Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušros Vingilės,

nuteistųjų A. L. ir M. M. gynėjams advokatams Zitai Malovai ir Pavelui Borkovskiui (Pavel Borkovskij),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. L., A. F. ir M. M. (M. M.) apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. L. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus ją iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, prie 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir A. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 3 (treji) metai 5 (penki) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 17 d.

A. L. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikinta.

A. F. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus ją iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2020 m. vasario 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 (septyneri) metai 4 (keturi) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo, ir A. F. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 8 (aštuoneri) metai 6 (šeši) mėnesiai 11 (vienuolika) dienų laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 17 d.

M. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikavus ją iš BK 182 straipsnio 2 dalies, ir jam paskirta 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 7 (septyneri) metai 3 (trys) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos laisvės atėmimo, ir M. M. galutinė subendrinta bausmė paskirta – 8 (aštuoneri) metai 5 (penki) mėnesiai 8 (aštuonios) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. gegužės 17 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo A. L. ir A. F. iš nuteistųjų nepriteistos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. L., A. F. ir M. M. nuteisti už tai, kad jie, turėdami tikslą savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), telefonu paskambinus minėtam asmeniui pagal skelbimą, prisistatant pirkėju ir susitariant dėl prekės įgijimo, A. F. išsiuntus asmeniui netikrą banko pavedimą ir tokiu būdu suklaidinus dėl apmokėjimo už prekę, o M. M. paprašius paimti prekę, A. L. prekę atsiimdavo, po ko perduodavo ją M. M., tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, jie įvykdė šias nusikalstamas veikas:

1.1. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 7 d. 16.56 val. iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus pagal skelbimą E. G. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), prisistačius T. ir melagingai nurodžius, jog nori pirkti iš jo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Pro“ bei pasakius, kad telefoną atsiims jo brolis, A. F., atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), per „Viber“ programėlę iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntus nukentėjusiajam netikrą pinigų pervedimo už telefoną išrašo kopiją T. V. vardu ir tokiu būdu suklaidinus E. G. dėl apmokėjimo už parduodamą telefoną, po ko M. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktuojant su nenustatytu bendrininku, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei A. L., sutikusiu atsiimti iš E. G. mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Pro“, bei nuolat palaikant su juo kontaktą telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), šis padėjo daryti nusikalstamą veiką duodamas A. L. nukentėjusiojo E. G. telefono numerį ir jam pasakius prisistatyti T. V. broliu ir kaip bendrauti su nukentėjusiuoju, po ko, A. L. apie 20.15 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, prie parduotuvės „M.“, esančioje (duomenys neskelbtini), prisistatęs T. V. broliu, paėmė iš nukentėjusiojo E. G. minėtą telefoną, po ko šį mobiliojo ryšio telefoną iš A. L. perėmė M. M. ir tokiu būdu, veikdami bendrininkų grupėje, savo bei kitų bendrininkų naudai, panaudojant apgaulę, įgijo svetimą, E. G. priklausantį 590 Eur vertės turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P40 Pro“,

1.2. be to, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), 2020 m. gruodžio 12 d., apie 16.00 val., iš mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis numeris (duomenys neskelbtini), paskambinus pagal skelbimą V. A. į mobiliojo ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir melagingai nurodžius, jog nori pirkti iš jos televizorių „Samsung“ bei pasakius, kad telefoną atsiims kurjeris, A. F., atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), per „Viber“ programėlę iš abonentinio Nr. (duomenys neskelbtini) nusiuntė nukentėjusiajai netikrą pinigų pervedimo už telefoną išrašo kopiją T. V. vardu ir tokiu būdu suklaidino V. A. dėl apmokėjimo už parduodamą televizorių, o M. M. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontaktuodamas su nenustatytu bendrininku, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, bei A. L., kuris (A. L.) sutiko pasiimti iš V. A. televizorių „Samsung“, šis padėjo padaryti nusikalstamą veiką, pasakęs A. L. pasiimti iš nukentėjusiosios televizorių, A. L. apie 18.30 val. paėmė iš V. A. minėtą televizorių, po ko televizorių iš A. L. perėmė M. M. ir tokiu būdu jie, veikdami bendrininkų grupėje, savo bei kitų bendrininkų naudai, panaudojant apgaulę, įgijo svetimą, V. A. priklausantį 360 Eur vertės turtą – televizorių „Samsung“.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. F. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti ir jį išteisinti, jo gynėja advokatė Ingrida Maldeikienė šiam prašymui pritarė; nuteistojo A. L. gynėja advokatė Zita Malova prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais; nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Pavelas Borkovskis prašė ginamojo apeliacinį skundą tenkinti ir sumažinti šiam paskirtą bausmę. Prokuroras prašė visų nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, nors sutiko, kad paskirdamas visiems apeliantams vienodas bausmes, pirmosios instancijos teismas jų tinkamai neindividualizavo.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. F. apeliacinis skundas atmetamas, nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o nuteistojo M. M. apeliacinis skundas tenkinamas visiškai.

