- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-658-910/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02788-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Pikelienė, Margarita Stambrauskaitė, Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- V. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 2.1.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Margaritos Stambrauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimo ir 2019 m. spalio 3 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. (A. M.) ieškinį atsakovams V. G. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir žemės sklypo kadastrinių matavimų nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; 2) pripažinti negaliojančiais AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatas – kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatai). Ginčas dėl nuosavybės teisės į šiuos Pastatus išspręstas Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-46-804/2013) ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 18 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2A-797-653/2014). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyrius (toliau – NŽT Trakų skyrius) 2011 m. spalio 13 d. rašte Nr. 46SS-1098 nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui yra skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Be to, tame pačiame rašte nurodyta, jog tam, kad būtų suprojektuotas ir skirtas 0,15 ha žemės sklypas, būtina įteisinti ieškovui skirtame žemės sklype esančius Pastatus. Ieškovo nuosavybės teisė į Pastatus 2011 m. spalio 21 d. pažymos ir 2011 m. lapkričio 17 d. išrašo iš ūkinių knygų pagrindu viešajame registre įregistruotos 2011 m. lapkričio 23 d., t. y. buvo įvykdytos NŽT 2011 m. spalio 13 d. rašte nurodytos sąlygos 0,15 ha namų valdos žemės sklypui gauti. Ieškovo teigimu, vėliau paaiškėjo, kad nuosavybės teisė į žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovui priklausantys Pastatai ir kuris turėjo būti jam suteiktas, įregistruota atsakovės V. G. vardu. NŽT Trakų skyrius 2018 m. spalio 25 d. rašte Nr. 46SD-4112-(14.46.104.) nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 atkūrė nuosavybės teises ir parengė laikiną žemės sklypo (ant jo ir stovi ieškovui priklausantys Pastatai) planą. Plane buvo nurodyta, kad žemės sklype yra įsiterpusi namų valda ir per sklypą eina bendro naudojimo kelias. Rašte taip pat nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) pagal naujai atliktus kadastrinius matavimus buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir ieškovui priklausantys Pastatai pateko į žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
3. Ieškinyje pažymėta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) buvo pakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymas Nr. 13674-(79) – 1.1 punkte vietoje atsakovei nuosavybės teise priklausančio 4653 kv. m žemės ūkio paskirties (kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai) ploto įrašytas 5941 kv. m plotas. NŽT Trakų skyriaus vedėjas 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž-46-37 pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 13674-(79) – 1 punkte vietoje atsakovei nuosavybės teise priklausančio 23 097 kv. m ploto įrašė 24 385 kv. m. Ieškovo teigimu, atlikus naujus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, jos žemės sklypo plotas padidėjo net 1288 kv. m, t. y. beveik tokio paties dydžio žemės plotu, koks turėjo būti suteiktas ieškovui, ir dėl to ieškovo Pastatai pateko į žemės sklypą, priklausantį atsakovei. Naujai atliktais 2008 m. gruodžio 18 d. kadastriniais matavimais ir Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) bei NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž-46-37, kuriais patvirtinti 2008 m. gruodžio 18 d. kadastriniai matavimai, ieškovas be jokio faktinio ir teisinio pagrindo prarado teisę į žemės sklypą, kuris jam privalėjo būti suteiktas pagal teisės aktus ir teisės taikymo administracinius aktus. Ieškinyje teigiama, kad ginčijami kadastriniai matavimai ir Vilniaus apskrities viršininko bei NŽT administraciniai aktai, be kita ko, neatitinka tuo metu galiojusios redakcijos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11, 14 punktų nuostatų.
Atsiliepimas
4. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Atsiliepime pažymėjo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui buvo numatytas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte taip pat buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo Pastatų teisinės registracijos. J. M. 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 46FP-1322 kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydama suprojektuoti namų valdos žemės sklypą po Pastatais. Skyrius 2011 m. spalio 13 d. raštu Nr. 46SS-1098 informavo pareiškėją, kad negali tenkinti prašymo, nes Pastatai nėra teisiškai įregistruoti. Ieškovo pastatai Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d. J. M. 2011 m. lapkričio 24 d. raštu kreipėsi į Skyrių, prašydama paaiškinti, kodėl pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus kadastrinius matavimus Pastatai pateko į V. G. žemės sklypo planą. Skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 46SS-1724 informavo pareiškėją, kad A. M. įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtinto žemės reformos projekto sąrašą bei Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintą žemės reformos tęstinumo projektą, tačiau sklypas nebuvo suprojektuotas žemėtvarkos projekte, nes nebuvo įteisinti žemės sklype esantys Pastatai. Taip pat paaiškinta, kad V. G. sklypų kadastriniai matavimai buvo atlikti 2007 m. lapkričio 30 d., tikslinti 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2011 m. lapkričio 8 d., t. y., kol A. M. priklausantys Pastatai dar nebuvo įregistruoti. Atsiliepime taip pat nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. atkurtos nuosavybės teisės į 10,90 ha žemės. Nekilnojamojo turto registre 1999 m. gruodžio 15 d. įregistruotas žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sandoris, kurio pagrindu šio žemės sklypo savininke tapo atsakovė V. G.. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 29 d. pateikė prašymą, kuriuo informavo, kad, atliekant geodezinius matavimus, nustatytas 20 arų ploto skirtumas (atsakovė įsigijo 2,5 ha, o atlikus sklypų matavimus buvo nustatyta, kad sklypų plotas – 2,3097 ha), prašė šį plotą kompensuoti. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-13674-(79), tenkinant atsakovės prašymus, patikslinti kadastro duomenys, žemės sklypas padalytas į du, nustatant, kad vieno žemės sklypo plotas – 4653 kv. m (0,4653 ha) (patvirtintas UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo planas), kito – 18 444 kv. m (1,8444 ha) (patvirtintas UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. spalio 3 d. parengtas žemės sklypo planas). Atsiliepime pabrėžta, kad po šių Vilniaus apskrities viršininko įsakymu patvirtintų kadastrinių matavimų ieškovo Pastatai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas. Atsakovė 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą patikslinti žemės sklypo (-ų) kadastro duomenis pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. parengtą žemės sklypo planą. NŽT Trakų skyrius 2010 m. sausio 5 d. suderino kadastrinių matavimų bylą. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ 1.1 punktą pakeistas, padidinant atsakovės žemės sklypo plotą iki 5941 kv. m (0,5941 ha). Valstybės įmonė Registrų centras 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. KS-2615 atsisakė įrašyti patikslintus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą. NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ pakeistas 1 punkto įrašas vietoje 23 097 kv. m įrašant 24 385 kv. m. Po šio įsakymo patikslinimo atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha), ir į šį žemės sklypą pateko ieškovo Pastatai, kurie tuo metu nebuvo įregistruoti, tačiau Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013 ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-797-653/2014 pripažinta, kad nurodyti Pastatai įregistruoti teisėtai. Atsiliepime pažymėta, kad NŽT Trakų skyriaus turimoje archyvinėje byloje yra laikinas žemės sklypo planas, patvirtintas 1998 m. vasario 16 d. Trakų žemėtvarkos tarnybos, kuriuo vadovaujantis S. K. buvo suprojektuotas žemės sklypas, į kurį atkurtos nuosavybės teisės. Būtent šiuo teritorijų planavimo dokumentu (planu) turėjo vadovautis matininkas, atlikdamas vėlesnius kadastrinių matavimų tikslinimus. Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame laikiname žemės sklypo plane yra aiškiai pažymėtas ir nurodytas su išnaša „Įsiterpusi N.V.“, t. y. ieškovui priklausantis žemės plotas. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, atsakovė pabrėžė, kad atsakovės V. G. žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių, todėl naikintini. Taip pat pripažintina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž46-37 priimti nesilaikant nustatytos tvarkos.
