Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) atstovui advokatui E. Š., atsakovo AB (duomenys neskelbtini) atstovui E. T. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl draudimo sutarties sąlygos pripažinimo negaliojančia, įvykio pripažinimo draudžiamuoju, įpareigojimo apskaičiuoti bei išmokėti draudimo išmoką, pareikštą atsakovui AB (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas UAB (duomenys neskelbtini) pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo: 1) pripažinti Transporto priemonių draudimo liudijimo Serija LD Nr. 103529270 TIA Nr. 246697973 papildomų sąlygų 3 punkte nurodytą sąlygą negaliojančia 2) pripažinti 2016-01-25 įvykį draudžiamuoju bei įpareigoti atsakovą AB (duomenys neskelbtini) apskaičiuoti bei išmokėti draudimo išmoką 3) priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Pažymėtina, kad civilinis procesas grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad šalys privalo įrodyti savo reikalavimus bei atsikirtimus pagrindžiančias aplinkybes (CPK 178 str.).

Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2011; kt.). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Apie įrodymų pakankamumą teismas sprendžia pagal įrodymų, kaip faktinių duomenų, ryšį su įrodinėjama aplinkybe (tiesioginiai ar netiesioginiai įrodymai) pagal informacijos tikslumą, detalumą ir kitas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009; kt.).

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga, tačiau ji nėra absoliuti – draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo apsauga nustatoma tiek draudiko parengtomis draudimo rūšies taisyklėmis, tiek draudimo polise aptartomis individualiomis sąlygomis. Draudimo taisyklėse nustatomi atvejai, kurie laikytini draudžiamaisiais įvykiais, taip pat kurie tokiais nelaikytini (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2012; 2009 m. birželio 15 d.nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2009; kt.). Sutartyje nustatyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai apibrėžia draudiko prisiimamos rizikos mastą, draudimo sutarties apimtis ir ribas. Draudžiamasis įvykis – draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką. Nedraudžiamuoju įvykiu laikytinas atsitikimas, kai įvyksta į draudimo rizikos apibrėžtį patenkantis įvykis, tačiau šalys yra susitariusios, kad dėl konkrečių aplinkybių ir savitų aiškiai draudimo sutartyje nustatytų sąlygų šis įvykis nelemia draudiko pareigos išmokėti draudimo išmoką.

Įstatymas ir konkrečios draudimo rūšies taisyklės nustato išimtis, kada draudėjo patirta žala visiškai ar iš dalies nekompensuojama, todėl, draudėjui kreipusis dėl draudimo išmokos išmokėjimo, draudikas turi teisę jos nemokėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatvęs, kad draudikas tokią teisę gali turėti šiais atvejais: 1) esant nedraudžiamajam įvykiui; 2) draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos formos draudėjo kaltės; 3) pažeidus draudimo sutarties sąlygas bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Kasacinis teismas akcentavo, kad tai yra skirtingi draudimo išmokos nemokėjimo pagrindai, kuriuos numato atskiros teisės normos, šių pagrindų taikymą siejančios su skirtingomis sąlygomis, todėl juos būtina atriboti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žemaitijos garantas“ v. UAB „If draudimas“, bylos Nr. 3K-3-521/2004).

Ieškovo ir atsakovo sudarytos draudimo sutarties taisyklių (Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 021 (2012-11-27 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) 7.1. punkte nustatyta, kas yra draudžiamieji įvykiai, o 8.1.1.-8.1.17. punktuose aiškiai nurodyta kas yra nedraudžiamieji įvykiai. Tokia sąlyga, jog neatlyginami nuostoliai dėl padarytos žalos, jeigu draudžiamojo objekto amžius yra didesnis nei 10 metų, skaičiuojant nuo pagaminimo datos, šiuose taisyklėse nebuvo numatyta. Šiuo atveju ginčijama sąlyga buvo nustatyta transporto priemonių draudimo liudijimo priede, kuriame buvo nurodyta kita esminė informacija ir papildomos sąlygos. Pažymėtina, kad pačiame pirmame ieškovui išduotame transporto priemonių draudimo liudijimo priede (2011-06-07) dėl ginčo traktoriaus draudimo tokia sąlyga nebuvo numatyta, ji atsirado antrame 2012-06-08 transporto priemonių draudimo liudijime ir toliau sekė paskesniuose draudimo liudijimų prieduose, tarp jų ir ginčo priede.

