Kauno apylinkės teismo nuosprendis, 1-178-1132/2024

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-04-22
Bylos Nr.: 1-178-1132/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-46530-2022-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Tamošaitienė
Kaltinamasis: L. A.
Nukentėjusysis: E. Š., V. J.
Advokatai: Donatas Dužinas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-178-1132/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46530-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.10.2; 1.2.26.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. balandžio 22 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,sekretoriaujant Kristinai Matjošaitienei, Vidai Dambrauskienei,dalyvaujant prokurorui V. K.,kaltinamajam L. A., jo gynėjai advokatei Daivai Jurevičienei,nukentėjusiajam E. Š., jos atstovui advokatui Donatui Dužinui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, mokosi (duomenys neskelbtini), pirmame kurse, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį ir paskirta 20 MGL (753,20 Eur) bauda. Bauda išieškota 2022 m. spalio 24 d.;

2) Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą. Paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės: turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas, įpareigojant per 5 mėn. atlyginti 250 eurų turtinę žalą nukentėjusiajai V. J. ir elgesio apribojimas 1 metams įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 21 val. iki 6 val. bei mokytis arba dirbti;

3) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2018 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 10 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, per visą bausmės vykdymo laikotarpį tęsti darbą arba mokslą, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Bausmė atlikta;

4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 66 straipsniu, paskirta 66 MGL (3 300 Eur) bauda. Bauda nesumokėta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

L. A. 2022 m. gruodžio 11 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje tarpusavio žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis įžūliai, tyčia, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis L. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su nukentėjusiuoju nuolat vyksta konfliktai dėl automobilių statymo. Tą dieną, apie pietus, jis (L. A.) atvažiavo su draugu į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje ir jie nerado vietos pasistatyti. Nukentėjusiojo kieme buvo pilna automobilių ir už nukentėjusiojo kiemo vartų buvo dar vienas automobilis, kuris nebandė išvažiuoti. Jis (L. A.) negalėjo privažiuoti arčiau savo namų, todėl nebuvo kitos išeities kaip užstatyti pastatytą automobilį. Kadangi problemos su automobilių statymu kyla ne pirmą kartą, gali būti, kad jis (L. A.) tuo momentu buvo šiek tiek pasikarščiavęs. Jis kartu su savo draugu išlipo iš automobilio ir riktelėjo, paskui nuėjo prie nukentėjusiojo kiemo vartų viską išsiaiškinti, nes tuo metu nukentėjusysis darbavosi kieme. Draugas liko stovėti prie automobilio, bet paskui buvo nuėjęs ir prie kitų automobilių. Tada jis (L. A.) su nukentėjusiuoju tarpusavyje apsižodžiavo. Ką jis pasakė nukentėjusiajam, tiksliai neprisimena. Konfliktuojant su nukentėjusiuoju, šalia stovėjo nukentėjusiojo draugas ir galimai du jo vaikai. Po kiek laiko jis (L. A.) bandė patraukti automobilį, nes kažkas norėjo išvažiuoti, o nukentėjusysis ėjo iš paskos. Jam (L. A.) įsėdus į automobilį, jis bandė užsidaryti duris, o nukentėjusysis paėmė už automobilio durelių, nes kažką pasakojo, tačiau ką, neprisimena. Jie kalbėjosi toliau ir jokių trenkimų ar kitokio smurto nebuvo. Tada, po žodinio konflikto, nukentėjusysis grasino iškviesti policiją, o jis (L. A.) pasakė „gerai, kviesk“. Išgirdusios lauke triukšmą, atėjo mama ir jo (L. A.) draugė. Konfliktas truko apie 10 minučių, niekas iš kaimynų dėl šio konflikto nesureagavo ir viskas baigėsi tuo, kad nukentėjusysis iškvietė policiją ir nuėjo iki savo namų. Jis (L. A.) girdėjo kaip nukentėjusysis kalba telefonu su policija, nes tuo metu jie abu stovėjo prie jo (L. A.) automobilio. Tada jis pats nuėjo namo laukti policijos pareigūnų. Atvažiavus policijos pareigūnams, pradėjo aiškintis situaciją. Po to, kai jis (E. Š.) buvo su pareigūnais, jiems pasakė, kad jis (L. A.) jį (E. Š.) sumušė, todėl buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Jokių mušimo žymių nebuvo ir tai patvirtina patys medikai. Iš pradžių atvažiavo vienas policijos ekipažas, tada jis (L. A.) išgėrė alkoholio ir paskui atvažiavo kitas policijos ekipažas ir liepė jam pūsti. Visa tai užsitęsė iki poros valandų (2 t., b. l. 69–71).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis E. Š. parodė, kad jo namuose buvo vykdomi darbai, todėl buvo atvažiavę draugai padėti. Atvažiavo sūnaus draugas M. Š., pastatė gatvėje automobilį ir užėjo į namus paduoti raktų. Automobilis buvo pastatytas gatvėje, prie namo vartų, ir niekam netrukdė pravažiuoti. Tuo metu atvažiavo kaltinamasis su savo draugu ir užstatė M. Š. automobilį. M. Š., negalėdamas išvažiuoti, papasakojo jam (E. Š.) susidariusią situaciją. Jis išėjo į kiemą ir paklausė kas vyksta. Kieme buvo kaltinamasis ir kaltinamojo draugas. Kadangi kaltinamasis elgėsi nemandagiai, ieškojo konflikto, jis (E. Š.), norėdamas viską nufilmuoti, išsitraukė telefoną, tačiau kaltinamojo draugas atėmė iš jo telefoną ir šaipėsi. Jis (E. Š.) pasakė, kad taip elgtis nemandagu ir telefonas kainuoja, todėl teks už jį atsakyti. Tuomet kaltinamojo draugas telefoną padėjo ant M. Š. automobilio. Kaltinamasis taip pat reiškė pretenzijas, kad jis (E. Š.) sugadins kelią, nors jis tą kelią nuvalė kartu su kaltinamojo mama. Kaltinamasis jį (E. Š.) vadino necenzūriniais žodžiais, pamena, kad vadino „delavaru“, kitų žodžių neprisimena, sakė, kad jis (E. Š.) trukdo gyventi, kad jam nebus leista privažiuoti su mašina ir vykdyti statybų. Kaltinamojo draugas taip pat buvo priėjęs prie sūnaus draugo M. Š. ir prie jo kabinėjosi. Tada jis (E. Š.) pasiūlė kaltinamajam nueiti į šoną, pasikalbėti, surasti kompromisą, kad galėtų gyventi draugiškai. Jis (E. Š.) dar buvo pasikvietęs savo draugą L. Z., kuris stebėjo situaciją. Jiems (E. Š. ir L. A.) nuėjus prie kaltinamojo automobilio, jis (E. Š.) kažkuriuo momentu nusisuko, o kaltinamasis pasinaudojo situacija ir ranka trenkė jam į dešinę veido pusę. Ar kaltinamasis trenkė kumščiu ar delnu, pasakyti negali, nes tuo metu buvo nusisukęs. M. Š. tuo metu sėdėjo savo automobilyje ir viską stebėjo per automobilio veidrodėlį, o L. Z. lauke, šalia automobilių. Po smūgio, L. Z. iškvietė policiją. Taip pat viską matė šiek tiek aukščiau kalno gyvenantis kaimynas, kuris buvo savo kieme, prie vartų. Kai kaltinamasis sužinojo, kad kviečiama policija, jis garsiai pagrasino išžudyti jo (E. Š.) šeimą, kad su tėvo pagalba jo šeimai bus galas, tada trenkė durimis ir nuėjo namo. Po konflikto jis (E. Š.) nuėjo į namus atsigerti vandens, pajuto, kad gali prarasti sąmonę, prasidėjo drebulys, todėl nusprendė kviesti greitąją pagalbą. Tuo metu jau buvo atvažiavusi policija ir jie iškvietė medikus, kurie jį išsivežė į gydymo įstaigą. Jis (E. Š.) patyrė didžiulę moralinę žalą, šeima labai bijo, nes grasinimai buvo akivaizdūs ir dabar namuose nesilanko ir gyvena kitur. Dėl šio įvykio šešias savaites gydėsi psichologinius sutrikimus ir jaučia, kad šiai dienai dar turi potrauminį stresą, bet medikai to dar nėra nustatę ir daugiau nesigydė. Iškart po įvykio geriau prisiminė įvykio aplinkybes ir ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, pagarsino nukentėjusiojo E. Š. parodymus, užfiksuotus pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kur nukentėjusysis E. Š. parodė, kad 2022 m. gruodžio 11 d. apie 11.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kai prie minėto namo atvažiavo sūnaus draugas M., tikslesnių duomenų nežino, kuris turėjo paduoti automobilio „Opel“ raktus. Netrukus atvažiavo kaimynas L., gyvenantis name, adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų nežino, ir užstatė kitus automobilius. Eidamas link sūnaus draugo pasiimt automobilio raktus, tuo metu link jo (E. Š.) ėjo kaimynas L. ir jo draugas, kuris kartu atvažiavo automobiliu, bet jo nepažįsta, anketinių duomenų nežino. Pastarieji vyrai buvo nusiteikę agresyviai, konfliktiškai. Tarp jo (E. Š.) ir jų kilo žodinis konfliktas dėl statomų automobilių. Konflikto metu grasino susidoroti su šeima, sudeginti namus, įžeidinėjo: „delevaras“, „šiknius“, vartojo įvairius necenzūrinius žodžius. Kaimynas L. atsisėdo į automobilį, kuriuo atvyko, ir norėjo išvažiuoti, tačiau jis (E. Š.) priėjo prie automobilio ir pasiūlė susitarti dėl automobilių statymo. Tačiau kaimynas L. išlipo iš automobilio, nieko nesakęs, vieną kartą, kaire ranka trenkė į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Įvykio vietoje buvo jo draugas L. Z., kuris pamatė, jog kaimynas L. jam trenkė, paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Kaimynas L. pamatęs, jog L. Z. skambina į bendrąjį pagalbos centrą, pagrasino ir nuėjo į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje liko L. draugas ir į įvykio vietą atėjo L. mama E., anketinių duomenų nežino, bei L. draugė, anketinių duomenų nežino. Pastarieji asmenys šaukė, jog jis (E. Š.) sugadins kelio dangą, nes pabarstė druska. Tačiau fizinių veiksmų iki atvykstant policijos pareigūnams nebuvo. Su kaimynu L. konfliktai vyksta ne pirmą kartą, visą laiką būna agresyvus jo atžvilgiu. Po minėto įvykio kreipėsi į medicinos įstaigą, sužalojimų nenustatė. Daugiau aplinkybių turinčių reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui neturi (1 t., b. l. 6–9).

