- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-22
- Bylos Nr.
- e2S-1650-555/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00874-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- A. P.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-18146-435/2022 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui R. P. dėl išlaikymo vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo R. P. nepilnamečiam sūnui H. P., gimusiam (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki sūnaus pilnametystės, nepilnametei dukteriai A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki dukters pilnametystės, 10 230,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiam sūnui H. P., 10 230,50 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnametei dukteriai A. P. ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. P. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnametei dukteriai A. P. po 300,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę, areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą 20 461,00 Eur sumoje.
3. Ieškovė nurodė, kad, siekiant užtikrinti nepilnamečių šalių vaikų – sūnaus H. P. ir dukters A. P., interesus, nagrinėjamu atveju, taikytina laikinoji apsaugos priemonė – laikino išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams priteisimas. Laikinas išlaikymas priteistinas atsižvelgiant į vaikų poreikius nurodytus ieškinyje. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo įvykdymą, t. y. siekiant, kad atsakovas nerealizuotų savo turto gavęs ieškovės ieškinį dėl išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, taikytinos ir laikinosios apsaugos priemonės atsakovo nekilnojamajam turtui – atsakovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečių vaikų H. P. ir A. P. išlaikymui po 250,00 Eur kiekvienam vaikui nuo ieškinio pateikimo dienos – 2022 m. liepos 28 d., iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė motiną – ieškovę, likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
Šalies argumentai
5. Teismas sprendė, kad pateiktame ieškinyje ir prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad neužtikrinus reikalavimo priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams nuo kreipimosi į teismą dienos iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas byloje, būtų pažeisti nepilnamečių vaikų interesai, gali būti neužtikrinti vaikų poreikiai maistui, būstui, sveikatai, ugdymui, nes ieškovei vienai sunku išlaikyti vaikus.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nurodė, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, tačiau laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečių vaikų poreikius. Vertindamas aplinkybę, kad byloje nėra įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį bei turimus kreditorinius įsipareigojimus, šioje proceso stadijoje teismas neturėjo pagrindo priteisti prašomos visos laikino išlaikymo vaikams sumos po 300,00 Eur kas mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, taip pat į ieškovės pateiktas aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių, teismas sprendė, kad kreipimosi į teismą metu būtiniausiems vaikų poreikiams patenkinti pakankama išlaikymo suma, laikinai teikiama vieno iš tėvų, yra po 250,00 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį.
7. Teismas taip pat sprendė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo labiau tikėtiną nesąžiningumą, t. y. jo ketinimus perleisti jam priklausantį turtą ar imtis kitokių priemonių, kurios apsunkintų teismo sprendimo įvykdymą, t. y. neįrodė būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – atsakovo turto arešto, netenkintas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas R. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį dalyje, kuria tenkintas ieškovės prašymas bei buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams ir šioje dalyje klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonės taikymo atmesti, priimti naujus įrodymus. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Skundžiamą nutartį teismas priėmė neturėdamas jokių objektyvių duomenų dėl netinkamo atsakovo pareigų vaikų atžvilgiu įgyvendinimo. Atsakovo ir ieškovės santuoka nėra nutraukta, tačiau ieškovė gyvena kaip sutuoktinio pareigų neturinti moteris, mezga santykius su kitais vyrais. Atsakovas ilgą laiką dėjo pastangas išsaugoti šeimą, buvo pasiryžęs atleisti ieškovei jos netinkamą elgesį, tačiau tapo aišku, kad atsakovo pastangos beviltiškos, šalys dalyvavo mediacijoje, ir tarėsi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, ir vėl svarstė dėl santuokos išsaugojimo. Tokioje situacijoje atsakovas gavo ieškovės ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
8.2. Ieškovė neprašo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ja, prašo tik išlaikymo vaikams ir ją paskirti išlaikymo lėšų uzufruktore. Tačiau vaikai visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena kartu su atsakovu. Ieškovė šeimos namuose gyvena periodiškai, namuose nebūna laikotarpiais po kelias savaites. Grįžusi namo ieškovė neduodavo ramybės nei atsakovui, nei vaikams – keldavo triukšmą, įskaitant ir naktimis, provokuodavo konfliktus, net fiziškai užsipuldavo atsakovą. Esant tokiems šalių santykiams, didesnė rūpesčių vaikais dalis tekdavo atsakovui, jis vaikais rūpindavosi ir išlaikydavo nuolat, su vaikais kartu pirkdavo jiems reikalingus rūbus, reikmenis mokyklai ir kt., nuolat domėdavosi vaikų pasiekimais ugdymo įstaigose, nuolat su vaikais leisdavo laiką, juos vežiodavo pas gydytojus ir pan.