5. Atsakovė V. G. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsakovės teigimu, žemės sklypas į kurio dalį pretenduoja ieškovas, buvo įgytas Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79, kuriuo S. K. atkurta nuosavybės teisė į 10,90 ha žemės sklypą ir parengtas laikinas žemės sklypo planas. Įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, jam suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo dalį (2,5 ha) iš S. K. atsakovė įsigijo 1999 m. gruodžio 15 d. Žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-7256. Atsižvelgiant į tai, kad per žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) eina bendro naudojimo kelias (nustatytas kelio servitutas), atliekant kadastrinius matavimus buvo suformuoti du žemės sklypai: 1,8444 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 0,5941 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovės teigimu, nors ji įsigijo 2,5 ha žemės, tačiau jos vardu buvo užregistruoti su žemės sklypai – 1,8444 ha ir 0,5941 ha ploto, taigi iš viso – 2,4385 ha. Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai patenka į atsakovės 0,5941 ha žemės sklypą. Atsakovė pažymėjo, kad tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 4007-79 priėmimo metu, tiek 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė įsigijo žemės dalį, sudarymo metu ieškovas Pastatų neturėjo, t. y. šis nekilnojamasis turtas nebuvo įregistruotas ieškovo vardu, teisinė pastatų registracija atlikta tik 2011 m. lapkričio 23 d. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktiems žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastriniams matavimams ginčyti yra suėjęs senaties terminas. Be to, atsakovės teigimu, nenuginčijus 1999 m. gruodžio 15 d. Žemės sklypo pirkimo ir pardavimo sutarties Nr. 2-7256 ir UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų žemės sklypo kadastrinių matavimų, kuriems ginčyti yra suėjęs senaties terminas, negali būti tenkinami išvestiniai reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo Nr. Ž46-37 pripažinimo negaliojančiais. Atsakovė pareiškė prašymą reikalavimui dėl UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais taikyti ieškinio senatį ir šį reikalavimą atmesti. Atsakovės nuomone, net tuo atveju, jeigu ieškovas prašytų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, šis negalėtų būti atnaujintas, nes pats ieškovas nurodė, kad 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte A. M. yra skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte A. M. taip pat suteiktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, o tam, jog būtų suprojektuotas ir skirtas 0,15 ha žemės sklypas, būtina įteisinti Pastatus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį patenkino: 1) pripažino negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; 2) pripažino negaliojančiais AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; 3) panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37; priteisė ieškovui iš atsakovės V. G. 75 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. spalio 3 d. papildomus sprendimu ieškovui iš atsakovės V. G. priteisė 3 600 Eur teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti.
7. Teismas, remdamasis bylos rašytiniais įrodymais, nustatė, kad NŽT Trakų skyrius 2011 m. spalio 13 d. rašte Nr. 46A-1098 „Dėl namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, be kita ko, nurodė, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui yra skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte taip pat yra suteiktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Tačiau šis sklypas nebuvo suprojektuotas žemėtvarkos projekte, nes nebuvo įteisinti žemės sklype esantys Pastatai. Ieškovo nuosavybės teisės į gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo įregistruotos 2011 m. lapkričio 23 d. Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 10,9 ha žemės (duomenys neskelbtini) ir parengtas laikinas žemės sklypo planas. Įregistruojant žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šio žemės sklypo dalį, t. y. 2,5 ha, atsakovė įsigijo nuosavybėn 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi. NŽT 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ vietoje atsakovės nuosavybe esančio žemės sklypo 23 097 kv. m ploto įrašytas 24 385 kv. m plotas. Po šio įsakymo patikslinimo atsakovės V. G. žemės sklypo plotas padidėjo 1 288 kv. m (0,1288 ha). Atlikus atsakovės žemės sklypo kadastrinius matavimus, atsižvelgiant į jame esantį bendro naudojimo kelią, buvo suformuoti du žemės sklypai (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai pateko į 0,5941 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
8. Teismas pažymėjo, kad ieškovas reikalauja pripažinti negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. ir UAB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37, motyvuodamas tuo, kad nurodytų kadastrinių matavimų ir administracinių aktų pagrindu įregistruota atsakovės V. G. nuosavybės teisė į žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovo nuosavybe esantys Pastatai. Atsakovė nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodo, jog nėra pagrindo teigti, kad dėl 2008 m. gruodžio 18 d. naujai atliktų kadastrinių matavimų ieškovas prarado teisę į žemės sklypą, esantį po Pastatais, nes tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. 4008-79 atkurti nuosavybės teises priėmimo metu, tiek 1999 m. gruodžio 15 d., kai atsakovė įsigijo žemės sklypo dalį, ieškovas neturėjo Pastatų, jie ieškovo verdu registruoti tik 2011 m. lapkričio 23 d. Tokią atsakovės poziciją teismas pripažino nepagrįsta.
9. Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui buvo numatytas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte taip pat buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas; šio įsakymo 3 priede „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini), sąrašas“ įrašyta, jog A. M. skiriama (duomenys neskelbtini) 0,15 ha žemės sklypas nuomai iš valstybės. Toks namų valdos sklypas ieškovui nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo Pastatų teisinės registracijos. Iš Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtinto Laikino žemės sklypo plano matyti, kad 2,5 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėta įsiterpusi namų valda. Šios aplinkybės nustatytos ir įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013. Iš nurodytoje byloje esančios Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnijos pažymos matyti, kad ieškovas gyvenamąją vietą deklaravo 1984 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini); 1995 m. vasario 24 d. sudarė elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartį dėl elektros tiekimo (duomenys neskelbtini) ir mokėjo sąskaitas iki 2011 m. rugsėjo 14 d. NŽT Trakų skyrius 2011 m. spalio 13 d. raštu ieškovą informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte, taip pat 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte Nr. 3238-79 jam skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau šis sklypas nėra suprojektuotas, nes neįteisinti žemės sklype esantys Pastatai. Trakų rajono savivaldybės administracijos Trakų seniūnija 2011 m. spalio 21 d. išdavė pažymą Nr. 09, kad ieškovo vardu įregistruoti ginčo namas su ūkio pastatais, registracijos pagrindas – 1998-2002 m. ūkio knyga Nr. 18, asmens sąskaita Nr. 573. Šios pažymos pagrindu ieškovas ginčo statinius įregistravo Nekilnojamojo turto registre.
10. Teismas pažymėjo, kad Nekilnojamojo turto registras atlieka nekilnojamojo daikto išviešinimo funkciją, todėl ta aplinkybė, jog ieškovas Pastatų nebuvo registravęs viešajame registre, nepaneigia fakto, kad Pastatai egzistavo ir jie priklausė ieškovui. Atsakovė 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė prašymą patikslinti jai priklausančio žemės sklypo kadastro duomenis dėl nustatyto 20 arų ploto skirtumo. UAB „Geodeziniai matavimai“ atliktame žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte (toliau – Ribų aktas) nurodyta, kad sklype yra savininkui (naudotojui) nuosavybės teise priklausantys pastatai – gyvenamasis namas (1A1m), ūkiniai pastatai (2I1m, 3I1m, 4I1m, 6I1m, 7I1m, 8I1ž, 9I1m, 11I1ž, 12I1ž, 13I1ž, 14I1ž), viralinė (5I1m), kiemo rūsys (10Ib), pirtis (15I1m), kiemo statiniai. Ribų akte pažymėta, kad žemės sklype nėra pastatų, priklausančių kitiems savininkams. Šį aktą pasirašė ir pati atsakovė, nors ji žinojo aplinkybę, kad žemės sklype esantys Pastatai priklauso ne jai, kaip sklypo savininkei (kaip nurodyta Ribų akte). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad ji žinojo, jog ieškovas name gyvena apie 40 metų, t. y. nuo jos vaikystės. Nors teigė, kad nežinojo, kam konkrečiai priklauso Pastatai, faktas, jog Pastatai nėra ir niekada nebuvo atsakovės asmeninė nuosavybė, yra neginčytinas. UAB „Geodeziniai matavimai“ Ribų akto pagrindu 2008 m. gruodžio 18 d. parengė žemės sklypo planą, NŽT Trakų skyrius 2010 m. sausio 5 d. suderino kadastrinių matavimų bylą. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo iki 5941 kv. m (0,5941 ha). Valstybės įmonė Registrų centras 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. KS-2615 atsisakė įrašyti patikslintus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą, motyvuodama tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285- (79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2,3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ atitinkamai nepakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) 1 punktas. NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ buvo pakeistas pirmo punkto įrašas vietoje 23 097 kv. m įrašant 24 385 kv. m. Taigi po šio įsakymo priėmimo atsakovės žemės sklypo plotas padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha), ir į šį žemės sklypą pateko ieškovo statiniai, kurie tuo metu nebuvo įregistruoti.
