Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Gruodienės ir Jurgitos Kolyčienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. R. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžio, kuriuo R. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, remiantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. R. atsakomybėn, nustatant 1 metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla jam nutraukta.

R. R. skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugsėjo 1 d.; vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta valstybės naudai išieškoti konfiskuotino turto – automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 960 Eur.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. R. R. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad jis 2023 m. rugpjūčio 24 d., apie 12.45 val., Vilniuje, Architektų g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį AUDI A4 AVANT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilių etilo alkoholio koncentracija.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

7. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, R. R. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, taip pat sprendimo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams. Apeliaciniu skundu nesutinkama tik su kita R. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemone – konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkančios pinigų sumos – 10 960 Eur išieškojimu, prašant visai jos neskirti arba išieškoti ne didesnę nei 10 proc. konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą. Todėl teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tik šiuo aspektu.

8. Nagrinėjamu atveju R. R. už jo padarytą nusikalstamą veiką nėra nuteistas, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir turto konfiskavimas, gali būti skiriamos ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais (BK 67 straipsnio 2 dalis) pilnamečiam asmeniui. BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136-699/2018, 2K-81-676/2019 ir kt.). Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę. To neginčija ir apeliantas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111-222/2019).

9. Remiantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad turto, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Kita vertus, tokiu atveju labai aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo proporcingumą, įvertinant visas byloje esančias šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgiant tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, tiek ir į kitas reikšmingas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-195-788/2019, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020). Tačiau pažymėtina, kad konfiskuojamo turto vertės dalies klausimas yra labiau išimtis nei taisyklė ir ji turi būti taikoma aiškiai motyvuojant tokio teismo sprendimo priežastis. Formalus ir deklaratyvus įprastinių gyvenimiškų situacijų vertinimas kaip leidžiančių taikyti šią išimtį negali būti pripažįstamas pakankama motyvacija.

10. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kadangi minėtas automobilis priklauso ne R. R., o trečiajam asmeniui – jo motinai M. R., kuri apie daromą nusikalstamą veiką nežinojo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, tai yra iš R. R. išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Tokiu atveju, kaip minėta, aktualu apsvarstyti konfiskuotinos priemonės vertės išieškojimo būtinumą ir proporcingumą.

11. Pirmiausia, atsižvelgtina į R. R. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. R. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas jo motinai priklausantį automobilį, vairavo pakankamai stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, jam nustatytas neblaivumas žymiai viršija 1,51 promilių ribą, kuriai esant asmuo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už vairavimą esant neblaiviam (pats R. R. nurodė net neprisimenantis, kaip vairavo, o iš byloje esančių alkotesterio kvitų bei neblaivumo nustatymo akto (b. l. 26–28) matyti, kad patikrinus pirmą kartą jam buvo nustatytas 2,44 promilių girtumas, o antrą kartą – 2,55 promilių girtumas, tai yra jo girtumo laipsnis netgi didėjo). Automobilį R. R. vairavo mieste, dienos metu, kaip matyti iš Kitų objektų apžiūros protokolo (b. l. 13–14), kuriame užfiksuota pranešėjo skambučio Bendrajam pagalbos centrui dėl galimai neblaivaus vairuotojo garso įrašo apžiūra, jis važiavo gana ilgą atstumą judriomis Vilniaus gatvėmis, kai eismas yra pakankamai intensyvus, „mėtėsi“ kelyje, sudarydamas avarines situacijas, tai yra tiesiogiai kėlė grėsmę įstatymais ginamoms vertybėms, tokioms kaip žmogaus turtas, sveikata ir net gyvybė. Sunkių padarinių šiuo atveju buvo išvengta tik atsitiktinai, tai yra išimtinai pašalinio asmens, pranešusio apie galimai neblaivaus asmens vairavimą, dėka. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo (išieškant konfiskuotino turto vertę) taikymas R. R. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad R. R., kaip atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmuo, nepatyrė griežtesnių suvaržymų, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu (jam nebuvo paskirta bausmė ir jis neturės teistumo, nebuvo skirtas užstatas, jam skirtos kitos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas artimas minimaliam). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo.

