Panevėžio apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė teismui pareikštu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės R. V. 246 000 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. metines palūkanas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2. Nurodo, kad atsakovė R. V. nuo 2018 m. sausio 18 d. iki 2021 m. kovo 8 d. ėjo ieškovės direktorės pareigas. Ieškovė 2018 m. liepos 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį (toliau ir – Sutartis). Sutarties pagrindu ieškovė už 700 000 Eur iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Ieškovės vardu Sutartį, kaip tuo metu pareigas ėjusi ieškovės direktorė, pasirašė atsakovė. Nuo 2021 m. kovo 8 d. ieškovės direktoriaus pareigas pradėjo eiti V. G., kuris, susipažinęs su Sutartimi, pastebėjo, kad pačioje Sutartyje (Sutarties 1.1. punkte) nurodyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė buvo 454 000 Eur, tačiau ieškovė už šį žemės sklypą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 700 000 Eur. Taigi, už Žemės sklypą ieškovė sumokėjo reikšmingai didesnę kainą nei jo vidutinė rinkos vertė – Sutarties kainos ir tuometinės Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skirtumas sudaro net 246 000 Eur. Ieškovės vertinimu, atsakovės sprendimo sudaryti Sutartį, pagal kurią ieškovė už Žemės sklypą sumokėjo 246 000 Eur, nepagrindžia nei ieškovės turimi duomenys ir/ar dokumentai, nei verslo logika. Toks sandoris ieškovei buvo vienareikšmiai nenaudingas ir padarė žalą, kurią sudaro sumokėtos kainos ir realios tuometinės Žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skirtumas, t.y. 246 000 Eur.

3. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė, nuspręsdama ieškovės vardu sudaryti Sutartį ir ją vykdyti, peržengė įprastos verslo rizikos ribas ir pažeidė juridinio asmens vadovui nustatytas fiduciarines pareigas. Atsižvelgdama į tai, ieškovė reiškia šį ieškinį dėl 246 000 Eur žalos atlyginimo.

4. Ieškinyje pabrėžiama, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė jos, kaip ieškovės vadovės Sutarties sudarymo metu, fiduciarinių pareigų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje, pažeidimu, kadangi atsakovė ieškovės vardu sudarė akivaizdžiai ieškovei itin nuostolingą sandorį. Atsakovė Sutarties sudarymo metu apie daug mažesnę tikrąją Žemės sklypo vertę žinojo, nes ši vertė buvo nurodyta pačioje Sutartyje (Sutarties 1.1. punkte). Tačiau, net ir žinodama šią informaciją bei suvokdama, kad ieškovė už Žemės sklypą permokės net daugiau nei dviem šimtais tūkstančių eurų, atsakovė Sutartį vis tiek pasirašė.

5. Pažymima, jog Sutarties sudarymas joje numatyta kaina nebuvo susijęs su jokia verslo rizika, kuri gali pasiteisinti arba nepasiteisinti ateityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pasikeitus ieškovės vadovui ir Atsakovei perdavus naujajam vadovui bendrovės vidaus dokumentus, tarp jų nebuvo jokių duomenų/dokumentų, sudarančių pagrindą išvadai, kad Sutarties sudarymo metu buvo galima apdairiai, rūpestingai, protingai, remiantis verslo patirtimi ir logika manyti, kad Sutarties sudarymas ir vykdymas ieškovei bus naudingas jos veikloje, kurios pagrindinė paskirtis – siekti pelno. Be to, iš aktualiu laikotarpiu buvusios ieškovės turtinės padėties matyti, kad ieškovė neturėjo nuosavų lėšų įsigyti Žemės sklypą ir tuo tikslu turėjo skolintis Sutarčiai įvykdyti reikalingas lėšas. Todėl jau Sutarties sudarymo metu buvo akivaizdu, kad pagal Sutartyje numatytas sąlygas ieškovė neišvengiamai patirs didžiulius nuostolius, už įsigyjamą Žemės sklypą permokėdamas keliais šimtais tūkstančių eurų, t.y. akivaizdu, kad ieškovė patyrė žalą.

6. Papildomai nurodoma, kad ieškovė 2021-05-18 Žemės sklypą pardavė už 350 000 Eur kainą, kuri buvo nustatyta pagal UAB „Giantus vertinimas“ išvadą dėl galimos turto pardavimo kainos. Ši aplinkybė patvirtina, kad Žemės sklypo vertė Sutarties sudarymo metu buvo netgi didesnė nei praėjus beveik 3 metams po jos sudarymo, kas tuo pačiu reiškia, kad atsakovė neturėjo jokių objektyvių duomenų, leidžiančių turėti pagrįstus protinga verslo logika ir rizika lūkesčius, kad po Sutarties sudarymo Žemės sklypo vertė kils ir/ar iš jo Ieškovas gaus kitokios naudos, naudodamas joje Žemės sklypą.

7. Ieškovės vertinimu, susiklosčiusioje situacijoje egzistuoja akivaizdus priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos. Jei atsakovė Sutarties sudarymo metu būtų tinkamai vykdžiusi savo, kaip ieškovės vadovės, fiduciarines pareigas, ji nebūtų sudariusi Sutarties tokiomis sąlygomis, pagal kurias ieškovė už įsigytą Žemės sklypą permokėjo 246 000 Eur. Šiuos ieškovės patirtus nuostolius lėmė būtent Atsakovės neteisėti veiksmai.

8. Atsiliepimu atsakovė prašo ieškinį atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad yra netinkama atsakovė; ieškovo atstovas, V. G., būdamas de facto vieninteliu ieškovės akcininku nuo 2019-01-08, negalėjo nežinoti kokie sandoriai buvo sudaryti tarp ieškovės ir trečiųjų asmenų, negalėjo nežinoti, kas yra ieškovės kreditoriai, negalėjo nežinoti, kokius debitorinius ir kreditorinius įsipareigojimus turi ieškovė. Atsakovė pabrėžia, jog ieškovės atstovas nutyli, kad jis dar 2020 metų spalio – 2021 metų vasario mėnesiais intensyviai, kartu su buvusiu ieškovės dalyviu M. K., dalyvavo šio žemės sklypo pardavimo procese, bei teikė savo pastabas, pasiūlymus dėl šio žemės sklypo pardavimo. Kartu ieškovė nepateikė informacijos, kad, de facto ieškovės akcininku būnant V. G., su nekilnojamojo turto brokeriais UAB „S. C.“ buvo pasirašyta 2020-05-13 Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tarpininkams buvo pavesta parduoti žemės sklypą už 1‘000‘000,00 Eur – 1‘100‘000,00 Eur, skelbime nurodant 1‘400‘000,00 Eur kainą, o šią sutartį pasirašė M. K., kuris tuo metu de jure jau nebuvo ieškovės dalyviu, bet, kaip matyti, veikė ieškovės vardu ir interesais, žinant V. G., kuris tuo metu de jure ir de facto buvo ieškovės dalyvis. Kita vertus, reikšminga ir tai, kad nekilnojamojo turto brokeriai jau buvo radę šio žemės sklypo pirkėją pagal patvirtintą pardavimo kainą – 1‘100‘000,00 Eur visam sklypui, tačiau tas pats V. G. 2021-02-10 el. paštu nekilnojamojo turto brokeriams nurodė, kad žemės sklypas neparduodamas, bei taip užkirto kelią pelningo sandorio sudarymui, pagal kurį ieškovė būtų pardavusi žemės sklypą už 400‘000,00 eurų didesnę kainą.

10. Atsakovė pabrėžia, kad buvo tik nominali ieškovės vadovė, kadangi ji niekada nebuvo įdarbinta ieškovo įmonėje, su ja nebuvo sudaryta darbo sutartis, jai niekada nebuvo mokamas darbo užmokestis, ji niekada neatliko vadovavimo veiksmų, jos veiksmai apsiribojo tik faktinio ieškovės vadovo nurodymų vykdymu. Nuo pat ieškovės įsteigimo visus sprendimus ieškovės vardu priiminėjo bei juos atliko, ieškovės ieškinyje minimą Sutarties sudarymą organizavo, ieškovės steigėjas, akcininkas bei faktinis vadovas M. K..