Dėl nuteistojo A. F. apeliacinio skundo

7. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. F. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Pripažindamas A. F. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Teismo nuosprendis surašytas iš esmės laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, teisėjų kolegijos vertinimu, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nuteistojo A. F. apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti priešingai, nei tai padarė apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės normų taikymu, taip pat pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. F. kaltės.

8. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalies dispoziciją sukčiavimas yra nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms, turtiniams interesams. Sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika gali pasireikšti įvairiais veiksmais, tačiau visais atvejais yra susijusi su apgaulės panaudojimu. Apgaulė yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą. Apgaulė naudojama prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-976/2018, 2K-108-788/2018 ir kt.).

9. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas A. F. kaltu ir priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, vertino visų nuteistųjų parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, taip pat nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kurie atitinka faktines bylos aplinkybes ir yra nuoseklūs bei neprieštaringi, be to, rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais rašytiniais byloje surinktais duomenimis, kas sudarė vieningą įrodymų grandinę. Teisminio bylos nagrinėjimo metu A. F. savo kaltės nepripažino, aiškino, jog kitų bendrininkų (nei A. L., nei M. M.) nepažįsta, telefonas, naudotas nusikalstamos veikos padaryme, jo gyvenamojoje patalpoje pataisos namuose nebuvo rastas. Vis dėlto, mobiliuoju telefonu jis naudodavosi, skambindamas savo giminaičiams. Šį telefoną jam duodavo nuteistasis, pravarde J., kurio asmens duomenų nežino. Aiškindamas iš kur pas jį sąskaitoje atsirado 50 Eur, nurodė, jog romų tautybės asmuo, vardu S., prašė jo limito, jis sutiko, kad šio asmens pinigai būtų pervesti į jo sąskaitą. Už tai jis gavo 10 Eur, o 40 Eur pataisos namų parduotuvėje išleido pats S. (5 t., b. l. 81–82). Iš esmės analogiškus teiginius A. F. nurodė ir apeliaciniame skunde, vis dėlto, teisėjų kolegija juos vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Byloje nustatyta tokia nusikalstamos veikos padarymo eiga: pirmiausia nenustatytas asmuo pagal internete rastą skelbimą paskambindavo nukentėjusiajam ir susitardavo dėl perkamo daikto (šiuo atveju dėl mobilaus ryšio telefono ir televizoriaus), tuomet A. F. nusiųsdavo nukentėjusiajam (daikto pardavėjui) netikrą pinigų pervedimo už įsigyjamą daiktą išrašo kopiją T. V. vardu ir tokiu būdu suklaidindavo nukentėjusįjį dėl apmokėjimo įvykdymo. Tuomet M. M. kontaktuodavo su A. L. dėl apgaule įsigyto daikto atsiėmimo iš pardavėjo, t. y. duodavo A. L. nurodymus, kur nueiti, ką sakyti nukentėjusiajam ir pan. A. L. pagal nurodytas instrukcijas perimdavo iš nukentėjusiųjų jų parduodamus daiktus ir tokiu būdu juos užvaldydavo. Nors A. F. apeliaciniame skunde teigia, kad pagrindinis nusikalstamos veikos vykdytojas, t. y. asmuo, skambinęs nukentėjusiesiems ir taręsis dėl parduodamų daiktų, liko nenustatytas, tačiau tai nešalina kitų bendrininkų, įskaitant ir A. F., atsakomybės. Taip pat, kaip nepagrįstą, teisėjų kolegija atmeta nuteistojo argumentą, kad jis yra neraštingas, todėl negebėtų suklastoti ir išsiųsti netikro pinigų pervedimo išrašo. Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. F. nėra inkriminuotas dokumentų klastojimas, t. y. aplinkybė, kas sukūrė netikrą pinigų pervedimo išrašo kopiją, šiuo atveju nėra reikšminga. Svarbu tik tai, kas išsiuntė minėtą išrašą, o pagal byloje nustatytas aplinkybes tai padarė būtent A. F., kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neneigė, jog moka naudotis mobiliuoju telefonu – skambinti, siųsti pranešimus ir pan.

