- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-13
- Bylos Nr.
- e2A-929-262/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-09599-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Rūta Petkuvienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- Z. M., R. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus ir Rūtos Petkuvienės kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams Z. M., R. M. bei R. M., atstovaujamam įstatyminių atstovų Z. M. ir R. M., dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas ieškiniu prašė iškeldinti atsakovus Z. M., R. M. bei R. M. su jiems priklausančiu turtu iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos bei priteisti iš atsakovų bylinėjimo išlaidas. Nurodė, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. 1999 m. rugsėjo 20 d. SP UAB „Senamiesčio ūkis“ ir Š. R. sudarė savivaldybei priklausančios gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomos sutartį. 2008 m. birželio 10 d. VšĮ „Vilniaus butai“ ir Š. R. sudarė Susitarimą dėl teisių ir pareigų perėmimo Nr. 1.41-S08/3521/956. Pagrindinė buto nuomininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Šiuo metu savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruoja atsakovai - Z. M., R. M. ir nepilnametis R. M.. Nuomos sutartis po pagrindinės buto nuomininkės mirties perrašyta nebuvo ir patalpos pagal priėmimo-perdavimo aktą nuomotojui nebuvo grąžintos. Atsakovai butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojo ne pagal paskirtį, t.y. ne tik jame negyveno, bet ir be leidimo subnuomodami patalpas ketino neteisėtai pasipelnyti. Toks atsakovų elgesys pažeidė ieškovo interesus. 2015 m. sausio 12 d. klausimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto buvo svarstytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pasitarime Socialinių reikalų ir sveikatos departamento klausimais. Protokolu Nr. Al7-80/15(3.1.16-5 SR) buvo pritarta atsakovų iškeldinimui iš buto. 2015 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Negyvenamųjų ir gyvenamųjų pastatų bei patalpų komisijos posėdžio protokolu Nr. A16-135/15(2.1.28-AD4) taip pat buvo pritarta atsakovų iškeldinimui.
Atsiliepimas
2. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2014-12-18 mirė pagrindinė buto nuomininkė Š. R.. Atsakovai sutarė, kad po jos mirties pagrindine buto nuomininke turėtų būti Z. M., todėl pastaroji 2015-01-29 rašytiniu prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydama su ja sudaryti ginčo buto nuomos sutartį. 2015-02-23 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinio būsto skyrius atsisakė tai padaryti. Atsisakymas pakeisti buto nuomininkę buvo motyvuotas tuo, kad atsakovai nevykdo nuomininko pareigos laiku mokėti nuomos mokestį. Atkreipė dėmesį, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tretiesiems asmenims išnuomotas nebuvo. Taigi nėra pagrindo remtis CK 6.611 str. nuostatomis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas. Teismas nurodė, kad atsakovai yra bedarbiai, jie negauna jokių išmokų, nekilnojamojo turto neturi, yra sumokėję mokesčius už buto nuomą ir kitas paslaugas, įsiskolinimų ieškovui neturi. Taigi atsakovai turi teisę į socialinį būstą ir šios teisės šiai dienai nėra praradę. Ta aplinkybė, jog atsakovai ketino subnuomoti ginčo butą, savaime nepanaikina atsakovų teisės į socialinį būstą. Kadangi CK 6.611 str. pažeidimas – naudoti patalpas pagal paskirtį, buvo pašalintas, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo iškeldinti atsakovus iš ginčo buto.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
4. Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Nurodė, kad Savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuoma - tai yra valstybės paramos forma, kuomet gyvenamosios patalpos asmenims nuomojamos išimtiniu tikslu, t. y. jose gyventi. Neiškeldinus asmenų, kurie akivaizdžiai pažeidžia įstatymų ir sutarties nuostatas, nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai. Šeimos, įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, laukia daug metų, todėl akivaizdu, kad atsakovų veiksmai, susiję su gyvenamųjų patalpų subnuoma tretiesiems asmenims be nuomotojo sutikimo ir siekis iš to neteisėtai pasipelnyti, yra esminis sutarties pažeidimas, sudarantis pagrindą atsakovų iškeldinimui. Tokie atsakovų veiksmai suponuoja išvadą, kad būstas suteiktas į tokio būsto suteikimą teisės neturinčiam asmeniui ir šios gyvenamosios patalpos tokiam asmeniui yra nereikalingos.
