Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2024-09-05 · Civilinė byla Nr. e2-708-370/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-09-05
Bylos Nr.
e2-708-370/2024
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00813-2024-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danguolė Martinavičienė
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „DevOcean LT“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-708-370/2024Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00813-2024-5Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugsėjo 5 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DevOcean LT“ prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „DevOcean LT“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl perkančiosios organizacijos priimto sprendimo panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Dizaino kryptis“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „DevOcean LT“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro (toliau – ir atsakovė) 2024 m. birželio 18 d. sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, paskelbti laimėtoją bei sudaryti sutartį viešojo pirkimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Politinių organizacijų narių registro (POLONR) kūrimo ir diegimo paslaugos ir politinių organizacijų narių registro (POLONR) techninės priežiūros paslaugos“ dėl pirmosios objekto dalies (toliau – ir Pirkimas); 2) įpareigoti atsakovę atmesti trečiojo asmens pasiūlymą ir grįžti į pasiūlymų vertinimo stadiją; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdyti jos vykdymą, iki galutinio teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė nurodė, kad Pirkimo procedūrų sustabdymas yra vienintelė efektyvi priemonė jai pasinaudoti teise į veiksmingą ir efektyvią teisių gynybą. Be to, sudarius Pirkimo sutartį, ieškinio reikalavimų įvykdymas gali tapti nesuderinamas su ekonomiškumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui, sietinam su Pirkimo procedūrų teisėtumu, užtikrinti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino – iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas byloje uždraudė atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, o jei sutartis sudaryta – sustabdė jos vykdymą.

4. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ieškovė ieškinyje išdėstė faktines aplinkybes ir tikėtinai pagrindė reikalavimą, taip pat pateikė nurodytoms aplinkybėms pagrįsti skirtus įrodymus. Teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra akivaizdžiai nepagrįstas.

5. Teismas nusprendė, kad nesustabdžius Pirkimo procedūrų atsakovė galėtų sudaryti bei pradėti vykdyti Pirkimo sutartį, todėl ieškinio patenkinimo atveju kiltų neigiami padariniai, t. y. poreikis spręsti dėl sudarytos Pirkimo sutarties galiojimo, žalos atlyginimo.

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą teigti, kad skubiai nesudarius Pirkimo sutarties, kiltų akivaizdi ir neištaisoma žala, susijusi su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga, t. y. nenustatyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė VĮ Registrų centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7.1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, kadangi trečiasis asmuo aiškiai pagrindė, jog jo pateiktas pasiūlymas Pirkime atitinka Pirkimo sąlygas.

7.2. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstumą, nevertino aplinkybės, kad atsakovė yra įpareigota įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laiku sukurti Politinių organizacijų narių registrą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą Nr. 98 „Dėl politinių organizacijų narių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pagal kurio 3.5 punktą Politinių organizacijų narių registras turi pradėti veikti nuo 2025 m. sausio 1 d. Nors yra parengtas Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo pakeitimo projektas, pagal kurį Politinių organizacijų narių registras Lietuvos Respublikoje numatomas nuo 2025 m. liepos 1 d., tačiau šis įstatymo pakeitimas nėra priimtas. Įvertinus tai, kad Politinių organizacijų narių registras turi pradėti veikti nuo 2025 m. sausio 1 d., šiuo atveju turi būti teikiamas prioritetas operatyviam Pirkimo procedūrų vykdymui.

7.3. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra registro, kuriame būtų kaupiami visų politinių organizacijų narių duomenys, todėl nėra galimybės patikrinti politinių organizacijų narių duomenų teisingumo. Pirkimo objektu esančias paslaugas būtina įsigyti kuo greičiau, kadangi jų neįsigijimas numatytu terminu gali sukelti žalą, susijusią su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.