11. Šiuo atveju atsakovė jokia forma nedalyvavo Žemės sklypo perpardavime. Ji nepasirašinėjo tarpininkavimo sutarties su nekilnojamojo turto brokeriais, su ja nebendravo ir jokios pozicijos nederino nekilnojamojo turto brokeriai. Priešingai, tarpininkai visas ataskaitas, susijusias su Žemės sklypo pardavimu, pardavimo būdo ir kainos nustatymu derino tiesiogiai su V. G. ir M. K..

12. Be to, V. G., būdamas vieninteliu ieškovės akcininku ir vadovu, t. y. turėdamas absoliučiai visą kontrolę ir subjektiškumą, civilinėje byloje Nr. e2A-511-516/2021 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė taikos sutartį, taip pripažindamas įmonės įsiskolinimą 350‘000 Eur sumai. Šiuo procesiniu elgesiu V. G. iš esmės patvirtino, kad žemės sklypo kaina, kuri buvo nustatyta 2018-07-05 Sutartyje yra teisinga ir protinga. V. G. tuo atveju nekėlė klausimo dėl Sutarties sąlygos neteisėtumo, neginčijo jos teisme, neinicijavo teisminio proceso, kuriame būtų ginčijama ši sutarties sąlyga, priešingai – jis ją pripažino kaip pagrįstą, nepažeidžiančią ieškovo interesų. Negana to, V. G. ginčo žemės sklypą perėmė į savo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės balansą, nes jį pardavė sau ir savo sutuoktinei L. G. už 350‘000 Eur kainą, t. y. beveik trigubai mažesnę kainą, nei V. G. su M. K. pardavinėjo 2021 m. vasario mėnesį.

13. Taigi, įvertinus visas faktines nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes yra akivaizdu, jog atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos neegzistuoja ir ji nėra susijusi su Žemės sklypo įsigijimu, jo valdymu bei pardavimu, o taip pat nėra tinkama atsakovė šioje byloje.

14. Dubliku ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ palaiko pareikštą ieškinį bei papildomai nurodo, kad aplinkybė, kada dabartinis ieškovės direktorius sužinojo apie Sutartį bei ja sukeltą žalą, galėtų būti aktuali tik ieškinio senaties termino taikymo klausimui. Tačiau šio klausimo atsakovė nagrinėjamu atveju nekelia. Be to, atsakovė nepateikia įrodymų, pagrindžiančių, kad Sutartis atitiko verslo logiką ir ieškovei nebuvo akivaizdžiai nuostolinga.

15. Ieškovė taip pat pabrėžia, kad atsakovė nelaikytina tiesiog nominalia ieškovės vadove. Būtent ji Sutarties sudarymo metu Juridinių asmenų registre buvo išviešinta kaip ieškovės vadovė. Atsižvelgiant į tai, kad juridinio asmens vadovo užregistravimas Juridinių asmenų registre įmanomas tik pateiktus jo paskyrimą į šias pareigas patvirtinantį dokumentą, darytina išvada, jog atsakovė buvo tinkamai paskirta ir iš tiesų ėjo direktorės pareigas. Be to, būtent atsakovė, kaip ieškovės vadovė, pasirašė Sutartį, kuri buvo patvirtinta notaro. Jei notarui būtų kilę abejonių dėl atsakovės, kaip ieškovės vadovės, teisinio statuso ar jos susipažinimo su visomis sandorio aplinkybėmis, notaras būtų atsisakęs tvirtinti Sutartį. Taigi atsakovė, pasirašiusi Sutartį, kuri sukūrė teisinius padarinius ieškovei, pati prisiėmė ir kitų iš Sutarties kylančių teisinių pasekmių riziką. Pačioje Sutartyje nurodyta, kad šalys sutartį perskaitė, Sutarties prasmė ir pasekmės šalims išaiškintos ir Sutartis atitinka jų valią ir tikruosius jų ketinimus. Todėl atsakovė negali teigti, jog jokių sprendimų, susijusių su Sutartimi, nepriiminėjo ir jai visiškai nežinomos šio sandorio sudarymo aplinkybės.

16. Aplinkybė, kad su atsakove nebuvo sudaryta darbo sutartis, jai nebuvo mokamas atlyginimas, taip pat nepagrindžia, kad ji buvo tik fiktyvi vadovė. Juridinis faktas, kurio pagrindu bendrovės vadovas yra paskiriamas į pareigas, yra atitinkamas visuotinio akcininkų susirinkimo (arba vienintelio akcininko) sprendimas, o ne darbo sutartis. Nagrinėjamu atveju atsakovė privalėjo būti tinkamai paskirta eiti vadovės pareigas vien tam, kad jos, kaip vadovės, teisinį statusą būtų galima užregistruoti Juridinių asmenų registre. Be to, darbo sutarties sudarymo su atsakove klausimas taip pat buvo jos, kaip ieškovės vadovės, kompetencijos ribose, ir ji privalėjo arba užtikrinti, kad darbo sutartis su ja būtų sudaryta, arba nebeužimti šių pareigų.

17. Tripliku atsakovė palaiko atsiliepime išdėstytus reikalavimus ir argumentus. Papildomai nurodo, kad nei prieš įsigydamas ieškovės akcijas, nei būdamas de facto ieškovės akcininku ir turėdamas absoliučiai visą su žemės sklypo įsigijimu esančią informaciją, V. G. niekada nereiškė pretenzijų dėl šio žemės sklypo įsigijimo kainos ar galimos žalos ieškovui padarymo, tačiau aktyviai dalyvavo procesuose, susijusiuose su Žemės sklypo įsigijimu bei pardavimu. Kartu atsakovė pažymi, jog ieškovės pateikta UAB „Giantus vertinimai“ išvada neatitinka turto vertinimo ataskaitos turinio ir formos, ką patvirtina ir UAB „Giantus vertinimai“ išvados antro lapo apačioje padarytas įrašas, todėl atsakovės pateikiama teismo ekspertės parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini) turi prima facie galią šioje byloje.

Liudytojas A. Z. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininkė buvo liudytojo mama, buvo įkurta ketinant įsigyti sklypą ir jame pastatyti daugiabutį gyvenamąjį namą ir jį parduoti. Sklypą 2015 metais įsigijo iš 24 asmenų, įsigytame sklype nebuvo galima jokia statyba, todėl paprašė M. K., kuris yra vedantis grupės advokatas, įvertinti teisinę galimo sandorio pusę, išsiaiškinti, ką galima su sklypu padaryti, ar ten buvo galima pastatyti iki 4 aukštų namus, iki 4400 kv. m. ploto sklypą užstatyti. UAB "Plazma" padarė vizualizacijos brėžinius, nes reikėjo turėti įsivaizdavimą, kas ir kur galėtų būti pastatyta. UAB "(duomenys neskelbtini)" nupirko sklypą iš 24 piliečių, sklypas tapo UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybe, liko sutvarkyti jo paskirtį. M. K. buvo atsakingas už sklypo paskirties pakeitimą į gyvenamosios statybos, sureguliavimą visų teisinių klausimų, tačiau per du metus nebuvo jokio rezultato, todėl atsirado nepasitenkinimas iš liudytojo investitorių. Tuomet jis pasamdė kitus advokatus ir tik jų pagalba suprato, kad apie daugiabučių statybą sklypo teritorijoje galima pamiršti, ten yra neįmanoma statyba. Suprato, kad M. K. apgavo, nes jam mokėjo pinigus tam, kad padarytų rezultatą, t.y. sklypą privesti iki (duomenys neskelbtini) padėties. Būtent kitas advokatas nustatė, kad sklype jokio (duomenys neskelbtini) nebus, tada jau prasidėjo vyriški pokalbiai, žemės sklypas stovėjo be jokio rezultato, o juk tiksėjo laikas ir buvo paskolinti pinigai. Derybos, kalbėjimasis su M. K. truko apie pusę metų. Suskaičiavo A. Z. investuotojų negautą pelnas, nes buvo lūkestis dėl 4400 kv.m. gyvenamojo namo statybos ir realizavimo. Tada susitarė su M. K., kad jis nupirks sklypą už 700 000 eurų, kad gal galima bus ateityje dar ką nors padaryti, kad ateityje bus iš sklypo ekonominė nauda., todėl UAB " (duomenys neskelbtini)" ir pardavė tą sklypą.