11. Teismas nurodė, kad žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai (toliau – Nuostatai) ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Pagal Nuostatų 32.1.1 ir 32.1.1.1 punktus (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. birželio 23 d. iki 2008 m. gruodžio 6 d.), nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau vadinama – kviestiniai asmenys); kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius. Taisyklių 11 punkte imperatyviai nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). Teismas pabrėžė, kad Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane suprojektuotame žemės sklype, į kurį atkurtos nuosavybės teisės S. K., buvo pažymėta įsiterpusi namų valda, ir šiuo teritorijų planavimo dokumentu turėjo vadovautis matininkas, atlikdamas vėlesnius kadastrinius matavimus. Teismas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – Nutarimas) 2.4 punkte nustatyta, jog žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus. Šiuo Nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
12. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas darė išvadą, kad atsakovės žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Taisyklių, todėl naikintini. Kartu pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž46-37 priimti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl taip pat naikintini.
13. Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį teismas nurodė, kad byloje kilęs ginčas iš daiktinių teisinių santykių dėl teisės įsigyti žemės sklypą praradimo, todėl taikytinas CK nustatytas ieškinio senaties terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2005). Nagrinėjamu atveju ieškovui 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte bei 2003 m. sausio 14 d. patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Ieškovas 2011 m. spalio 13 d. buvo informuotas, kad, norint suformuoti jam skirtą 0,15 ha žemės sklypą, turi būti įteisinti ieškovui priklausantys Pastatai, esantys žemės sklype. Apie tai, kad atlikus 2008 m. gruodžio 18 d. kadastrinius matavimus buvo suformuotos žemės sklypo ribos ir ieškovui priklausantys Pastatai pateko į atsakovei priklausantį žemės sklypą, ieškovas sužinojo iš NŽT 2018 m. spalio 25 d. rašto Nr. 46SD-4112-(14.46.104) ir 2018 m. lapkričio 16 d. iš NŽT elektroniniu paštu gavęs skundžiamus įsakymus, kuriais patvirtinti keičiami kadastriniai matavimai. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, darė išvadą, kad ieškovas ieškinį pareiškė nepraleidęs ieškinio senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
14. Atsakovė V. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą, 2019 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
14.1. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino šališkai, ieškovo naudai. Iš byloje esančių įrodymų negalima daryto išvados, kad ieškovui buvo paskirtas žemės sklypas naudojimuisi.
14.2. Teismas, be kita ko, rėmėsi tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 buvo patvirtintas žemės reformos tęstinumo projektas, iš kurio matyti, jog A. M. buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Tačiau šioje byloje nebuvo pateiktas nurodytas įsakymas, taip pat nėra įrodymų, kad namų valdos sklypas ieškovui nebuvo suprojektuotas, nes nebuvo Pastatų teisinės registracijos.
14.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad aplinkybę, jog Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieškovui buvo paliktas 0,15 ha žemės sklypas, patvirtina šio įsakymo 3 priedas „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini), sąrašas“. Šis įrodymas nepatvirtina, kad ieškovui buvo skirtas 0,15 ha žemės sklypas nuomai iš valstybės, tik įrodo, jog jis pageidavo nuomotis iš valstybės 0,15 ha žemės sklypą. Be to, svarbu tai, kad ieškovo pageidavimas nebuvo tenkintas ir negalėjo būti tenkintas, nes valstybė negalėjo jam išnuomoti pageidaujamos žemės sklypo dalies, kadangi Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 į visą žemės sklypą atkurtos nuosavybės teisės S. K., iš kurios šį žemės sklypą 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovė.
14.4. Teismas taip pat rėmėsi tuo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte, taip pat 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieškovui buvo numatytas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Tačiau NŽT nepateikė nurodytų projektų, įvardytų Vilniaus apskrities viršininko įsakymų. Kad tokių įrodymų nėra ir dėl to jų negalima pateikti, matyti iš NŽT 2011 m. gruodžio 15 d. rašto.
14.5. NŽT 2011 m. spalio 13 d. rašte ir 2011 m. gruodžio 15 d. rašte nurodyta skirtinga informacija: 2011 m. spalio 13 d. rašto teiginys, kad ieškovui suteiktas ir paliktas žemės sklypas, bei 2011 m. gruodžio 15 d. rašto teiginys, kad ieškovas įtrauktas į sąrašus piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas, yra skirtingi ir skirtingą teisinę reikšmę turintys teiginiai.
14.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013, nustatyta, jog A. M. buvo suteiktas 0,15 ha žemės sklypas. Nurodytame sprendime teismas rėmėsi NŽT 2011 m. spalio 13 d. raštu, kurio turinio dalį apie sklypo suteikimą pati NTŽ paneigė 2011 m. gruodžio 15 d. rašte. Taigi nurodyto teismo sprendimo teiginys apie ieškovui suteiktą ar paliktą 0,15 ha žemės sklypą, neturi prejudicinės reikšmės nagrinėjamoje byloje.
14.7. Teismas rėmėsi tuo, kad Trakų rajono žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane 2,50 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), pažymėta įsiterpusi namų valda. Tačiau teismas visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad šiame plane pažymėta įsiterpusi namų valda nenurodyta kaip priklausanti ieškovui. Tuo tarpu byloje esantys duomenys įrodo, kad nurodyta valda yra ne ieškovo žemė, bet S. K. natūra grąžinama žemė: 1) visa valda pažymėta geltona spalva, kuria pažymėta S. K. grąžinama žemė, namų valda iš grąžinamos žemės neišskirta; 2) iš byloje esančio S. K. grąžinamos žemės plotų kontūrų skaičiavimo žemėlapio aiškiai matyti, kad 0,25 ha ploto namų valda įeina į grąžinamą 2,50 ha plotą; 3) Žemės sklypų, skiriamų privačiam ūkiui steigti arba nuomai, ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje Akto grafoje dėl sklypo 8-3 įrašyta 2,50 ha natūra grąžinama žemė, pastabose pažymėta – namų valdai, lauko žemė; 4) S. K. prašymo 6 punkte nurodyta: turiu namą, tvartą, kluoną 1, kluoną 2, garažą, pirtį; 5) Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. atkurta nuosavybės teisė į buvusio savininko A. K. žemę; 6) Nekilnojamojo turto registre, įregistravus atsakovės nuosavybės teisę į žemės sklypą, įsigytą iš S. K. 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, nurodyta, kad disponavimo žemės sklypu (jo dalimi) apribojimų nėra, valstybinės žemės nuomotojų, naudotojų, valdytojų – nėra.
14.8. Į žemės sklypą, ant kurio stovi ieškovo Pastatai, Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 buvo atkurta nuosavybės teisė S. K.. Grąžinus žemę pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą, jis tapo S. K. asmenine nuosavybe, ir Vilniaus apskrities viršininkas negalėjo šio sklypo dalies patvirtinti žemės reformos tęstinumo projekte kaip ieškovo namų valdos žemės. Be to, minėta, į bylą ir nepateikta tokio Vilniaus apskrities viršininko įsakymo.
Šalies argumentai
14.9. S. K. pateikus prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę, ginčo žemė nebuvo laisva valstybinio žemės fondo žemė, kol nebuvo išspręsti pretendentų prašymai. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą ginčo žemė negalėjo būti skirta kitiems asmenims.
14.10. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant asmeninio ūkio žemės skyrimo klausimus, vertinant asmeninio ūkio žemės suteikimo teisėtumą, turi būti patikrinama, ar konkretus asmuo priklausė asmenų grupei, turėjusiai teisę gauti atitinkamo dydžio asmeninio ūkio žemės sklypą; ar teisės aktų nustatytu laiku yra priimtas įgaliotos institucijos sprendimas suteikti asmeninio ūkio žemę; jeigu žemė suteikta po 1993 m. liepos 1 d., ar ji skirta plote, naudotame asmeninio ūkio poreikiams arba žemės rezervo asmeniniam ūkiui plote. Kita asmeninio ūkio žemės priskyrimo prie valstybės išperkamos žemės sąlyga, minėta, yra jos naudojimas asmeniniam ūkiui, todėl tai taip pat turi būti patikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2012). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netikrino, ar yra duomenų, įrodančių, kad ieškovas nustatyta tvarka teikė prašymus, kitus dokumentus, kad būtų parengta asmeninio ūkio žemės skyrimo byla, ar ieškovo nurodomas kaip jam suteiktas žemės sklypas buvo pamatuotas ir paženklintas teisės aktų nustatyta tvarka.