7.4. Kyla grėsmė, kad atsakovė numatytą Projekto įgyvendinimui finansavimą praras.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Motyvuojamoji dalis

8.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino preliminarų ieškinio pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

8.2. Viešasis pirkimas dėl Politinių organizacijų narių registro kūrimo ir diegimo paslaugų ir Politinių organizacijų narių registro techninės priežiūros paslaugų įsigijimo pirmą kartą buvo paskelbtas 2024 m. kovo 1 d. ir atlikus du pakeitimus paskutinį kartą paskelbtas 2024 m. balandžio 11 d. Tiekėjų pasiūlymų teikimo galutinis terminas buvo nustatytas iki 2024 m. balandžio 18 d., sutartis su viešojo pirkimo laimėtoju galėjo būti sudaryta anksčiausiai 2024 m. liepos 18 d., be to, terminas, per kurį laimėtojas įdiegtų registrą, Pirkimo sąlygoje numatytas 14 – 16 mėnesių. Taigi, akivaizdu, kad atsakovė, turėdama pareigą įgyvendinti projektą iki 2025 m. sausio 1 d., pirkimą turėjo paskelbti 2023 m., tačiau šios pareigos nevykdė, todėl neigiami padariniai dėl laiku neįvykdyto projekto tenka jai.

8.3. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Lietuvos Respublikoje jau veikia Politinių partijų narių sąrašų informacinė sistema (PPNSIS), kurioje yra kaupiami ir viešinami reikiamų subjektų duomenys, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso.

8.4. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali lemti tai, jog atsakovė neteks Europos Sąjungos paramos vykdomam projektui.

9. Atsiliepime į atskirąjį skundą trečiasis asmuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Laiku neįgyvendinus projekto atsakovė rizikuoja prarasti Europos Sąjungos finansavimą.

9.2. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra registro, kuriame būtų kaupiami visų politinių organizacijų narių duomenys, todėl Pirkimo objektas, leidžiantis stebėti ir kontroliuoti politinių organizacijų narius, yra svarbus nacionaliniam saugumui užtikrinti.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

11. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2023 – 2024 m. elektroninio susirašinėjimo dėl finansavimo avanso gavimo kopiją, 2023 m. lapkričio 13 d. atsakovės ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros sudarytą projekto sutartį, 2024 m. gegužės mėnesio viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pranešimą dėl projekto sutarties duomenų pakeitimo, Politinių organizacijų narių registro steigimo projekto veiklos ataskaitas su priedais.

Žemesnės instancijos teismas

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, nenurodo, kodėl minėtų dokumentų pateikimo būtinybė kilo teikiant atskirąjį skundą, be to, pateikti nauji įrodymai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamam atskirajam skundui, t. y. pateikti nauji įrodymai nėra susiję su pirmosios instancijos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimu, šie įrodymai parodo Politinių organizacijų narių registro steigimo projekto vykdymą, tačiau nėra susiję su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų nustatymu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas CPK 314 straipsnyje aptartos išimties taikymui pagrindo neįžvelgia ir šių naujų įrodymų į bylą nepriima.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų viešųjų pirkimų bylose

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Taigi, įstatyme įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus viešųjų pirkimų bylose, be bendrųjų laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančių teisės normų, taikomų tokių bylų nagrinėjimui, yra taikomos specialiosios nuostatos, įtvirtintos CPK 423⁷ straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

16. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių viešųjų pirkimų bylose taikymui būtinų sąlygų visuma – 1) tikėtinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas, 2) grėsmė teismo sprendimo įvykdymui netaikius šių priemonių, 3) jų atitiktis ekonomiškumo, efektyvumo, proporcingumo principams bei įvertinimas, kad jų neigiamos pasekmės viešajam interesui neviršys teikiamos naudos.

17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutarė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkinti, nustatęs, kad yra visos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad ieškovė neįrodė visų sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į atsakovės atskirajame skunde nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas vertins, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovė pagrindė visas sąlygas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo

18. Atsakovė atskirajame skunde iš esmės teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo, nevertino aplinkybės, jog trečiasis asmuo aiškiai pagrindė, kad jo pateiktas pasiūlymas Pirkime atitinka Pirkimo sąlygas, t. y. teismas turėjo nuspręsti, jog ieškinys yra labiau nepagrįstas nei pagrįstas.