Liudytojas A. Z. patvirtino, kad sklypo kainą nustatė mokslo įrodytais ir neįrodytais būdais- nuostoliais, palūkanomis, derybiniais reikalais, negautu pelnu ir ta suma dar per maža, nes nuostoliai - 150 000 eurų vien palūkanos nuo paskolintų pinigų. Patvirtina, kad sklypą pirko 2015 metais už 200 000 eurų. Teigia, kad po konsultacijų su M. K., kad ten galima pastatyti nekilnojamojo turto 4400 kv.m., kad būtent M. K. rūpinosi, buvo priešprojektiniai pasiūlymai, susitarimas buvo žodinis, kad M. K. turėjo padaryti tiek, kad gautų (duomenys neskelbtini) variantą. M. K. tikėjo du metus, paskui suprato, kad problema bus. Už sklypą buvo pervesta pusė pinigų sumos, kurią pervedė kita bendrovė, susijusi su M. K. įmone. Pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta atpirkimo teisė: UAB "(duomenys neskelbtini)" pusę metų derėjosi. Likusios pinigų sumos iš M. K. prašė ilgai, bet paskui padavė į teismą, nes nebuvo išeities, buvo patirti dideli nuostoliai. M. K. dėl žemės paskirties pakeitimų rodė dokumentus, buvo planuojama tai daryti. Liudytojas patvirtino, kad atsakovė R. V. buvo formali UAB "(duomenys neskelbtini)" direktorė ir ji dirbo pas M. K.. Su R. V. yra bendravęs, teikęs jai dokumentus, nes M. K. vedė ir kitus kompanijų reikalus, bet R.V. darydavo tą, ką reikėjo daryti kaip vadovei, ką M. jai liepdavo. Su atsakove pats jokių klausimų nesprendė, nes viską sprendė ir vykdė su M. K. kaip vedančiu teisininku. Liudytojas tvirtino, kad bet ką perkant Lietuvoje reikia tikrinti viską, visos rimtos kompanijos turi advokatus, kurie visur ir viską tikrina, reikia smulkiai viską žinoti. M. K. derino sklypo pirkimo procesą, nes iš pradžių buvo 18 savininkai, o pabaigoje 24, buvo daug senų žmonių, todėl buvo sudėtingas pirkimas, sukviečiant visus į notariatą. Nupirko gerą daiktą už gerą kainą ir geroj vietoj, nes buvo pažadas M. K., kad ten bus galimybė įgyvendinti ir tai bus geras projektas, tačiau projektas nepasisekė, dėl ko M. K. buvo priverstas spręsti situaciją ir nupirkti sklypą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 700 000 Eur, taip kompensuojant A. Ž. patirtus finansinius praradimus ir negautas pajamas.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir direktorius V. G. paaiškino teismui, kad atsakovę R. V. žino iš darbinių santykių, kad atsakovė kalta tuo, kad ji pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos akcininkui V. G., nepelningą sandorį dėl žemės sklypo įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, kad sudarė ir kitokių nuostolingų sandorių, kuriems yra pradėtos bylos. Tvirtina, kad atsakovė suklastojo liudytojo V. G. parašą kitame sandoryje dėl obligacijų ir neleistinai išplatino jų emisiją. M. K. buvo ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, V. G. pažinojo M. K. iš ankščiau. Kai UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigijo sklypą M. K. su V. G. nieko nederino, o apie įsigytą sklypą V. G. sužinojo perkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. M. K. kalbėjo, kad ateityje sklype bus galima statyti daugiaaukščius namus, kad jis viską sutvarkys, tačiau nuslėpė, kad už sklypą su pardavėju nėra pilnai atsiskaityta. A. Z. informavo, kad reikia bylinėtis su juo, o ne su M. K.. Teisme susitarė bylą baigti taikos sutartimi, sumokant 350 000 eurų UAB "(duomenys neskelbtini)." Nors atsakovė R. V. buvo formali direktorė, turbūt su M. K. viskas buvo derinama. Tvirtina, kad visiškai teisinga iš R. V., kaip bendrovės direktorės, reikalauti žalos atlyginimo.

V. G. nurodė, kad jam priklausanti UAB "Vilmstata" 18 metų stato namus, todėl jis seka rinką, žino turto vertes, domisi žemės sklypais, kuriuose galima statyba. Nenaudingumas žemės sklypo įsigijimo sandorio paaiškėjo 2021 m. kovo mėnesį, nes kol netapo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku, jam niekas dokumentų nerodė, o kai per kurjerį gavo dokumentus, tada pamatė žemės sklypo sandorį, kitus atsakovės atliktus sandorius, kuriais padaryti nuostoliai bendrovei virš milijono Eur. Pasitikėjo R. V. iki 2021 m. kovo, nes ji dirbo padėjėja advokato M. K. kontoroje. M. K. atstovaudavo V. G. teismuose, ir iki to laiko jokių problemų nebuvo. Laikė R. V. bendrovės vadove, ji pateikdavo ataskaitas Registrų centrui, pasirašydavo dokumentus. Tvirtino, kad M. K. skolingas V. G. apie 3 milijonus eurų. 2020 m. gruodžio mėn. gavo iš M. K. laišką, kad R. V. norės tapti advokate, todėl ją reikėtų atleisti iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, sakė kažką kitą suras, bet pats V. G. tapo direktoriumi. V. G. teigia, kad jis M. K. ir su juo susijusias kompanijas yra padavęs į teismus ir prašo kompensacijų, į nes yra paskolinęs virš pusantro milijono eurų, tačiau niekas negrąžinta. Buvo sudaryta obligacijų pasirašymo sutartis, tai atsakovės R. V. sudarytas sandoris, suklastojus V. G. parašą, apie sutartį su UAB "(duomenys neskelbtini)" sužinojo perėmus dokumentus, nes atsakovė išplatino obligacijas neleistinai, bendrovė "(duomenys neskelbtini)" čia neturėjo jokios naudos, nes didžioji suma pinigų buvo nukreipta į M. K. kitą įmonę, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ liko tik skolos. Tapęs akcininku V. G. nedavė R. V. nurodymų dirbti M. K., bet jokios veiklos čia nevyko. Kai A. Z. pasakė, kad yra byla teisme, tai pats sprendė situaciją, sumokėjo pinigus. Dėl sutarties su UAB Capital smart paaiškino, kad 2020-05-13 M. K. tarėsi su kažkokia mergina, todėl V. G. paprašė savo agento D. S. dalyvauti pokalbiuose tam, kad žinotų tikrą padėtį. Skelbime nurodyta 1 400 000 eurų suma nėra reali ir po dešimt metų ji nebus reali. Kaip galima parduoti daiktą, kas neatitinka apibūdinto daikto vertės ir būsenos eigoje, tokį pagražintą apibūdinimą čia kūrė pasamdyti agentai, bet jie bendravo su M. K. ir R. V.. 2021 m. kovo mėnesį gavo dokumentus iš Rūtos, rado dokumentus, kurie parodė, kad neverta net sklypo vertinti, nes ten visur žalia zona ir sklype galima tik ožką ganyti. Sklype situacija ir dabar nepasikeitusi, nes jo paskirtis kol kas nepakeista. Kad turėjo pirkėjų M., tai yra blefas, kalbėjo su D. S., čia tik kalbos buvo, jokio konkretaus pirkimo ar ketinimų protokolo nėra parašyta.