Teismui pagarsinus nukentėjusiojo E. Š. parodymus, nukentėjusysis E. Š. patvirtino pagarsintų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad kaltinamasis užstatė M. Š. automobilį. M. Š. atnešė raktus ir pasakė, kad negali išvažiuoti. Jis (E. Š.) žodinio konflikto nesukėlė, tiesiog išėjo į lauką ginti sūnaus draugą ir pasakė, kad kaltinamasis patrauktų automobilį, o kaltinamasis agresyviai užsipuolė. Ar sūnaus draugas prašė kaltinamojo patraukti automobilį, pasakyti negali, nes nežino. Tuomet L. A. nuėjo į savo automobilį, automobilio nebandė patraukti, o jis (E. Š.) priėjo prie L. A. automobilio pasakyti, kad jis patrauktų automobilį. L. A. išlipo, atrodė šiek tiek nusiraminęs, nes vietomis jo klausėsi, tylėjo ir necenzūrinių žodžių nevartojo. Jis (E. Š.) stovėjo šonu, o kaltinamasis buvo šone iš dešinės pusės. Jis (E. Š.) pasisuko į kairę ir pajuto smūgį. Po smūgio kluptelėjo ir suprato, kad su jaunuoliu nesimuš. Po smūgio pajuto skausmą, vėliau pasidarė silpna ir atsirado drebulys. Medikai nustatė padidėjusį spaudimą. Jam buvo padaryta moralinė žala, po įvykio juto didžiulį stresą, liko baimė dėl šeimos, nepasitikėjimas, jautėsi išniekintas ir pažemintas. Gydėsi (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje, nes turėjo siuntimą ir ten buvo specialistas. Nežino ar buvo pateiktos visos ambulatorinės kortelės nustatant sužalojimo laipsnį (2 t., b. l. 14–15).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas L. Z. parodė, kad tą dieną jis buvo pas E. Š. padėti su kraustymosi darbais, atvažiavo automobiliu, kurį pastatė prie vartų. Po kiek laiko atvažiavo nukentėjusiojo sūnaus draugas. Nukentėjusysis išėjo į lauką, o jis (L. Z.) pasiliko namuose. Išgirdęs riksmus, pats išėjo į lauką ir pamatė, kad už jo automobilio pastatyti dar du automobiliai ir buvo du agresyviai nusiteikę jaunuoliai. Jaunuoliai priekaištavo, kad yra užstatoma jų erdvė ir sugadintas kelias dėl pribarstytos druskos. Kaltinamasis kartu su savo draugu nukentėjusiajam grasino, garsiai sakė „asile, dielavare, ką čia sau leidi, mes tave sutvarkysim“, prieidavo arčiau, lindo į nukentėjusiojo asmeninę erdvę. Nukentėjusysis elgėsi ramiai, tikėtina bandė konfliktą malšinti, bandė bendrauti gražiai, necenzūrinių žodžių nevartojo. Tuo metu M. Š. sėdėjo automobilyje, nukentėjusysis ir kaltinamasis buvo tarp automobilių, o kaltinamojo draugas stovėjo šalia kaltinamojo. Jis (L. Z.) buvo vienu žingsniu nutolęs nuo konfliktuojančių asmenų. Po žodinio konflikto, praėjus kuriam laikui, kaltinamasis beveik apsiramino ir galimai norėjo patraukti automobilį arba ruošėsi išvažiuoti, todėl ėjo link savo automobilio vairuotojo pusės. Nukentėjusysis tuo pačiu metu ėjo patraukti sūnaus automobilį, kuris buvo šiek tiek toliau už kaltinamojo automobilio ir jie toliau kažką aiškinosi. Nuo to momento, visas veiksmas persikėlė prie kaltinamojo automobilio. Kodėl nukentėjusysis tuo metu buvo prie kaltinamojo automobilio, negali pasakyti. Ar kaltinamasis buvo įsėdęs į automobilį, neprisimena. Prisimena tik tai, kad tuo metu, kai kaltinamasis buvo tarp atidarytų automobilio durų ir sėdynės, jis dešine ranka trenkė E. Š. į veido sritį. Automobiliai buvo sustatyti vienas paskui kitą, išvažiuoti netrukdė ir visas veiksmas vyko tarp M. Š. ir kaltinamojo automobilių. Nukentėjusysis ėjo link sūnaus automobilio, o kaltinamasis link savo automobilio ir tada įvyko smūgis, tačiau, kada tiksliai įvyko smūgis ir kur tuo metu stovėjo nukentėjusysis, neprisimena. Kitas kaimynas, viską stebėjęs nuo kalno viršaus, sakė kviesti policiją. Iškvietus policiją, kaltinamasis nuėjo namo. Tada iš gretimo namo atėjo kaltinamojo mama ir mergina, ir nukentėjusysis toliau kalbėjosi su jomis, pasakė, kad viską galima išspręsti. Po įvykio nukentėjusysis buvo išsigandęs, jam buvo šokas ir jie abu buvo apklausti policijos pareigūnų. Apklausos metu nukentėjusysis pasijuto blogai ir jam buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Dėl šio įvykio jis (L. Z.) pasijuto blogai, tokios nereikalingos agresijos neteko patirti, buvo nemaloni situacija. Įvykis vyko gatvėje, kuria privažiuojama pas nukentėjusįjį ir ten gali atvažiuoti bet kas (2 t., b. l. 33–35).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. Š. parodė, kad jis važiavo pas E. Š. paduoti automobilio raktus. Važiuodamas link nukentėjusiojo namo, pastebėjo paskui jį važiuojantį automobilį „Opel“. Jam sustojus, po dešine stovėjo „Šaranas“, o tuo pačiu metu, už jo sustojo ir minėtas automobilis „Opel“, taip užstatydamas vienintelį išvažiavimą. Automobilio „Opel“ vairuotojas paklausė ar ilgai čia stovės ir ar vienas automobilis, stovintis prie toje vietoje esančio garažo, priklauso jam. Jis atsakė, kad automobilis jam nepriklauso ir savo automobilį tuoj patrauks ir išvažiuos. Jis (M. Š.) nuėjo į vidų paduoti E. Š. automobilio raktelius ir iš namo išėjo vienas. Tuomet iš paskos į kiemą galėjo išeiti E. Š., bet šios aplinkybės tiksliai neprisimena. Jis (M. Š.) nuėjo prie automobilio, o tuo metu, kada E. Š. ėjo aukštyn kalnu, išlipo automobilio „Opel“ vairuotojas kartu su savo draugu ir kaltinamasis pradėjo E. Š. vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „asilas“, „gaidys“. Jis (M. Š.) įsėdo į savo automobilį, užvedė variklį ir laukė, kada pasitrauks už jo esantis automobilis. Matė, kaip kaltinamasis rėkė ant E. Š., o jis bandė ramiai kalbėtis, tačiau jų pokalbio negirdėjo, nes buvo užvestas variklis. Po kiek laiko atrodė, kad kaltinamasis ėjo link savo automobilio, todėl jis (M. Š.) buvo pasiruošęs važiuoti, o E. Š. trumpam nuėjo link savo namų. Jis (M. Š.) porą kartų, įjungęs atbulinę pavarą, pamirksėjo už jo esančiam „Opel“ vairuotojui, kad nori važiuoti, tačiau automobilis nesitraukė. Iš automobilio išlipo kaltinamojo draugas, priėjęs suėmė jam (M. Š.) už kaklo ir prirėmęs prie sėdynės pasakė „kad tu čia nesisukinėtum“. E. Š. tai pamatęs, surėkė ir pasakė jį (M. Š.) paleisti. Nukentėjusiojo draugas L. Z., išgirdęs riksmą, atėjo pasižiūrėti, kas vyksta. Kurį laiką jis (M. Š.) tolimesnių įvykių nematė, nes tuo metu buvo šoko būsenoje. Po kiek laiko atsipeikėjo, užsidarė automobilio duris ir šiek tiek pravėrė langą, kad girdėtų, kas vyksta. Tuo metu jau matė, kaip E. Š. ir kaltinamasis buvo prie kaltinamojo automobilio. E. Š. buvo atsirėmęs į vairuotojo dureles, o kaltinamasis stovėjo tarp automobilio durelių ir sėdynės. Jie tarpusavyje kalbėjosi ir jis (M. Š.) tik girdėjo kaltinamojo keiksmažodžius, panašius į jau minėtus prieš tai. Tada kaltinamasis šiek tiek nukentėjusįjį stumtelėjo, o nukentėjusysis balso nekėlė, bandė nuraminti ir kažkuriuo momentu kaltinamasis užsimojo dešine ranka ir atviru delnu su užlenktais pirštais trenkė E. Š. į žandą, tik tiksliai negali pasakyti į kurią pusę, nes tai matė per savo automobilio veidrodėlį, bet galimai į dešinę. Po smūgio, E. Š. paėjo vieną žingsnį atgal, bet nenukrito, nes laikėsi už durelių. Vėl atsistojęs tiesiai, toliau kalbėjo ramiai. Visas konfliktas truko apie 5 minutes. Kaltinamasis su draugu įsėdo į automobilį, bet automobilio nepatraukė, o nukentėjusysis nuėjo link namų. Kai kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į veidą, buvo iškviesta policija, tačiau kas ją iškvietė, nežino. Tuomet atėjo dvi moterys iš gretimo namo, kurios pyko dėl parkavimo ir dėl to, kad ant kalno buvo supilta kelinė druska, atrodė, kad jos ieškojo kaltų. Po 10 minučių atvažiavo policijos pareigūnai, susirinko įvykio vietoje buvusių asmenų duomenis ir tada atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Dėl šio įvykio jam buvo šokas, nes niekada nesitiki važiuodamas iki draugo tėvų, kad kažkas gaus smūgį į veidą (2 t., b. l. 35–36).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad tą dieną atvyko pas L. A. į svečius automobiliu „Opel“, kurį vairavo L. A. Kadangi nukentėjusysis buvo pristatęs automobilių L. A. kieme, nebuvo vietos kur pastatyti automobilį. Toje vietoje buvo 3 ar 4 automobiliai. Nukentėjusysis tuo metu buvo prie savo kiemo vartelių, netoli savo automobilio, todėl jie (E. B. ir L. A.) pastatė automobilį už E. Š. automobilio, išlipo ir kartu gražiai paprašė nukentėjusiojo patraukti automobilius, bet nukentėjusysis to nedarė, nors galėjo laisvai automobilį patraukti. Iš minėto E. Š. automobilio niekas nebuvo išlipęs. Taip pat buvo ir kiti du asmenys, kurie stovėjo prie savo automobilių ir negražiai kalbėjo, tačiau neprisimena, ką jie sakė. Kitų aplinkinių žmonių nebuvo. Kadangi nukentėjusysis nenorėjo gražiai, kaimyniškai bendrauti, prasidėjo žodinis konfliktas. Ką tiksliai sakė nukentėjusiajam, neprisimena, nežino kaip papasakoti, nes praėjo daug laiko, bet nesakė nieko blogo. Neatsimena prie kurio asmens priėjo tik išlipę iš automobilio. Vienu momentu, prie kaltinamojo, kuris stovėjo prie savo automobilio vairuotojo pusės, galimai buvo priėjęs nukentėjusysis ir jie tarpusavyje kalbėjosi. Tiksliai neprisimena, bet abu tikriausiai stovėjo prie vairuotojo durelių. Jis (E. B.) visą laiką buvo šalia kaltinamojo, tačiau kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbio neprisimena. Po pokalbio daugiau nieko neįvyko. Toje vietoje dar buvo kitas asmuo, o jaunesnis asmuo atėjo vėliau, bet jie konflikte nedalyvavo ir su jais nekalbėjo. Paskui atėjo L. A. mama ir draugė, nes išgirdo triukšmą. Pasibaigus konfliktui, jie (E. B. ir L. A.) automobilį pastatė toliau ant kalno, o nukentėjusysis dėl susiklosčiusios situacijos iškvietė policiją. Atvažiavus policijai, iš jų paėmė paaiškinimus ir daugiau nieko nebuvo. Tuo metu jis (E. B.) buvo blaivus. Į tą gatvę, kur vyko veiksmas, gali atvažiuoti bet kas. Ji buvo išasfaltuota savivaldybės ir, kadangi toje gatvėje, L. A. priklausančiame kieme, buvo pristatyta automobilių, jie atvažiavę išlipo iš automobilio ir iškart pradėjo kalbėtis su nukentėjusiuoju. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalimi, balsu perskaitė liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytojas E. B. parodė, kad keliukas vedantis link šių namų yra neplatus, todėl L. pastatė savo automobilį prie pat savo namo, kad reikalui esant, galėtų išvažiuoti kaimynas. Be to, jiems važiuojant link L. namų, tuo pačiu keliuku, priešais juos važiavo kitas automobilis, galimai „Mazda“, detaliau neprisimena ir šis automobilis sustojo arčiau namo (duomenys neskelbtini). Jie išlipę iš automobilio nuėjo pas L. į namus, tačiau netrukus atėjo jau paminėtas kaimynas ir su pretenzijom paprašė, kad L. patrauktų automobilį, nes neva per mažai vietos išvažiuoti kitam automobiliui. Tada jie išėjo į lauką, kad patraukti automobilį, bet beeinant, L. su šiuo kaimynu žodiškai konfliktavo, neintensyviai, bet buvo reiškiamos kažkokios pretenzijos dėl to pačio kelio, kad automobilis pastatytas tinkamai ar tai netinkamai, detaliau neprisimena. Jis (E. B.) pats į pokalbį nesikišo. Tada L. perstatė savo automobilį, kaip, tiksliai nepamena, bet prie L. automobilio vėl priėjo tas pats kaimynas ir toliau žodinis konfliktas tęsėsi, kas kam ką sakė, neprisimena. Po to jis jau nusisuko, pradėjo eiti link L. namų, nes atsibodo klausyti to konflikto, bet išgirdo kažkokias frazes apie policiją, ar tai kviesiu, ar kvieskit. Tada jis vėl apsisuko, bet pro jį praėjo L. ir nuėjo į namus. Netrukus išėjo iš namų L. mama bei L. draugė. Toliau jau L. mama barėsi su tuo kaimynu dėl kelio, dėl barstomos druskos ir netrukus į kiemą atvažiavo policijos pareigūnai (1 t., b. l. 101–103).

