Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Bigbank, AS, veikančio per Bigbank, AS, filialą, atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Artea lizingas“, uždaroji akcinė bendrovė „Revolut bank“, Inbank, AS, filialas ir Bigbank, AS, veikiantis per Bigbank, AS, filialą

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti jam bankroto bylą, bankroto administratore paskirti Eglę Gabrėnienę, patvirtinti 1 070,00 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį pareiškėjo būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, nustatyti 4 mėnesių terminą pateikti teismui fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Pareiškimo pagrindu nurodė šias aplinkybes:

1.1. Teigia, kad 2024 m. liepos mėn. susitiko su pažįstamu, jis pasiūlė papildomai užsidirbti. Pasiūlymas pareiškėją sudomino, todėl po kelių dienų su juo susisiekė kitas asmuo ir paaiškino, jog dirba su automobiliais, veža juos iš JAV pardavimui, todėl jų įmonė nuolat ieško žmonių, kurie finansuotų tokią veiklą, o už tai jiems yra mokamas atlygis. Kaip garantą, kad pinigai bus grąžinti, o investavęs asmuo gaus atlygį, jis pažadėjo išduoti vekselius. Su tokiu pasiūlymu pareiškėjas sutiko, todėl kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolos suteikimo. Teigia, kad UAB „Artea lizingas“ pareiškėjui suteikė 13 274,19 Eur paskolą, Inbank, AS, – 17 174,19 Eur, o Bigbank, AS, veikiantis per Bigbank, AS, filialą – 22 690 Eur, iš viso 53 138,38 Eur. Tvirtina, kad visus gautus pinigus perdavė nurodytiems asmenims.

1.2. Tvirtina, jog žadėti mokėjimai nebuvo atlikti, turimi kontaktai buvo išjungti, todėl susisiekti su asmenimis, kuriems buvo perduoti pinigai, nepavyko. Pažymi, kad pagal galimybes bandė dengti turimas paskolas, tačiau jų suma buvo apie 800,00 Eur, ir tai sudarė beveik visas jo gaunamas pajamas. Dėl apgaulės būdu iš jo išviliotų pinigų kreipėsi į policiją, tačiau, jo teigimu, šansų atgauti pinigus iš jį apgavusio asmens faktiškai nėra.

1.3. Nurodo, kad jo pajamos sudaro apie 1 450,00 Eur atskaičius mokesčius, iš kurių kas mėnesį apie 800,00 Eur turi skirti paskolos dengimui, todėl pragyvenimui lieka tik 650,00 Eur. Kadangi gaunamų pajamų nepakanka poreikiams tenkinti ir skoloms mokėti, skolinių įsipareigojimų suma viršija 25 MMA (iš viso sudaro 54 922,32 Eur), todėl teigia, kad yra nepajėgus įgyvendinti šiuos įsipareigojimus.

2. Suinteresuotas asmuo Bigbank, AS, veikiantis per Bigbank, AS, filialą, pateikė atsiliepimą, prašo netenkinti pareiškėjo prašymo iškelti bankroto bylą. Teigia, jei kredito gavėjas paskolų sandorius sudaro tą pačią dieną, informacija apie įsipareigojimus į registrus perduodama su vienos dienos vėlavimu. Dėl to Bigbank, AS, filialas nežinojo ir negalėjo žinoti, kad pareiškėjas tą pačią dieną paskolos sandorius sudarė ne tik su jais, bet ir dar su dviem vartojimo kredito davėjais. Teigia, jog pareiškėjas šių duomenų nenurodė, todėl tikėtina, kad tyčia tai nuslėpė, nes žinojo, jog paskolos gavimas gali pasunkėti, arba išvis būti neįmanomas. Tvirtina, jog pareiškėjas, sudarydamas tris vartojimo kredito sutartis tą pačią dieną, turėjo pareigą elgtis sąžiningai, apdairiai ir atsakingai, įvertindamas tiek savo finansines galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, tiek ir riziką, kad perduoti tretiesiems asmenims pinigai gali būti negrąžinti. Dėl nurodytų priežasčių teigia, kad tokį pareiškėjo elgesį galima laikyti nesąžiningu.