Liudytojas M. K. paaiškino teismui, kad UAB "(duomenys neskelbtini)", kaip juridinis asmuo, buvo įsteigta 2018-01-18, kurioje liudytojas buvo vienintelis akcininkas ir įmonės steigėjas. Vadove buvo paskirta atsakovė R. V., dirbusi M. K. advokato kontoroje teisininke, tačiau su ja darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes įmonė veiklos nevykdė, įmonė buvo skirta investicinių projektų įsigijimui ir jų pardavimui. Liudytojas teigia, kad jis nežino šios bylos procesinių dokumentų, nes jokių dokumentų iš bylos negavo, todėl nelabai žino ginčo esmę.

M. K. paaiškino, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" buvo įsigijusi keletą nekilnojamojo turto objektų, vienas iš jų buvo (duomenys neskelbtini), kitas iš UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigytas 0,7081 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), už 700 000 eurų. Teigia, kad pati sudaryta sklypo pirkimo sutartis iš esmės yra paskolos sutartis, pagal kurią UAB "(duomenys neskelbtini)" paskolino bendrovei "(duomenys neskelbtini)" 700 000 eurų sumą, o pastaroji įsipareigojo grąžinti po metų visą sumą kartu su 300 000 eurų palūkanomis, kas sudarytų visą milijoną. Tai buvo paskolos sutartis su atpirkimo teise, pagal kurią UAB "(duomenys neskelbtini)" pasiskolino ir turėjo mokėti palūkanas, įsijungė mechanizmas dėl atpirkimo teisės, nes čia buvo sandoris su palūkanomis. UAB "(duomenys neskelbtini)" galėjo įsigyti sklypą už 700 000 eurų. Susitarimas buvo toks: buvo prašymas paskolinti 700 000 eurų ir buvo kaip garantija ne hipoteka, kadangi sklypas jau buvo apsunkintas įkeitimu ir antrinė hipoteka čia nieko nesprendė, todėl buvo sudaryta žemės pirkimo pardavimo sutartis, sutartyje buvo aptartos sąlygos, fiziniai asmenys davė sutikimą tokiai sutarčiai. Susitarta, kad jei per metus pardavėjas nepasinaudos atpirkimo teise, sklypas atiteks UAB "(duomenys neskelbtini)". Minimo sklypo vertė tikrai buvo didesnė nei 700 000 eurų. M. K. teigia, kad jis už UAB "(duomenys neskelbtini)" sumokėjo 350 000 eurų, tačiau kita dalis liko nesumokėta, tai už tą sumą UAB "(duomenys neskelbtini)" turėjo mokėti palūkanas, bet nesumokėjo ir sklypas atiteko UAB "(duomenys neskelbtini)". Buvo kreiptasi į teismą, taikos sutartį paskui sudarė jau V. G., nes ten buvo UAB "(duomenys neskelbtini)" pareiga mokėti palūkanas, o mokėtina suma pasiliko tik 250 000 eurų, nes teismas priteisė visą sumą. Pateikus apeliacinį skundą, V. G. teismo posėdžio nelaukė ir savo rizika, nelaukdamas, 150 000 eurų sutiko sumokėti, tai buvo vienasmenis jo kaip vadovo sprendimas. Kad UAB "(duomenys neskelbtini)" stengėsi sklypą parduoti rodo tai, kad dar 2020-05-13 kreipėsi į nekilnojamo turto brokerį Daną, jis buvo pasirinktas V. G., buvo užduotis parduoti sklypą už ne mažesnę nei 1 400 000 eurų sumą, buvo padarytas ne vienas darbas dėl būsimo pardavimo, nustatyti mažesni sklypai, iš pradžių buvo bandoma parduoti sklypą kaip vientisą objektą, vyko susirašinėjimas, paskui pavyko surasti 5 pirkėjus mažesniems sklypo gabalams po 10 arų ir tuos mažesnius visus sklypus ketino parduoti už bendrą 1 300 000 eurų sumą. 2021 m. vasario mėnesį tai vyko, apie tai buvo informuotas ir V. G., ir šita 1 300 000 eurų suma buvo tik už penkis atskirus sklypus, nes iš viso buvo atskiri septyni sklypai, iš kurių minėtiems 5 sklypams buvo surasti pirkėjai. V. G. sutiko su šia kaina, nes buvo įsigyta už mažiau, čia buvo beveik milijonas pelno, kas rodo normalų sandorį. V. G. pareiškė, kad sklypas neparduodamas ir nutraukiamas pats pardavimo procesas. Liudytojas tvirtino, kad toks V. G. sprendimas buvo netikėtas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas V. G. pardavė formaliai, nerealia 2 500 Eur suma, nes akcijų pardavimas buvo M. K. įsipareigojimų užtikrinimo priemonė, nes skolinosi iš V. G. nemažas pinigų sumas. Su V. G. buvo sutarta tik perleisti akcijas, kad V. G. tik perims įmonės valdymą, tačiau į veiklą nesikiš, o tik seks prievolių jam įvykdymą. Susirašinėjo su V. G., nurodė skolų grąžinimą kaip sklypų pardavimą, nes buvo surasti pirkėjai, ketinantys pirkti sklypus už 1 300 000 eurų, o tai buvo daug daugiau nei M. K. buvo pasiskolinęs iš V. G..

M. K. patvirtino, kad atsakovė R. V. dėl įsigyto sklypo neatliko jokių funkcijų, ji net nebuvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei vieno pardavimo ji neatliko, nedalyvavo jokiuose sandoriuose, ji buvo tik registre nurodyta kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovė.

M. K. teigia, kad jis prašė V. G. paaiškinti situaciją, juk pardavus sklypus už 1 300 000 eurų, būtų padengtos M. K. skolos V. G., tuomet pats V. G. būtų privalėjęs grąžinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Susidarė tokia situacija, kad kreditorius V. G. reikalavo prievolės įvykdymo ir tuo pačiu jos atsisakė: UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo sklypą, buvo surasti pirkėjai norintys įsigyti sklypą už 1 300 000 eurų, tačiau V. G. nesutiko. M. K. teigia, kad jis pareiškė teisme ieškinį Actio Pauliana pagrindu, tačiau byla dar neišnagrinėta, tikisi, kad teismas tenkins ieškinį dėl akcijų, tada grįžus bendrovės akcijoms, pats spręstų kaip panaudoti turtą ir kaip sugrąžinti skolas. Bendrovės "(duomenys neskelbtini)" vardu buvo įsigytas ne vienas turtas, buvo du nekilnojamo turto vienetai, buvo rasti pirkėjai už dar didesnę sumą, tačiau V. G. lengva ranka nubraukė 150 000 eurų palūkanų, nors apeliacinis teismas galėjo priimti kitą sprendimą, bet čia visur matosi tik V. G. motyvai. Su V. G. pažįstami nuo 2016 m. 2017-2018 m. bendravo su juo daug ir intensyviai, o 2019 m. nutrūko bendravimas ir dabar jis tęsiasi teismuose. UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas pardavė UAB "(duomenys neskelbtini)", kurios 100 proc. akcijų turi V. G.. Akcijas pardavė, nes reikėjo M. K. vykdyti įsipareigojimus. Apie sklypų įsigijimą ir vertes V. G. tikrai žinojo, UAB "(duomenys neskelbtini)" akcijas pardavė kaip garantą, o pats aptarimas buvo susirašinėjant el.paštu, tariantis, kaip jis grąžins 1 100 100 eurų UAB "(duomenys neskelbtini)" ir asmeniškai V. G..