14.11. Byloje nesant duomenų, kad ieškovui žemės sklypas buvo suteiktas pagal galiojusį teisinį reglamentavimą, teismo išvada, jog ieškovui (duomenys neskelbtini) skirtas 0,15 ha žemės sklypas nuomai iš valstybės, yra nepagrįsta. Nei iki S. K. prašymo atkurti jai nuosavybės teisę į 2,50 ha žemės (duomenys neskelbtini), nei nuosavybės teisės į šią žemę atkūrimo metu, nei 1999 m. pirkimo-pardavimo sutarties, kuria ginčo žemės savininke tapo atsakovė, sudarymo metu ieškovas nebuvo kreipęsis dėl žemės sklypo jam skyrimo, toks sklypas jam nebuvo pamatuotas ir paženklintas, nesuteiktas teisės aktų nustatyta tvarka, todėl jo teisės, nei atkuriant nuosavybės teisę į ginčo žemę S. K., nei atsakovei įsigyjant šią žemę, nepažeistos.
14.12. Atsakovė yra įgijusi nuosavybės teisę į 2,5 ha ploto žemės sklypą. Nei po UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d., nei po AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktų kadastrinių matavimų, nei priėmus ginčijamus 2010 m. birželio 14 d. ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymus, atsakovės žemės sklypo dydis nepadidėjo. Priėmus ginčijamus įsakymus, atsakovės žemės sklypo plotas tapo 2,4385 ha, nors pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovė yra įsigijusi 2,50 ha ploto žemės sklypą.
14.13. Kadangi Vilniaus apskrities administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu S. K. nuosavybės teisė į žemę atkurta teisėtai, atsakovė 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi taip pat teisėtai įsigijo žemės sklypą, teismas neturėjo teisinio pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimų, nes, nenuginčijus 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo ir 1999 m. gruodžio 15 d. sutarties atitinkamų dalių, ieškovo naudai priimtas teismo sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių – žemė, į kurią pretenduoja ieškovas, yra atsakovės nuosavybė ir ji neliečiama.
14.14. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijami kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Nuostatų 32.1.1, 32.1.1.1 punktų, taip pat Taisyklių 11 punkto reikalavimų, yra nepagrįsti. Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane, kuriame suprojektuotas žemės sklypas, į kurį S. K. atkurta nuosavybės teisė, pažymėta S. K. namų valda. Nei Laikinajame plane, nei kitame dokumente nėra įrodymų, kad ši valda priklauso ieškovui. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas kreipėsi dėl namų valdos suformavimo, kad tokia namų valda jam buvo skirta, pamatuota, paženklinta, t. y. suteikta teisės aktų nustatyta tvarka. Vien tai, kad Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda, nėra pagrindas pripažinti, kad 2008 m. gruodžio 8 d., tikslinant kadastrinius matavimus, nesilaikyta Taisyklių reikalavimų, nes S. K. suprojektuotame grąžintiname žemės sklype pažymėta namų valda neišskirta iš grąžinamos žemės sklypo.
14.15. Teismo išvada, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, yra nepagrįsta. Jeigu 2000 m. rugsėjo 22 d. patvirtintame žemės reformos projekte bei 2003 m. sausio 14 d. patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieškovui buvo skirtas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, ieškovas, tai žinodamas ir būdamas apdairus bei rūpestingas asmuo, privalėjo tuo metu spręsti su žemės sklypu susijusią situaciją, tačiau ilgą laiką nesiėmė juokių veiksmų ir praleido terminą teisei įsigyti žemės sklypą įgyvendinti.
14.16. Pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. Teismas, patenkinęs ieškinį, bylinėjimosi išlaidas ieškovui turėjo priteisti iš abiejų atsakovių. Tai, kad atsakovė NŽT pripažino ieškinį, nėra pagrindas atleisti ją nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovui. Šioje byloje svarbu įvertinti, dėl kieno kaltės kilo ginčas. Pripažįstant, kad ieškovo teisės buvo pažeistos, tai jo teisių pažeidimą lėmė ne atsakovės V. G., bet atsakovės NŽT darbuotojų veiksmai, patvirtinant kadastrinius matavimus, atliktus nesilaikant nustatytos tvarkos. Dėl šios priežasties ieškinio tenkinimo atveju ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos turėjo būti priteistos tik iš atsakovės NŽT.
14.17. Teismas netinkamai išsprendė ieškovui atlygintinų teisinės pagalbos išlaidų dydžio klausimą (CPK 98 straipsnis). Teismas nurodė, kad ieškovo prašomos atlyginti 3 600 Eur dydžio teisinės pagalbos išlaidos yra protingos, pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 nustatytų maksimalių dydžių. Tačiau teismas neanalizavo ieškovo patirtų išlaidų dydžio pagrįstumo pagal Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovui teisines paslaugas teikė advokato padėjėjas, už kurio paslaugas skaičiuojama 80 proc. Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus dydžio. Be to, vien ta aplinkybė, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija pagal Rekomendacija apskaičiuoto maksimalaus atlygintino tokių išlaidų dydžio, savaime nėra pagrindas atlyginti visas faktiškai patirtas išlaidas. Privalo būti atsižvelgta į bylos sudėtingumą, paslaugų kompleksiškumą ir kitus CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatliko ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio vertinimo pagal teisės normų nustatytus kriterijus, todėl ieškovui priteisė nepagrįstai didelę šių išlaidų sumą.
Atsiliepimas
15. Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti ieškovui patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Pirmosios instancijos teismas apgynė grubiai pažeistas ieškovo teises ir sudarė prielaidas ištaisyti dėl atsakovės V. G. nesąžiningų veiksmų ir piktnaudžiavimo teise padarytas institucijų, priėmusių skundžiamus įsakymus, klaidas. Ginčo žemės sklype daug metų stovi ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, kuriuos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis galės naudoti, išvengdamas ginčų su atsakove dėl žemės sklypo naudojimo teisėtumo (pvz., dėl servituto nustatymo). Ginčo žemės sklypo dalimi ieškovas naudojosi ir naudojasi daug metų, todėl atsakovės interesai negalėjo būti ir nebuvo pažeisti. Atsakovės siekis gauti kuo daugiau žemės, kai jai teko didesnis kaip 2 ha žemės sklypas, niekaip nepateisinamas ir prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
15.2. Įsiteisėjus šiam teismo sprendimui, ieškovui nebus padaryta žalos, kuri galėtų atsirasti neatkūrus teisinės padėties, buvusios iki ginčijamų kadastrinių matavimų atlikimo ir iki ginčijamų įsakymų priėmimo. NŽT, elgdamasi teisėtai ir sąžiningai, yra pripažinusi, kad ginčijamus įsakymus priėmė dėl klaidų, kuria lėmė nesąžiningi atsakovės veiksmai, kad ieškovui administraciniais aktais buvo įtvirtinta teisė įgyti nuosavybės teisę į 0,15 ha žemės sklypą, kurį NŽT ketino perleisti ieškovui. Be to, skundžiamu sprendimu užkirstas kelias atsakovės piktnaudžiavimui teise – ji, turėdama itin didelį žemės sklypą, kuris atsakovei buvo formaliai perleistas jos tetos 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, ketino šį sklypą dar labiau padidinti ieškovo sąskaita, pažeisdama jo teises ir teisėtus interesus.
15.3. Ieškinio senatis 2008 m. gruodžio 18 d. atliktiems kadastriniams matavimams nuginčyti nepraleista. Ieškinys teismui paduotas 2018 m. gruodžio 5 d., tad net tuo atveju, jeigu ieškinio senatis būtų skaičiuojama nuo kadastrinių matavimų atlikimo dienos (2008 m. gruodžio 18 d.), dešimties metų ieškinio senaties terminas nepraleistas. Kita vertus, ieškovas ilgą laiką nežinojo apie atsakovės 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus kadastrinius matavimus, apie juos buvo informuotas tik atstovo. Atsakovė 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį viešajame registre įregistravo ir savo nuosavybės teisę į nurodyta sutartimi įsigytą žemės sklypą išviešino tik 2010 m. rugpjūčio 19 d. Kadastriniai matavimai įregistruoti tik po nuosavybės teisės išviešinimo. Be to, ieškovas yra neraštingas, silpnos sveikatos, todėl ieškinio senaties termino taikymas formaliais pagrindais būtų nepagrįstas ir neteisėtas.