Atsiliepimas
5. Atsakovai atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad CK 6.610 str. numato, kad nuomos sutartis gali būti pripažinta negaliojančia, ji gali būti nutraukta, taip pat fiziniai asmenys iš gyvenamųjų patalpų gali būti iškeldinami tik teismo tvarka. Taigi, teismui įstatymo leidėjas suteikia diskrecijos teisę spręsti ar nuomos teisinių santykių pažeidimas yra esminis ir ar dėl šio pažeidimo reikėtų juos nutraukti. Byloje nustatytos aplinkybės, neleidžia teigti, jog yra pakankamas pagrindas atsakovus iškeldinti iš paskutinio būsto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
6. CPK 320 str. 1 d. nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).
7. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.
8. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis c.b. 3K-3-52/2011 ir kt.).
9. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo nuostatomis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės vadovavosi CK 6.611 str., 6.595 str. 1 d. Valstybės paramos būstui įsigyti ar išnuomoti ir daugiabučiams atnaujinti (modernizuoti) įstatymas buvo minimas tik tuo aspektu, kad atsakovai atitinka šio įstatymo reikalavimus gauti socialinį būstą.
10. Apeliantas nurodo, kad atsakovai pažeidė CK 6.611 str. nuostatas bandydami ginčo butą subnuomoti, t.y. naudodami jį ne pagal paskirtį. Šis teiginys nepagrįstas. Ginčo buto paskirtis yra gyvenamoji, t.y šios patalpos turi būti naudojamos gyvenimui. Jeigu butas būtų naudojamas ne gyvenamajai paskirčiai, tik tokiu atveju galima būtų teigti, kad butas naudojamas ne pagal paskirtį ir taikyti CK 6.611 str. Ginčo atveju patalpos visą laiką buvo naudojamos gyvenimui, t.y. pagal jų gyvenamąją paskirtį. Taigi, ieškovas CK 6.611 str. nuostatas aiškina netinkamai.
11. Ieškovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nuomos sutarties pažeidimas - jo subnuoma - nėra esminis pažeidimas, sudarantis pagrindą atsakovus iškeldinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime taip apibendrintai nepasisakė, o ginčo situaciją vertino individualiai. Teismas įvertino tą aplinkybę, kad atsakovas R. M. tik ketino subnuomoti ginčo butą, tačiau butas subnuomotas nebuvo. Ketinimas pažeisti CK 6.595 str. 1 d. nuostatas dar nereiškia šių nuostatų pažeidimo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarties 2.1 p. pažeidimas nėra esminis, sudarantis pagrindą Sutarties pasibaigimui bei atsakovų iškeldinimui iš socialinio būsto. Atsakovai ginčo bute gyveno nuo 1999 metų ir čia gyvena iki šiol, todėl ieškovo argumentas, kad jie šiuo butu nesinaudoja yra nepagrįstas ir neįrodytas.
12. Konstatavus, jog atsakovai nepadarė esminio sutarties pažeidimo, yra būtina išsiaiškinti, ar atsakovai apskritai turi teisę naudotis socialiniu būstu esančiu (duomenys neskelbtini). Kaip viena iš sąlygų, dėl kurių ieškovas nurodė, jog nesudarys ginčo buto nuomos sutarties su atsakove Z. M., buvo tai, kad atsakovai turėjo įsiskolinimų už suteiktas paslaugas. Tačiau šiuo metu įsiskolinimai jau yra padengti. Taigi, atsakovai deda pastangas, kad nuomos sutartis būtų pratęsta.
13. Ieškovas, siekdamas įrodyti, kad be ketinimų subnuomoti ginčo butą, atsakovai neturi teisės į socialinį būstą, turėjo pateikti tai pagrindžiančius įrodymus, tačiau tokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.). T. y. byloje nėra įrodymų, kad atsakovų materialinė padėtis būtų pasikeitusi: atsakovai yra registruoti darbo biržoje, be to, jų padėtis buvo įvertinta ir suteikiant antrinę teisinę pagalbą.
14. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, įskaitant atsakovų turtinę padėtį, tinkamai taikė nuomos ir socialinio būsto nuomos teisinius santykius reglamentuojančias normas ir teismų praktiką, todėl pagrįstai konstatavo, jog iškeldinti atsakovus iš ginčo buto nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
15. Atmetus apeliacinį skundą valstybei iš ieškovo priteisiamos valstybės garantuojamos pagalbos išlaidos – 69,48 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 96 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ valstybei 69,48 Eur bylinėjimosi išlaidų.