M. K. patvirtino, kad V. G. žinojo apie sklypo kainą, pardavimą vykdė brokeris buvo D. S., su kuriuo V. G. bendravo. M. K. teigia, kad jis padarė sklypą patrauklų pirkėjams, o brokeriai pradėjo viešinti pardavimą ir rado pirkėjų, kurie sutiko mokėti virš milijono eurų. Realių preliminarių sutarčių nebuvo sudaryta, tačiau apie pirkėjus ir kainą el.laišku informavo D. S., V. G. brokeris, pranešė, kad turi sklypo pirkėjus, kad jie sutinka mokėti avansus, todėl neturėjo pagrindo abejoti brokerių darbu. Dėl žemės sklypo paskirties keitimo į gyvenamąją (duomenys neskelbtini) zoną buvo dirbama su Vilniaus m. savivaldybe, matininkais. 2020 metais buvo nuspręsta sklypą pardavinėti ir tai susiję su miesto bendro plano tvirtinimu, kas buvo padaryta 2021 m. 2021 m. vasario mėn. pirkėjai irgi klausė, kada bus atvirtintas planas, buvo gautas patikinimas, kad jis bus patvirtintas 2021 m. liepos mėnesį ir planas buvo patvirtintas. UAB "(duomenys neskelbtini)" už 700 000 Eur įsigyto sklypo kaina buvo reali, įvertinant perspektyvą, miesto bendrajame plane nustačius gyvenamąją zoną, ji taptų urbanizuojama teritorija, kur būtų galima statyti gyvenamuosius vieno aukšto namus. Vienintelė priežastis ir buvo trukdis dėl bendrojo plano.

1. Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (Ieškinio priedas Nr. 1) apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nustatytos šios aplinkybės:

1.1. direktoriumi nuo 2018-01-18 iki 2021-03-08 buvo R. V., o nuo 2021-03-08 – V. G.;

1.2. akcininku nuo 2018-01-18 iki 2019-01-08 buvo M. K., o nuo 2019-01-08 UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2005-03-23 yra V. G.‘ (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.1);

2. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. liepos 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė žemės sklypo pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sutartį, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 700 000 EUR iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo 0,7081 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Žemės sklypas). Ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu Sutartį pasirašė tuo metu pareigas ėjusi direktorė R. V. (Ieškinio priedas Nr. 2). UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą sklypą įsigijo iš fizinių asmenų 2015-12-07 (Ieškinio priedas Nr. 5).

3. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-07 ir 2019-02-20 Balansuose nurodyti tokie ekonominiai rodikliai:

1.1. bendrovė apskaito nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso už 712 500 Eur;

1.2. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 710 000 Eur, iš kurių 350 000 Eur per vienerius metus, 360 000 Eur po vienerių metų;

1.3. materialus turtas 710 000 Eur vertės yra žemė (Ieškinio priedas Nr. 3, 4).

4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ konsultacinio pobūdžio pažyma nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 2021-05-14 yra 350 000 Eur (Ieškinio priedas Nr. 6).

5. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-06-10 išrašu nustatyta, kad žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio V. G. ir L. G., vidutinė rinkos vertė 2021-05-17 yra 468 000 Eur (Ieškinio priedas 5).

6. 2020-05-13 Tarpininkavimo paslaugų sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) UAB (Paslaugų teikėjas) kartu su partneriais R. O. ir D. S. ir M. K., atstovaujantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, susitarė, kad paslaugų teikėjas parduos nekilnojamąjį turtą 70,81 aro sklypą, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), už 1 400 000 Eur, kad paslaugų teikėjas bus vienintelis turto pardavimo skelbėjas ir t.t. (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.3);

7. Atsakovės kartu su atsiliepimu į ieškinį (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.2) pateiktais elektroniniais laiškais tarp nekilnojamojo turto brokerių R. O., D. S., M. K. ir V. G. nustatyti tokie laiškuose išsakyti teiginiai:

On 2020-10-22, at 20:02, D. S. (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> wrote:

Kaip ir tarėmės, nepavykus parduoti viso masyvo iš karto, prieš kurį laiką pradėjome darbus su atskirais sklypais, kaip patraukliai atrodome, galite pasižiūrėti čia - (duomenys neskelbtini)Šiuo metu bendraujame su vienu Interesantu, kuris pradėjo gilintis į šio sklypo galimybes ir mums pateikė keletą klausimų. Jis nori statytis vienbutį ir mūsų teiraujasi, ką šioje vietoje galima pastatyti. Iš konteksto suprantu, kad net ir radus 5 atskirus Pirkėjus, jiems tapti bendrasavininkais neužtektų, reikėtų jiems patiems sklypus dalinti, tas itin mažina patrauklumą ir labai apsunkina situaciją. Automatiškai tai dar labiau mažina kainą.

Gal vis tik pavyktų atidėti galutinį pardavimo terminą ir geriau atskirti sklypus? Per tą laiką pasitvirtintų ir naujas BP, turtai taptų ženkliai likvidesni, ko pasekoje ir brangesni.

On Fri, Oct 23, 2020 at 3:58 PM V. G. <v(duomenys neskelbtini)> wrote:

Sveiki , dėl bendro plano terminu aš susilaikyčiau, gali dar tekti ilgokai jo palaukti!

On 2020-10-23, Fri at 15:54, M. K. <(duomenys neskelbtini)> wrote:

Laba diena, tik dabar prisėdau prie kompiuterio, tai trumpai pakomentuosiu.

Pristatymas puikus, Ačiū. Manau, kad objektas atrodo skaniai ir jis parsiduos. Klausimas kada ir kokia kaina. Mano žiniomis ir įsitikinimu, BP bus patvirtintas gruodžio mėn., nes visos procedūros kurias savivaldybė turėjo atlikti yra atliktos, baigia tikrinima statybų inspekcija ir su išvada teikiama tarybai svarstyti. Taryba realu, kad gruodį tai ir padarys. Kitų indikacijų aš šiai dienai neturiu. Nebent Jūs ką nors žinote papildomai.

On 2020-12-08, at 12:37, D. S. (duomenys neskelbtini) <(duomenys neskelbtini)> wrote:

Mes vis tik manome, kad reikia taupyti laiką ir už sąlyginai nedidelę sumą atidalinimą pasidaryti dabar, o ne pradėti daryti tik tada, kada bus patvirtintas BP. Tokiu atveju nebūtų prarastas BP tvirtinimo ilgio laikotarpis.

On Tue, Dec 8, 2020 at 7:59 AM V. G. <(duomenys neskelbtini)> wrote:

Sveiki , būkime realistais, greitai nieko nebus, galbūt per kitus metus patvirtins bendrą planą, bet niekas neduos garantijų!!!

Jei žmonės tikrai nori šių sklypų, gali susimokėti minimalų avansą ir laukti x laiką. Iš to jie laimės, kad sklypų kaina jiems nepabrangs, tik tiek!

On 2020-12-08, Tue at 10:54, M. K. < (duomenys neskelbtini)> rašė V. G., brokeriams:

Tikslas yra parduoti kaip galima brangiau ir kaip galima greičiau. Jeigu pardavimo proceso greičiui ir kainai reikia dalinti atskirais sklypais - taip ir darome.

M .

On 2020-12-07, at 18:49, D. S. CAPITAL Smart <(duomenys neskelbtini)> wrote:

Kaip ir esame minėję, su kolege R., turime kelis interesantus, kurie domisi atskirais sklypais, tačiau atskirų sklypų jiems parduoti negalime, nes paprastuoju būdu negalime paruošti naudojimosi tvarkos, o tai yra būtina. Kreipėmės į architektą iš Projektavimo sprendimų ir jis pasiūlė opciją, kaip išnaudoti laiką, kol yra laukiamas naujasis BP. Procedūros kaina apie 3 500 Eur, visas aprašas laiške žemiau.

Mes su R. stipriai rekomenduojame eiti šiuo keliu, tuomet daiktas bus tikrai likvidesnis, pirkėjai jausis saugesni ir noriau mokės avansus.

Lauksime Jūsų sprendimo.