8.3. Ieškovė nurodo netiesą, kad buvo žodinis šalių susitarimas, jog atsakovas į ieškovės banko sąskaitą perves bent ½ dalį vaikų poreikių užtikrinimui būtinos sumos. Jokio susitarimo nebuvo, atsakovas savo noru vedė pinigus į ieškovės sąskaitą, vildamasis ir tikėdamasis, kad ji deramai pasirūpins maistu ir apranga vaikams, visas kitas šeimos išlaidas apmokėdavo atsakovas. Tačiau atsakovas pamatė, kad ieškovė jo pervestas lėšas naudoja ne vaikų poreikiams, o savo asmeniniams – aprangai, grožio procedūroms, pramogoms, kūno formų tobulinimo operacijoms ir pan. Tuomet atsakovas lėšų pervedinėjimą ieškovei pristabdė, maistą ir rūbus vaikams pirkdavo pats arba pinigus ieškovei atiduodavo tik jai pateikus pirkinių vaikams įrodymus. Prie vaikų išlaikymo bendrai paėmus per tris metus, ieškovė prisidėjo ne daugiau 10 procentų.
8.4. Tiek ieškovės ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams priteisimo, tiek prašymas priteisti laikinąjį išlaikymą neįrodyti, pagrįsti melagingais ieškovės teiginiais, rodo ieškovės savanaudiškumą, nesąžiningą naudojimąsi teise kreiptis į teismą. Nutartis dėl laikinojo išlaikymo priteisimo buvo priimta rašytinio proceso tvarka, atsakovas neturėjo galimybės pateikti jokių rašytinių įrodymų, todėl juos pateikia su atskiruoju skundu.
Atsiliepimas
9. Ieškovė A. P. pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą, priimti naujus įrodymus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
9.1. Atsakovo pateikti įrodymai patvirtina, kad jis neteikė vaikams išlaikymo nuo 2021 m. pabaigos: pateiktas sąskaitos išrašas, kuriame nurodyti pavedimai ieškovei, tai patvirtina ir kiti atsakovo pavedimai, kad sūnui H. per 2022-2021 m. yra pervedęs vieną kartą kišenpinigius 70,00 Eur, 2022 m. liepos mėn., bei vieną kartą 2021 m. yra sumokėjęs už dukters A. stovyklą 220,00 Eur, bei vieną kartą 2020 m. yra sumokėjęs už treniruotes.
9.2. Nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad vaikai visą laiką gyveno ir iki šiol gyvena kartu su atsakovu, kadangi atsakovas nebūna namuose. Atsakovas negyveno su vaikais net tuo metu, kai ieškovė gavusi gimtadienio proga kelionę, kurią nurodo atsakovas, jo prašė tuo metu pabūti su vaikais, tačiau net ir tada atsakovas nebuvo su vaikais, nes buvo išvykęs. Ieškovės tėvai atvykę rado vaikus vienus. Tai, kad atsakovas neteikia vaikams pilno išlaikymo, o atsakovo teikiamas išlaikymas (mokėjimas už internetą ir komunalinius mokesčius sudaro tik mažą dalį vaikų poreikių) nepatenkina vaikų poreikių patvirtina atsakovo pateikti įrodymai. Tai, kad ne atsakovas teikia vaikams išlaikymą, o ieškovė patvirtina pateikiamos banko operacijų lentelės, iš kurių matyti, kad ieškovė tenkino vaikų poreikius: maistui, sveikatai, aprangai, pramogoms, be to, į minėtas išlaidas dar neįtrauktas išlaidos transportui, kurui, mokėjimo nurodymai už stovyklą, dukters grožio procedūras.