Teismui balsu perskaičius liudytojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytojas E. B. papildomai parodė, kad į kaltinamojo namus nebuvo nuėję, o nukentėjusysis nebuvo atėjęs pas kaltinamąjį į namus ir nepaprašė patraukti automobilio. Parodymai, kuriuos duoda teisiamojo posėdžio metu yra teisingi. Viskas vyko iš karto kieme. Gali būti, kad konflikto metu kaltinamasis persistatė automobilį į savo kiemą ir buvo nuėjęs iki savo namų (2 t., b. l. 36–37).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. R. parodė, kad L. A. yra jos sūnus, o nukentėjusysis – kaimynas. Pas sūnų buvo atvažiavęs draugas E. B. ir jie kartu nuvažiavo iki parduotuvės. Išgirdusi triukšmą kieme, ji pasižiūrėjo per langą ir pamatė, kad L. A. stovi prie jos automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“ vairuotojo pusės durelių, nukentėjusysis stovi prie to paties automobilio kapoto, o E. B. stovi per žingsnį nuo L. A., prie stulpo. Automobilio vairuotojo pusės durelės buvo uždarytos. Girdėjo, kad jie visi kalbėjosi, bet konkrečių žodžių neišgirdo. Kitų asmenų nematė. Matė, kad nukentėjusiojo kieme buvo du automobiliai ir dar vienas automobilis už nukentėjusiojo kiemo vartų. Tuomet ji apsirengė ir kartu su L. A. drauge išėjo į lauką ir atėjo prie jos automobilio. Necenzūrinių žodžių negirdėjo ir stumdymosi ar smurto žymių nebuvo. Ji (E. R.) paklausė, kas vyksta ir L. A. jai pasakė, kad kilo ginčas dėl netinkamai pastatyto automobilio. Nukentėjusysis buvo atsirėmęs prie savo automobilio kapoto ir ją (E. R.) visą laiką filmavo, todėl ji paklausė, kodėl jis filmuoja, tačiau nukentėjusysis nieko nesakė. Ar filmuotą medžiagą nukentėjusysis pateikė policijos pareigūnams, nežino. Paskui ji su nukentėjusiuoju ginčijosi dėl jų santykių, nesusijusių su šiuo įvykiu. Po maždaug 10 minučių atvyko policijos pareigūnai. Apie trenkimą išgirdo iš policijos pareigūnų, nes jie apie tai klausė nukentėjusiojo, sakė pasakyti kaip viskas įvyko, tačiau jis nieko negalėjo atsakyti ir niekuo nesiskundė. Ji domėjosi, paklausė, bet niekas niekam netrenkė, o tiesiog buvo žodinis konfliktas, nes ji ant nukentėjusiojo nematė jokių smurto žymių. Ji sūnaus ir jo draugo neklausė, ar buvo trenkta (2 t., b. l. 37–38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja G. M. parodė, kad ji buvo pas L. A. namuose. Pas jį atvažiavo draugas E. B. ir jie kartu išvažiavo į parduotuvę. Po kiek laiko jie grįžo ir jos (G. M. ir E. R.) išgirdo, kad kieme vyksta žodinis konfliktas tarp nukentėjusiojo ir L. A.. Tada jos abi apsirengė ir išėjo į lauką pasižiūrėti. Įvykio vietoje buvo nukentėjusysis, galimai jo sūnus ir sūnaus draugas bei L. A. ir E. B., paskui atėjo jos. Nukentėjusysis stovėjo prie savo kiemo vartų, gatvėje ir automobiliai buvo nutolę maždaug 20 metrų atstumu. Nukentėjusiojo sūnaus draugas iš pradžių stovėjo už vartų, o kai atvažiavo policija, išėjo į kelią. E. B. buvo kartu su kaltinamuoju. Atstumas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo nedidelis, tačiau vienas kito negalėjo pasiekti ir jie tarpusavyje ginčijosi dėl parkavimo, nes L. A. paprašė nukentėjusiojo patraukti automobilį, kadangi pas nukentėjusįjį buvo labai daug automobilių ir nebuvo vietos kur pasistatyti, o nukentėjusysis pasakė, kad čia yra servitutas. Tuo metu nukentėjusysis viską filmavo ir niekuo nesiskundė, o E. R. kažką sakė nukentėjusiajam, tačiau ką, negali pasakyti. Po maždaug po 5 minučių atvažiavo policijos pareigūnai (2 t., b. l. 38).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja S. P. parodė, kad gauna labai daug iškvietimų dėl panašių situacijų ir šio įvykio neprisimena, žmonių nėra mačiusi. Jeigu būtų buvęs sužalotas žmogus, tikrai prisimintų (2 t., b. l. 46–47).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. J. parodė, kad neprisimena įvykio aplinkybių ir nežino dėl ko buvo pakviestas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, parodymų patikrinimui pagarsino E. J. tarnybinį pranešimą dėl atliktų veiksmų, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. patruliuojant nustatytame maršrute, šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kartu su vyresniąja tyrėja S. P., iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, apie 12.20 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas prie kiemo užpuolė pranešėją, trenkė kumščiu į akį. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje dirbo ekipažas šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“, kurie nurodė, jog pastebėjo namo kieme prie automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“ stovinčius asmenis. Pranešėjas E. Š. paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno L. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. A. trenkė jam dešine ranka per dešinės pusės skruostą. E. Š. pajuto momentinį fizinį skausmą. Ekipažui šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“ bendraujant su E. Š., jam pasidarė silpna, iškviesta greitosios medicinos pagalba brigada (duomenys neskelbtini), kurie išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš patrulės E. S. buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo.

Buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo bendrauta su E. Š., kuris buvo medikų priežiūroje dėl ko nebuvo galimybės apklausti. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, liudytojais buvo apklausti M. Š. bei L. Z. kurie nurodė, jog matė konfliktą, kaip viešoje vietoje L. A. vieną kartą ranka trenkė E. Š. į veido sritį. Būnant įvykio vietoje, grįžo E. Š., kuris nurodė, jog 2022 m. gruodžio 11 d. apie 11.40 val. buvo jam priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), kai prie minėto namo atvažiavo automobiliu kaimynas L., gyvenantis name adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų nenurodė, ir užstatė kitus stovinčius automobilius. Todėl tarp minėtų asmenų įvyko žodinis konfliktas dėl statomų automobilių ir konflikto metu L. vieną kartą kaire ranka trenkė E. Š. į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, tuo metu jautėsi prarasdamas sąmonę. Įvykis įvyko viešoje vietoje bei įvykį matė aplinkui esantys asmenys. Iš E. Š. buvo priimtas pareiškimas. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę kur iš gydytojos R. T. buvo paimtas E. Š. medicinos dokumento išrašas. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas L. A. blaivumas ir nustatytas 1,45 prom. girtumas. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (1 t., b. l. 47–48).

Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą dėl atliktų veiksmų, liudytojas E. J. patvirtinto tarnybiniame pareiškime nurodytų aplinkybių teisingumą ir papildomai parodė, kad gavo pranešimą, nuvyko ir jau rado policijos pareigūnus bei medikus. Tikslių detalių, kurias galėtų nurodyti, neprisimena. Kas iškvietė medikus, negali nurodyti. Medikai išsivežė nukentėjusįjį į (duomenys neskelbtini) ligoninę, todėl jie (E. J. ir S. P.) vyko į ligoninę pabendrauti su nukentėjusiuoju ir nustatyti įvykio aplinkybes (2 t., b. l. 47).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja E. S. parodė, kad nežino kokia byla nagrinėjama, aplinkybių neprisimena, prašo pagarsinti tarnybinį pranešimą.

Teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsniu, pagarsino E. S. tarnybinį pranešimą dėl gauto pranešimo, kuriame nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. patruliuojant radijo šaukimu „(duomenys neskelbtini)” kartu su vyr. patruliu E. M., nustatytu maršrutu apie 11.50 val. iš vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik kaimynas prie kiemo užpuolė pranešėją, trenkė kumščiu į akį. Grasina susidorojimu. Pranešėjas laukia savo namuose. Kaimynas pabėgo į savo namus. Greitosios medicinos pagalbos atsisako.

Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo namo kieme prie automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“ stovinčius asmenis. Pranešėjas E. Š. paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno L. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. A. trenkė jam dešine ranka per dešinės pusės skruostą. E. Š. pajuto momentinį fizinį skausmą. E. Š. taip pat paaiškino, kad kaimyno draugas E. B. žodžiais grasino susidoroti, padegti, sumušti. Bendraujant su E. Š., jam pasidarė silpna, iškviesta greitosios medicinos pagalba brigada (duomenys neskelbtini), kuri išvežė E. Š. į (duomenys neskelbtini) ligoninę.

Konfliktą matė L. Z., kuris teigė, kad stovėjo prie namo durų, girdėjo žodinį konfliktą, matė, kaip L. A. sudavė vieną smūgį E. Š. į veidą. M. Š. žodinį konfliktą girdėjo tarpais, kadangi sėdėjo transporto priemonėje su užvestu varikliu. Žodinis konfliktas įvyko dėl statomų transporto priemonių, taip pat per galinio vaizdo matymo veidrodėlį matė, kaip L. A. sudavė vieną smūgį E. Š. į veidą.

L. A. paaiškino, kad kaimynas visada įkyriai bando prisikabinti, rasti dalykų, dėl kurių būtų galima sukonfliktuoti. Šiandien įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir kaimyno E. Š. dėl statomų transporto priemonių prie namų, taip pat dėl kelio, kurį sugadino E. Š. samdyti darbuotojai. L. A. teigė, jog konfliktavo tik žodiškai, prieš kaimyną nesmurtavo.

Įvykio vietoje buvę asmenys: E. B., E. R., G. M. konflikto nematė, buvo namuose. Atėjus L. A. ir pasakius, kad iškviesta policija, visi išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų, taip pat policijos pareigūnams papasakoti apie kaimyną.

R. M. buvo kieme, išgirdo, kaip konfliktuoja kaimynai L. A. ir E. Š.. Taip pat teigė, matė kaip L. A. sudavė E. Š. į veidą ir suriko, kad kviestų policiją. Nori likti anonimas, nes nenori turėti problemų su kaimynais, kadangi kaimynai yra konfliktiški.

Patikrinus E. Š. ir M. Š. blaivumą, abiem asmenims nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys blaivumą tikrintis atsisakė (1 t., b. l. 45–46).

Teismui pagarsinus tarnybinį pranešimą dėl gauto pranešimo, liudytoja E. S. patvirtino tarnybiniame pranešime užfiksuotų aplinkybių teisingumą ir parodė, kad gavę iškvietimą, jie į įvykio vietą atvyko kuo greičiau. Atvykę pamatė, kad lauke, prie automobilio stovėjo daug asmenų, tikslaus skaičiaus pasakyti negali. Nukentėjusysis atėjo po kelių minučių ir pasakė, kad vyksta konfliktas su kaimynais, tačiau dėl ko, šiuo metu negali pasakyti, nes neprisimena. Ar nukentėjusysis iš kažkur atėjo, pasakyti negali. Taip pat nežino ar nukentėjusysis telefonu kažką filmavo. Aiškinantis įvykio aplinkybes, nukentėjusysis pasijuto blogai, todėl ji nuėjo su juo pabūti, kol atvažiuos medikai, o kolega bendravo su kitais asmenimis. Neprisimena ar matė sužalojimus ant nukentėjusiojo. Gal ir buvo kaimynų, kurie matė įvykį ir nenorėjo pasisakyti, bet tiksliai nežino. R. M. vardo ir pavardės neatsimena (2 t., b. l. 55–56).

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. M. parodė, kad 2022 m. gruodžio mėnesio kaimynų konflikto dėl statomo automobilio, aikštelės ar kelio neprisimena. Jeigu įvykis būtų išskirtinis, tada tikrai prisimintų. Kadangi iškvietimų dėl viešosios tvarkos pažeidimo gauna labai daug, sunku visus prisiminti (2 t., b. l. 56).

Iš 2022 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad pareiškėjas pranešė, kad 2022 m. gruodžio 11 d. apie 11.40 val. buvo jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kai prie minėto namo atvažiavo automobiliu kaimynas L., gyvenantis name (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų nežino, ir užstatė kitus automobilius. Todėl su minėtu asmeniu įvyko žodinis konfliktas dėl statomų automobilių ir konflikto metu L. vieną kartą ranka trenkė jam į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, tuo metu jautėsi prarasdamas sąmonę. Įvykis įvyko viešoje vietoje bei įvykį matė aplinkui esantys asmenys. Prašo policijos pradėti ikiteisminį tyrimą bei asmenį nubausti įstatymų nustatyta tvarka.

Atlikta įvykio vietos apžiūra, iš kurios nustatyta, kad atvykus nurodytu adresu matoma gatvė. Minėtos gatvės gale matomas įvažiavimas, skirtas įvažiuoti į gyvenamųjų namų kiemus. Gatvėje bei gyvenamųjų namų kiemuose matomi stovintys automobiliai. Tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nepastebėta ir nepaimta. Įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta. Prie protokolo pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 6–19).