15.4. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs susiklosčiusios ginčo situacijos faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus, priėmė pagrįstą, protingą, sąžiningą, teisingą sprendimą.
15.5. Apeliaciniame skunde atsakovė ginčija, kad ieškovui buvo išskirtas 0,15 ha žemės sklypas, nors pirmosios instancijos teisme to neginčijo. Atsakovė, apeliacinėje instancijoje keisdama savo atsikirtimus į ieškinį, elgiasi nesąžiningai. Kita vertus, apeliacinio skundo argumentai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo. Pati NŽT visiškai sutiko su ieškiniu ir pripažino, kad 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž-46-37 priimti dėl institucijų padarytos klaidos. NŽT visuose dokumentuose yra nurodžiusi, kad ieškovui buvo išskirtas 0,15 ha žemės sklypas ir kad šį sklypą jis turi galimybę įsigyti nuosavybės teise.
15.6. Atsakovė žinojo, kad ginčijamais kadastriniais matavimais pažeidžiamos ieškovo teisės, t. y. kad jų pagrindu ieškovas praranda galimybę įsigyti žemės sklypą, kurį jis turėjo teisę įsigyti administracinių aktų pagrindu. Tai patvirtina atsakovės nesąžiningi ir valstybės institucijas klaidinantys veiksmai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog atsakovė, žinodama, kad jai nepriklauso Pastatai, kurie yra ieškovo nuosavybė, kadastrinius matavimus atlikusiems asmenims melagingai nurodė, jog žemės sklype nėra kitiems savininkams priklausančių pastatų, o gyvenamąjį namą net nurodė kaip priklausantį jai.
15.7. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punktą žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji yra kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje, kai ji užimta namų valdų (sodybų) sklypų. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose. Bet kokiu atveju jokiam asmeniui negalėjo būti atkurta nuosavybės teisė į žemės sklypą, ant kurio stovi kitam asmeniui priklausantys pastatai, o turėjo būti ginama pastatų savininko teisė į jo nuosavybės teise valdomiems pastatams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, net ir nesant jo prašymo parduoti valstybinės žemės sklypą, reikalingą namų valdai (sodybai). Nagrinėjamu atveju valstybės institucijos būtent taip elgėsi žemės sklypo, reikalingo ieškovo nuosavybe esantiems pastatams eksploatuoti, atžvilgiu, įvairiuose raštuose užtikrindamos, kad ieškovui bus suteiktas namų valdos žemės sklypas. NŽT pateiktuose dokumentuose pažymėta „įsiterpusi namų valda“ yra būtent toje vietoje, kurioje yra ieškovo Pastatai.
15.8. Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Sutiktina su teismo išvada, jog bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos būtent iš atsakovės V. G., nes ieškinys pareikštas tik dėl to, kad ji nesutiko geranoriškai išspręsti žemėtvarkos institucijų padarytų klaidų, kurias nulėmė ir pačios atsakovės itin nesąžiningi veiksmai. Be to, ieškovo atstovas viso teismo proceso metu siūlė atsakovei spręsti ginčą taikiai, pažymėdamas, kad taikos sutarties atveju šalys paprastai neatlygina viena kitai bylinėjimosi išlaidų. Taigi bylinėjimosi išlaidas lėmė būtent atsakovės V. G. veiksmai.
15.9. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir pagrįsto dydžio. Prašytos priteisti išlaidos patirtos būtent dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo. Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovo atstovas siekė pasipelnyti, yra samprotavimai asmens, kuris teismo proceso metu pats elgėsi nesąžiningai.
16. Atsakovė NŽT atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkte imperatyviai nurodyta, kad kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius ir specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (redakcija, galiojusi nuo 2005 m. balandžio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.). NŽT Trakų skyriaus turimoje archyvinėje byloje yra Laikinas žemės sklypo planas, patvirtintas Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. Būtent šiuo teritorijų planavimo dokumentu turėjo vadovautis matininkas, atlikdamas vėlesnius atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų tikslinimus. Nurodytame Laikinajame žemės sklypo plane yra aiškiai pažymėtas ir nurodytas su išnaša „įsiterpusi n. v.“ ieškovui priklausantis žemės plotas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantės (atsakovės) žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Taisyklių, todėl naikintini. Atitinkamai pripažintini negaliojančiais ir ginčijami įsakymai, priimti patikslintų kadastrinių matavimų pagrindu.
Šalies argumentai
16.2. Apeliantė (atsakovė) teigia, jog, atlikus kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad jos valdomas sklypas mažesnio ploto, nei įsigyta pirkimo-pardavimo sutartimi. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-732/2014, yra pažymėta, kad pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas civilinių santykių dalyvis, prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, turėjo galimybę pasidomėti, ar yra atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai, ar nėra žemės ploto trūkumo. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė), įsigydama žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), galėjo ir privalėjo įsitikinti, kokios yra įsigyjamo žemės sklypo ribos, koks tikslus žemės sklypo plotas. Įsigijusi žemės sklypą be tikslių kadastrinių matavimų ir ribų, apeliantė (atsakovė) prisiėmė atsakomybę ir riziką. Dėl to jos argumentai apie žemės sklypo sumažėjimą yra nepagrįsti.
16.3. Apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo yra nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismo panaikinti administraciniai aktai buvo priimti dėl to, jog apeliantė (atsakovė), sąmoningai, nuslėpdama jai žinomas faktines aplinkybes, suklaidino NŽT. Be to, apeliantė (atsakovė) nesutiko spręsti kilusio ginčo neteisminiu būdu, nors taip būtų išvengta ir bylinėjimosi išlaidų. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, patenkinęs ieškovo ieškinį, jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pagrįstai ir teisingai priteisė būtent iš atsakovės V. G..
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
17. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
18. Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako dėl atsakovės paduoto apeliacinio skundo faktinių ir teisinių argumentų.
Dėl naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme
19. Atsakovė su apeliacini skundu pateikė naujų įrodymų – 2017 m. rugsėjo 10 d. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui su priedais, 2017 m. lapkričio 7 d. ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teismui su priedais, 2017 m. gruodžio 7 d. pareiškimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui su priedais. Šiais dokumentais atsakovė (apeliantė) siekia pagrįsti savo argumentus, kuriais kvestionuoja pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį.
20. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
21. Kartu pažymėtina, kad nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218-916/2016).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė (atsakovė) argumentavo, kodėl jos prašomų priimti naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys, rengdami atsiliepimus į apeliacinį skundą, turėjo galimybę susipažinti su apeliantės (atsakovės) pridėtais naujais įrodymais ir išdėstyti savo poziciją dėl šių įrodymų reikšmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Naujų įrodymų priėmimas neužvilkins apeliacinės bylos nagrinėjimo. Tam, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, apeliantės (atsakovės) pateikti nauji įrodymai priimami ir apeliacinės instancijos teismo bus vertinami kitų byloje esančių duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kontekste (CPK 314 straipsnis).
23. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovas A. M. yra 28,02 kv. m bendro ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo priklausinio – rūsio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), savininkas (t.1, b. l. 14-25). Šiame name ieškovas gyvena daugiau kaip 40 metų. Jame iki 1980 m. gegužės 6 d. gyveno ieškovo sugyventinė – atsakovės V. G. motina – ir pati atsakovė. Atsakovė po motinos mirties (duomenys neskelbtini) išsikėlė iš nurodyto gyvenamojo namo (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-46-804/2013) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Aptariami Pastatai ir ieškovo nuosavybės teisė į juos viešajame registre įregistruota 2011 m. lapkričio 23 d. įrašų ūkinėse knygose pagrindu (t. 1, b. l. 14-15, 21, 133).
24. V. G. 2012 m. balandžio 2 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: pripažinti negaliojančiu 2011 m. lapkričio 17 d. išrašą iš 1998–2002 m. ūkinės knygos Nr. 18 (asmens sąskaita Nr. 573) apie A. M. priklausantį gyvenamąjį namą; panaikinti Trakų rajono savivaldybės administracijos 2011 m. spalio 21 d. pažymą Nr. 09; panaikinti Nekilnojamojo turto registre A. M. vardu atliktą gyvenamojo namo ir kiemo rūsio teisinę registraciją; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovė priėmė savo motinos A. T., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą; pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą ir kiemo rūsį (Trakų rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-46-804/2013).