3. Suinteresuotas asmuo UAB „Artea lizingas“ pateiktu atsiliepimu prašo netenkinti pareiškėjo prašymo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. liepos 12 d. nuotoliniu būdu užpildė paraišką ir sutikimą tvarkyti asmens duomenis, siekdamas gauti vartojimo kreditą iš UAB „Artea lizingas“. Paraiškoje nurodė, kad nei vartojimo kreditų, nei lizingo, nei būsto paskolų neturi ir jo pajamos per mėnesį, atskaičius mokesčius, sudaro 900 Eur. Tvirtina, kad tokiu būdu pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančią, klaidinančią informaciją, siekdamas apgaulės būdu gauti kreditą, todėl toks pareiškėjo elgesys laikytinas nesąžiningu. Teigia, jog dėl tokių nesąžiningų pareiškėjo veiksmų, paraiškoje nenurodžius visų prisiimtų įsipareigojimų kitoms kredito įstaigoms, UAB „Artea lizingas“ patyrė didelę turtinę 19 286,24 Eur žalą.

4. Suinteresuotas asmuo UAB „Revolut bank“ pateikė atsiliepimą, jame nurodė, kad pareiškimo tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, jog pareiškėjo patikros dieną pareiškėjas neturėjo jokių kitų įsipareigojimų, todėl sutartis buvo sudaryta.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 5 d. nutartimi pareiškėjui E. Š. iškėlė fizinio asmens bankroto bylą ir išsprendė su tuo susijusius kitus būtinus klausimus. Esminiai nutarties motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos nemokumo, pažymėjo, jog iš viso pareiškėjo skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję, suma yra 74 076,84 ir viršija 25 MMA (28 825,00 Eur).

5.2. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas turėtų registruotino ar kitokio vertingo turto. Pareiškėjo mėnesinės pajamos yra apie 1 450,00 Eur atskaičius mokesčius, todėl lyginant pareiškėjo turimą skolos dydį su jo gaunamomis pajamomis, akivaizdu, jog pareiškėjas šiuo metu nėra pajėgus įvykdyti pradelstus mokėjimus.

5.3. Pasisakydamas dėl pareiškėjo nesąžiningumo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, išklausius pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus teismo posėdyje, išanalizavus bylos rašytinę medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nemokumas atsirado dėl veiksmų, kurie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį su kreditoriais.

5.4. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, suinteresuotų asmenų UAB „Artea lizingas“ ir Bigbank, AS, filialo atsiliepimuose nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas tą pačią dieną (2024 m. liepos 12 d.) užpildė paraiškas gauti kreditą iš trijų kreditorių UAB „Artea lizingas“, Bigbank, AS, filialo, Inbank, AS, ir kredito įstaigoms nenurodė fakto, jog teikia paraiškas ir kitoms kredito įstaigoms, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią ypatingą situaciją.

5.5. Nurodė, kad atsisakymas iškelti pareiškėjui bankroto bylą neatitiktų nei paties pareiškėjo, nei kreditorių interesų, kadangi pareiškėjas ir toliau liktų nemokus, nes jo gaunamos pajamos neleistų visiškai padengti kreditinių reikalavimų sumos, o, iškėlus bankroto bylą, būtų rengiamas fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, siekiama kreditorių pagalba atkurti pareiškėjo mokumą, todėl tai labiau atitiktų tiek pareiškėjo, tiek jo kreditorių interesus.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo Bigbank, AS, veikiantis per Bigbak, AS filialą, prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsisakyti iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Teigia, jog pareiškėjo pateikta informacija, kad jis turėjo vieną įsipareigojimą kitam kreditoriui (jo mėnesio įmoka 48,22 Eur), neatitiko tikrovės, kadangi tą pačią dieną 2024 m. liepos 12 d. buvo sudarytos dar dvi vartojimo kredito sutartys su UAB „Artea lizingas“ ir Inbank, AS, filialu, todėl bendra paimtų kreditų mėnesinė suma sudarė 852,74 Eur. Atsižvelgdamas į tai, teigia, jog pareiškėjas, elgdamasis nesąžiningai su apeliantu, neatskleidė informacijos apie visus prisiimtus įsipareigojimus.

6.2. Apelianto teigimu, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, nusprendžiant dėl pareiškėjo nesąžiningumo, reikšmingomis gali būti pripažįstamos tokios aplinkybės: neatidus elgesys, netinkamas vartojimo galimybių įvertinimas, rizikingas investavimas ar pinigų skolinimasis, neketinant jų grąžinti, ar kitoks itin nerūpestingas elgesys, sąmoningas ir kryptingas siekis bloginti savo finansinę padėtį, taip išvengiant atsiskaitymo su kreditoriais.

6.3. Apelianto manymu, būtent aplinkybė, kad pareiškėjas neatskleidė tikros informacijos apie savo turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams, sudaro pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjas elgėsi nesąžiningai.

