Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. S. A. smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei N. A., o būtent – jis 2022 m. kovo 9 d. apie 21.15 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,83 promilių neblaivumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, gyvenamojo namo kambaryje, adresu – (duomenys neskelbtini)., konflikto su sutuoktine N. A. metu, tyčia kumščiu sudavė du smūgius savo sutuoktinei N. A. į viršugalvį, padarydamas jai viršugalvio sumušimą, pasireiškusį poodine kraujosruva ir 5 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu, taip smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – sutuoktinei N. A..

2. Kaltinamasis S. A. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad paties įvykio jis neatsimena, nes buvo neblaivus, tačiau sutuoktine tiki ir prisipažįsta kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo. Tą dieną jis po darbo grįžo į namus ir vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė apie pusę litro brendžio. Jo sutuoktinė (nukentėjusioji) buvo išvykusi į kirpyklą. Vėliau atėjo kaimynas, kaltinamasis su juo vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau, kaip pakėlė ranką prieš sutuoktinę, neprisimena, prisimena, kad buvo į namus atvykusi policija. Nukentėjusiosios dėl savo elgesio atsiprašė. Vėliau su nukentėjusiąja apie įvykį kalbėjosi, tiki jos parodymais. Sutuoktinės atžvilgiu smurtauja antrą kartą. Tokį jo elgesį lemia alkoholio vartojimas. Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį visiškai atlygino.

3. Nukentėjusioji N. A. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido. Mano, kad sutuoktinis daugiau jos atžvilgiu nesmurtaus. Turtinė žala jai nepadaryta.

4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė, kaltinamasis.

5. Be kaltinamojo S. A. prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, pilnai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.

5.1. Nukentėjusioji N. A., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji su S. A. yra susituokusi apie dvejus metus ir kartu su juo gyvena jai priklausančiame name, esančiame adresu – (duomenys neskelbtini). Kartu veda bendrą ūkį, vaikų neturi, gyvena tik dviese. Jų santykiai iki šiol buvo komplikuoti, ji jau yra pradėjusi skyrybų procesą, nors jie kartu vis dar gyvena. Santykiai pablogėjo dėl besaikio sutuoktinio girtuokliavimo, jis pavartojęs alkoholio tampa agresyvus, anksčiau keletą kartų yra smurtavęs jos atžvilgiu. Dėl jo smurto ne kartą kvietė policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jie susitaikė. Jis, būdamas neblaivus, sunkiai tramdo pyktį ir agresiją, yra išdaužęs jos namo sienas. 2022 m. kovo 9 d. apie 21 val. ji grįžo į namus, juose jau buvo jos vyras S. A.. Jis jau buvo tuo metu išgėręs apie 800–900 ml brendžio, tai darė būdamas vienas namuose. Ji buvo blaivi (buvo išgėrusi pora mažų stiklinių sidro, tačiau nebuvo apsvaigusi). Jai grįžus, jos sutuoktinis, būdamas neblaivus, priėjo prie jos ir virtuvėje, be jokios priežasties, pradėjo ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, elgėsi agresyviai ir neadekvačiai. Jis pradėjo „kelti“ jai pavydo „scenas“, kadangi manė, kad ji buvo išvykusi pas kitą vyrą, nors ji buvo kirpykloje. Ji vyrą įspėjo, kad, jeigu jam kas nors nepatinka, jis gali eiti į savo namus (pas savo motiną) ir jį pastūmė, nes norėjo išeiti iš namo. Tuomet, jai būnant tarpduryje, prie įėjimo į kambarį, S. A. agresyviai ją griebė už viršutinių drabužių, parsitempė atgal į šoninį kambarį ir, nieko nesakęs, neįspėjęs, be jokios priežasties trenkė jai su dešinės rankos kumščiu du kartus į viršutinę galvos dalį, konkrečiai – į viršugalvį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ji tuoj pat išbėgo iš namų ir nubėgo pas kaimyną E. K., ten iškvietė policiją. S. A. jos nesivijo ir neieškojo, daugiau jai nieko nedarė. Atvykusi greitoji medicinos pagalba išsivežė ją į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur, atlikus tyrimus, jai diagnozavo paviršinį galvos sumušimą. Vaistai, ar gydymas, nebuvo skirti, nedarbingumas nebuvo išduotas. Įvykio metu buvo tik dviese, niekas įvykio (smurto) nematė (b. l. 36–38).

5.2. Nukentėjusioji N. A. papildomos apklausos metu parodė, kad ji laikosi savo ankstesnių parodymų, duotų pirmoje apklausoje, jų nekeičia. Šiuo metu savo vyrui S. A. ji jokių pretenzijų neturi, ji jam atleido. S. A. jos atsiprašė, jie susitaikė. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje ji jokio civilinio ieškinio nereikš (b. l. 50–52).