Žemesnės instancijos teismas
25. Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-46-804/2013 V. G. ieškinį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-797-653/2014 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-248/2015, atmetė V. G. kasacinį skundą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
26. Bylos duomenimis, ieškovo nuosavybės esantys Pastatai yra atsakovei V. G. nuosavybės teise priklausančiame 0,5941 ha ploto žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) (t. 1, b. l. 14-15, 21).
27. Dėl atsakovės nuosavybės teisės į Ginčo žemės sklypą nustatyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. atkurta nuosavybės teisė natūra į 10,90 ha žemės (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 39-40). Faktiškai šis žemės sklypas susidėjo iš dviejų sklypų – 2,50 ha (83-1) ir 8,40 ha (83-2) ploto (t. 2, b. l. 7, 8). Nuosavybės teisė į 2,50 ha žemės sklypą (83-1) atkurta pagal Trakų žemėtvarkos tarnybos 1996 m. vasario 6 d. patvirtintą Laikiną žemės sklypo planą; jame pažymėta įsiterpusi namų valda, nenurodant jos ploto, kitų identifikuojančių duomenų; plane nurodyta, kad jis galioja iki geodezinių matavimų (t. 2, b. l. 7). Įregistruojant 2,50 ha žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, jam buvo suteiktas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 41-42). S. K. grąžinamos žemės plotų kontūrų skaičiavimo 1996 m. spalio 30 d. žiniaraštyje nurodytas namų valdos plotas – 0,25 ha, po pastatais – 0,20 ha (t. 2, b. l. 10-11). Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. spalio 30 d. akte dėl 2,50 ha žemės sklypo nurodyta, kad jo paskirtis – namų valdai ir lauko žemė; taip pat kad šiame žemės sklype yra įsiterpusi namų valda – 0,25 ha ploto (t. 2, b. l. 18-19). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. 1994 m. spalio 16 d. prašyme suteikti jai 10,90 ha žemės privačiam ūkiui steigti įrašyta, kad ji turi namą, tvartą, kluoną 1, kluoną 2, garažą, pirtį (t. 2, b. l. 24). Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1997 m. spalio 30 d.-1998 m. vasario 16 d. duomenimis, Ginčo žemės sklype užfiksuoti tokie statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, pirtis, kluonas; iš viso šio žemės sklypo plotas – 2,23 ha, užstatytos teritorijos plotas – 0,20 ha (t. 2, b. l. 29-30).
28. 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. K. (atsakovės teta) atsakovei V. G. pardavė 2,5 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 33).
29. UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. sausio 15 d. Žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo akte Nr. 1443, Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo akte Nr.1443 ginčo žemės sklypo plotas nurodytas 4653 kv. m, užstatyta teritorija – 0,1000 ha, sklype esantys statiniai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodyta, kad kitiems savininkams priklausančių statinių žemės sklype nėra (t. 2, b. l. 103-104; 107-108; 111-112).
30. Atsakovė 2008 m. vasario 4 d. pateikė Trakų rajono žemėtvarkos skyriui prašymą patikslinti kadastro duomenis pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. sausio 15 d. parengtą Žemės sklypo planą (4653 kv. m ploto) (t. 2, b. l. 49, 111-112).
31. Atsakovė 2008 m. rugsėjo 29 d. Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, atlikus žemės sklypo kadastrinius matavimus, nustatytas 20 arų ploto trūkumas (atsakovė nusipirko 2,5 ha, o atlikus kadastrinius matavimus nustatytas 2,3097 ha plotas), ir prašė šį plotą kompensuoti iš laisvos valstybinės žemės Žaizdrių kadastrinėje vietovėje (t. 2, b. l. 53).
32. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 2.3-13674-(79) patikslinti atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys, nurodant, kad iki kadastrinių matavimų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas buvo 25 000 kv. m, po atliktų kadastrinių matavimų – 23 097 kv. m ir šis sklypas padalintas į du: 4653 kv. m (0,4653 ha) ir 18 444 kv. m (1,8444 ha) ploto. NŽT Trakų skyriaus teigimu, pagal šiuos kadastrinius matavimus ieškovo statiniai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas (t. 2, b. l. 113-114).
33. Atsakovė 2008 m. gruodžio 17 d. pateikė NŽT Trakų skyriui prašymą patikslinti žemės sklypų kadastro duomenis pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. parengtą žemės sklypų planą ir kitus dokumentus (popierinio bylos priedo b. l. 34-35; t. 2, b. l. 178-179, 183).
34. Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo 2008 m. gruodžio 18 d. akte, be kita ko, nurodyta, kad šiame 5941 kv. m ploto žemės sklype yra gyvenamasis namas ir 14 ūkio pastatų, priklausančių nuosavybės teise žemės sklypo savininkui; pastatų, priklausančių kitiems savininkams, nenurodyta (t. 2, b. l. 57-58). UAB „Geodeziniai matavimai“ kadastro duomenų, nustatytų 2008 m. gruodžio 18 d., akte nurodyta, kad užstatyta teritorija – 0,1850 ha (t. 2, b. l. 61-62; 178-179). NŽT Trakų skyrius 2010 m. sausio 5 d. suderino kadastrinių matavimų bylą (t. 2, b. l. 183).
35. Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ 1.1 punkte vietoje Ginčo žemės sklypo buvusio 4653 kv. m (0,4653 ha) ploto įrašytas 5941 kv. m (0,5941 ha) šio žemės sklypo plotas (t. 2, b. l. 119).
36. Valstybės įmonė Registrų centras 2010 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. KS-2615 atsisakė įrašyti patikslintus duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą dėl to, kad atitinkamai nepakeistas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) 1 punktas (t. 2, b. l. 130).
37. NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ 1 punkte vietoje Ginčo žemės sklypo 23 097 kv. m ploto įrašytas 24 385 kv. m plotas (t. 2, b. l. 120).
38. Po UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktų atsakovės žemės sklypo kadastrinių matavimų (t. 2, b. l. 183), Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. Ž46-37 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymo Nr. 2.3-13674-(79) dalinio pakeitimo“ patikslinus atsakovės V. G. žemės sklypo plotą, jis padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha). NŽT teigimu, atlikus 2008 m. gruodžio 18 d. kadastrinius matavimus ir ginčijamais įsakymais patikslinus atsakovės žemės sklypo plotą, ieškovo statiniai, kurie tuo metu nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, pateko į atsakovės 0,5941 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)).
39. UAB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. patikslinus Ginčo žemės sklypo kadastro duomenis, įrašyti ir ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kurie pažymėti UAB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. parengtame Žemės sklypo plane (t. 2, b. l. 124-125; 128-129).
40. NŽT Trakų skyrius pateikė į bylą Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintą sąrašą, nurodydamas, kad šiuo įsakymu patvirtintame žemės reformos projekte ieškovui A. M. buvo numatyta suformuoti 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypą (t. 2, b. l. 137).
41. Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. 89-79 3 priede „Piliečių, pageidaujančių privatizuoti (nuomoti) namų valdas (duomenys neskelbtini)“ 74 punkte įrašytas A. M., pageidaujantis nuomotis iš valstybės 0,15 ha plotą (t. 2, b. l. 135-136).
42. Ieškovo dukra J. M. 2011 m. spalio 12 d. raštu Nr. 46FP-1322 kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydama suprojektuoti namų valdos žemės sklypą po ieškovui nuosavybės teise priklausančiais Pastatais. NŽT Trakų skyrius 2011 m. spalio 13 d. raštu Nr. 46SS-1098 informavo pareiškėją, kad Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte ir Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieškovui yra skirtas (suteiktas) 0,15 ha namų valdos žemės sklypas, tačiau šis sklypas nėra suprojektuotas žemėtvarkos projekte, nes nėra įteisinti sklype esantys Pastatai (t. 1, b. l. 57).
43. Ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d. (t. 1, b. l. 14-15, 21).
44. Ieškovo dukra J. M. 2011 m. lapkričio 24 d. raštu kreipėsi į NŽT Trakų skyrių, prašydama paaiškinti, kodėl pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus kadastrinius matavimus ieškovo statiniai, kurių unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į atsakovės V. G. žemės sklypą (t. 1, b. l. 134).