Iš 2022 m. gruodžio 11 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad E. Š. pateikė medicininį išrašą (1 t., b. l. 30–32).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad tiriamojoje dalyje – medicininių dokumentų duomenys: Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės medicinos dokumentų išrašas/siuntimas iš ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini). Kreipėsi 2022 m. gruodžio 11 d. 12.58 val. Atvyko dėl patirtos veido traumos. Patyrė smūgį ranka į dešinį žandą, stipraus skausmo neatžymi, teigė galvos svaigimą po smūgio, labai stiprų nerimą, nerimą, širdies plakimą. Diagnozė: veido ir galvos sumušimas. Specialisto išvada, kad E. Š. mechaninės traumos požymių nekonstatuota (1 t., b. l. 39–40).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiosios patrulės E. S. 2022 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. patruliuojant radijo šaukimu „(duomenys neskelbtini)” kartu su vyr. patruliu E. M., nustatytu maršrutu apie 11.50 val. iš vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), ką tik kaimynas prie kiemo užpuolė pranešėją, trenkė kumščiu į akį. Grasina susidorojimu. Pranešėjas laukia savo namuose. Kaimynas pabėgo į savo namus. Greitosios medicinos pagalbos atsisako. Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo namo kieme prie automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“ stovinčius asmenis. Pranešėjas E. Š. paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno L. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. A. trenkė jam dešine ranka per dešinės pusės skruostą. E. Š. pajuto momentinį fizinį skausmą. E. Š. taip pat paaiškino, kad kaimyno draugas E. B. žodžiais grasino susidoroti, padegti, sumušti. Bendraujant su E. Š., jam pasidarė silpna, iškviesta greitosios medicinos pagalba brigada (duomenys neskelbtini), kuri išvežė E. Š. į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Konfliktą matė L. Z., kuris teigė, kad stovėjo prie namo durų, girdėjo žodinį konfliktą, matė, kaip L. A. sudavė vieną smūgį E. Š. į veidą. M. Š. žodinį konfliktą girdėjo tarpais, kadangi sėdėjo transporto priemonėje su užvestu varikliu. Žodinis konfliktas įvyko dėl statomų transporto priemonių, taip pat per galinio vaizdo matymo veidrodėlį matė, kaip L. A. sudavė vieną smūgį E. Š. į veidą. L. A. paaiškino, kad kaimynas visada įkyriai bando prisikabinti, rasti dalykų, dėl kurių būtų galima sukonfliktuoti. Šiandien įvyko žodinis konfliktas tarp jo ir kaimyno E. Š. dėl statomų transporto priemonių prie namų, taip pat dėl kelio, kurį sugadino E. Š. samdyti darbuotojai. L. A. teigė, jog konfliktavo tik žodiškai, prieš kaimyną nesmurtavo. Įvykio vietoje buvę asmenys: E. B., E. R., G. M. konflikto nematė, buvo namuose. Atėjus L. A. ir pasakius, kad iškviesta policija, visi išėjo į lauką laukti policijos pareigūnų, taip pat policijos pareigūnams papasakoti apie kaimyną. R. M. buvo kieme, išgirdo, kaip konfliktuoja kaimynai L. A. ir E. Š.. Taip pat teigė, matė kaip L. A. sudavė E. Š. į veidą ir suriko, kad kviestų policiją. Nori likti anonimas, nes nenori turėti problemų su kaimynais, kadangi kaimynai yra konfliktiški. Patikrinus E. Š. ir M. Š. blaivumą, abiem asmenims nustatytas 0,00 prom. blaivumas. Kiti įvykio vietoje buvę asmenys blaivumą tikrintis atsisakė (1 t., b. l. 45–46).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo E. J. 2022 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų nustatyta, kad patruliuojant kartu su vyresniąja tyrėja S. P., 2022 m. gruodžio 11 d. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo, apie 12.20 val. buvo gautas pranešimas, jog adresu (duomenys neskelbtini), kaimynas prie kiemo užpuolė pranešėją, trenkė kumščiu į akį. Atvykus nurodytu adresu, įvykio vietoje dirbo ekipažas, kurie nurodė, jog pastebėjo namo kieme, prie automobilio „Opel (duomenys neskelbtini)“ stovinčius asmenis. Pranešėjas E. Š. paaiškino, kad tarp jo ir kaimyno L. A. įvyko žodinis konfliktas, kurio metu L. A. trenkė jam dešine ranka per dešinės pusės skruostą. E. Š. pajuto momentinį fizinį skausmą. Ekipažui bendraujant su E. Š., jam pasidarė silpna, iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada (duomenys neskelbtini), kurie išvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Iš vyriausiosios patrulės E. S. buvo gautas tarnybinis pranešimas dėl gauto pranešimo. Buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur buvo bendrauta su E. Š., kuris buvo medikų priežiūroje dėl ko nebuvo galimybės apklausti. Siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes, liudytojais buvo apklausti M. Š. bei L. Z., kurie nurodė, jog matė konfliktą, kaip viešoje vietoje L. A. vieną kartą ranka trenkė E. Š. į veido sritį. Būnant įvykio vietoje, grįžo E. Š., kuris nurodė, jog 2022 m. gruodžio 11 d. apie 11.40 val. buvo jam priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kai prie minėto namo atvažiavo automobiliu kaimynas L., gyvenantis name, adresu (duomenys neskelbtini), tikslesnių duomenų nenurodė, ir užstatė kitus stovinčius automobilius. Todėl tarp minėtų asmenų įvyko žodinis konfliktas dėl statomų automobilių ir konflikto metu L. vieną kartą, kaire ranka trenkė E. Š. į veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, tuo metu jautėsi prarasdamas sąmonę. Įvykis įvyko viešoje vietoje bei įvykį matė aplinkui esantys asmenys. Iš E. Š. buvo priimtas pareiškimas. Tikslinant įvykio aplinkybes, buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur iš gydytojos buvo paimtas E. Š. medicinos dokumento išrašas. Alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. (duomenys neskelbtini)“, patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas L. A. blaivumas ir nustatytas 1,45 promilių girtumas. Jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apskrities (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) policijos komisariatą (1 t., b. l. 47–48).

Iš alkotesterio panaudojimo žurnalo duomenų ir patikros sertifikato nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 11 d. 13.03 val., L. A. nustatytas 1,45 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 49–50).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

BK 284 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Taikant BK 284 straipsnį būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Teismų praktikoje vieša vieta aiškinama, kaip vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai gerbti ir nepažeisti kitų žmonių rimties bei netrukdyti jiems. Viešąja vieta teismų praktikoje pripažįstama ne tik gatvės, aikštės, parkai, stadionai, įmonės, įstaigos ar organizacijos, darželiai, mokyklos, prekybos centrai, restoranai, kavinės, klubai ir kitos pasilinksminimo vietos, tačiau ir sporto klubai, pataisos namų bendrojo naudojimo patalpos bei nuteistųjų gyvenamosios vietos patalpos, namo kiemai ir laiptinės, net ir privačioje teritorijoje – bute atlikti kaltininko veiksmai, jei jie sutrikdo to namo gyventojų rimtį, ar privačiame name, kuriame švenčiamos vestuvės, gimtadienis ar kitos šventės, įsibrovę nekviesti svečiai sukelia muštynes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018).

BK 284 straipsnyje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: įžūlus elgesys, grasinimai, piktybiškas tyčiojimasis, vandališki veiksmai. Bet kurie iš šių veiksmų yra viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis. Tai, kad asmuo veikė be aiškios priežasties arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, darytina išvada, jog asmens veika nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-66-942/2017). Viešojoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, gali būti vertinamas ir laikomas kaip įžūlus elgesys, demonstruojantis nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-652/2007, 2K-136/2010 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, būtina nustatyti padarinius, realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ir tvarką. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu teismų praktikoje paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-28-976/2018). Be to, specialiųjų tarnybų iškvietimas vertintinas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje, kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą. Kilus tokiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnį ir tada, kai kaltininkas, pažeisdamas viešąją tvarką, smūgį nukentėjusiajam į veidą suduoda bent vieno pašalinio asmens akivaizdoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-452/2011).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori.

Nors kaltinamasis L. A. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino, tačiau jo kaltę įrodo byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo ir liudytojų L. Z. ir M. Š. parodymai, iš dalies ir liudytojų E. B., G. M. ir E. R. parodymai, teisiamojo posėdžio metu pagarsinti policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kuriuose užfiksuotos įvykio aplinkybės ir šalių paaiškinimai tuoj po įvykio, kuriuose užfiksuotų aplinkybių teisingumą patvirtino teisiamojo posėdžio metu apklausti policijos pareigūnai, ir kiti byloje esantys daiktiniai ir rašytiniai įrodymai.