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2012-11-27 redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01) 1.7. p. numatė, kad draudimo sutartis – sutartis, kurios šalys yra draudikas ir draudėjas. Draudimo sutartį sudaro šios draudimo taisyklės, prašymas sudaryti draudimo sutartį (jeigu jis buvo pateiktas), draudimo liudijimas, draudimo liudijime nurodytais atvejais numeruoti draudimo sutarties priedai. Nagrinėjamu atveju būtent ginčo draudimo liudijime yra numatyta, jog jis susideda iš 2 lapų, pirmasis lapas yra pats draudimo liudijimas, o antrame priedas yra su kita esmine informacija bei papildomomis sąlygomis. Draudimo liudijime nurodyta, kad šios sutarties kita esminė informacija pateikta priede yra neatsiejama draudimo liudijimo dalis. Todėl toks priedas laikomas sudėtinė draudimo poliso dalis. Šiame priede nustatytos sąlygos yra invidualios konkrečiam klientui. Kaip išaiškino LAT 2009-06-15 nutartyje Nr. 3K-3-257/2009 – draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudimo liudijimas (polisas). Draudimo polise nurodomos pagrindinės draudimo sutarties sąlygos. Draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys: sutarties šalys, naudos gavėjas, draudžiamas objektas, jį identifikuojantys duomenys, draudimo įmokos (premijos) dydis, draudimo suma, draudimo apsaugos apimtis. Pagal CK 6.187 straipsnį, jeigu sutarties standartinės sąlygos prieštarauja nestandartinėms, pirmenybė teikiama nestandartinėms, t.y. individualiai šalių aptartoms, sąlygoms. Ieškovas byloje neneigia, jog šiuos draudiko draudimo liudijimus su jų priedais buvo gavęs, tačiau nurodo, kad su poliso priede nurodyta sąlyga Nr. 3, jog neatlyginami nuostoliai dėl gaisro padarytos žalos, jei draudimo apsaugos įsigaliojimo dieną draudžiamo objekto amžius yra didesnis nei 10 metų, skaičiuojant nuo pagaminimo datos, nesutiko ir jokia forma neišreiškė sutikimo dėl šios sąlygos tapimo draudimo sutarties dalimi, todėl mano, kad ji turi būti pripažįstama negaliojanti Draudimo įstatymo 93 str. 6 d. pagrindu.

Draudimo įstatymo 93 str. 6 d. numato, jog tais atvejais, kai šiame skyriuje numatytas individualus draudimo sutarties sąlygų aptarimas, draudikas privalo pranešti draudėjui apie siūlomą draudimo sutarties sąlygą ir jos pasekmes. Ši individualiai aptarta sąlyga galioja tik tuo atveju, kai draudėjas raštu patvirtina susipažinęs su ja ir raštu išreiškia sutikimą, kad sąlyga būtų draudimo sutarties dalis.