9.3. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovė namuose nebūna. Tokie atsakovo teiginiai yra ne tik, kad neįrodyti, bet ir paneigiami tiek atsakovo pateiktais įrodymais, tiek ieškovės pateikta išlaidų lentele, sudaryta pagal nurodytus banko pavedimus. Būtent ieškovės pateikiami įrodymai patvirtina, kad nepagrįsti atsakovo atskirojo skundo argumentai, kad ieškovė per tris metus prie vaikų išlaikymo prisidėjo ne daugiau kaip 10 procentų. Atsakovo banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina buvus susitarimą su atsakovu dėl dalies pinigų sumos pervedimo į ieškovės sąskaitą, skirtų vaikų išlaikymui.
9.4. Būtent iš atsakovo pateiktų banko mokėjimų ieškovei matyti, kad atsakovas ieškovei yra pervedęs 2021 m. 2 750,00 Eur, kas į mėnesį dviem vaikams sudaro 229,16 Eur, 2020 m. – 2 450,00 Eur, kas į mėnesį dviem vaikams sudaro 204,17 Eur. Tuo tarpu ieškovės pateikiamos atliktų mokėjimų vaikų išlaikymo lentelės patvirtina, kad ieškovė vaikų išlaikymui išleido 2021 m. – 9936,93 Eur, kas į mėnesį sudaro 828,08 Eur, o 2020 m. – 9 283,34 Eur, kas į mėnesį sudarė 773,61 Eur. Tai patvirtina, kad būtent ieškovė pagrinde išlaikė vaikus. Atsakovo pateikta mokėjimų istorija patvirtina, kad jo pervedamų sumų neužtekdavo net minimaliems vaikų poreikiams patenkinti. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė išlaikė ir išlaiko vaikus, o atsakovas iki 2022 m. teikdavo išlaikymą, kurio nepakakdavo vaikams, o nuo 2022 m. praktiškai beveik neteikia vaikams išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovo atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemones – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Prieš vertinant atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, teismas išsprendžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą.
13. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus mokėjimų sąrašus, kuriuose atsispindi įvairūs atlikti pavedimai A. P., H. P., už A. P. stovyklą ir kitiems paslaugų teikėjams, duomenis apie kelionę, A. P. SMS apie išvykimą, ikiteisminio tyrimo duomenis apie A. P. konfliktą su draugu. Atsakovas, pateikdamas naujus įrodymus, iš esmės siekia pagrįsti teiginius, kad savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdo tinkamai.
14. Tuo tarpu ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą taip pat pateikė naujus įrodymus, kuriuos prašo prijungti prie bylos: 2020, 2021 ir 2022 m. atliktų mokėjimų vaikų išlaikymui sąrašus, mokėjimo nurodymus. Ieškovė, pateikdama naujus įrodymus, iš esmės siekia paneigti atsakovo teiginius apie tinkamai vykdomą prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus.
15. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes, į tai, kad naujai teikiamais dokumentais šalys grindžia savo argumentus apeliaciniame procese, kad nagrinėjamas ginčas susijęs su nepilnamečių vaikų teisėmis bei interesais, priima atsakovo bei ieškovės naujai teikiamus rašytinius įrodymus. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl priimtų naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti.
Dėl ginčo esmės
17. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė A. P. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo (apelianto) R. P. priteisti nepilnamečiam vaikams (14 m. dukrai bei 16 m. sūnui) kas mėnesį periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą, taip pat atitinkamo dydžio apskaičiuotą išlaikymo įsiskolinimą. Ieškinio reikalavimams užtikrinti, ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino nepilnamečiams vaikams išlaikymo priteisimo ir atsakovo atžvilgiu taikomo arešto. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies: iš atsakovo kiekvienam nepilnamečiam vaikui priteisė po 250,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo dienos, likusioje dalyje prašymą atmetė.
