Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovui S. R. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Formaliai įvertinus prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-13754-1079/2019 ir šioje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus – 2018 m. balandžio 6 d. paprastąjį vekselį 2999 Eur sumai, 2018 m. balandžio 6 d. paprastąjį vekselį 2000 Eur sumai, 2018 m. gegužės 21 d. paprastąjį vekselį 2000 Eur sumai, 2019 m. spalio 17 d. antstolio Tomo Ubarto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir jo priedą, 2018 m. balandžio 6 d. R. L. sąskaitos išrašą, Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. L2-13754-1079/2019, pinigų priėmimo kvitus, nustatyta, kad atsakovas S. R. 2018 m. balandžio 6 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 2999,00 Eur sumai, 2018 m. balandžio 6 d. pasirašė dar vieną paprastą neprotestuotiną vekselį 2000,00 Eur sumai, o 2018 m. gegužės 21 d. pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį 2000,00 Eur sumai ieškovo R. L. naudai, pagal kuriuos besąlygiškai įsipareigojo ieškovui sumokėti 6999,00 Eur, nenurodydamas mokėjimo termino. Remiantis šiais vekseliais ieškovas paskolino atsakovui minėtą pinigų sumą, kurios dalis – 3000 Eur 2018 m. balandžio 6 d. buvo pervesta į atsakovo banko sąskaitą, kita dalis – sumokėta grynaisiais pinigais.

Atsakovo ieškovui išduotuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose vekselio apmokėjimo terminas nebuvo nustatytas. Tokiu atveju taikytina Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 78 straipsnio 2 dalies nuostata, kad paprastasis vekselis, kuriame mokėjimo terminas nenurodytas, laikomas mokėtinu jį pateikus. ĮPVĮ 36 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti apmokėtas vekselį pateikus mokėtojui. Toks vekselis turi būti pateiktas apmokėti per vienerius metus nuo jo išrašymo dienos. Vekselio turėtojas netenka teisės pareikšti reikalavimų jo davėjui, indosantams ir kitiems įsipareigojusiems asmenims, išskyrus akceptavusįjį, kai pasibaigia nustatyti terminai pateikti vekselį, mokėtiną jį pateikus (ĮPVĮ 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovas į atsakovą kreipėsi praėjus vieneriems metams po vekselių išrašymo, ragino atsakovą sumokėti skolą, tačiau atsakovas prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė, skolos negrąžino iki šiol. Laikytina, kad ieškovas praleido įstatymo nustatytą paprastojo neprotestuotino vekselio pateikimo apmokėti terminą ir neteko galimybės pasinaudoti teise ĮPVĮ nustatyta tvarka išieškoti vekseliuose nurodytas sumas kreipdamasis į notarą dėl vykdomųjų įrašų atlikimo.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal įstatyme įtvirtintą reglamentavimą vekselis patvirtina besąlygišką mokėjimo pareigą ir iš šios pareigos atsiradusią reikalavimo teisę. Kasacinio teismo išaiškinta, kad tais atvejais, kai ĮPVĮ reikalavimus atitinkantis vekselis įstatyme nustatytais terminais nepateiktas apmokėti ir dėl jo nėra išduoto notaro vykdomojo įrašo, nereiškia, jog atsiradusi prievolė pagal tokį vekselį savaime pasibaigė ar jis netenka teisinės galios, nes tokių teisinių pasekmių nenustatyta ĮPVĮ. Tokiais atvejais vekselio turėtojas praranda teisę reikalavimui, atsiradusiam pagal vekselį, patenkinti kreiptis ne ginčo tvarka į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, bet jam išlieka teisė kreiptis dėl skolos priteisimo teismine tvarka. Neapmokėtas vekselis patvirtina mokėjimo prievolę, kol ji nepasibaigia arba kol vekselis nepripažįstamas negaliojančiu įstatymų nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-701/2016). Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą (CPK 178 straipsnis). Praleidus įstatymo nustatytą paprastojo vekselio pateikimo apmokėti terminą ir netekus galimybės pasinaudoti teise reikalauti vekselį apmokėti ĮPVĮ nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-716/2013, Nr. 3K-3-43-916/2017, Nr. e3K-7-100-469/2019).

Nagrinėjamu atveju ieškovas – vekselių turėtojas per įstatymo nustatytą terminą nepateikė šių vekselių atsakovui apmokėti ir nesikreipė nustatyta tvarka dėl jo, kaip vekselio turėtojo, reikalavimų patenkinimo, todėl vekseliai vertinamai kaip rašytiniai įrodymai, patvirtinantys tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusius prievolinius paskolos santykius – vekseliai tapo paprastais skolos rašteliais, kuriais, kaip rašytiniais įrodymais, įtvirtinama atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu R. L..

Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais besąlygiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui 6999,00 Eur sumą, tačiau prievolės neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir iš atsakovo jam priteisti 6999,00 Eur skolą.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 174,96 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, už 6 mėnesius vėluojant grąžinti skolą. Pagal CK 6.261 straipsnį, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Laiku negrąžinus paskolintų pinigų, ieškovas patiria nuostolių, nes pats negali naudotis pinigais. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ieškovui iš atsakovo priteistinos jo prašomos 174,96 Eur palūkanos.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškinį, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 215 Eur žyminis mokestis ir 600,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 815 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142, 259–270, 285–286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

prijungti civilinę bylą Nr. L2-13754-1079/2019.

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo S. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui R. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

– 6999,00 Eur (šešis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt devynis eurus 00 ct) skolos;

– 174,96 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus 96 ct) palūkanų;

– 5 procentus metinių palūkanų už priteistą 7173,96 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 815,00 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiems teismo rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.