5.3. Liudytojas E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. kovo 9 d. vakare jis buvo savo namuose. Maždaug apie 21 val., tiksliai laiko jau nepamena, ruošėsi eiti miegoti, kai į jo duris kažkas pabeldė. Atidaręs duris pamatė savo kaimynę N. A.. Matė, kad N. A. akys buvo paraudusios. Ji paprašė jo telefono, t. y. kad jis duotų jai paskambinti. Jis kaimynę įsileido į butą, padavė jai telefoną. Tada N. A. išėjo į verandą ir ten kalbėjo telefonu. Su kuo ir apie ką ji kalbėjo, jis nesiklausė. Grįžusi, N. A. grąžino jam telefoną ir išėjo į namus. Vėliau, maždaug po 10 ar 15 minučių, pamatė, kad pas N. A. atvyko policijos pareigūnų ekipažas. Kai pamatė policijos ekipažą, suprato, kad N. A. jo telefonu kvietė policiją (b. l. 64–67).

5.4. Apžiūros protokolo duomenimis, ekspertas Janušas (Januš) Rybalko padarė išvadą, kad N. A. nustatytas viršugalvio sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir 5 cm skersmens minkštųjų audinių patinimu. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėmis nurodomu metu, vienu trauminiu poveikiu, kietu buku daiktu. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 56).

5.5. Specialisto paaiškinimo protokolo duomenimis, apklaustas teismo medicinos ekspertas Janušas Rybalko į klausimą: Ar galėjo sužalojimas būti padarytas nukentėjusios N. A. nurodytomis aplinkybėmis, tai yra suduodant smūgį(-ius) rankos kumščiu į viršugalvį?; atsakė, kad nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas nukentėjusios nurodytomis aplinkybėmis, t. y. suduodant smūgius kumščiu į viršugalvį. Sužalojimas pagal savo lokalizacija nėra būdingas griuvimui (b. l. 59–61).

5.6. BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2022 m. kovo 9 d. 21.16 val. N. A. BPC pranešė, kad jos yra vyras neblaivus, agresyvus, puola muštis. Vaikų nėra. GMP nereikia. Laukia (b. l. 6–11).

5.7. Tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo duomenimis, smurtą patyręs asmuo – N. A., paaiškino, kad jos sutuoktinis S. A., būdamas namuose, pradėjo su ja konfliktuoti. Konflikto metu N. A. norėjo išeiti į lauką. Jai išėjus į koridorių, S. A. sugriebė ją už megztinio ir traukė ją atgal į namą bei kelis kartus ranka (kuria ranka, pranešėja nenurodė) trenkė jai į galvos sritį, dėl ko N. A. patyrė fizinį skausmą ir pasišalino į lauką skambinti į BPC. Moteris skundėsi galvos skausmais, dėl to į įvykio vietą buvo iškviesta GMP (b. l. 17–20).

5.8. 2022 m. kovo 10 d. gautas N. A. pareiškimas, kad 2022 m. kovo 9 d. apie 21.16 val. adresu – (duomenys neskelbtini)., jos sutuoktinis S. A. bendruose namuose, artimoje aplinkoje, būdamas neblaivus, smurtavo jos atžvilgiu, t. y. du kartus sudavė jai kumščiu į galvos sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą ir kūno sužalojimus. Dėl patirtų sužalojimų buvo pristatyta į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kur jai buvo diagnozuota galvos plaukuotosios dalies paviršinis sužalojimas, sumušimas. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 23–25).

5.9. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrimas vieno aukšto dviejų kambarių namas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). Bendra tvarka patalpose nepažeista. Vaizdo stebėjimo kamerų patalpų viduje bei namo išorėje nėra. Daugiau objektų, reikšmingų tyrimui, neaptikta (b. l. 26–33).

5.10. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – „Body“ įrašas pavadinimu „2022_0309_213819_001.MP4“, jo pavadinimas sudarytas pagal įvykio datą, t. y. 2022 m. kovo 9 d. bei įrašo pradžios laiką – nuo 21.38 val. Paleidus įrašą, matoma moteris, nustatyta, kad tai yra nukentėjusioji N. A., kuri bendrauja su atvykusiais policijos pareigūnais. Moteris paaiškina, kad parvykusi iš kirpyklos į namus, namuose rado neblaivų savo vyrą. Jis pradėjo triukšmauti, „kelti rankas“. Pareigūnų paprašius patikslinti, ką reiškia „kelti rankas“, ji nurodo, kad vyras labai stipriai kumščiu trenkė per galvą. Taip pat ji nurodo, kad vyksta skyrybų procesas. Dėl to, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas, ji turi vyrui pretenzijų. Pareigūnui paklausus, ar jai sudavė vieną kartą, nukentėjusioji atsako: „ne“, tačiau nedetalizuoja, kiek kartų jai sudavė. Greitosios pagalbos ji atsisako, tačiau pareigūnai iškviečia greitąją medicinos pagalbą. Tuomet pareigūnas užeina į namus, kur virtuvėje sėdi ikiteisminiame tyrime nustatytas S. A., jis pareigūnams paaiškina, kad nesmurtavo savo žmonos atžvilgiu, taip teigia viso pokalbio metu (b. l. 68–70).