V. G. M.

R. O.

Kaip ir R. ir minėjo M. paskutinio pokalbio metu, per pastarąjį laikotarpį sukaupėme 7 Interesantus atskiriems sklypams (vienas iš jų svarsto visą masyvą). Visi jie pateikinėja panašius klausimus, o mes žinome ne visus atsakymus. Vienas iš Interesantų paprašė ir rezervacinės sutarties kopijos, tad reikalai juda gera linkme. Kada numatoma, kad sklypai bus atidalinti ir pakeista paskirtis į namų valdą? kas bus Primename, kad esame pasitvirtinę 1 100 000 Eur kainą visam masyvui ir 1 200 000 Eur atskiriems sklypams, dabartinis mūsų pasiūlymas Pirkėjams yra 5 x 249 000 Eur = 1 245 000 Eur. Mūsų rekomendacija Pirkėjams atskirus sklypus parduoti jau nušienavus, išpjovus medžius, padarius privažiavimus, tai tikrai ne kainuos daugiau, nei 45 000 Eur. Lauksime Jūsų detalių atsakymų tam, kad galėtume judėti toliau su rezervacijomis.

On 2021-02-10, at 19:24, V. G. <(duomenys neskelbtini)> wrote:

On 2021-02-15, Mon at 13:08, M. K. <(duomenys neskelbtini)> wrote:

Labas, V.

Prašau paaiškink savo paskutinį teiginį. Nes aš nesuprantu jo.

V. G. (duomenys neskelbtini)

Neprivalau nieko aiškinti kol nebus grąžinti pavogti pinigai! Jau nekalbu apie paskolas!!!

8. Atsakovės R. V. užsakymu UAB „Krivita“ nekilnojamojo turto vertinimo srities teismo ekspertė I. K. Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) padarė tokias išvadas:

1. vertinamo 0,7081 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo datai (2018-07-18) buvo 731 000 eurų;

2. vertinamo 0,7081 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo datai (2021-05-18) buvo 795 000 eurų. (Tripliko priedas).

9. Ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ 2021-11-16 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (Retrospektyvinis vertinimas) Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto vertintoja I. A. (nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) padarė išvadą:

Vertinamo nekilnojamojo žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), turto rinkos vertė, nustatyta lyginamuoju metodu, vertinimo diena (2018-07-05) yra 259 000 eurų.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (Retrospektyvinis vertinimas) nustatyta, kad remiantis 2016 m. liepos 26 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu, vertinamas žemės sklypas pagal naudojimo būdą yra rekreacinės teritorijos be teisės statytis pastatus, todėl 3.2.1 Vertinamo turto, jo analogų aprašas, skaičiavimo lentelėje nurodyta – vertinamame objekte užstatymo galimybės nėra, o 3 palyginamuosiuose objektuose užstatymo galimybė yra.

10. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. G., L. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – uždarojo akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, kurioje ieškovas prašo teismą: pripaz?inti negaliojanc?ia nuo sudarymo momento tarp atsakovų UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. G. ir L. G. sudaryta? 2021 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutarti? Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti dvis?ale? restitucija? – atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ graz?inti pagal ginc?ijama? pirkimo–pardavimo sutarti? atsakovams V. G. ir L. G. perleista? z?eme?s sklypa?, adresu (duomenys neskelbtini), registro Nr.: (duomenys neskelbtini), unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), Z?eme?s sklypo kadastro numeris ir kadastro vietove?s pavadinimas: (duomenys neskelbtini), o atsakovams V. G. ir L. G. priteisti 350 000 Eur suma? is? atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“; priteisti is? atsakovu? UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. G. ir L. G. ies?kovo M. K. naudai byline?jimosi is?laidas.

11. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-29 teismui pateiktą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys – Č. S., G. R., kurioje prašoma priteisti iš atsakovės 350 000 Eur skolą, 25 200 Eur delspinigių, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas, kurioje teismas 2020-11-12 sprendimu ieškinį tenkino, 2021-05-04 apeliacinės instancijos teismo nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas, patvirtinta tarp bylos šalių taikos sutartis. Byloje atsakovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovavo advokatas M. K..

1. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti ne tik neteisėtus atsakovo veiksmus, bet ir padarytos žalos faktą, jos dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 straipsnis). Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė. Tačiau teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 dalis).

2.Nagrinėjamoje byloje ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo patirtus ir prašomus priteisti iš atsakovės R. V. 246 000 Eur dydžio nuostolius įrodinėja atsakovei, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei, 2018 m. liepos 5 d. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarius itin nuostolingą žemės sklypo pirkimo-pardavimo su atpirkimo teise sandorį, kurio pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 700 000 EUR iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nors pačioje Sutartyje (Sutarties 1.1. punkte) nurodyta vidutinė žemės sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvus - 454 000 eur, t.y. ieškovė sumokėjo reikšmingai didesnę kainą nei jo vidutinė rinkos vertė, tokiu būdu Sutarties kainos ir tuometinės žemės sklypo vidutinės rinkos vertės skirtumas sudaro prašomą priteisti 246 000 eur žalos atlyginimą.

2. Remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalimi, juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenustato kitaip. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), o šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-470-969/2015).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl bendrovės vadovo pareigų, taip pat yra nurodęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama bendrovė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-701/2016). Todėl bendrovės valdymo organų nariai, prieš priimdami konkretų sprendimą dėl bendrovės veiklos, turi atidžiai įvertinti visas reikšmingas tokiam sprendimui aplinkybes, apsvarstyti ne tik priimamo sprendimo naudą bendrovei, bet ir šio sprendimo teisėtumą, riziką, galimus padarinius ir panašiai. Bendrovės valdymo organų nariai turi elgtis rūpestingai ir sąžiningai bendrovės atžvilgiu, o tai, be kita ko, reikalauja, kad prieš priimdami sprendimą jie būtų pakankamai susipažinę su visa reikiama informacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-611/2021).

25. Ieškovė patirtą žalą įrodinėja atsakovės neteisėtais veiksmais, esančiais priežastiniame ryšyje su padaryta ieškovei žala, nes jeigu atsakovė Sutarties sudarymo metu būtų tinkamai vykdžiusi savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovės fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis), ji nebūtų sudariusi ginčo sutarties tokiomis sąlygomis, pagal kurias ieškovė už įsigytą žemės sklypą permokėjo 246 000 Eur.

26. Iš byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad sudaryti ieškovės ginčijamą 2018-07-05 žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė ne ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė atsakovė R. V., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas, realiai ir faktinis bendrovės vadovas M. K.. Teismo posėdyje liudytojas M. K. patvirtino, kad jis pats nutarė iš UAB "(duomenys neskelbtini)" įsigyti 0,7081 ha žemės sklypą už 700 000 Eur, nes jis matė perspektyvą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į gyvenamųjų namų statyba, sklypą daug brangiau perparduoti kitiems asmenims, kurie investuoja į gyvenamųjų namų statybą. Liudytojas A. Z. teisme patvirtino, kad UAB "Plazma" padarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuomet dar priklausančio žemės sklypo vizualizacijos brėžinius, nes reikėjo turėti įsivaizdavimą, kas ir kur galėtų būti pastatyta, todėl UAB "(duomenys neskelbtini)" nupirko sklypą iš 24 piliečių, sklypas tapo UAB "(duomenys neskelbtini)" nuosavybe, liko sutvarkyti jo paskirties keitimą. M. K. buvo atsakingas už sklypo paskirties pakeitimą į gyvenamosios statybos, sureguliavimą visų teisinių klausimų, tačiau per du metus nebuvo jokio rezultato. UAB "(duomenys neskelbtini)" kiti advokatai nustatė, kad sklype statyba negalima, todėl M. K. buvo priverstas nupirkti sklypą už 700 000 Eur, taip kompensuojant UAB „(duomenys neskelbtini)m“ turėtus praradimus dėl apviltų investuotojų lūkesčių.