12. Apeliaciniame skunde, teigdamas, kad R. R. automobilio vertės konfiskavimas neturėtų būti taikomas, gynėjas akcentuoja, jog teismų praktikoje gausu atvejų, kai pirmą kartą nusikaltimą padariusiam asmeniui, kuris nėra buvęs teistas ar patrauktas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn už automobilio vairavimą esant neblaiviam, atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, ar net priimant apkaltinamąjį nuosprendį, turto konfiskavimas arba turto vertės konfiskavimas netaikomas. Taip pat pažymima, kad konfiskavimo netaikymas aprobuotas LAT 2021 m. balandžio 20 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021 ir šioje nutartyje nurodytos konfiskavimo netaikymo aplinkybės yra atitinka šios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka, kad teismų praktikoje yra tokių atvejų, kuomet turto konfiskavimas arba turto vertės konfiskavimas, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, šiam padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, buvo netaikytas, tačiau pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas, esant asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, priklauso teismo diskrecijai ir kiekvienu konkrečiu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, atsižvelgus į konkrečios bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija pastebi, kad nors apeliaciniame skunde nurodytoje LAT byloje (LAT 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021) buvo sprendžiamas turto konfiskavimo taikymo / netaikymo atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagal laidavimą klausimas, tačiau nurodomos bylos aplinkybės nėra tapačios šioje byloje nagrinėjamoms aplinkybėms, todėl nėra jokio pagrindo šia nutartimi vadovautis.

13. Kaip minėta, R. R. vairuotas automobilis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, todėl jis, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, pagrįstai nebuvo konfiskuotas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. R. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Iš byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos (b. l. 20) matyti, kad automobilio „Audi A4 1.8 TFSI S line Sportpaket M6“, kategorija M1-AB, kėbulo tipas – sedanas, variklio darbinis tūris – 1 798 cm³, variklio galia – 125 KW (170 AG), pagamintos 2012–2015 m. laikotarpiu (pasirinkti 2013 metai), vidutinė rinkos vertė Lietuvoje 2023 m. rugpjūčio mėnesį su PVM buvo 10 960 Eur. Aptariamu atveju pirmosios instancijos teismas, svarstydamas klausimą dėl automobilio AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančios pinigų sumos (visos ar jos dalies) išieškojimo, atsižvelgė į byloje pateiktus duomenis apie automobilio vertę bei į tai, kad R. R. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, įvertindamas jau anksčiau minėtas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Įvertinęs ir tai, kad R. R. gyvena motinai priklausančiame bute, dirba, jo gaunamas atlyginimas yra artimas vidutiniam šalies atlyginimui, jokių finansinių įsipareigojimų ir išlaikytinių neturi, apylinkės teismas konstatavo, jog šiuo atveju visos konfiskuotino automobilio vertę atitinkančios sumos išieškojimas nebus neproporcinga ir neteisinga baudžiamojo poveikio priemonė, varžys asmens teises labiau nei to reikia taikomos priemonės tikslams pasiekti. Taigi pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju yra proporcinga ir tikslinga konfiskuoti visą transporto priemonės vertę, tai yra 10 960 Eur.

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas skirti R. R. minėtą baudžiamojo poveikio priemonę yra pagrįstas ir individualizuotas. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde gynėjo akcentuojamos teigiamai R. R. charakterizuojančios aplinkybės (nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuoširdžiai gailisi, yra dirbantis, savarankiškai kreipėsi dėl gydymosi nuo priklausomybės ir kt.) jau buvo įvertintos apylinkės teismo svarstant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą. Vien tai, kad įvertinęs visas šias aplinkybes apylinkės teismas padarė išvadą, jog R. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nėra pakankamas pagrindas jo atžvilgiu netaikyti BK 72 straipsnyje reglamentuoto konfiskavimo instituto. Apeliaciniame skunde deklaruojama R. R. materialinė padėtis – gauna mažesnį nei vidutinį Lietuvoje darbo užmokestį bei neturi savo nekilnojamojo turto, taip pat nelaikytina išimtinio pobūdžio aplinkybe, kuri užkirstų kelią išieškoti pirmosios instancijos teismo nustatytą konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, juo labiau, kad jo finansinė padėtis nėra sunki. Akivaizdu, kad bet kurios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes, tačiau jos yra dėsningas kaltininko nusikalstamų veikų rezultatas, priešingu atveju gali susiformuoti nebaudžiamumo arba per švelnaus nubaudimo praktika už visuotinai pavojingas veikas. Juolab, R. R. nagrinėjamu atveju buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam neskiriama jokia bausmė, dėl ko jis neįgis teistumo bei nepatirs kitų neigiamų padarinių, kuriuos sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Pabrėžtina ir tai, kad nors skundžiamu nuosprendžiu iš R. R. išieškotina visa transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma – 10 960 Eur, ji nėra laikytina pernelyg didelė ir neproporcinga padaryto teisės pažeidimo kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma šiuo atveju yra teisinga ir proporcinga, atitinkanti valstybės ir visuomenės interesus užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikalstamų veikų darymui, todėl nėra jokio pagrindo ją mažinti.

15. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo poveikio priemonė – visos automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas – R. R. paskirta pagrįstai, įvertinus visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes. Todėl keisti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, R. R. gynėjo advokato Edmundo Luotės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nuosprendžio atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.