5.11. Kitų objektų apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – kvietimo garso įrašas pavadinimu „BPC skambučio įrašas (ID (duomenys neskelbtini), skambučio pradžia 2022-03-09 21 16 56)“. Garso įrašo rinkmenos pavadinimas sudarytas pagal įvykio datą, t. y. 2022 m. kovo 9 d., bei įrašo pradžios laiką – nuo 16.56 val. Garso įraše girdimas Bendrojo pagalbos centro darbuotojos (toliau – BPC darbuotoja) ir pranešėjos (toliau – pranešėja) pokalbis: BPC darbuotoja: „vienas, vienas, du“; pranešėja: „laba diena, noriu iškviesti policiją“; BPC darbuotoja: „sakykit, koks miestas“; pranešėja: „(duomenys neskelbtini), ne butas, o nuosavas namas“; BPC darbuotoja: „kas ten atsitiko?“; pranešėja: „nu nieko, grįžau po kirpyklos, vyras prisigėręs pradėjo triukšmauti, pradėjo kelti rankas, ta prasme taip kad stipriai, bet vis tiek“; BPC darbuotoja: „nepilnamečių vaikų yra namuose?“; pranešėja: „ne, nėra“; BPC darbuotoja: „greitosios reikia kam nors?“; pranešėja: „ne, nereikia“; <...> BPC darbuotoja „jūsų vardas pavardė“; pranešėja: „N. A.“; BPC darbuotoja: „gerai, laukit policijos“ <...> (b. l. 71–73).

5.12. 2022 m. kovo 9 d. 22.40 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ S. A. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas (b. l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

6. Remiantis BK 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

7. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

8. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad S. A. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – tyčia kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajai N. A. į viršugalvį ir tokiu būdu padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą (viršugalvio sumušimą). Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. S. A. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiosios N. A. parodymai, duoti teisme bei ikiteisminio tyrimo metu, liudytojo E. K. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, medicininiuose dokumentuose, tarnybiniuose pranešimuose, ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu (protokoluose) užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama S. A. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas S. A. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

9. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

10. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

11. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į laisvės atėmimo bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.

12. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

13. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, nukentėjusioji ir prokurorė prašė kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (BK 38 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad BK 38 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog vadovaujantis BK 38 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

14. Bylos duomenimis, Trakų rajono policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas S. A. atžvilgiu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymo (2018 m. kovo 24 d.). Vilniaus apygardos prokuratūros 2018 m. birželio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. A. atžvilgiu buvo nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju. Minėtas nutarimas buvo patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjos sprendimu. Kadangi nuo minėto susitaikymo kitame ikiteisminiame tyrime dienos iki naujos nusikalstamos veikos, kuri, pagal nustatytas faktines aplinkybes, buvo padaryta 2022 m. kovo 9 d., yra praėję mažiau nei ketveri metai, atleisti S. A. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu nėra teisinio pagrindo – toks sprendimas akivaizdžiai prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, t. y. BK 38 straipsnio 2 daliai.

15. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.

16. S. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). S. A. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

17. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį – kaltinamasis padarė nesunkų smurtinį nusikaltimą; kaltės formą bei pasekmes – nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, dėl ko nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad S. A. dirba, per vienerių metų laikotarpį nėra baustas administracine tvarka, neteistas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nukentėjusiosios atsiprašė, jis susitaikė su nukentėjusiąja, nukentėjusioji jam dėl padarytos nusikalstamos veikos atleido.

18. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laivės apribojimą, jos dydį nustatant trumpesnį, nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis, terminui – 9 mėnesiams. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas ir BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punkte numatytas draudimas.

19. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.

20. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo išbūtas laikinajame sulaikyme – nuo 2022 m. kovo 9 d. 22.10 val. iki 2022 m. kovo 10 d. 14.10 val., vieną laikinajame sulaikyme kaltinamojo išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

21. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

22. Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Be kitų, viena iš baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama asmeniui, yra dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą (BK 72² straipsnis). Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose gali būti skiriami kartu su bausme.

23. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nario – sutuoktinės, atžvilgiu, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per penkis mėnesius (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

Dėl civilinio ieškinio

24. Šioje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 107,94 Eur išlaidų priteisimo iš kaltinamojo (už N. A. gydymą). Teisme gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio atsisakymas, kadangi kaltinamasis visiškai atlygino civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą.

25. Kaltinamajam visiškai įvykdžius civilinio ieškinio reikalavimus – sumokėjus civiliniam ieškovui visą prašomą priteisti iš jo sumą, procesas dėl šio ieškinio nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. paskirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu tęsti darbą, o jo netekus, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; uždraudžiant jam bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

S. A. į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme – nuo 2022 m. kovo 9 d. 22.10 val. iki 2022 m. kovo 10 d. 14.10 val., vieną laikinajame sulaikyme S. A. išbūtą dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimis, 72² straipsniu, skirti S. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose – ją įvykdant per 5 (penkis) mėnesius (terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos).

S. A. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.