Iš bylos medžiagos ir proceso dalyvių parodymų nustatyta, kad liudytojas M. Š. atvažiavo pas nukentėjusįjį E. Š. ir gatvėje pastatė automobilį. Tuo pačiu metu atvažiavo ir kaltinamasis L. A. su liudytoju E. B.. Kaltinamasis L. A. automobilį pastatė už M. Š. automobilio ir jis (M. Š.) nebegalėjo išvažiuoti, todėl kreipėsi į nukentėjusįjį E. Š. pagalbos paprašant kaltinamąjį patraukti automobilį. Taigi, nukentėjusiajam einant link kaltinamojo, kaltinamasis L. A. ėjo link nukentėjusiojo E. Š. reikšdamas nepasitenkinimą, jog gatvėje šalia jo namo, kur įprastai automobilį stato pats kaltinamasis, pastatyti nukentėjusiojo ar jo pažįstamų automobiliai. Kaltinamasis L. A. iš esmės patvirtino, kad jis nori automobilį statyti gatvėje šalia savo namų, kad jam būtų patogiau, o šiuo atveju automobilį turėjo pastatyti gatvėje, kiek toliau nuo namų. Toliau kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai išsiskyrė. Kaltinamasis L. A. viso proceso metu teigė, jog tarp jo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas dėl statomų automobilių, kelio valymo ir pabarstymo druska, tačiau su nukentėjusiuoju jis tik apsižodžiavo, kokius žodžius išsakė nukentėjusiojo atžvilgiu – neprisimena, jokio smūgio nukentėjusiajam nesudavė, kaimynai į jo konfliktą nesureagavo. Tuo tarpu nukentėjusysis E. Š., pranešus jam apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir apklausus liudytoju, bei teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis norėjo paprašyti kaltinamojo patraukti savo automobilį, kad galėtų išvažiuoti M. Š., tačiau kaltinamasis kaip tik tuo metu ėjo link nukentėjusiojo ir pradėjo jį kolioti dėl gatvėje blogai statomų automobilių. Kaltinamasis pradėjo nukentėjusiajam grasinti. Kai kaltinamasis po žodinio konflikto nuėjo prie savo automobilio, nebandė automobilio patraukti. Jis (E. Š.) atėjo prie kaltinamojo automobilio, siūlė kaltinamajam tartis, bet jis (L. A.) tylėjo, o po to, nukentėjusiajam pasisukus, kaltinamasis sudavė smūgį į veidą. Tuo metu gatvėje buvo liudytojas L. Z., automobilyje sėdėjo liudytojas M. Š.. Visų įvykio aplinkybių dėl patirto streso neprisimena.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo E. Š. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais bei parodymų patikrinimui pagarsintais, nukentėjusiojo E. Š. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotais parodymais, nes jis nuo pat tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jo atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes, jo parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, esminių prieštaravimų nenustatyta. Analizuojant nukentėjusiojo E. Š. pareiškimo turinį, kuris užfiksuotas pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 6–19) matyti, kad jame išdėstytos iš esmės analogiškos L. A. inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės, kurias E. Š. įvardijo ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, be to šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 45–46, 47–48) užfiksuotos aplinkybės apie įvykio vietoje duotus proceso dalyvių paaiškinimus. Byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai S. P., E. J., E. S., E. M. įvykio tiesiogiai nematė, tačiau, nors paminėti liudytojai ir neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau pagarsinus tarnybinius parnešimus, liudytojai E. S. ir E. J. patvirtino tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, be to šie paminėti liudytojai buvo pirmieji su kuriais nukentėjusysis bendravo tuoj po neteisėtų veiksmų atlikimo ir nukentėjusysis E. Š., skirtingu laiku paaiškinimus ėmusiems policijos pareigūnams E. J. ir E. S., nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes. Be to, šiuos nukentėjusiojo E. Š. parodymus patvirtina ir jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturinčių liudytojų L. Z. ir M. Š. parodymai.

Liudytojas L. Z. parodė, kad atvažiavęs pas nukentėjusįjį, automobilį pasistatė prie nukentėjusiojo kiemo vartų. Kai atvažiavo E. Š. sūnaus draugas, nukentėjusysis E. Š. išėjo į lauką. Jis, išgirdęs triukšmą išėjo į lauką ir pamatė, kad už jo (L. Z.) automobilio pastatyti dar du automobiliai ir buvo du agresyviai nusiteikę jaunuoliai, vienas iš jų kaltinamasis, kurie reiškė priekaištus dėl blogai statomų automobilių, kelio pabarstymo druska, abu jaunuoliai nukentėjusiajam grasino, vadino necenzūriniais žodžiais, lindo į nukentėjusiojo asmeninę erdvę, tuo tarpu nukentėjusysis elgėsi ramiai, necenzūrinių žodžių nevartojo. Tuo metu liudytojas M. Š. sėdėjo automobilyje, kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo tarp automobilių, o kaltinamojo draugas – šalia kaltinamojo. Kai konfliktas aprimo, kaltinamasis ėjo link savo automobilio, o nukentėjusysis – link savo sūnaus automobilio, kuris stovėjo dar toliau gatvėje, gal norėjo tuos automobilius patraukti. Paskui kaltinamasis ir nukentėjusysis sustojo ties kaltinamojo automobiliu. Kai kaltinamasis buvo tarp atidarytų automobilio vairuotojo durelių ir sėdynės, nukentėjusysis buvo šalia kaltinamojo automobilio, tačiau tikslios jo buvimo vietos neprisimena, kaltinamasis dešine ranka trenkė nukentėjusiajam E. Š. į veido sritį. Po smūgio, nuo kalno viršaus viską matęs kitas kaimynas, pasiūlė kviesti policiją.

Liudytojas M. Š. parodė, kad jam atvažiavus prie nukentėjusiojo namų iš paskos atvažiavo kaltinamojo automobilis ir užstatė išvažiavimą. Kaltinamasis paklausė jo ar ilgai čia stovės ir ar ne jam priklauso ir kitas gatvėje stovintis automobilis. Pasakęs, kad tuoj pat išvažiuos, nuėjo pas nukentėjusįjį. Kai išėjo iš nukentėjusiojo namų, galimai su juo kartu į lauką išėjo ir nukentėjusysis. Kai jis (M. Š.) nuėjo prie savo automobilio, nukentėjusysis ėjo aukštyn gatve, kaltinamasis su savo draugu išlipo iš automobilio ir pradėjo keikti nukentėjusįjį. Jis įsėdo į automobilį, užkūrė automobilį, todėl viso konflikto negirdėjo, tačiau matė, kad kaltinamasis rėkė ant E. Š., o jis elgėsi (E. Š.) elgėsi ramiai. Kai atrodė, kad kaltinamasis jau eina link savo automobilio, o nukentėjusysis – link savo namų, jis įjungęs atbulinę pavarą, pamirksėjo porą kartų šviesomis, kad jį praleistų, tačiau kaltinamojo automobilis nepajudėjo. Tuo metu kaltinamojo L. A. draugas išlipo iš automobilio, priėjo prie jo (M. Š.) automobilio, suėmė už kaklo ir prirėmęs prie sėdynės liepė nesisukinėti. Tai pamatęs, nukentėjusysis E. Š. liepė jį (M. Š.) paleisti. Jam buvo šokas, todėl kurį laiką tolimesnių įvykių nematė. Paskui užsidarė automobilio dureles, pravėrė langą ir pro šoninį vairuotojo pusės vaizdo veidrodėlį stebėjo, kas vyksta. Tuo metu matė, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo prie kaltinamojo automobilio. Kaltinamasis stovėjo tarp atidarytų automobilio durelių ir sėdynės, o nukentėjusysis buvo atsirėmęs į kaltinamojo automobilio vairuotojo dureles. Kaltinamasis keikė nukentėjusįjį, tada kaltinamasis šiek tiek stumtelėjo nukentėjusįjį, kažkuriuo momentu užsimojo dešine ranka ir atviru delnu su užlenktais pirštais trenkė nukentėjusiajam E. Š. į žandą, galimai į dešinį. Po smūgio nukentėjusysis žengė žingsnį atgal, tačiau nenukrito, po to atsitiesė ir ramiai kalbėjo. Po to kaltinamasis su draugu įsėdo į automobilį, nukentėjusysis nuėjo link namų. Kažkas iškvietė policiją, po to atėjo dvi moterys, kurios taip pat reiškė priekaištus dėl automobilių parkavimo ir kelio barstymo druska.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų L. Z. ir M. Š. parodymais apie įvykio aplinkybes ir nukentėjusiajam suduotą smūgį į veido sritį, kadangi jie yra nuoseklūs, neprieštaringi ir nekito viso proceso metu, be to šie parodymai patvirtina teisiamojo posėdžio metu pagarsintuose tarnybiniuose pranešimuose išdėstytas įvykio aplinkybes, kitus byloje surinktus įrodymus. Teismas konstatuoja, kad liudytojų L. Z. ir M. Š. parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl kaltinamojo L. A. padarytos nusikalstamos veikos. Aplinkybių, kurios leistų manyti, kad paminėti liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūtos nusikalstamos veikos padarymu, būtų suinteresuoti bylos baigtimi, byloje nenustatyta, tokių aplinkybių kaltinamasis nenurodė ir teisme.

Vertinant liudytojo E. B. parodymus pažymėtina, kad jie nėra nuoseklūs ir kito viso proceso metu. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme liudytojas parodė, kad kaltinime nurodytu laiku tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, tačiau visų aplinkybių ir kokius necenzūrinius žodžius išsakė kaltinamasis, nepamena. Tuo tarpu jo parodymai dėl kaltinamojo suduoto smūgio vis tik išsiskyrė. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. B. teigė, kad jam pabodo konfliktas, todėl nusisukęs ėjo link kaltinamojo namų ir tuo metu išgirdo, kad kažkas kalba apie policijos kvietimą, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu teigė, kad šalia kaltinamojo jis buvo visą laiką, tačiau po kaltinamojo ir nukentėjusiojo pokalbio nieko neįvyko. Be to, teisiamojo posėdžio metu liudytojas E. B. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, tačiau pagarsinus liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. B. parodė, kad teisingi būtent teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Kadangi liudytojas E. B. neprisiminė įvykio aplinkybių, jo parodymai kito, liudytojo E. B. parodymus teismas vertina kaip nenuoseklius, galimai duotus siekiant padėti išvengti atsakomybės savo draugui kaltinamajam L. A. ir jais vadovaujasi tiek, kiek jie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams. Tuo tarpu liudytojos G. M. ir E. R. įvykio nematė, išgirdę triukšmą į gatvę išėjo jau po to, kai buvo iškviesti policijos pareigūnai, todėl paminėtų liudytojų nurodomos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusiajam nebuvo suduotas smūgis, nes iki policijos pareigūnų atvykimo niekas apie tai nekalbėjo, atmestinos kaip nepagrįstos. Taigi paminėtų liudytojų parodymai nei patvirtina, nei paneigia inkriminuojamos veikos aplinkybes.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo L. A. neteisėti veiksmai nukentėjusiojo E. Š. atžvilgiu prasidėjo ir jo metu atsiradę padariniai kilo gatvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) namu, kurioje, dėl laisvo priėjimo į šią gatvę bet kuriuo momentu, nepaisant paros laiko ir oro sąlygų, galėjo patekti, praeiti ar būti pašaliniai asmenys, kurie dėl nusikalstamos veikos patirs nepatogumų. Nors paminėta gatvė baigiasi akligatviu, visgi ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad į įvykio vietą bet kuriuo metu galėjo laivai pateikti pašaliniai asmenys. Be to, šioje teritorijoje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Taigi, teritorija – gatvė, esanti (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, kurioje ir įvyko nagrinėjamas įvykis, yra laikoma vieša vieta.