27. Nagrinėjamoje byloje yra dvi gana priešingos ginčo žemės sklypo turto vertinimo ataskaitos. Atsakovės R. V. užsakymu UAB „Krivita“ sudarytoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo rinkos vertę 731 000 eurų sumai vertinimo dieną 2018-07-18 būklei nustatė lyginamuoju metodu, o ieškovės užsakymu UAB „Marleksa“ 2021-11-16 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (Retrospektyvinis vertinimas) Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypo vertinimo diena 2018-07-05 rinkos vertę 259 000 eurų nustatė lyginamuoju metodu. Bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas to paties žemės sklypo Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, kuriose tas pats turtas jo vertinimo iš esmės tuo pačiu 2018 m. liepos mėnesį metu, buvo įvertintas 472 000 eurų skirtumu, daro išvadą, kad ieškovės pateiktoje UAB „Marleksa“ 2021-11-16 Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (Retrospektyvinis vertinimas) Nr. (duomenys neskelbtini) ginčo žemės sklypas, remiantis 2016 m. liepos 26 dienos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymu, pagal naudojimo būdą yra rekreacinės teritorijos be teisės statytis pastatus, todėl Ataskaitos 3.2.1 Vertinamo turto, jo analogų aprašas, skaičiavimo lentelėje nurodyta – vertinamame objekte užstatymo galimybės nėra. Teismas daro išvadą, kad ginčo žemės sklypas turėtų būti vertintinas kaip perspektyvoje galimas užstatyti, pakeičiant jo paskirtį iš „kitos paskirties žemės sklypo“ į „gyvenamųjų namų statybos“, kas 2020-2021 metais ir buvo pradėta daryti, todėl 0,7081 ha bendro ploto kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), reali rinkos vertė labiau tikėtina teisingiau yra nustatyta UAB „Krivita“ sudarytoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

28. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra privatus juridinis asmuo, kuris sukurtas vykdyti veiklą, siekiant gauti pelną, nes tokia paskirtis yra visų juridinių asmenų. Tačiau praktikoje ne visi juridiniai asmenys sugeba vykdyti pelną generuojančią veiklą, nes ne visi juridinių asmenų sudaryti sandoriai būną sėkmingi, sukuriantys įmonei pridedamąją vertę. Sudarymas rizikingų sandorių, dažnai praktikoje grindžiamų optimistinėmis prognozėmis, kas yra viena iš privataus juridinio asmens subjektiškumo teisių, todėl sudarytas optimistinėmis prognozėmis paremtas sandoris, nors vėliau ir sukėlęs/galėjęs sukelti neigiamas pasekmes įmonei, nebūtinai turi būti pripažįstamas kaip pažeidžiantis juridinio asmens teisnumą (CK 2. 74 straipsnis), o juos sudarę juridinio asmens organų nariai veikę nesąžiningai ir neprotingai (CK 2.87 straipsnis), kol nėra įrodyta priešingai.

29. Teismo išvada, kad ginčo žemės sklypo reali rinkos vertė sandorio sudarymo 2018 m. liepos 5 d. metu labiau atitiko UAB „Krivita“ sudarytoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą 731 000 eurų, ir ši vertė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui ir direktoriui V. G. buvo žinoma ir priimtina, patvirtina sekantys byloje surinkti įrodymai.

30. Kaip jau buvo nurodyta, pagal Juridinių asmenų registro išplėstinį išrašą su istorija)nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi nuo 2018-01-18 iki 2021-03-08 buvo R. V., o nuo 2021-03-08 – V. G., tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininku nuo 2019-01-08 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2005-03-23 yra V. G. (Atsiliepimo į ieškinį priedas Nr.1), todėl darytina išvada, kad tiek ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek jos vienintelis kontroliuojantis akcininkas V. G. jau nuo 2019-01-08 turėjo pareigą ir realią galimybę susipažinti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-07 ir 2019-02-20 Balansais, kuriuose nurodyti tokie ekonominiai rodikliai, tame tarpe suvokto kokie yra bendrovės finansiniai įsipareigojimai kreditoriams, kokios vertės turtas ir t.t.

1.1. bendrovė apskaito nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų iš viso už 712 500 Eur;

1.2. mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 710 000 Eur, iš kurių 350 000 Eur per vienerius metus, 360 000 Eur po vienerių metų;

1.3. materialus turtas 710 000 Eur vertės yra žemė (Ieškinio priedas Nr. 3, 4).

31. Teismo posėdžio metu V. G. patvirtino, kad jis 18 metų stato namus, todėl seka rinką, žino turto vertes, domisi žemės sklypais, kuriuose galima statyba, todėl teismas V. G. pripažįsta kaip turintį didelės patirties nekilnojamojo turto plėtroje verslininką, vykdantį investicinę veiklą įsigytuose žemės sklypuose, statant įvairios paskirties statinius ir juos parduodant, todėl teismas nepripažįsta įrodytu ir pagrįstu ieškovės ieškinio teiginio, kad „nenaudingumas žemės sklypo įsigijimo sandorio paaiškėjo 2021 m. kovo mėnesį, nes kol netapo akcininku, jam niekas dokumentų nerodė, o kai per kurjerį gavo dokumentus, tada pamatė žemės sklypo sandorį, kitus atsakovės atliktus sandorius, kuriais padaryti nuostoliai bendrovei virš milijono eurų“, nes, kaip jau buvo nurodyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininke UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vienintelis akcininkas nuo 2005-03-23 yra V. G., tapo nuo 2019-01-08. Iš paminėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019-01-07 ir 2019-02-20 Balansų, faktinis akcininkas V. G. turėjo realią galimybę sužinoti ir neabejotinai žinojo, kad įsigyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise turi 700 000 Eur vertės yra žemės sklypą, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 710 000 Eur. Su nurodytais Balansai V. G. galėjo susipažinti VĮ Registrų centras duomenų bazėje, kas jam, kaip didelės ir ilgametės patirties turinčiam verslininkui, neturėjo sudaryti didesnių sunkumų.

32. Dar daugiau, byloje esanti susirašinėjimo korespondencija tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus bei akcininko per kontroliuojančią bendrovę V. G. bei nekilnojamojo turto CAPITAL Smart agentūros brokerių R. O., D. S., buvusio UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko M. K., leidžia teismui daryti sekančias išvadas:

32.1. Į D. S. 2020-10-22 elektrinį laišką apie besidominančius pirkėjus bei reikalingą laiką pasitvirtinti naująjį Bendrąjį planą (žemės paskirties keitimas į statybas leidžiamas – teismas), dėl ko žemės sklypas taptų ženkliai likvidesnis ir brangesnis, bei paaiškinimą, "Kad būtų galimos statybos, reikia nustatyti sklypo naudojimo būdą. Be naudojimo būdo, neišduos statinio sąlygų. Tuomet reikia sklypą dalinti, kadangi be dalinimo, tik su naudojimo tvarka, 5 vienbučių nepastatysi. Dalinimas trūktų 6-9 mėn. Kaina priklauso nuo sąlygų, kurias gautume, reikėtų ir topo nuotraukos, nustatyti vandens telkinių apsaugos zonas ir juostas. Kaina nuo 3 000 Eur ir t.t.“, V. G. 2020-10-23 elektroniniame laiške D. S. ir M. K. atsakė „Sveiki, dėl bendro plano terminų aš susilaikyčiau, gali dar tekti ilgokai jo palaukti!“, o 2020-12-08 elektroniniame laiške atsakė „Sveiki, būkime realistais, greitai nieko nebus, galbūt per kitus metus patvirtins bendrą planą, bet niekas neduos garantijų!!! Jei žmonės tikrai nori šių sklypų, gali susimokėti minimalų avansą ir laukti x laiką. Iš to jie laimės, kad sklypų kaina jiems nepabrangs, tik tiek!“, Nurodyti atsakymai leidžia teismui daryti išvadą, kad V. G. puikiausiai suprato, kad yra reali galimybė pakeisti žemės sklypo paskirtį į statybas leidžiančią, kad yra potencialūs šio sklypo pirkėjai, o tuo pačiu, kad šio žemės sklypo vertė tikrai yra ne mažesnės nei buvo įsigyta 2018 metais už 700 000 eurų;