Aplinkybę, kad kita šalis buvo tinkamai supažindinta su visomis esminėmis sutarties sąlygomis ar dėl jų susitarė, privalo įrodyti sąlygas parengusi šalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2006 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pažymėtina tai, kad ieškovas yra komercine veikla užsiimantis bei pelno siekiantis juridinis asmuo, savo teises įgyvendinantis per valdymo organus. Taigi jam, kaip ir kiekvienam verslo subjektui, keliami padidinti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, sudarant sutartis, derantis dėl sutarties sąlygų ir jų laikantis.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog šalys sudarydamos draudimo sutartis dėl ginčo traktoriaus draudimo, naudojosi tarpininko, draudimo konsultanto V. Š. paslaugomis. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. Š. nurodė, jog su UAB (duomenys neskelbtini) buvo bendraujama kaip ir su visais kitais klientais, kad elektroniniu paštu buvo išsiųstas pasiūlymas su visomis draudimo bendrovės sąlygomis susipažinimui, kad buvo gautas atsakymas sudaryti sutartį, kad konkretesnių detalių liudytojas teismui nebegali nurodyti, nes neatsimena. Kaip įrodymas teismui yra pateikta V. Š. ir UAB (duomenys neskelbtini) atstovo elektroninio susirašinėjimo medžiaga apie ginčo laikotarpio draudimo sutarties sudarymą. Iš jos matyti, jog V. Š. 2015 m. birželio mėn. siuntė UAB (duomenys neskelbtini) atstovui elektroninį laišką, kuriame nurodė, jog jam pavyko suderinti draudimo sąlygas sutarties pratęsimui, todėl siunčia pasiūlymą, nurodydamas, jog visos siūlomos sąlygos geriausios, įmoka mažesnė, todėl prašo šias sąlygas įvertinti ir jį informuoti. Tą pačią dieną UAB (duomenys neskelbtini) atstovas pateikė V. Š. atsakymą, kuriame nurodė, jog pasiūlymas geras. Netrukus V. Š. atsiuntė UAB (duomenys neskelbtini) atstovui draudimo polisą ir sąskaitą apmokėjimui už pusmetį. Teismo vertinimu, šios aplinkybės tikėtinai rodo, jog UAB (duomenys neskelbtini) buvo pateiktos susipažinimui draudimo sąlygos, jis turėjo galimybę su jomis susipažinti, jas įvertinti bei pateikti savo pasiūlymus tuo atveju, jeigu kuri nors sąlyga, jo netenkino, taip pat draudėjui buvo atsiųstas draudimo polisas, kuriame , kaip yra aukščiau nurodyta yra pažymėta, jog draudimo poliso priedas yra šio draudimo poliso sudėtinė dalis. Todėl konstatuojama, kad ieškovas turėjo realią galimybę susipažinti su visomis draudimo polise ir jo rašytiniame priede nurodytomis sąlygomis ir dėl jų derėtis. Pastebėjęs draudimo poliso priede sąlygą, kuri draudėjo nuomone jo netenkino, tai sudarius sutartį, draudėjas galėjo dėl jų reikšti draudikui pastabas-pretenzijas, galėjo reikalauti nutraukti sudarytą draudimo sutartį ar reikalauti ją pakeisti, jeigu sutarties sąlygos yra ne tos dėl kurių draudėjas susitarė ar jos prieštarauja įstatymams. Tačiau draudėjas gavęs draudimo polisą tokių prieštaravimų neteikė, su visomis sąlygomis sutiko. Bylai svarbi aplinkybė yra ta, kad ginčijama draudimo sutarties sąlyga nėra siurprizinė, ji neatsirado netikėtai 2015 m. draudimo poliso priede. Ieškovas draudė ratinį traktorių nuo 2011 metų. Nuo 2012 m. ieškovui išduotuose draudimo polisų prieduose, ginčijama sąlyga, susijusi su gaisro priežastimi ir traktoriaus amžiumi buvo. Atitinkamai, ieškovas būdamas rūpestingas, ir apdairus, būdamas bent jau susipažinęs su nors vienu jam išduotu rašytiniu draudimo polisu ir jo priedu pradedant nuo 2012 metų, galėjo ginčijamą sąlygą aiškiai matyti ir ją įvertinti, ginčo sąlyga neatsirado netikėtai tik 2015 m. draudimo polise, ji tokia buvo ir anksčiau. Pažymėtina ir tai, kad ginčijama sąlyga įtvirtinta poliso priede aiškiai, gerai matomoje vietoje, surašyta įprastu šriftu. Tai tikėtinai byloje įrodo, jog ieškovas šią sąlygą nuo 2012 metų buvo tinkamai akceptavęs, su ja sutiko dėl pigesnių draudimo įmokų, ką patvirtina elektroninis susirašinėjimas iš kurio matyti, jog draudėją labiausiai domino tik pigesnės įmokos sąlyga, arba ieškovas tiesiog nebuvo pakankamai rūpestingas sudarydamas draudimo sutartis, gavęs pasiūlymą, gavęs draudimo polisą, tinkamai nesusipažindavo su visomis draudimo sutarties - draudimo polise ir jo priede nurodytomis sąlygomis, jų tinkamai neskaitydavo, nors atlikdavo įmokas pagal draudimo polisą, tuo pilnai akceptuodamas pateiktą pasiūlymą. Nustačius byloje aplinkybes, kad ne vienerius metus, dar nuo 2012 m. ieškovui išduotuose draudimo polisuose buvo nustatyta ginčijama sąlyga, ir dėl to draudėjas turėjo galimybę ir galėjo protingai tikėtis tokios sąlygos buvimo ir vėliau sudaromose draudimo sutartyse, jų draudimo polisuose. Netikėtomis ir nesąžingomis nelaikomos sutarties sąlygos, su kuriomis šalis iš esmės sutiko savo veiksmais, kai jos tai šaliai buvo tinkamai ir pakankamai aiškiai atskleistos, ypač kai draudėjas buvo verslininkas, juridinis asmuo, kuriam taikomi aukštesni bonus pater familias elgesio standartai. Pažymėtina ir tai, kad draudimo polisas ir jo priedas, su kurio sąlygomis draudėjas teigia nesusipažinęs ir neišreiškęs jokia forma tokioms sąlygoms pritarimo, buvo sudaromas internetu – susirašinėjant elektroniniu paštu su draudimo konsultantu-tarpininku ir taip pritariant visoms sąlygoms. Byloje nėra ginčo, kad draudimo polisas su priedu draudėjui buvo įteiktas, draudėjas turėjo jį savo žinioje.