11. 2021 m. sausio 23 d. daiktų paėmimo protokolas (2 t., b. l. 100) patvirtina, kad 2021 m. sausio 23 d. Pravieniškių pataisos namų-atvirtosios kolonijos Antrojo sektoriaus 10 būrio 5 brigados gyvenamojoje patalpoje buvo rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, kurio IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), su SIM kortele „Pildyk“ ir mobiliojo ryšio įkrovikliu, kurį nuteistasis A. F. slėpė lovoje po antklode. Taigi, telefonas nebuvo rastas tokioje vietoje, kuria galėtų naudotis ir kiti nuteistieji (bendros prausimosi, sportavimo ir kt. patalpos), kas liudija šio telefono priklausomybę būtent A. F.. Kitų objektų apžiūros 2021 m. liepos 17 d. protokolu (2 t., b. l. 111–112) nustatyta, kad pas nuteistąjį A. F. rastame telefone yra įdiegtos „Viber“ ir „Whatsapp“ programėlės. Taip pat rasta sukurta grupė, kurią sudaro A. F. artimieji. Nustatyta ir tai, kad nukentėjusioji V. A. susirašinėjo su šio telefono savininku, t. y. atsiuntė savo banko sąskaitos numerį ir parašė adresą. Be to, buvo pokalbis apie pinigus su tel. Nr. (duomenys neskelbtini), šiam išsiųsti šie duomenys: „(duomenys neskelbtini) A. F.“. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklauso M. M..

12. Gavus reikiamus duomenis pinigams pervesti, į A. F. sąskaitą buvo pervesti 50 Eur. Liudytoja J. D. pirmosios instancijos teisme pripažino, kad minėtus pinigus A. F. pervedė būtent ji pagal M. M. prašymą. Pastarasis yra buvęs jos sesers vyras. M. M. jai paaiškino, kad neturi paso, todėl prašė pervesti 50 Eur kažkokiam giminaičiui, kuris buvo įvardytas A. F.. Pinigus jai davė M. M.. Ji suprato, kad pinigai yra skirti M. M. broliui, tačiau yra siunčiami per A. F., kodėl pinigų nebuvo galima siųsti tiesiogiai, jai nepaaiškino (5 t., b. l. 80–81). Šios liudytojos parodymai patvirtina, kad M. M. ir A. F. žinojo vienas apie kitą ir veikė bendrai. Apelianto A. F. iškelta versija, kad pinigai (50 Eur) iš tiesų buvo pervesti ne jam, o romų tautybės nuteistajam S. A., kuriam jis leido pasinaudoti savo sąskaita, yra paneigta Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus specialistės M. I.-B. 2022 m. kovo 10 d. raštu, kuriame nurodyta, kad pilietis S. A. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje laisvės atėmimo bausmės neatliko (5 t., b. l. 89).