Be to, veika padaryta kitų asmenų – liudytojų L. Z., M. Š., E. B. akivaizdoje. Nukentėjusysis E. Š. sureagavo į neteisėtus kaltinamojo veiksmus, kvietė policijos pareigūnus, liudytojas L. Z. teigė nemaloniai pasijutęs, liudytojas M. Š. parodė buvęs šokiruotas. Nors kaltinamasis teigė, kad konfliktas nebuvo didelis, jis tik koliojosi su nukentėjusiuoju, vis tik aplinkybę, kad susidariusi situacija nebuvo tik nedidelis konfliktas paneigia liudytojo L. Z. parodymai, kad į įvykio vietą atėjo išgirdęs triukšmą, o liudytojos G. M. ir E. R. parodė, kad buvo namuose, namo langai išeina į kiemą, todėl nieko nematė, tačiau į kiemą išėjo išgirdę triukšmą.

Kaltinamajame akte L. A. inkriminuojamas viešosios tvarkos pažeidimo būdas – įžūlus elgesys.

Teismų praktikoje įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems asmenims dirbti, mokytis, ilsėtis ir panašiai. Įžūlūs veiksmai asmeniui inkriminuojami paprastai tada, kai jie susiję su akivaizdžiu, demonstratyviu agresyvumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2009). Neabejotina, kad kaltinamojo veiksmai – necenzūrinių žodžių vartojimas ir smūgio nukentėjusiajam į veidą sudavimą, buvo įžūlus elgesys. Teismas vertina, kad kaltinamasis savo pasirinktu elgesio modeliu ir agresyviais veiksmais, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, tuo pačiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais veiksmais taip pat rodoma nepagarba ir nusistovėjusiai visuomeninei tvarkai, pagal kurią asmenys gali, nesant tą ribojančių kelio ženklų, pastatyti gatvėje automobilį ir tikėtis, jog nebus dėl to iškolioti ir jų atžvilgiu pavartotas smurtas.

Kaip minėta, šį įvykį matė kiti tuo metu viešoje vietoje buvę asmenys – liudytojai L. Z., M. Š.. Dėl susidariusios situacijos liudytojas L. Z. teigė nemaloniai pasijutęs, liudytojas M. Š. parodė buvęs šokiruotas, taigi paminėtų liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga patvirtina kilusius padarinius. Nukentėjusysis, tuoj po smūgio sudavimo, kvietė policijos pareigūnus, tuo tarpu specialiųjų tarnybų iškvietimas teismų praktikoje vertinamas kaip visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Tai, kad kaltinamasis L. A. koliojo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, sudavė smūgį į veidą, matant kitiems asmenims, kurie tuoj pat sureagavo, rodo, jog jis demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors kaltinamojo veiksmai truko neilgai, tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, kaltinamasis viešoje vietoje ir prie pašalinių asmenų elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai, todėl kiti asmenys turėjo realų pagrindą sureaguoti į jo neadekvačius veiksmus.

Kaltinamasis L. A. parodė, kad jis ne kartą konfliktavo su nukentėjusiuoju dėl statomų automobilių, vis tik asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015).

Teismo vertinimu, nusikaltimas padarytas dėl mažareikšmės dingsties – dėl kaltinamojo manymu netinkamai statomų automobilių, pykčio protrūkio. Kaltinamojo veiksmų pobūdis leidžia spręsti, kad jis bent bendrais bruožais suprato, kad viešoje vietoje, kurioje tuo metu buvo žmonių, vartodamas necenzūrinius žodžius ir suduodamas nukentėjusiajam smūgį į veido sritį, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, sutrikdys visuomenės tvarką ir rimtį, ir norėjo taip veikti.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esantys įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu nustatyta, kad L. A. 2022 m. gruodžio 11 d. apie 11.30 val. (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) namo, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje tarpusavio žodinio konflikto metu dėl mažareikšmės dingsties, elgdamasis įžūliai, tyčia, vieną kartą ranka sudavė nukentėjusiajam E. Š. į veido sritį sukeldamas jam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo L. A. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo L. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam L. A. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas, į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta, materiali nusikaltimo sudėtis; į kaltės formą ir rūšį, – veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl menkavertės dingsties, pykčio protrūkio; į kaltinamojo asmenybę, šeiminę padėtį, socialinį statusą, – teistas, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 122–130, 131–136), baustas administracine tvarka, paskirtos nuobaudos įvykdytos (1 t., b. l. 137–143), Sodros duomenimis nuo 2024 m. pradžios vykdo individualią veiklą (1 t., b. l. 144–146), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 149, 151), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

BK 284 straipsnio sankcijoje yra numatytos viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo atlikti viešuosius darbus, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis teistas, nors ir vykdo individualią veiklą, tačiau dar ir mokosi, anksčiau paskirtos baudos savanoriškai nesumokėjo, todėl kaltinamajam neskirtina baudos bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad ši nusikalstama veika padaryta iki 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, veikos padarymo aplinkybes ir pobūdį, kilusius padarinius, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, kaltinamajam skirtina mažesnė nei vidurkio dydžio – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė bei įpareigojimai, atsižvelgiant į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kaltinamasis L. A. nusikalstamą veiką padarė iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamojo įsakymu paskirta bausme, bendrintinos BK 63 straipsnio pagrindu visiško sudėjimo būdu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, kaltinamajam L. A. šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį, visiško sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 66 MGL (3 300 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės su įpareigojimais pridedant visą 66 MGL (3 300 Eur) baudą, paskirtą ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ir L. A. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimas, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir 66 MGL (3 300 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytas laikas.

Laisvės apribojimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. Š. pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 187–190). Neturtinę žalą nukentėjusysis grindžia tuo, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį smurtavo panaudojant fizinę jėgą, viešoje vietoje, dienos metu matant pašaliniams asmenims. Jis buvo sumuštas ir pažemintas viešai kitų asmenų akivaizdoje, patyrė dvasinį skausmą bei moralinę žalą. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė daug nepatogumų – kelis kartus privalėjo lankytis medicinos įstaigose, gydytis, dalyvauti medikų apžiūrose, gaišti laiką, pirkti medikamentus, kuriems patyrė nereikalingas išlaidas, kurių panaudojimas gali būti nukreiptas tenkinant kasdieninius poreikius. Po įvykio nukentėjusysis lankėsi pas specialistus, kadangi patyrė ir šiai dienai patiria nerimą, baimę, nepasitikėjimą savo jėgomis, bejėgiškumą. Prieš jį atlikti veiksmai, nukentėjusįjį labai sukrėtė. Dėl patirtų sužalojimų atsirado rankų virpėjimas, mirgėjimas akyse, negalėjimas susikaupti, todėl vykdant darbo funkcijas, buvo sunku jas tinkamai ir nepriekaištingai atlikti, tokiu būdu visų kolegų akyse patyrė atitinkamą reputacijos ir galimybių sumažėjimą. Net praėjus penkiems mėnesiam po įvykio nukentėjusysis jaučia emocinę depresiją ir patirtą sukrėtimą bei patirtų pergyvenimų pėdsakus.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Pagal BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, be kita ko, BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, ir BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, nustatant ieškinio dydį, esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84-648/2019).

Neabejotina, kad nukentėjusysis E. Š. dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų patyrė nepatogumų, buvo pažeminta jo garbė ir orumas. Vis dėlto, vertinant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajam nebuvo padaryta sužalojimų, nekonstatuota mechaninių traumos požymių, dėl suduoto smūgio jis pajuto momentinį fizinį skausmą. Iš specialisto išvados matyti, kad įvykio dieną nukentėjusiajam atvykus į gydymo įstaigą, ligos istorijoje užfiksuota, jog nukentėjusysis serga depresija, vartoja atitinkamus medikamentus (1 t., b. l. 39–40). Iš bylos medžiagos matyti, kad kitą dieną po įvykio nukentėjusysis kreipėsi pas šeimos gydytoją ir skundėsi neramumu, apatija, drebančiomis rankomis, silpnumu, ūžesiu ausyse, noru tik gulėti. Jam diagnozuota nerimas, baimė, nemiga, 5 dienų laikotarpiui suteiktas laikinas nedarbingumas (1 t., b. l. 88). 2022 m. gruodžio 13 d. nukentėjusysis lankėsi pas neurologą ir diagnozuota neramumas bei susijaudinimas (1 t., b. l. 89). Laikotarpiu nuo 2022 m. gruodžio 21 d. iki 2023 m. vasario 1 d. gydėsi dienos stacionare psichikos sveikatos centre (1 t., b. l. 191).