6.4. Teigia, jog aplinkybė, kad dėl kitų asmenų galbūt padaryto sukčiavimo pareiškėjui, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, reiškia, jog egzistuoja reali galimybė ateityje atgauti perduotas pinigines lėšas ar jų dalį, kurios galėtų būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais. Todėl tokioje situacijoje bankroto bylos iškėlimas iš esmės reiškia galimų pareiškėjo patirtų nuostolių perkėlimą kreditoriams, nors nėra atmesta galimybė, kad pareiškėjas ateityje atgaus perduotas lėšas ir turės realią galimybę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus.

6.5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, iškeldamas pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, nepakankamai įvertino skolininko elgesį ir susidariusias nemokumo situacijos priežastis, kadangi nagrinėjamu atveju skolininko nemokumas kilo dėl jo paties sąmoningai prisiimtos itin didelės finansinės rizikos, kai skolintos lėšos buvo perduotos tretiesiems asmenims, tikintis gauti investicinę grąžą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacijos ribų, tvarkos ir ginčo esmės

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis, teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

8. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

9. Atskirojo skundo objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

10. Nagrinėjamu atveju apeliantas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, esminiu argumentu nurodo aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino skolininko elgesį ir susidariusias nemokumo priežastis. Apelianto teigimu, pareiškėjo skolų susidarymą lėmė jo nesąžiningas elgesys, nesąžiningi veiksmai, kadangi pareiškėjas, tą pačią dieną sudarydamas tris vartojimo kredito sutartis, neatskleidė tikros informacijos apie savo turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas apeliacijos ribas, nusprendžiant dėl atskirojo skundo pagrįstumo / nepagrįstumo, būtina nustatyti ir įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutaręs iškelti pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto (toliau – ir FABĮ) 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatas ir padarė teisingas išvadas dėl pareiškėjo sąžiningumo.

11. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014).

12. Sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, turi būti įvertinamos dvi grupės aplinkybių. Pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas (FABĮ 2 straipsnio 2 dalis). Antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant fizinio asmens bankroto bylą atsisakoma iškelti.

13. Nagrinėjamu atveju ginčo, kad pareiškėjas yra nemokus ir jo skolos viršija 25 MMA, byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nustatė, jog pareiškėjo skoliniai įsipareigojimai, kurių mokėjimo terminai yra suėję, sudaro 74 076,84 Eur. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjo turtinė padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytą fizinio asmens nemokumo sąvoką.

14. Pasisakant dėl antrosios sąlygos, kuriai esant teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, nagrinėjamoje byloje aktualus FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą, teismas atsisako iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl: 1) CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, 2) tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus, 3) tyčinių veiksmų sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, 4) sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta teisės norma turi būti sistemiškai aiškinama su FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytu šio įstatymo tikslu – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 38 punktas). Be to, pažymima, kad sąžiningumas ir skolininko bei kreditorių interesų derinimas yra pagrindiniai principai, kuriais pagrįstas visas fizinio asmens bankroto teisinis reguliavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2023).

16. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo atlikti / neatlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-299-313/2020, 22 punktas).

17. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-313/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 180–193).

18. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-219/2017, 17 punktas).

19. Civilinėje teisėje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Ši taisyklė taikytina ir teismui sprendžiant bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui klausimą.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, pasisakydamas dėl pareiškėjo (ne)sąžiningumo, nurodė, kad, įvertinus bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo nemokumas atsirado dėl jo nesąžiningų veiksmų. Tvirtino, jog byloje nėra duomenų apie pareiškėjo kokius nors tyčinius veiksmus ar sąmoningą ir kryptingą elgesį su kreditoriais. Aplinkybė, kad pareiškėjas tą pačią dieną (2024 m. liepos 12 d.) užpildė paraiškas gauti kreditą iš trijų kreditorių UAB „Artea lizingas“, Bigbank, AS, filialo, Inbank, AS, ir kredito įstaigoms nenurodė fakto, jog teikia paraiškas ir kitoms kredito įstaigoms, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti pareiškėjo nesąžiningumą, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusią ypatingą situaciją. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties motyvus, bylos medžiagą, taip pat vadovaudamasis nurodytomis FABĮ nuostatomis ir nagrinėjamu klausimu aktualia kasacinio teismo praktika, neturi teisinio pagrindo sutikti su apelianto atskirojo skundo argumentais.

21. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. liepos 12 d. pareiškėjas E. Š. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-24012138 su Bigbank, AS, filialu (elektroniniu parašu pasirašyta 15.12 val.), jos pagrindu pareiškėjui iki 2034 m. liepos 17 d. suteiktas 22 690,00 Eur kreditas, bendra kredito gavėjo mokama suma – 37 390,85 Eur. Tą pačią dieną pareiškėjas nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. VKM40712RPPA su Inbank, AS, filialu (elektroniniu parašu pasirašyta 15.26 val.), jos pagrindu pareiškėjui iki 2032 m. liepos 15 d. suteiktas 17 174,99 Eur kreditas, bendra kredito gavėjo mokama suma – 29 498,88 Eur. Taip pat 2024 m. liepos 12 d. E. Š. nuotoliniu būdu sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. E407750450 su UAB „Artea lizingas“ (buvęs pavadinimas UAB „SB lizingas“), jos pagrindu pareiškėjui iki 2031 m. liepos 11 d. suteiktas 13 274,19 Eur kreditas, bendra kredito gavėjo mokama suma – 19 888,27 Eur. Iš viso 2024 m. liepos 12 d. E. Š. suteiktas 53 139,18 Eur kreditas. Apelianto teigimu, tokia situacija, kai per vieną dieną pareiškėjui yra suteikiami trys kreditai, kadangi pareiškėjas, pildydamas paskolos suteikimo paraiškas, neatskleidė informacijos apie tą pačią dieną sudarytas kitas kredito sutartis, pagrindžia jo nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

22. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas patikslintame pareiškime nurodė aplinkybes, lėmusias jo nemokumą. E. Š. tvirtino, jog 2024 m. liepos mėn. susitiko su pažįstamu, jis pasiūlė papildomai užsidirbti. Po kelių dienų su juo susisiekė kitas asmuo ir paaiškino, jog dirba su automobiliais, veža juos iš JAV pardavimui, todėl jų įmonė nuolat ieško žmonių, kurie finansuotų tokią veiklą, o už tai jiems yra mokamas atlygis. Kaip garantą, kad pinigai bus grąžinti, o investavęs asmuo gaus atlygį, jis pažadėjo išduoti vekselius. Su tokiu pasiūlymu pareiškėjas sutiko, todėl 2024 m. liepos 12 d. kreipėsi į kredito įstaigas dėl paskolų suteikimo. Paraiškas kreditams gauti padėjo užpildyti jo pažįstamas, pasiūlęs papildomai užsidirbti. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad už kiekvieną sumą jam buvo išrašyti vekseliai. Pirmą mėnesį po pinigų perdavimo aptarti asmenys su juo bendravo, tačiau vėliau kontaktai nutrūko ir nebepavyko su jais susisiekti. Iš byloje esančių pareiškėjo banko sąskaitos išrašų matyti, kad po to, kai pareiškėjui trys anksčiau minėti kreditoriai suteikė jam paskolas, jis 2024 m. liepos 26 d. pervedė E. A. du kartus po 9 000,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta už automobilį iš JAV), iš viso 18 000,00 Eur, 2024 m. liepos 26 d. pareiškėjas iš savo banko sąskaitos išsiėmė 10 000,00 Eur, 2024 m. rugpjūčio 1 d. pareiškėjas iš savo banko sąskaitos išsiėmė dar 10 000,00 Eur, o 2024 m. rugpjūčio 9 d. pervedė E. D. 8 400,00 Eur (mokėjimo paskirtyje nurodyta už automobilį iš JAV), iš viso per nurodytą laikotarpį pareiškėjas pervedė ir išsiėmė grynųjų pinigų 46 400,00 Eur. 2025 m. lapkričio 24 d. gautas pareiškėjo atstovo prašymas (DOK-173780) ir 2025 m. gruodžio 11 d. gautas prašymas (DOK-184153), kuriuo buvo pateikta septyniolika 2024 m. liepos 15 d. E. Š. išduotų paprastųjų neprotestuotinų vekselių „4cars“ T. Ž. 3 000,00 Eur sumai, iš viso 51 000,00 Eur. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus 2024 m. gruodžio 10 d. pranešimas Nr. IBPS-S-710872-24 patvirtina, kad, pagal pareiškėjo E. Š. pareiškimą, pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį. 2026 m. sausio 20 d. pirmosios instancijos teisme gautas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos atsakymas, jame nurodyta, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 12 d. iki 2024 m. gruodžio 10 d. E. Š. investuodamas sukčiavimo būdu prarado 47 000,00 Eur. E. Š. pripažintas nukentėjusiuoju, įtarimai šiuo metu nėra pareikšti.

23. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su apelianto argumentais, jog aplinkybė, kad E. Š. tą pačią dieną sudarydamas tris vartojimo kredito sutartis ir paraiškose nurodydamas, jog kitų kreditinių įsipareigojimų neturi, sudaro pagrindą tokius jo veiksmus laikyti nesąžiningais FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjas, tą pačią dieną sudarydamas tris vartojimo kredito sutartis, tyčia nesiekė suklaidinti kreditorių dėl savo tikrosios finansinės padėties, nesiekė tyčia nuslėpti informaciją, jog tą pačią dieną taip yra sudarytos ir kitos vartojimo kredito sutartys, taip pat pareiškėjo tikslas, sudarant kredito sutartis, nebuvo siekis tyčia imtis atitinkamų veiksmų, kad tokiu būdu ateityje galėtų turimus kreditinius įsipareigojimus nurašyti, tenkinus jo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Manytina, jog, atsižvelgiant į tai, kad, pildant paraiškas kreditams gauti, su pareiškėju dalyvavo ir asmuo, pasiūlęs jam papildomai užsidirbti investuojant, darytina išvada, jog pareiškėjas galėjo jausti atitinkamą spaudimą, kitų asmenų įtaką sudaryti kredito sutartis. Remiantis FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą gali būti konstatuojamas tik tuo atveju, jei asmuo tapo nemokus dėl tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus. Todėl tam, kad būtų pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą, nepakanka konstatuoti, jog pareiškėjas teikė neteisingą informaciją kreditoriams. Būtina nustatyti, kad: (i) neteisingos informacijos pateikimas kreditoriams buvo tyčinis; ir (ii) būtent dėl šių veiksmų asmuo tapo nemokus (t. y. konstatuoti priežastinį ryšį tarp neteisingos informacijos teikimo ir nesąžiningumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021; 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-155-823/2022). Teisės doktrinoje taip pat pažymima, kad vien neteisingos informacijos pateikimas nėra pagrindas laikyti skolininką nesąžiningu sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą (Jokubauskas, R. Skolininko nesąžiningumo vertinimo problemos fizinių asmenų bankroto procese. Teisė, 2023, 26, p. 64). Tuo tarpu nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas tyčia kreditų paraiškose nenurodė informacijos apie tą pačią dieną sudarytas kitas kredito sutartis, todėl negalima daryti išvados, kad dėl neteisingos informacijos pateikimo ir pareiškėjo nemokumo yra priežastinis ryšys.

24. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad šiuo atveju susiklostė ydinga situacija, kai pareiškėjas, siekdamas papildomai užsidirbti, buvo paveiktas trečiųjų asmenų paimti kreditus, manydamas, kad perduodant tretiesiems asmenims kreditais gautas pinigų sumas, tokiu būdu investuos ir užsidirbs. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjo pozicija nagrinėjamu klausimu visada buvo nuosekli, neprieštaringa, tai sudaro pagrindą teigti apie pareiškėjo sąžiningumą FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas, pasitikėdamas trečiaisiais asmenims ir perduodamas, pervesdamas jiems pinigines lėšas už vekselius, buvo pernelyg neapdairus ir nerūpestingas, nėra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Taip pat pažymėtina, jog, aiškindamas nesąžiningumo sąlygą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad, pagal Lietuvoje pasirinktą FABĮ įtvirtintą fizinių asmenų nemokumo modelį, nenustatytos privalomos sąlygos, jog asmeniui bankroto byla galėtų būti keliama tik tada, kai jis tapo nemokus dėl išskirtinių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (ligos, neįgalumo, nuo asmens nepriklausančio darbo netekimo ir pan.). FABĮ nėra nustatyta, kad dėl savo neatidaus elgesio nemokus tapęs asmuo automatiškai laikomas nesąžiningu. Neatidus fizinis asmuo, netinkamai įvertinęs savo vartojimo galimybes, taip pat gali būti laikomas sąžiningu ir jam gali būti keliama bankroto byla, jei nekonstatuojama jo nesąžiningų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014).

25. Našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 26, 27 punktai).

26. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024, 28 punktas).