13. Aplinkybė, jog byloje nėra nustatytas A. F. ir A. L. bendravimas, nėra reikšminga bendrininkavimo kvalifikavimui. Jau minėta, kad A. F. bendravo su M. M., o pastarasis bendravo su A. L.. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu (2 t., b. l. 136–141) nustatyta, kad M. M. skambino A. L. ir nurodė šiam paimti iš nukentėjusiojo telefoną prisistačius T. V. vardu. Apie įvykdytą nurodymą A. L. pranešė paskambindamas M. M., taip pat nurodė, kad nukentėjusysis jį nufotografavo, nes nerimavo, ar tikrai tam asmeniui perduoda telefoną, tačiau jis buvo su nosį ir burną dengiančia apsaugine veido kauke, tai viskas turėtų būti gerai. Vis dėlto, užsimaskuoti A. L. nepavyko, nes pagal nukentėjusiojo pateiktą nuotrauką buvo atpažinta, kad joje yra užfiksuotas būtent A. L. (3 t., b. l. 1). Atkreiptinas dėmesys, jog M. M. pirmosios instancijos teisme savo kaltės neneigė ir pripažino, jog dalyvavo sukčiavimo veikoje, surasdamas ir instruktuodamas asmenį, kuris turėjo paimti apgaule iš nukentėjusiųjų įgytus daiktus. Tai buvo A. L..

14. Šiame kontekste pažymėtina, jog bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, jų veikos bendrumas, susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Svarbiausia bendrininkavimo instituto funkcija baudžiamojoje teisėje yra užtikrinti, kad už nusikalstamą veiką atsakytų ne vien tas, kuris tiesiogiai realizavo visus jos objektyviuosius požymius (vykdytojas), bet ir tie, kurie organizavo, sukurstė, padėjo padaryti šią nusikalstamą veiką arba kartu su vykdytoju bent iš dalies realizavo jos požymius. Tokie asmenys atsako už vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-309-976/2015). Nagrinėjamu atveju be A. F. atliktų veiksmų (netikro pinigų pervedimo už įsigyjamus daiktus išrašo kopijos nukentėjusiesiems išsiuntimo), nebūtų pasiektas bendras nusikalstamas rezultatas, nes būtent dėl jo veiksmų nukentėjusieji buvo iš esmės suklaidinti ir priėmė jiems nepalankius sprendimus, t. y. perdavė jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, už kurį nebuvo tinkamai atsiskaityta. Be to, A. F. buvo atlyginta už jo indėlį (pervesta 50 Eur), t. y. jo pagalba nebuvo nemokama. Akivaizdu, jog nuteistasis, net ir neturėdamas jokio išsilavinimo, suvokė, kad veikia ne vienas ir kad jo indėlis yra reikšmingas siekiamo bendro rezultato kontekste. Esant aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. F. pagrįstai nuteistas dėl sukčiavimo, veikiant bendrininkų grupėje, jo išteisinimui pagrindo nėra.

15. Skiriant bausmę A. F., bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumą ir pobūdį (nesunkus, tyčinis, turtinio pobūdžio nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumą (anksčiau ne kartą teistas, įskaitant ir už analogiško pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, baustas administracinėmis nuobaudomis, nedirbantis), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Teismas, tinkamai įvertinęs šių aplinkybių tarpusavio santykį bei reikšmę parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslams pasiekti skirtina laisvės atėmimo bausmė, bei teisingai nustatė šios bausmės dydį – 1 metai 2 mėnesiai (šiek tiek mažesnis nei sankcijos vidurkis). Dar labiau mažinti šios bausmės dydžio pagrindo nėra, nes A. F. yra recidyvistas (BK 27 straipsnis), nors šios jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nenustatė, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas sunkinti jo teisinės padėties negali.

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo

16. Apeliantas prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl netinkamai paskirtos bausmės ir bausmių bendrinimo taisyklių pažeidimo. Nuteistojo teigimu, jam buvo paskirta tokia pati bausmė, kaip ir kitiems dviems nuteistiesiems, t. y. 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, nors jo indėlis į nusikalstamos veikos padarymą buvo antraeilis. Jis nebuvo aktyvus vykdytojas, tik paimdavo jam nurodytus daiktus. Teisėjų kolegija tokiam vertinimui nepritaria.

17. A. L. pirmosios instancijos teismo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas), padarymo. Įstatymų leidėjas už paprasto sukčiavimo padarymą, t. y. nenustačius veiką kvalifikuojančių aplinkybių, numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki trejų metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato konkrečių sąlygų, kurioms esant teismas parenka konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, tačiau visais atvejais privalu paisyti BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, t. y. atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Visais atvejais, individualizuodamas bausmę, teismas turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės, t. y. teismas turi paskirti tokią bausmę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai.

18. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, pagrįstai pripažino, kad A. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta veikiant bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vis dėlto, apylinkės teismas neįvertino, kad A. L. naują nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, kas taip pat sunkina jo atsakomybę, tačiau bloginti nuteistojo teisinės padėties, nagrinėjant bylą pagal jo pateiktą apeliacinį skundą, negalima, todėl ši aplinkybė plačiau neanalizuojama. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šis teistumas A. L. nėra pirmasis, anksčiau jis teistas dešimt kartų, taip pat ir už turtinio pobūdžio nusikalstamų veikų padarymą, kas patvirtina, kad reikiamų išvadų apeliantas nedaro ir nuolat kartoja tas pačias klaidas. Jam buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, terminuotas laisvės atėmimas, atidedant jo vykdymą konkrečiam terminui, tačiau švelnus baudžiamumas A. L. nėra efektyvus, nes nusikalstamų veikų vykdymas yra tapęs jo gyvenimo būdu. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis niekur nedirbo ir nesiekė darbinio užimtumo. Taigi, vykdydamas sukčiavimą, jis siekė lengvai pasipelnyti. Pirmosios instancijos teisme A. L. pripažino, kad už telefono ir televizoriaus paėmimą iš nukentėjusiųjų M. M. jam davė 10 Eur. Nors atlygis nėra didelis, tačiau teigti, jog apelianto vaidmuo buvo antraeilis, pagrindo nėra. Kiekvienas nuteistasis įnešė savo indėlį, siekdami užvaldyti svetimą turtą. A. L. iš E. G. paėmė mobilaus ryšio telefoną „Huawei P40 Pro“, o iš V. A. – televizorių „Samsung“, kuriuos vėliau perdavė bendrininkui M. M.. Taigi, apeliantas tiesiogiai kontaktavo su nukentėjusiaisiais, prisistatydamas kito asmens vardu, ir tokiu būdu suklaidindamas nukentėjusiuosius. Vertinti, kad jo atliktų veiksmų apimtis buvo mažesnė nei kitų nuteistųjų, nepagrįsta. Todėl nėra pagrindo ir bausmės dydžio mažinimui.

19. Vis dėlto, teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą bausmių bendrinimo būdą, bendrindamas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme. Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. nusikalstama veika yra padaryta iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, todėl turi būti taikomos BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatos. Pagal minėtą straipsnį bausmės gali būti visiškai arba iš dalies sudedamos arba apimamos. Visiškas arba dalinis bausmių sudėjimas gali būti taikomas tik tuomet, kai nėra pagrindo taikyti bausmių apėmimą. BK 63 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kada galima taikyti bausmių apėmimo principą, t. y. a) yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis; b) padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius; c) už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimt metų laisvės atėmimo arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, jeigu ankstesniu nuosprendžiu buvo paskirta subendrinta bausmė, teismas, taikydamas BK 63 straipsnio 9 dalį, nauju nuosprendžiu paskirtą bausmę bendrina būtent su subendrinta bausme, o ne su bausmėmis, paskirtomis už atskiras nusikalstamas veikas. Be to, tokiu atveju teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-10-976/2016, 2A-7-3-489/2019, 2K-114-788/2021 ir kt.). Nagrinėjamu atveju A. L. 2021 m. rugpjūčio 25 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (baudžiamasis nusižengimas) ir 260 straipsnio 1 dalį (sunkus nusikaltimas) galutine subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nesunkus nusikaltimas). Įvertinus šių nusikalstamų veikų pavojingumą (vienos veikos yra susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, kitos – su nusikaltimais nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams), rūšis bei kategorijas, akivaizdu, kad jos labai skiriasi. Todėl griežčiausia bausmė turi apimti švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė turi prilygti griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Taigi, apylinkės teismas nepagrįstai bausmes bendrino BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu, nes turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis.

21. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam A. L. paskirtos galutinės subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Dėl nuteistojo M. M. apeliacinio skundo

22. Apeliaciniame skunde nuteistasis neginčija jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, taip pat savo kaltės įrodytumo, tačiau nesutinka su jam individualizuota bausme. Mano, jog apylinkės teismas nepagrįstai jam paskyrė tokio paties dydžio bausmę, kaip ir kitiems dviems nuteistiesiems, nors jo asmenybės charakteristika yra žymiai geresnė. Be to, buvo padaryta bausmių bendrinimo klaida, prašoma taikyti dalinį bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundo teiginius bei baudžiamosios bylos medžiagą, pritaria nuteistajam, jog skiriamos bausmės individualizavimas nebuvo pagrįstas, taip pat tinkamai nesilaikyta bausmių bendrinimo taisyklių.

23. Tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės doktrina bei teismų praktika šiuo klausimu, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir rinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypač atidžiai ištirti, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys ir pan.

24. Šiuo atveju nustatyta, kad M. M. buvo aktyvus vykdytojas (davė nurodymus A. L. dėl apgaule įgytų daiktų perėmimo iš nukentėjusiųjų, vėliau šiuos daiktus pats perimdavo iš A. L.; už pagalbą atsiskaitė tiek su A. L., tiek su A. F., kuris siuntė nukentėjusiesiems netikrą pinigų pervedimo išrašą), kaip ir kitų nuteistųjų, jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Vis dėlto, M. M. vienintelis iš visų nuteistųjų pripažino savo kaltę ir teigė nuoširdžiai besigailintis, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, jis su artimųjų pagalba atlygino nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą, pastarieji jam pretenzijų neturi, kas taip pat pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apylinkės teismas nustatė ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupėje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad veikos padarymo metu jo atžvilgiu 2020 m. balandžio 9 d. priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs, o teistumas pagal 2015 m. liepos 31 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą jau buvo išnykęs, taigi, M. M. nelaikytinas recidyvistu.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek apelianto kriminalinė praeitis, tiek jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo rodo, jog M. M. elgėsi kur kas brandžiau ir atsakingiau, nei jo bendrininkai, t. y. jis stengėsi sušvelninti nukentėjusiesiems sukeltus neigiamus padarinius, taip pat bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir pripažino esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Todėl sutiktina su apeliantu, kad jam turi būti skiriama mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmė, nei kitiems nuteistiesiems. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis) pakanka skirti M. M. dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog apylinkės teismas pagrįstai nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su 2020 m. balandžio 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme bendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatomis. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad tais atvejais, kai nuteistasis po nuosprendžio priėmimo, bet iki jo įsiteisėjimo padaro naują nusikalstamą veiką, teismai jam paskirtas bausmes bendrina vadovaudamiesi BK 64 straipsniu, tačiau tik po to, kai įsiteisėja ankstesnis nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalga; išvadų 30 punktas. Teismų praktika, Nr. 27). Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 22 d. (3 t., v. l. 92–94), o bausmę pagal jį M. M. pradėjo atlikti 2021 m. vasario 27 d. Vadinasi, nusikalstamos veikos (sukčiavimo) padarymo metu, t. y. 2020 m. gruodžio 7 ir 12 dienomis apeliantas dar neatlikinėjo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu jam paskirtos bausmės ir apskritai šis nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Tačiau skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu (2022 m. gegužės 17 d.) 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendis jau buvo įsiteisėjęs, todėl apylinkės teismas tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas.

27. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai bausmes bendrino visiško sudėjimo būdu, nemotyvuodamas, kodėl yra parenkamas griežtesnis bausmių bendrinimo būdas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus M. M. asmenybę, šiuo atveju yra pagrindas taikyti jam palankesnį – dalinį bausmių bendrinimo būdą, t. y. prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis, jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai prie jos pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis (BK 64 straipsnio 3 dalis).

28. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai nuteistajam M. M. paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 punktai).

29. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismas turi pareigą nuosprendį pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė ir duomenimis, neištirtais teismo posėdžio metu, t. y. vadovavosi nukentėjusiųjų, liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nors BPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis šie parodymai nebuvo pagarsinti (perskaityti). Vis dėlto, šių asmenų parodymai, duoti teisiamajame posėdyje, iš esmės nesiskyrė nuo pirminių parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors ir buvo padarytas procesinis pažeidimas, tačiau jis nėra esminis.

