogišką skundą skolininkas buvo pateikęs antstoliui Tomui Ubartui, kuris skundą patenkino ir iš skolininko UAB „Aisnera“ tos pačios sąskaitos, kuri buvo nurodyta antstolei V. Šimkienei, nurašė skolą kreditoriui UAB „Kapitalo garantas“ ir panaikino areštą bendrovės turtui, atšaukė skelbtas varžytines.

1. Nurodo, kad procesinę antstolio kontrolę atlieka teismas, o ne Lietuvos antstolių rūmai.

2. Skundas išnagrinėtas per įstatymo nustatytą terminą ir teismui patvarkymas dėl atsisakymo patenkinti skundą bei vykdomoji byla pateikti laiku.

3. 2011 m. liepos 21 d. antstolės Vaivos Šimkienės kontoroje gauta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusi nutartis civilinėje byloje Nr. 2-3432-394/2011, kuria teismas nusprendė areštuoti ir perduoti kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai M. Š. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą. Vadovaujantis CPK 18 str., įsiteisėjusį teismo sprendimą privalo vykdyti visi asmenys, tame tarpe ir antstolė.

4. Tai, kad skolininkas UAB „Aisnera“ pateikė skundą, nereiškia, kad vykdymo veiksmai turi būti sustabdyti ir varžytinės atšauktos (LR CPK 510 str. 3 d.). Teismas nebuvo priėmęs jokios nutarties ar kito procesinio dokumento, kurio pagrindu būtų sustabdęs vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/01509. Tokios nutarties nėra priimta iki šiol.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).

Iš vykdomosios bylos Nr. 0071/11/01509 medžiagos matyti, kad antstolės V. Šimkienės kontoroje buvo priimta vykdyti Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. įsiteisėjusi nutartis, kuria nutarta areštuoti ir perduoti kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai šį M. Š. nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą - įrengimus: runkelių nuėmimo kombainą ,,EDENHALL“402; germinatorių ,,Kongskilde" SP 7000 C; sėjamąją ,,Vaderstad Rapid“ 400 C; plūgą ,,OVERUM OVL“ 6108H.

Kaip teisingai nurodyta antstolės atsiliepime į atskirąjį skundą, pagal LR CPK 18 str., įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Todėl antstolė V. Šimkienė, 2011 m. liepos 21 d. gavusi kreditoriaus Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą priimti vykdyti minėtą Hipotekos teisėjos nutartį (vykd. bylos 1 b. l.), 2011 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykd. bylos 4 b. l.). Šių antstolio veiksmų, kaip tai numatyta LR CPK 510 str., 512 str., nei skolininkas UAB „Aisnera“, nei įkeisto turto savininkas M. Š. neskundė.

Antstolės kontoroje 2012 m. balandžio 17 d., 16:30 val., buvo gautas skolininko UAB „Aisnera“ skundas (1 b. l.) dėl antstolės 2012 m. kovo 20 d. pranešimo apie 2011 m. balandžio 25 d. skelbiamas Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutartyje nurodyto M. Š. priklausančio kilnojamojo turto varžytines (vykd. bylos 67-74 b. .).

LR CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. balandžio 23 d. antstolės partvarkymo dėl atsisakymo patenkinti skundą (4-5 b. l.), antstolė įstatyme nustatytų terminų laikėsi ir skundą išnagrinėjo per keturias darbo dienas (LR CPK 73 str. 3 d., 74 str. 6 d.), o Šiaulių miesto apylinkės teisme skolininko UAB „Aisnera“ skundas su vykdomąja byla gautas 2012 m. balandžio 24 d. (1 b. l.). Todėl atmestini ir pripažintini nepagrįstais atskirojo skundo argumentai dėl LR CPK 510 str. nuostatų pažeidimų.

Pažymėtinai ir tai, kad LR CPK 510 str. 2 d. nurodyta, kad jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Tačiau byloje nėra įrodymų, jog skolininkas UAB „Aisnera“ būtų teikęs prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (LR CPK 145 str. 1 d. 10 p., 626 str. 2 d. 3 p.). Todėl šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo atšaukti paskelbtas varžytines.

Atmestini atskirojo skundo argumentai, kad teismas privalėjo informuoti skolininką UAB „Aisnera“ apie varžytines.