Kaip minėta, draudimo sutartimi draudimo objektui suteikiama apsauga nėra absoliuti, draudikas, prisiimdamas draudimo riziką, nustato draudimo sutartimi suteikiamos draudimo apsaugos ribas. Draudimo sutartį patvirtina draudimo liudijimas, kuriame yra nurodyta draudimo apsaugos apimtis (CK 6.989 str. 2 d.). Šiuo atveju iš elektroninio susirašinėjimo tarp ieškovo atstovo ir draudimo tarpininko matyti, jog derantis dėl draudimo sutarties pratęsimo, ieškovą labiausiai domino klausimai ne dėl draudiminės apsaugos ribų, jį domino tik pigesnė draudimo apsaugos kaina, kad dėl konkrečių sąlygų su draudiko tarpininku draudėjas iš esmės nesiderėjo, o pritarė visoms siūlomoms, tame tarpe ir ginčijamai, sąlygoms, esančioms draudimo polise, jo priede. Ieškovas turėjo pareigą būti rūpestingu, daug metų drausdamasis pas tą patį draudiką ir tenkindamasis ginčijama sąlyga, prieštaravimus šiai sąlygai pateikė tik atsitikus 2016-01-25 įvykiui. Teismas pripažįsta akivaizdžia aplinkybe, kad papildoma sąlyga, dėl traktoriaus amžiaus ryšio su galimo gaisro kilimo priežastimi, padidina žalos atsiradimo riziką, o tai jau sąlygoja ir papildomos draudimo įmokos mokėjimą, jos didesnį dydį. Tikėtina, jog nesant šios sąlygos draudimo įmokos dydis ieškovui būtų buvęs didesnis už tą kurį mokėjo ieškovas esant nustatytai ginčo sąlygai.