30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog perkvalifikuojant kaltinamiesiems inkriminuotą nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y. iš sunkesnės į lengvesnę, buvo nesilaikyta BPK 256 straipsnyje numatytos ir teismų praktikoje suformuotos tvarkos. Nors nuteistųjų teisinė padėtis buvo palengvinta, palyginus su kaltinamajame akte jiems inkriminuota veika, vis dėlto, tai nešalina teismo pareigos informuoti proceso dalyvius apie perkvalifikavimo galimybę (BPK 256 straipsnio 2 dalis), tokiu būdu užtikrinant kaltinamųjų teisę į gynybą, tinkamą ir teisingą procesą. Šiuo atveju nusikalstamos veikos perkvalifikavimo į lengvesnę baigiamųjų kalbų metu paprašė nuteistojo M. M. gynėjas advokatas Pavelas Borkovskis (nors toks prašymas turėjo būti pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos), prokurorė dėl šio prašymo pasisakyti neturėjo galimybės. Vis dėlto, prokurorė apeliacinio skundo aukštesnės instancijos teismui nepateikė, o nuteistieji savo apeliaciniuose skunduose minėto aspekto neginčijo, todėl plačiau šis procesinis pažeidimas neanalizuojamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

31. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymas Nr. APD-2022-08689 ir Nr. APD-2022-08663, patvirtinančias išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuteistiesiems A. F. ir A. L., nagrinėjant šią baudžiamąją bylą apeliacine tvarka. Iš minėtų pažymų matyti, kad A. F. teisinę pagalbą teikė advokatė Ingrida Maldeikienė ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 143,40 Eur, o A. L. teisinę pagalbą teikė advokatė Zita Malova ir valstybės naudai prašoma priteisti suma yra 143,33 Eur.

32. Vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš jo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus). Ši nuostata apeliantams buvo išaiškinta 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartyje, kuria jiems paskirti gynėjai (5 t., b. l. 206). Atkreiptinas dėmesys, jog teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis (nuteistasis, išteisintasis) neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į jo turtinę padėtį. Nuteistasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti objektyvius duomenis, rodančius jo sunkią turtinę padėtį. Sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundų nagrinėjimo rezultatas.

33. Šiuo atveju nuteistojo A. F. apeliacinis skundas yra atmetamas kaip nepagrįstas. Nors nuteistasis nedirba, tačiau duomenų apie jo sunkią materialinę padėtį bylos medžiagoje nėra. A. F. yra jauno, darbingo amžiaus, gim. (duomenys neskelbtini), asmuo, neturintis rimtų sveikatos problemų, todėl integruotis į darbo rinką jam niekas netrukdo, juo labiau, kad įsidarbinti galima ir bausmės atlikimo pataisos įstaigoje metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus apskaičiuotos patirtos išlaidos yra pagrįstos, todėl jos priteisiamos iš nuteistojo A. F.. Vertinant antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimą iš nuteistojo A. L., atsižvelgiama į tai, kad jo apeliacinis skundas yra didžiąja dalimi tenkinamas. Nuteistasis pagrįstai realizavo apeliacijos teisę, todėl suteiktos teisinės pagalbos išlaidos iš jo neišieškomos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo A. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nuteistojo M. M. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. L. bausmių bendrinimas atliktas vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, o M. M. – BK 64 straipsnio 2 dalimi.

A. L., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirtą 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžiu paskirta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai ar iš dalies atliktą pagal 2021 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendį.

M. M., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, paskirtą 1 (vienų) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią bausmę (10 mėnesių laisvės atėmimo) subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu paskirta bausme, prie 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu neatliktos bausmės dalies (6 metų 11 mėnesių 4 dienų) pridedant dalį (6 mėnesius 26 dienas) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią M. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2022 m. rugsėjo 21 d.

Kitą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybės naudai iš nuteistojo A. F. antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 143,40 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus 40 centų), kurias sudaro advokato užmokestis, įpareigojant šią sumą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą ((duomenys neskelbtini)), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo A. L. nepriteisti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.