27. Nagrinėjamu atveju būtent apeliantas, teigiantis, jog kreditoriams buvo tyčia teikiama realybės neatitinkanti informacija, dėl to jis buvo suklaidintas, turi pareigą įrodyti šias aplinkybes, o ne pareiškėjas, kurio sąžiningumas yra preziumuojamas. Skolininko nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme turi būti pagrįstas ne prielaidomis, o aiškiai įrodytas. Apeliantui neįrodžius pareiškėjo nesąžiningo elgesio, jis turi priimti iš to kylančias neigiamas pasekmes.

28. Apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog, atsižvelgiant į tai, jog pagal pareiškėjo pareiškimą yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį, todėl egzistuoja reali galimybė ateityje atgauti tretiesiems asmenims perduotas pinigines lėšas ar jų dalį, kurios galėtų būti panaudotos atsiskaitymui su kreditoriais.

29. Šiuo klausimu aktualios yra FABĮ 10 straipsnio 1 dalyje reglamentuojamos sąlygos, kurių nors vienai esant, teismas priima nutartį nutraukti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat FABĮ 24 straipsnyje įtvirtintos kreditorių teisės fizinio asmens bankroto proceso metu. Iškėlus bankroto bylą, bankroto administratorius turi patikrinti asmens sudarytus sandorius per 36 mėnesius (FABĮ 12 straipsnio 3 dalis), ir, nustačius asmens nesąžiningumą, įskaitant ir pajamų / turto slėpimą, gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 12 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Teisę kreiptis dėl bankroto bylos nutraukimo, esant pagrindui asmenį laikyti nesąžiningu (pavyzdžiui, paaiškėjus, kad pareiškėjai pateikė neteisingą informaciją apie turimą turtą, pajamas ir pan.), turi ir kreditoriai (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 24 straipsnio 9 punktas). Todėl bankroto proceso metu paaiškėjus aplinkybėms dėl pareiškėjo nesąžiningumo (tuo atveju, jei bankroto proceso metu pareiškėjas iš trečiųjų asmenų atgautų jiems perduotas pinigines lėšas / dalį piniginių lėšų, tačiau neskirtų jų kreditorių reikalavimų tenkinimui), tiek bankroto administratorius, tiek kreditoriai gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui nutraukimo.

30. Taip pat pažymėtina, jog, pagal FABĮ 12 straipsnio 2 dalies 8 punktą, bankroto administratorius nuo teismo nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos imasi priemonių išieškoti skolas iš skolininkų, o pagal to paties straipsnio 3 dalį, patikrina fizinio asmens sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius fizinio asmens bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, galėjusių turėti įtakos tam, kad fizinis asmuo negali įvykdyti prievolių kreditoriams, pripažinimo negaliojančiais. Kadangi nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas tretiesiems asmenims į jų banko sąskaitą iš viso pervedė 26 400,00 Eur, teigdamas, kad tokiu būdu jo piniginės lėšos buvo pasisavintos nepagrįstai, manytina, kad bankroto administratorius galėtų kreiptis į teismą, reikalaudamas trečiųjų asmenų aptariamas pinigines lėšas grąžinti.

31. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, atskirojo skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, mano, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog ją nagrinėjęs pirmosios instancijos netinkamai vertino skolininko elgesį ir susidariusias nemokumo priežastis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta aplinkybių, kad teismo nutartis būtų priimta neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant nutartį, visumos. Apeliantas, kvestionuodamas teismo nutarties motyvus, atskirajame skunde iš esmės pasisako dėl tų aplinkybių, kurios neatitinka jo procesinės pozicijos ir iš esmės tuos pačius argumentus nurodė ir savo atsiliepime į pareiškimą. Vien tai, kad teismas priėmė šaliai nepalankią teismo nutartį, ar tai, kad šalis turėjo asmeninį lūkestį dėl išsamesnių paaiškinimų dėl tam tikrų aplinkybių ar kitokio įrodymo vertinimo, kuris sutaptų su apeliantės įrodymų vertinimu, nereiškia, kad būtini įrodymai byloje nėra ištirti ar netinkamai ištirti, o nutartis netinkamai motyvuota.

32. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra pagrindas pareiškėjui iškelti bankroto bylą, kadangi pareiškėjas yra nemokus, o šioje bylos stadijoje pareiškėjo nesąžiningumas FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme nenustatytas.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškimą ir iškėlęs pareiškėjui fizinio asmens bankroto bylą, tinkamai taikė FABĮ 5 straipsnio 8 punkto 2 dalį, vadovavosi nagrinėjamu klausimu aktualia kasacinio teismo praktika, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamos nutarties panaikinti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o suinteresuoto asmens atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.