Ieškovas savo reikalavimą grindė ir aplinkybe, jog ginčo sąlyga nebuvo nustatyta pirmame atsakovo išduotame draudimo polise. Šioje dalyje pažymėtina, kad pirmasis draudimo polisas kuriuo buvo įforminta draudimo sutartis buvo išduotas 2011 m. ir jis galiojo iki 2012 m. birželio mėnesio. Pirmą kartą apdraustas traktorius, kurio gamybos metai yra 2003 m. gamybos, ir atitinkamai jis neturėjo 10 metų amžiaus, todėl tokia, ginčijama sąlyga 2011 m. draudimo poliso priede buvo neaktuali ir draudikui ir draudėjui nebuvo pagrindo dėl jos susitarti, todėl ji ir nebuvo nustatyta pirmame draudimo polise. Gi, vėlesniuose draudimo polisuose jau buvo nustatyta išlyga į draudžiamo objekto – ratinio traktoriaus amžių. Ieškovo atstovas elektroniniame laiške aiškiai draudimo tarpininkui patvirtino, jog visos draudimo pasiūlytos sąlygos jį tenkina, atitinkamai seka išvada, kad būdamas rūpestingu ir susipažinęs su ankstesnėmis sutartimis sudarytomis su tuo pačiu draudiku, turėjo žinoti apie ginčijamą sąlygą. Teismo vertinimu, įvertinus visas bylos aplinkybes, jų visumą, nustatyta, kad byloje yra pakankamai įrodymų, leidžiančių konstatuoti, jog ieškovas, sudarydamas ginčo draudimo sutartį elektroniu būdu, siekdamas mažesnės draudimo įmokos pritarė ginčijamai ir draudimo polise nustatytai papildomai draudimo sąlygai arba buvo tiek nerūpestingas, nesilaikė bonus pater familias elgesio standarto, kad šios sąlygos nematė prieš tai jam išduotuose 3 draudimo sutartyse, naudojosi jam suteikta draudimine apsauga mokėdamas draudikui mažesnes įmokas ir sąlygą pradėjo ginčyti tik atsitikus įvykiui, nustatytam ginčijama sąlyga. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kuomet pripažįstama, kad kitai šaliai buvo suteikta protinga galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis, ir kuomet pasirašydamas draudimo sutarties liudijimą (polisą), draudėjas nurodo, jog su atitinkamomis draudimo rūšies taisyklėmis susipažino, yra laikoma visų sąlygų pateikimu draudėjui susipažinti sutarties pasirašymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-11-25 nutartis civilinėje byloje Z.R. v UAB „Lietuvos žemės ūkio banko draudimas", Nr. 3K-3-1425/2002). Nors šiuo atveju ieškovo parašo ant draudimo poliso nėra, tačiau ši sutartis buvo sudaroma elektroniniu būdu (internetu), o iš elektroninio susirašinėjimo matyti, jog šiam draudimo polisui ieškovo atstovas elektroniniu būdu išreiškė aiškų pritarimą. Ginčo atveju ieškovas yra neteisus teigdamas, kad sudarant draudimo sutartis, jam nebuvo atskleista ginčijama sąlyga, kuri yra aiškiai nurodyta draudimo polise, jo antrame lape, kuris ieškovui buvo atsiųstas draudimo tarpininko ir kuriam ieškovas davė patvirtinimą, jog visos sąlygos ieškovą tenkina. Draudimo polisų kartu su priedais turėjimą ieškovas patvirtino konkliudentiniu veiksmu pateikdamas jų kopijas teismui kartu su ieškinio pareiškimu. Ieškovas, kaip draudėjas, pasirašydamas draudimo polisus ir sumokėdamas draudimo įmokas patvirtino, kad tiek su draudimo taisyklėmis, tiek ir su polisuose nurodytomis papildomomis sąlygomis buvo supažindintas ir gavo jų kopiją (Šiaulių apygardos teismo 2015-03-31 nutartis Nr. 2A-28-357/2015). Teismas visiškai sutinka su atsakovo pozicija, kad ieškovo minimos draudimo liudijime priede nurodytos draudimo sutarties sąlygos, numatančios ir ginčijamą sąlygą, numatančią nemokėti draudimo išmokos, yra apibrėžta aiškiai ir suprantamai, jos formuluotė nesudaro prielaidų dviprasmiškam sąlygos vertinimui, ją ieškovas galėjo laisvai suprasti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovui neįrodžius ginčijamos sąlygos neteisėtumo, Draudimo įstatymų nuostatų pažeidimo, ieškovo ieškinio nėra pagrindo tenkinti, pareikštas ieškinis yra atmetamas.

Pažymėtina, kad atsakovas taip pat atsiliepime į ieškinį prašė taikyti reikalavimams, kylantiems iš draudimo teisinių santykių, taikomą 1 metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 7 d.). Nukentėjusio asmens subjektinės teisės pažeidimas prasideda tada, kai draudikas atsisako tokį reikalavimą patenkinti. Ieškinio senaties terminas tokiu atveju prasideda nuo tos dienos, kai žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo apie tai sužinoti. Tačiau teismo posėdžio metu atsakovo atstovas nurodė, jog šis prašymas yra nebeaktualus, kadangi atsakovas nebeturi įrodymų kada klientas apie tai buvo informuotas ir pagrįsti ieškinio senaties taikymą negali. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kad šio prašymo atsakovas nepagrindė, todėl ieškinį atmesti dėl suėjusio senaties termino, nėra pagrindo.

Kiti šalių išdėstyti argumentai bei byloje pateikti įrodymai neturi reikšmės teisingam bylos išsprendimui.

Kadangi yra atmetamas pagrindinis reikalavimas, tai ir išvestiniai reikalavimai, kurių tenkinimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio reikalavimo išsprendimo irgi yra atmetami.

LR CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Atsakovas neprašė atlyginti bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo nepriteistinos.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovo nepriteistinos, kadangi šios išlaidos neviršija 3 EUR dydžio (CPK 92 str., LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.