19. Teismo atliekamas prima facie (preliminarus) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., tai yra tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-867-330/2022).

20. Kaip matyti iš atsakovės atskirojo skundo argumentų, atsakovė ginčija ieškovės ieškinio pagrįstumą iš esmės – teigia, kad atsakovė sprendimą sudaryti pasiūlymų eilę, paskelbti laimėtoju trečiojo asmens pateiktą pasiūlymą bei sudaryti su juo sutartį priėmė tinkamai įvertinusi pateikto pasiūlymo atitiktį Pirkimo sąlygoms, taip pat įvertinusi trečiojo asmens kvalifikaciją, todėl ginčijamas sprendimas yra teisėtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio reikalavimų vertinimas, kokį pateikia atsakovė atskirajame skunde, šioje proceso stadijoje (sprendžiant dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atžvilgiu) yra skubotas ir nesudarantis pagrindo ieškovės ieškinio reikalavimus vertinti kaip preliminariai nepagrįstus.

21. Pirmosios instancijos teismas turi išsamiai, visapusiškai ir objektyviai tirti bei vertinti bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir spręsti, ar pareiškusio ieškinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu jie gintini tik nagrinėdamas bylą iš esmės, o ne spręsdamas procesinį (tarpinį) klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi tapti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).

22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus, pasirinko įmanomą ir tinkamą savo teisių gynimo būdą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o atsakovės atskirajame skunde nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.

Dėl grėsmės galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui

23. Atsakovė atskirajame skunde teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra neproporcingas ir neefektyvus.

24. Sutiktina su ieškove, kad tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir neuždraustų atsakovei sudaryti Pirkimo sutartį, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, su Pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, o tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir atsakovei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-972-370/2022; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-834-553/2022).

25. Ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės taikymui viešojo pirkimo byloje nepakanka nustatyti preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir kad egzistuoja grėsmė galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.

Dėl viešojo intereso

26. Apeliantės teigimu, Pirkimo objekto įsigijimas yra grindžiamas ypatinga skuba, kadangi atsakovė yra įpareigota Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu laiku sukurti Politinių organizacijų narių registrą, t. y. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023 m. vasario 23 d. priėmė nutarimą Nr. 98 „Dėl politinių organizacijų narių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“, pagal kurio 3.5 punktą Politinių organizacijų narių registras turi pradėti veikti nuo 2025 m. sausio 1 d. Be to, šiuo metu Lietuvos Respublikoje nėra registro, kuriame būtų kaupiami visų politinių organizacijų narių duomenys, todėl nėra galimybės patikrinti politinių organizacijų narių duomenų teisingumą, t. y. Pirkimo objektu esančių paslaugų neįsigijimas numatytu terminu gali sukelti žalą, susijusią su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga.

27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.

28. Kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).

29. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė VĮ Registrų centras vykdo Pirkimą, kurio objektas yra Politinių organizacijų narių registro (POLONR) kūrimo ir diegimo bei techninės priežiūros paslaugos.