Nagrinėjamu atveju sutiktina, kad dėl susiklosčiusios konfliktinės situacijos ir suduoto smūgio nukentėjusysis galėjo susijaudinti, išsigąsti, jausti laikiną silpnumą ar nerimą, vis tik byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad tokia nukentėjusiojo būklė, dėl kurios jam reikėjo ilgiau nei mėnesį gydytis psichikos sveikatos centro dienos stacionare, susidarė būtent dėl kaltinamojo veiksmų. Bylos duomenys patvirtina, kad dar iki šio įvykio nukentėjusysis sirgo depresija, vartojo medikamentus, taigi jo reakcija į trumpalaikį stresą ir susidariusią situaciją galėjo būti kiek padidinta, tačiau objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo gydymas dienos stacionare ir išduotas laikinas nedarbingumas tiesioginiu priežastiniu ryšiu buvo susijęs su kaltinamojo veiksmais, nėra. Nors viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) miesto Psichikos sveikatos centro išduotoje pažymėjo nurodoma, kad nukentėjusysis dienos stacionare gydėsi dėl pablogėjusios savijautos, vis tik detalesnių duomenų apie tai, kas įtakojo tokią nukentėjusiojo būseną, byloje nepateikta. Tuo tarpu vien ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam, jo paties teigimu, daugiau nei dešimt dienų buvo suteiktas laikinas nedarbingumas, nesant jokių objektyvių duomenų, kad nedarbingumas buvo susijęs su nagrinėjamu įvykiu, nesudaro pagrindo teigti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas.

Iš teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo baudžiamosiose bylose pagal BK 284 straipsnį, matyti, kad nukentėjusiesiems asmenims, kuriems nežymiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteistinas neturtinės žalos dydis svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-35/2014, 2K-272-648/2015, 2K-170-699/2016, 2K-296-719/2020, 2K-34-303/2020, 2K-239-697/2022, 2K-70-942/2022 ir kt.). Pažymėtina, kad didesnis neturtinės žalos dydis paprastai siejamas su atvejais, kuomet neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai arba kai dėl tam tikro sveikatos sutrikdymo masto atsiranda neigiamų trunkamųjų pasekmių įvairiose nukentėjusiojo gyvenimo srityse. Tokio pobūdžio padarinių šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta, o taip pat pažymėtina, jog dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam buvo ne nežymiai sutrikdyta sveikata, o sukeltas fizinis skausmas. Šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo gaunamas pajamas bei galimybę priteistą žalą padengti. Kaltinamasis vykdo individualią veiklą, mokosi, duomenų apie turimą turtą byloje nėra, tačiau yra sveikas ir darbingas, jokių duomenų, kad dėl sveikatos problemų ar kitų aplinkybių negalėtų dirbti, byloje nėra.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad veika truko neilgai, žymių, negrįžtamų pasekmių dėl įvykio nekilo, nukentėjusysis dar iki nagrinėjamo įvykio sirgo depresija, vartojo medikamentus, skundėsi nemiga, apatija, neramumu. Be paties kaltinamojo teiginių, objektyvių duomenų, kad nukentėjusysis savo psichikos sveikatą gydėsi ar nukentėjusiojo būklė būtų reikšmingai pablogėjusi būtent dėl kaltinamojo veiksmų, nėra. Visgi, net ir tuo atveju, jei dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiojo sveikatos būklė kiek ir pablogėjo, byloje nenustatyta, kad neigiami sveikatos padariniai nukentėjusiajam būtų sunkūs, ilgalaikiai ar išliekantys visam jo gyvenimui. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, siekdamas protingos kaltinamojo ir nukentėjusiojo skirtingų interesų pusiausvyros, konstatuoja, kad priteistinos neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam mažintinas iki 500 eurų. Teismo vertinimu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Remiantis BPK 105 straipsnio 2 dalimi, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ne tik iš nuteistojo, bet ir iš kaltu pripažinto nuo bausmės atleisto asmens arba asmens, kuriam bausmė nepaskirta. Sistemiškai aiškinant šią nuostatą, proceso išlaidos gali būti priteistos ir iš asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas gali nepriteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014 ir kt.).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį. To paties straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad, nustatant advokato užmokesčio už teisines paslaugas dydį, turi būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, advokato kvalifikaciją ir patirtį, kliento finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes. Tarp advokato ir kliento sudaromose teisinių paslaugų sutartyse šie kriterijai paprastai atskirai nėra išskiriami, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, jog advokatas ir klientas, susitardami dėl užmokesčio už teisines paslaugas dydžio, nesivadovauja šiais įstatyme nustatytais kriterijais. Konkretus, laisva šalių valia sutartas ir teisinių paslaugų teikimo sutartyje įtvirtintas užmokesčio dydis yra sisteminio minėtų užmokesčio dydį nustatančių kriterijų taikymo rezultatas. Tą patvirtina Lietuvoje taikomi užmokesčio už advokatų teikiamas teisines paslaugas dydžiai, kurie yra skirtingi, priklausomai nuo minėtų kriterijų.

Nukentėjusiojo atstovas prašė atlyginti teisinės pagalbos išlaidas. Iš prašyme pateiktų duomenų nustatyta, kad už advokato padėjėjo Donato Dužino atstovavimą ikiteisminiame tyrime, civilinio ieškinio parengimą, atstovavimą teisme, nukentėjusysis patyrė 2 710 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad už atstovavimą ikiteisminio tyrimo metu patirtos 760 Eur, civilinio ieškinio parengimą, pasirengimą atstovauti teisme ir atstovavimą teisme (2023 m. gegužės 22 d. posėdyje) – 650 Eur, už susipažinimą su bylos medžiagą ir atstovavimą teisme (2023 m. birželio 26 d. posėdyje) – 250 Eur, už pasirengimą atstovauti teisme ir atstovavimą teisme (2023 m. spalio 23 d., 2023 m. lapkričio 9 d., 2023 m. gruodžio 18 d., 2024 m. vasario 21 d., 2024 m. balandžio 8 d. posėdžiuose) – 900 Eur (2 t., b. l. 74–96).

Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad už atstovavimą 2024 m. vasario 21 d. teismo posėdyje teismui buvo pateiktos dvi kopijos tos pačios sąskaitos faktūros (2 t., b. l. 83–84) bei dvi kopijos to paties bankinio pavedimo (2 t., b. l. 94–95), teismas tokia išvadą daro dėl to, kad sutampa tiek sąskaitų numeriai, tiek ir mokėjimų pavedimų numeriai. Taigi teismas vertina, kad iš viso buvo patirta 2 560 Eur išlaidos (2 710 Eur – 150 Eur).

Nagrinėjant baudžiamąją bylą vyko 8 posėdžiai. 2023 m. gegužės 22 d. teismo posėdis truko 15 minučių ir buvo atidėtas, 2023 m. birželio 26 d. teismo posėdis truko 5 minutes ir buvo atidėtas. Įrodymų tyrimas byloje pradėtas 2023 m. rugsėjo 5 d. teisiamajame posėdyje, kuris truko 48 minutes. 2023 m. spalio 23 d. teisiamasis posėdis truko 1 val. 59 min., 2023 m. lapkričio 9 d. teisiamasis posėdis truko 18 minučių, 2023 m. gruodžio 18 d. – 27 minutes, 2024 m. vasario 21 d. – 35 minutes, o 2024 m. balandžio 8 d. teisiamasis posėdis, kurio metu buvo sakomos baigiamosios kalbos, truko 35 minutes. Taigi byla išnagrinėta per 4 valandas 2 minutes.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Donatas Dužinas nukentėjusįjį atstovauja nuo 2023 m. vasario 1 d. Ikiteisminio tyrimo metu atstovas susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teikė teisines konsultacijas nukentėjusiajam ir pateikė skundą dėl prokuroro nutarimo. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo atstovas pateikė civilinį ieškinį ir atstovavo nukentėjusįjį teisiamuosiuose posėdžiuose. Atstovo darbo vieta yra tame pačiame mieste, kuriame yra apylinkės teismas, kuriame vyko teisminis bylos nagrinėjimas, todėl neturėjo papildomų kelionės išlaidų ir papildomų laiko sąnaudų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į bylos apimtį ir sudėtingumą, tai, kad byloje nagrinėjami klausimai nėra nauji, jie yra išsamiai aptarti teismų praktikoje, tad atstovui nereikėjo ypatingo pasiruošimo, tai, kad tas pats atstovas atstovavo nukentėjusįjį tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, tad jam baudžiamosios bylos aplinkybės buvo žinomos ir labai ilgo bei sudėtingo ruošimosi procesui nereikėjo, tai, kad advokato padėjėjams priteisiamas atlygis yra apie 20 proc. mažesnis palyginus su advokatais, taip pat į kaltinamojo turtinę padėtį – mokosi, vykdo individualią veiklą, duomenų, kad turėtų turto negauta, darbingo amžiaus, sveikas, teismas vertina, kad šių prašomų priteisti išlaidų sumos, įvertinus teisiamųjų posėdžių trukmę, neatitinka proporcingumo ir teisingumo kriterijų atstovo atliktiems veiksmams ir jo darbo sąnaudoms, todėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1 500 Eur.

Kiti klausimai

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 115–117), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

L. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant L. A. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, kaltinamajam L. A. šiuo nuosprendžiu paskirtą 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį, visiško sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta galutine 66 MGL (3 300 Eur) bauda, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant 66 MGL (3 300 Eur) baudą, paskirtą ankstesniu teismo baudžiamuoju įsakymu ir L. A. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, išdirbant ne mažiau kaip 10 (dešimt) valandų per mėnesį ir 66 MGL (3 300 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 22 d. teismo baudžiamąjį įsakymą ir šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu įskaitytą laiką.

Išaiškinti L. A., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo, kur jis bus pasirašytinai supažindinamas su paskirtos bausmės vykdymo tvarka.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš L. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai priteisti 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. 1 500 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo L. A. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo E. Š. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtą eurų) teisinei pagalbai apmokėti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

Teisėja Vilma Tamošaitienė