32.2. D. S. 2020-12-07, at 18:49, elektriniame laiške V. G. ir M. K. rašė: „Sveiki, V. ir M., Kaip ir esame minėję, su kolege R. turime kelis interesantus, kurie domisi atskirais sklypais, tačiau atskirų sklypų jiems parduoti negalime, nes paprastuoju būdu negalime paruošti naudojimosi tvarkos, o tai yra būtina. Kreipėmės į architektą iš Projektavimo sprendimų ir jis pasiūlė opciją, kaip išnaudoti laiką, kol yra laukiamas naujasis BP (Bendrasis planas – teismas). Procedūros kaina apie 3 500 Eur, visas aprašas laiške žemiau“. Nurodytas laiškas leidžia daryti išvadas apie pradėtas ginčo žemės sklypo paskirties keitimo procedūras tvirtinant Bendrąjį planą ir šį aplinkybė ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui V. G. buvo gerai žinoma;

32.3. Į D. S. 2021-02-10, 19:21 elektriniame laiške V. G. ir M. K. nurodė, kad „per pastarąjį laikotarpį sukaupėme 7 Interesantus atskiriems sklypams (vienas iš jų svarsto visą masyvą)... Vienas iš Interesantų paprašė ir rezervacinės sutarties kopijos, tad reikalai juda gera linkme. Kada numatoma, kad sklypai bus atidalinti ir pakeista paskirtis į namų valdą? Primename, kad esame pasitvirtinę 1 100 000 Eur kainą visam masyvui ir 1 200 000 Eur atskiriems sklypams, dabartinis mūsų pasiūlymas Pirkėjams yra 5 x 249 000 Eur = 1 245 000 Eur“, į kurį V. G., kaip sklypą parduodančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, po trijų minučių, t.y. 2021-02-10, a19:24 atsakė „Sveiki, sklypas neparduodamas!“, t.y. nutraukė bet kokį tolesnį sklypo pardavimo procesą. Į M. K. 2021-02-15 elektroninį laišką „Labas, V. P. paaiškink savo paskutinį teiginį. Nes aš nesuprantu jo. Ką reiškia sklypas neparduodamas ir kodėl?“, V. G. tą pačią dieną 2021-02-15 atsakė: „Neprivalau nieko aiškinti kol nebus grąžinti pavogti pinigai! Jau nekalbu apie paskolas!!!“. Nurodyti V. G. atsakymai elektroniniuose laiškuose leidžia teismui daryti išvadą, kad jis atsisakė tolesnio ginčo žemės sklypo pardavimo proceso vykdymo su potencialiais sklypo/ų pirkėjais ne todėl, kad jis abejojo sklypo realia kaina virš milijono eurų, ar kad nėra nekilnojamojo turto brokerio D. S. nurodytų potencialių sklypo/ų pirkėjų, tačiau atsisakymą laiškuose siejo būtent su neišspręstais su M. K. finansiniais skolų gražinimo klausimais, o tuo pačiu, įvertinant paskesnius V. G. veiksmus, jo paties ketinimu vienam spręsti šio sklypo likimą.

33. Vilniaus apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-04-29 teismui pateiktą ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, tretieji asmenys – Č. S., G. R., kurioje prašoma priteisti iš atsakovės 350 000 Eur skolą, 2018-07-05 ginčijamas žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkui V. G. turėjo būti žinomas ir vertinamas, tačiau iki pat taikos sutarties sudarymo 2021-05-04 apeliacinės instancijos teisme, kuomet V. G. nuo 2021-03-08 jau buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, tiek ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, tame tarpe akcininkas ir direktorius V. G. turėjo realią galimybę priešieškiniu ginčyti pirkimo-pardavimo sutartį dėl jos nuostolingumo UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau tokia teise nepasinaudojo, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos akcininkas ir direktorius V. G. suprato, kad sandoryje nurodyta ginčo sklypo 700 000 eurų vertė yra reali, o be to, pagal byloje surinktus įrodymus neabejotina, kad kaip jau buvo pasisakyta, V. G. turėjo ir savo asmeninį interesą ginčo žemės sklypą išsaugoti, žinodamas, kad jo rinkos vertė virš 1 000 000 Eur.

34. Nors teismo posėdžio metu V. G. ir tvirtino, kad nekilnojamojo turto agentūros brokerių teiginiai apie potencialius sklypo pirkėjus, ketinančius mokėti 1 100 000 – 1 200 000 eurų, yra išgalvoti ir su realybe prasilenkiantys teiginiai, kad tokių pirkėjų iš viso nebuvo, tačiau byloje surinkti įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir faktinio akcininko V. G. 2021-02-10 atsisakymas toliau vykdyti ginčo žemės sklypo pardavimo nekilnojamojo turto CAPITAL Smart agentūros brokerių R. O., D. S. surastiems potencialiems pirkėjams sietinas išimtinai su jo paties subjektyviu nesutikimu, motyvuojant finansiniais interesais kilusiame ginče dėl M. K. suteiktų paskolų grąžinimo peripetijų, tačiau ne dėl to, kad nekilnojamojo turto agentai nebuvo suradę potencialių pirkėjų, ketinusių pirkti ginčo žemės sklypus už 1 100 000 – 1 200 000 eurų. Būtent V. G. atsisakymas toliau vykdyti ginčo žemės sklypo paskirties keitimo bei preliminarių sandorių su potencialiais pirkėjais sudarymo procesą ir eliminavo galimybę sklypą parduoti už nekilnojamojo turto agentų nurodytą kainą.

34. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2021-06-10 išrašu nustatyta, kad ginčo žemės sklypą, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2021-05-18, t.y. po trijų mėnesių nuo 2021-02-10 atsisakymo parduoti sklypą/us nekilnojamojo turto surastiems potencialiems pirkėjams, pirkimo-pardavimo sutartimi iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo V. G. ir L. G.. Išraše nurodyta, kad sklypo vidutinė rinkos vertė 2021-05-17 yra 468 000 Eur (Ieškinio priedas 5). CK 2.87 straipsnio 6 dalis numato juridinio asmens organo nariui teisę sudaryti sandorį su juridiniu asmeniu, kurio organo narys jis yra, todėl nėra ir nebuvo draudimo V. G. ir jo sutuoktinei sudaryti 2021-05-18 žemės sklypo sandorį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

35. UAB „Giantus vertinimas“ konsultacinio pobūdžio pažymą, kuria nustatyta, kad ginčo žemės sklypo vertė 2021-05-14 yra 350 000 Eur (Ieškinio priedas Nr. 6) teismas vertina tik kaip konsultacinio pobūdžio išvadą, užsakyta suinteresuoto asmens iniciatyva, siekiant pagrįsti jo sudaryto žemės sklypo įsigijimo vertę. Byloje surinkti ir įvertinti įrodymai (UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) leidžia teismui daryti kitą išvadą, kad ginčo žemės sklypo rinkos vertė yra ne mažesnė kaip 700 000 eurų.

Virš aptartais rašytiniais įrodymais, bylos šalių, liudytojų paaiškinimais teismas daro išvadą, kad ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinys atsakovei R, V. yra nepagrįstas ir nesąžiningas, todėl atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė, kad ginčo žemės sklypo įsigijimo 2018 m. liepos 5 d. metu būtų atsakovė R. V. būtų netinkamai vykdžiusi ir peržengusi savo, kaip ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės fiduciarines pareigas (CK 2.87 straipsnis), peržengusi įprastos verslo rizikos ribas, sudariusi akivaizdžiai ieškovei itin nuostolingą ginčo žemės sklypo įsigijimo sandorį, todėl nėra pakankamo pagrindo pripažinti pagrįstu ieškinio motyvą, kad už įsigytą ginčo žemės sklypą buvo permokėta ieškovės prašomą priteisti iš atsakovės 246 000 eurų suma.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Be to, remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje taip pat įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Kadangi ieškovės ieškinys atmestinas, vadovaujantis virš nurodytu teisiniu reglamentavimu iš ieškovės priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 500,00 eurų dydžio išlaidos už nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) parengimą bei 1000,00 EUR dydžio advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 500 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Atmesti ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei R. V. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Priteisti iš ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (JAK (duomenys neskelbtini)) atsakovei R. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)1 5000 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų teisme.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.