Jokia teisės norma neįpareigoja teismo informuoti vykdymo proceso šalis apie vyksiančiais varžytines, nes tai yra antstolio, o ne teismo pareiga (LR 705 str. – 707 str.), ką antstolė ir padarė (vykd. bylos 67-74 b. l.), o skolininkas UAB „Aisnera“ šiuos antstolės veiksmus apskundė. Be to, vykdomojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad skolininko UAB „Aisnera“ vadovė ir akcininkė R. V. dalyvavo 2012 m. balandžio 25 d. vykusiose varžytinėse (vykd. bylos 126-129, 135, 136, 155 b. l.), todėl atmesti kaip nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad apie įvykusias varžytines skolininkas UAB „Aisnera“ sužinojo, tik gavęs skundžiamą nutartį.

Apeliantas nurodo, kad analogišką skundą buvo pateikęs antstoliui Tomui Ubartui, kuris skundą patenkino ir iš skolininko UAB „Aisnera“ tos pačios sąskaitos, kuri buvo nurodyta antstolei V. Šimkienei, nurašė skolą kreditoriui UAB „Kapitalo garantas“ ir panaikino areštą bendrovės turtui, atšaukė skelbtas varžytines. Kaip matyti iš su atskiruoju skundu pateikto antstolio Tomo Ubarto 2012 m. gegužės 16 d. patvarkymo, antstolis vykdė išieškojimą iš skolininko UAB „Aisnera“ areštuoto turto (21 b. l.), todėl suprantama, kad nustatęs, jog skolininko sąskaitoje yra piniginių lėšų, antstolis skolininko UAB „Aisnera“ areštuotą ir perduotą saugoti išieškotojui turtą, grąžino skolininkui, o skolą išieškojo iš skolininko UAB „Aisnera“ sąskaitoje esančių piniginių lėšų. Tačiau nagrinėjamu atveju antstolė Vaiva Šimkienė vykdė skolininko UAB „Aisnera“ skolos išieškojimą ne iš skolininko turto, o iš įkeisto turto, kuris priklauso suinteresuotam asmeniui M. Š.. Todėl, kad ir turėdama informaciją, jog skolininko UAB „Aisnera“ sąskaitoje yra piniginių lėšų, antstolė negalėjo išieškojimo nukreipti į minėtas pinigines lėšas, nes, kaip jau minėta, antstolė vykdė Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2011 m. balandžio 18 d. nutartį, kuria buvo nutarta areštuoti ir perduoti kreditoriui Pakruojo ūkininkų kredito unijai M. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą (vykd. bylos 2-3 b. l.). Priešingai, nukreipdama išieškojimą į skolininkui UAB „Aisnera“ priklausančias pinigines lėšas, antstolė būtų pažeidusi LR CPK 18 str., 584 str. 1 d. 1 p., 586 str., 587 str., 588 str. nuostatas.

Pažymėtina, kad bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir vykdymo procese, šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi (LR CPK 42 str. 1 d., 643 str. 7 p.). Kreditorius turi teisę bet kuriuo momentu atsisakyti hipotekos ar įkeitimo, nors skolininkas jam ir nebūtų įvykdęs įsipareigojimų (LR CPK 567 str. 1 d.). Skolininkas UAB „Aisnera“ taip pat geranoriškai pats galėjo atsiskaityti su kreditoriumi Pakruojo ūkininkų kredito unija ir vykdomoji byla būtų buvusi nutraukta (LR CPK 629 str.).

Svarbus aspektas šioje byloje ir tai, kad skolininkui UAB „Aisnera“ apskundus 2012 m. balandžio 25 d. vykusias varžytines, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3761-362/2012, skundą atmetė, nutartis yra įsiteisėjusi. Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismo Hipotekos teisėjos 2012 m. birželio 18 d. nutartimis, priimtomis civilinėje byloje Nr. 2-3432-394/2011, įkeitimo teisė anksčiau nurodytam kilnojamajam turtui pabaigta, areštai panaikinti, turtas parduotas, gautos piniginės lėšos paskirstytos.

Byloje įrodymų, jog minėtas kilnojamasis turtas būtų priklausęs ne M. Š., o kuriam nors kitam asmeniui, nėra, apeliantas tokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų nepateikė.

Dėl išdėstyto Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį nepakeistą.