30. Nagrinėjamu atveju nekvestionuotina, kad ginčo Pirkimo objektas (Politinių organizacijų narių registro kūrimo paslaugos) yra svarbus visuomenės informavimui, taip pat valstybės institucijoms patikrinti duomenis apie politinių organizacijų narius, skaidrumo principo užtikrinimui, tačiau vien tai savaime negali pateisinti Pirkimo objekto poreikio iškėlimo prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Pirkimu nėra siekiama svarbiausių konstitucinių gėrių – visuomenės saugumo, asmenų sveikatos ir pan. – apsaugos, kurios poreikis būtų realus ir nebūtų besitęsiantis ilgą laiką ir anksčiau nelaikytas sukeliančiu realios žalos visuomenei. Iš į bylą pateiktų Pirkimo dokumentų nustatyta, kad atsakovė Pirkimą paskelbė 2024 m. kovo 1 d., Pirkimo techninės specifikacijos 8.2 punkte numatyta, jog Pirkimo objektu esančios paslaugos turi būti suteiktos per 14 (keturiolika) mėnesių laikotarpį nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Nors atsakovė pagrįstai nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. vasario 23 d. nutarimo Nr. 98 „Dėl politinių organizacijų narių registro steigimo, jo nuostatų patvirtinimo ir veiklos pradžios nustatymo“ 3.5 punktą Politinių organizacijų narių registras turi pradėti veikti nuo 2025 m. sausio 1 d., tačiau akivaizdu, jog atsakovei Pirkimą paskelbus tik 2024 m. kovo 1 d. bei įvertinus Pirkimo objektu esančių paslaugų 14 mėnesių teikimo terminą, dėl pačios atsakovės veiksmų (Pirkimo paskelbimo momento) projektas – Politinių organizacijų narių registras – įgyvendintas Vyriausybės nustatytu terminu negali būti. Taigi, darytina išvada, kad atsakovė ne dėl byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, bet dėl savo pačios veiksmų nustatytu terminu galbūt neįvykdys pareigos įdiegti Politinių organizacijų narių registrą. Akcentuotina, kad, priešingai nei teigia apeliantė, šiuo metu yra veikianti Politinių partijų narių sąrašų informacinė sistema (PPNSIS), kurioje yra kaupiami ir viešinami tapačių subjektų, kurių duomenis planuojama registruoti Pirkimo objektu esančiame Politinių organizacijų narių registre, duomenys. Pažymėtina, kad skubiai neįgyvendinus Pirkimo ir jo objekto, net ir tam tikram laikui atidėjus Politinių organizacijų narių registro kūrimo darbus, nekils neišvengiama žala žmonių sveikatai, visuomenės saugumui ar pan.

31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas teikti prioritetą ne skubiam Politinių organizacijų narių registro kūrimo ir diegimo procesui, o sąžiningam tiekėjų varžymuisi ir racionaliam valstybės lėšų panaudojimui. Atsakovė nepateikė į bylą įrodymų, pagrindžiančių, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones gali būti prarandamas Europos Sąjungos specialiųjų lėšų finansavimas, t. y. nepateikė duomenų apie Europos Sąjungos skirto finansavimo panaudojimo terminą, galimybę minėtą terminą pratęsti. Be to, pažymėtina, kad viešieji pirkimai dažnai yra susiję valstybės ar Europos Sąjungos lėšų panaudojimu, tačiau vien ši aplinkybė neįrodo, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra realiai daromas poveikis finansavimui gauti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-682-370/2021). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo išvadai, kad laikinosios apsaugos priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju keltų realią grėsmę prarasti Europos Sąjungos finansavimą. Aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, jog viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu.

32. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir tai, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė ir reikalaujanti skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui – užtikrinti vykdomo Pirkimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju vyrauja viešasis interesas užtikrinti tinkamą, skaidrų, efektyvų, konkurencingą Pirkimo procesą, o duomenų, kurių pagrindu galima būtų spręsti, kad Pirkimo objektas turi būti įsigyjamas neatidėliotinai, nenustatyta.

33. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalėtų lemti neadekvačiai ilgo Pirkimo procedūrų sustabdymo, kadangi CPK yra nustatyti konkretūs ir pakankamai trumpi viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminai. Įvertinus pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), tai, kad ieškinio tenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, spręstina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju yra teisėtas bei pagrįstas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

34. Apibendrindamas nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį, kurios pakeisti ar panaikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35. Ieškovė UAB „DevOcean LT“ 2024 m. rugpjūčio 20 d. teismui pateikė prašymą atlyginti jai bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas šio prašymo nesprendžia, išaiškindamas, kad kol teismas dėl ginčo byloje esmės nėra priėmęs procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima matyti, kuri šalis laimėjo ginčą, bylinėjimosi išlaidų paskirstymui (priteisimui) nėra pagrindo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-219/2018).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti atsakovės valstybės įmonės Registrų centro kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus ir grąžinti juos padavusiam asmeniui.

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danguolė Martinavičienė