18. Apeliantas (atsakovas) R. P., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria buvo nustatytas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikams, pateikė atskirąjį skundą, kurį iš esmės argumentuoja tuo, kad savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdo tinkamai, t. y., kad rūpinasi vaikais ir juos nuolat išlaiko, perka jiems reikalingus daiktus, moka mokesčius ir pan., todėl laikinojo išlaikymo nepilnamečių vaikų atžvilgiu priteisimas yra nepagrįstas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų visumą, neturi pagrindo sutikti su apelianto pozicija, kad skundžiama nutartimi laikinas išlaikymas nepilnamečių vaikų atžvilgiu buvo priteistas nepagrįstai.
19. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). CPK 145 straipsnyje, be kitų laikinųjų apsaugos priemonių rūšių, nurodytas ir laikino materialinio išlaikymo priteisimas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktas). To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas.
20. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus, inter alia (be kita ko), ir bylose, kuriose sprendžiamas vaiko globos klausimas. Viena iš minėtų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno iš sutuoktinių (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
21. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausia atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
22. Apeliantas nagrinėjamu atveju nustatyto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio neginčija. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės kvestionuoja patį poreikį šiuo atveju nustatyti laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo procesinio sprendimo šioje byloje priėmimo, teigdamas, kad savo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus vykdo tinkamai, kad tai ieškovė nevykdo savo pareigų išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu ieškovė, pateikdama atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą, tai neigia ir nurodo priešingas aplinkybes. Taigi tarp šalių byloje yra kilęs ginčas dėl tėvų prievolės išlaikyti nepilnamečius vaikus tinkamo vykdymo.
23. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ji egzistuoja iki tol, kol vaikas sulaukia pilnametystės, o tam tikrais atvejais ir jos sulaukus. Remiantis CK 3.156 straipsnio 2 dalimi, tėvai turi lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar santuoka yra nutraukta. Tai reiškia, kad tėvai privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bendrai ir vienodai, nepaisant to, ar santuoka yra nutraukta, ar ne. Pagal CK 3.194 straipsnio 1 dalį, jeigu nepilnamečio vaiko tėvas nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal kito tėvo ieškinį. Taigi ta aplinkybė, kad apeliantas ir ieškovė šiuo metu nėra nutraukę santuokos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepaneigia tėvų pareigos teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nepilnamečiams vaikams yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, o išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingos, pagrįstos ir realaus dydžio. Vaikams išlaikyti skirtos lėšos turi būti siejamos su pagrįstais, realiais ir protingais vaikų poreikiais bei abiejų tėvų finansinėmis galimybėmis šias lėšas teikti. Apeliantas, teigdamas, kad jis tinkamai vykdo prievolę išlaikyti nepilnamečius vaikus ir tokią prievolę netinkamai vykdo ieškovė, jokių reikalavimų byloje nėra pareiškęs. Be to, ta aplinkybė, kad apeliantas apmoka ir / ar skiria tam tikrą piniginių lėšų sumą savo nepilnamečių vaikų išlaikymui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nesudaro pagrindo vienareikšmiškai daryti išvadą, kad vaikų poreikiai yra tinkamai užtikrinti, t. y. kad atsakovo teikiamas išlaikymas yra pakankamas. Būtent aplinkybės, susijusios su nepilnamečių vaikų poreikiais, bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų, kartu ir dėl tėvų turtinės padėties bei galimybės teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės.
25. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, siekiama tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo priėmimo, užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai bei turtiniai interesai, sureguliuoti ginčo situaciją. Šia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, užtikrinti, kad vaikų teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tėvų teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams turi atitikti bent minimalius vaikų poreikius jų normaliam vystymuisi. Minėta, kad pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama nutartimi, kuria buvo priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, priteisto laikino išlaikymo dydžio neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad skundžiama nutartimi nustatytas laikinas išlaikymo dydis šiuo konkrečiu atveju neatitinka realių vaikų išlaikymo poreikių ir yra per didelis.
26. Atsižvelgdamas į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, į laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, apeliacinės instancijos teismas, preliminariai įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, byloje duomenų, kad priteistas laikinas išlaikymas neatitiktų realių vaikų išlaikymo poreikių, nenustatyta, tokių nenurodė ir pats apeliantas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo pakeisti ir (ar) panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš apelianto priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, kiekvienam po 250,00 Eur.
27. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, o kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
28. Remiantis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
29. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, kadangi byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas paskirstys pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjęs iš esmės (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.