45. NŽT Trakų skyrius 2011 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 46SS-1724 informavo pareiškėją, kad ieškovas įtrauktas į Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintą žemės reformos projektą ir Vilniaus apskrities viršininko 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintą žemės reformos tęstinumo projektą, tačiau žemėtvarkos projekte nebuvo suprojektuotas žemės sklypas, nes nebuvo įteisinti žemės sklype esantys statiniai. Taip pat nurodė, kad, tvirtinant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, atliktus 2007 m. lapkričio 30 d., ir patikslinus sklypo ribas 2008 m. gruodžio 18 d., ieškovo Pastatai, įregistruoti 2011 m. lapkričio 23 d., patenka į atsakovės sklypą. Šiame rašte pažymėta, kad susiklosčiusią situaciją galima išspręsti administracine tvarka pertvarkant žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, išskiriant ieškovui namų valdos žemės sklypą tokio ploto, kokio reikia Pastatams eksploatuoti (t. 2, b. l. 141-142).
46. NŽT Trakų skyrius 2018 m. spalio 25 d. rašte Nr. 46SD-4112-(14.46.104), atsakydamas į ieškovo 2018 m. rugsėjo 25 d. prašymą suformuoti namų valdos žemės sklypą po jo nuosavybe esančiais Pastatais, paaiškino kitai paskirčiai naudojamų valstybinės žemės sklypų suformavimo, jų išnuomojimo, pardavimo tvarką. Taip pat nurodė, kad, atlikus atsakovės žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus 2008 m. gruodžio 18 d. ir Vilniaus apskrities viršininkui 2010 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-8285-(79) patikslinus žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas ir plotą, padidinant jį iki 0,5941 ha, ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, pateko į atsakovės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribas. Rašte pažymėta, kad, matininkas, 2008 m. gruodžio 18 d. pakartotinai atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, galimai nepagrįstai pakeitė žemės sklypo ribas ir plotą (t. 1, b. l. 76-78).
47. NŽT Trakų skyriuje 2018 m. lapkričio 13 d. vyko susitikimas su žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) savininke – atsakove, kuriame buvo svarstomos galimybės suformuoti ir įteisinti namų valdos žemės sklypą ieškovui nuosavybės teise priklausantiems Pastatams eksploatuoti. NŽT Trakų skyriaus vedėjas pažymėjo, kad pagal 2008 m. gruodžio 18 d. naujai atliktus atsakovės žemės sklypo matavimus, kuriais patikslintas sklypo plotas ir suformuotos ribos, ieškovo Pastatai pateko į žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nutarta, kad žemės sklypo savininkė iki 2018 m. lapkričio 30 d. pateiks savo apsisprendimą dėl žemės sklypo kadastro duomenų ir ribų tikslinimo administracine tvarka (t. 2, b. l. 161-162).
48. NŽT Trakų skyrius 2018 m. gruodžio 4 d. raštu Nr. 46SD-4569-(14.46.104) pranešė ieškovui, kad žemės sklypo, kuriame yra ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai, savininkė 2018 m. lapkričio 27 d. raštu informavo, jog nesutinka iš savo teisėtai įsigyto žemės sklypo skirti žemės dalį ieškovui, tikslinant žemės sklypo kadastrinius duomenis administracine tvarka, kartu nurodė, kad sutinka suteikti atlygintinai servitutą tokio dydžio, kokio reikia Pastatams eksploatuoti (t. 1, b. l. 58).
49. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ieškovas 2017 m. spalio 17 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 4007-79; pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 13674-(79), Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartimi ieškinį atsisakyta priimti kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus regiono apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-3920-231/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
50. Ieškovas 2017 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos 1998 m. balandžio 7 d. sprendimą Nr. 4007-79, 2008 m. spalio 24 d. įsakymą Nr. 13674-(79), 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79), 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37, pripažinti negaliojančia 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo-pardavimo sutartį nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsakė priimti dėl praleisto naikinamojo 10 metų termino, įtvirtinto Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis palikta nepakeista (administracinė byla Nr. eAS-1029-1062/2017) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
51. Ieškovas 2017 m. gruodžio 7 d. pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu dėl pirmiau nurodytų administracinių aktų ir 1999 m. gruodžio 15 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi skundą atsisakyta priimti dėl praleisto naikinamojo 10 metų termino, įtvirtinto Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje (administracinė byla Nr. eI-6244-189/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartimi atmestas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą atskirajam skundui dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties paduoti (administracinė byla Nr. eAS-206-525/2018) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
52. Ieškovas 2018 m. gruodžio 5 d. kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiais UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. ir AB „Geonetas“ 2015 m. rugpjūčio 20 d. atliktus atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus; panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymą Nr. 2.3-8285-(79) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. Ž-46-37.
53. Pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino visiškai, priėjęs prie išvados, kad atsakovės žemės sklypo 2008 m. gruodžio 8 d. patikslinti kadastriniai matavimai atlikti nesilaikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 11 punkto reikalavimų, todėl naikintini. Kartu pripažino, kad Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymas Nr. 2.3-8285-(79) ir NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymas Nr. Ž46-37 priimti nesilaikant nustatytos tvarkos, todėl taip pat naikintini.
54. Atsakovė V. G. (apeliantė) apeliaciniame skunde, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo sprendimą, teigia, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtas 0,15 ha ploto namų valdos žemės sklypas; Laikinajame žemės sklypo plane, pagal kurį atkurta nuosavybės teisė į žemę S. K., iš kurios šį žemės sklypą įsigijo atsakovė, pažymėta įsiterpusi namų valda yra ne ieškovui skirta žemė, bet S. K. natūra grąžinta žemė; ši įsiterpusi namų valda neišskirta iš natūra grąžinamo 2,50 ha žemės sklypo; ieškovui namų valda negali būti suformuota atsakovei nuosavybės teise priklausančioje žemėje.
Dėl ieškovo teisės į žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise priklausantiems statiniams eksploatuoti, gynimo
55. Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu, kuriuo ginčijami atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai ir jų pagrindu priimti administraciniai aktai dėl ginčo žemės sklypo ploto tikslinimo, ieškovas siekia įgyvendinti savo teisę, kad būtų suformuotas namų valdos žemės sklypas jam nuosavybės teise priklausantiems Pastatams eksploatuoti, kurį jis galėtų įsigyti nuosavybės teise.
56. Sprendžiant dėl ieškovo pareikštų reikalavimų pagrįstumo, visų pirma, turi būti išsiaiškinta, ar šių reikalavimų tenkinimas sukels norimas teisines pasekmes, t. y. sudarys galimybę suformuoti ir įsigyti nuosavybėn žemės sklypą, reikalingą ieškovo nuosavybės teise valdomiems Pastatams eksploatuoti.
57. Apeliaciniame skunde atsakovė (apeliantė) nurodo, kad iki nuosavybės teisių į Ginčo žemės sklypą atkūrimo 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 S. K. ir iki 1999 m. gruodžio 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties, kuria atsakovė (apeliantė) įsigijo nuosavybėn 2,50 ha ploto Ginčo žemės sklypą, sudarymo ieškovui teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo suteiktas jo nurodomas 0,15 ha žemės sklypas namų valdai. Atsakovės (apeliantės) teigimu, 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 atkūrus nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypą natūra, jis tapo S. K. asmenine nuosavybe, o 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu – atsakovės (apeliantės) asmenine nuosavybe, todėl Vilniaus apskrities viršininkas nei 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte, nei 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte negalėjo šios žemės dalies skirti ieškovui kaip namų valdos žemės. Atsakovės (apeliantės) įsitikinimu, nenuginčijus 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo atkurti nuosavybės teisę ir 1999 m. gruodžio 15 d. žemės pirkimo-pardavimo sutarties atitinkamų dalių, ieškovo naudai priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas negali sukelti teisinių pasekmių, nes žemė, į kurią pretenduoja ieškovas yra atsakovės (apeliantės) nuosavybė ir ji – neliečiama.
58. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas teigia, kad administraciniais aktais (Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. ir 2003 m. sausio 14 d. įsakymais) įtvirtinta jo teisė įsigyti nuosavybėn 0,15 ha žemės sklypą, kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantys Pastatai ir kuriuo jis naudojosi bei naudojasi daug metų, tačiau dėl atsakovės (apeliantės) nesąžiningų veiksmų, siekiant gauti kuo daugiau žemės, ši jo teisė buvo pažeista. Atsakovo teigimu, skundžiamu sprendimu panaikinęs atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus ir administracinius aktus, priimtus šių kadastrinių matavimų pagrindu, pirmosios instancijos teismas apgynė dėl atsakovės (apeliantės) nesąžiningų veiksmų pažeistas ieškovo teises ir sudarė prielaidas jam įgyti nuosavybės teisę į 0,15 ha žemės sklypą, reikalingą Pastatams eksploatuoti, išvengiant ginčų su atsakove (apeliante) dėl žemės sklypo naudojimo (pvz., dėl servituto nustatymo).
59. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, remdamasis tuo, jog administraciniais aktais yra įtvirtinta jo teisė įsigyti nuosavybėn 0,15 ha namų valdos žemės sklypą, siekia, kad, suformavus žemės sklypą, reikalingą nuosavybės teise priklausantiems Pastatams eksploatuoti, jis galėtų šį sklypą įsigyti nuosavybėn iš valstybės. Tokią galimybę ieškovas turėtų, jeigu žemė, kurioje yra ieškovo Pastatai, būtų valstybės, o ne atsakovės privati nuosavybė. Dėl to nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti, ar, atkuriant nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypą, kurį 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovė (apeliantė), ieškovo Pastatai ir jų užimama žemė nepateko į grąžinamos žemės ribas. Jeigu ieškovo Pastatų užimama žemė pateko į 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu grąžintos natūra žemės plotą ir 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovės (apeliantės) įsigyto 2,50 ha žemės sklypo ribas, šioje byloje ieškovo pareikšti reikalavimai, nenuginčijus atitinkamų sprendimo atkurti nuosavybės teisę ir pirkimo-pardavimo sutarties dalių, negalėtų būti tenkinami, nes nesukeltų ieškovo siekiamų teisinių padarinių. Tokiu atveju ieškovas dėl žemės sklypo, reikalingo Pastatams eksploatuoti, turėtų tartis su atsakove (apeliante): arba prašydamas parduoti jam atitinkamą Ginčo žemės sklypo dalį, arba prašydamas nustatyti servitutą tam tikrai atsakovės žemės sklypo daliai.
60. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 2 punkte buvo įtvirtinta, kad žemė iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkama valstybės, jeigu ji kaimo vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje pagal įstatymus yra užimta namų valdų (sodybų), fiziniams bei juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausantiems pastatams ir statiniams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų sklypų. Šių žemės sklypų (teritorijų) plotai ir ribos nustatomi žemėtvarkos projektuose.
61. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar iki nuosavybės teisių į 2,50 ha žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) atkūrimo buvo ieškovui suteiktas žemės sklypas namų valdai. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovui žemėtvarkos projektuose buvo numatyta skirti 0,15 ha žemės sklypą prie jo turimų Pastatų, rėmėsi tuo, jog Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79 patvirtintame žemės reformos projekte, taip pat 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79 patvirtintame žemės reformos tęstinumo projekte ieškovui buvo paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Pažymėtina, kad nurodyti įsakymai priimti jau po to, kai buvo atkurta nuosavybės teisė į žemę, kurios dalyje, kaip teigia atsakovė (apeliantė), yra ieškovo Pastatai, ir po to, kai šią žemę įsigijo atsakovė 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Be to, byloje nėra pirmiau nurodytų apskrities viršininko įsakymų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme neišsiaiškinta, kokiu pagrindu, kokiais duomenimis vadovaujantis jie priimti, kaip nustatytas skirtinas namų valdos žemės plotas. Taip pat byloje nėra šiais įsakymais patvirtintų žemės reformos ir žemės reformos tęstinumo projektų, iš kurių būtų galima nustatyti, kokioje vietoje paliktas 0,15 ha namų valdos žemės sklypas. Neišsiaiškinus, kada ir kokiu pagrindu ieškovui buvo numatyta skirti 0,15 ha žemės sklypą, apie kurį nurodyta 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakyme Nr. 3238-79 ir 2003 m. sausio 14 d. įsakyme Nr. 89-79, kokioje vietoje šį sklypą numatyta skirti, pirmosios instancijos teisme nenustatytos šioje byloje iškeltam ginčui išspręsti esminę reikšmę turinčios aplinkybės.
62. Pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą apie ginčijamais kadastriniais matavimais pažeistą ieškovo teisę į namų valdos žemės sklypą, rėmėsi tuo, kad Trakų žemėtvarkos tarnybos 1998 m. vasario 16 d. patvirtintame Laikinajame žemės sklypo plane, pagal kurį 1998 m. balandžio 7 d. sprendimu Nr. 4007-79 buvo atkurta nuosavybės teisė S. K., iš kurios Ginčo žemės sklypą 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo atsakovė, pažymėta įsiterpusi namų valda. Teismas vertino, kad nurodytame plane pažymėta įsiterpusi namų valda yra būtent ieškovo Pastatų užimta ir jiems eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis.
63. Teisėjų kolegija, išanalizavusi atsakovės NŽT su atsiliepimu į ieškinį pateiktus nuosavybės teisių į Ginčo žemės sklypą atkūrimo dokumentus, pažymi, kad iš juose esančių duomenų nėra pakankamo pagrindo daryti vienareikšmę išvadą, jog Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda yra būtent ieškovo Pastatų užimama žemė, t. y. ieškovui numatytas skirti 0,15 ha namų valdos žemės sklypas (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Šiame plane nenurodytas įsiterpusios namų valdos plotas, nėra kitų identifikuojančių duomenų (t. 2, b. l. 7). Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, ar ši pažymėta įsiterpusi namų valda patenka į grąžinamos natūrą žemės plotą, ar išskirta iš jo.
64. Pažymėtina tai, kad grąžinamos žemės plotų kontūrų skaičiavimo žiniaraštyje nurodytas namų valdos plotas – 0,25 ha, po pastatais – 0,20 ha (t. 2, b. l. 10-11). Tuo tarpu ieškovas teigia, kad jo Pastatams eksploatuoti reikalinga ir buvo skirta 0,15 ha ploto namų valda, t. y. 0,10 ha mažesnio ploto, nei Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda.
65. Nuosavybės teisių atkūrimo medžiagoje esančiame Žemės sklypo ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje 1996 m. spalio 30 d. akte dėl 2,50 ha žemės sklypo nurodyta, kad jo paskirtis – namų valdai ir lauko žemė; taip pat kad šiame žemės sklype yra įsiterpusi namų valda – 0,25 ha ploto (t. 2, b. l. 18-19). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad S. K. 1994 m. spalio 16 d. prašyme suteikti jai 10,90 ha žemės privačiam ūkiui steigti nurodyta, jog turi namą, tvartą, kluoną 1, kluoną 2, garažą, pirtį (t. 2, b. l. 24). Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1997 m. spalio 30 d.-1998 m. vasario 16 d. duomenimis, žemės sklype 83-1 (2,50 ha ploto Ginčo žemės sklype) užfiksuoti tokie statiniai: gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, pirtis, kluonas; iš viso šio žemės sklypo plotas – 2,23 ha, užstatytos teritorijos plotas – 0,20 ha (t. 2, b. l. 29-30).
66. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šie bylos duomenų prieštaravimai nebuvo analizuoti. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš aptartų bylos duomenų neaišku, kokia namų valda pateko į S. K. grąžintą žemę – pačios K., ar ieškovo; jeigu ieškovo – kodėl skiriasi jo nurodomas 0,15 ha namų valdos žemės plotas ir plotų skaičiavimo žiniaraštyje įrašytas 0,25 ha plotas. Be to, Valstybinio žemės kadastro duomenų registro 1997 m. spalio 30 d.-1998 m. vasario 16 d. duomenimis, ginčo žemės sklypo realus plotas nustatytas ne 2,50 ha, kaip dokumentuose, bet 2,23 ha. Iš aptartų bylos duomenų, nepašalinus jų prieštaravimų papildomais duomenimis (papildomais įrodymais), nėra galimybės nuspręsti, ar Laikinajame žemės sklypo plane pažymėta įsiterpusi namų valda yra būtent ieškovo Pastatų užimama žemė. Kadangi nebuvo tirta aplinkybė dėl žemės sklypo, į kurį atkurta nuosavybė teisė faktinio ploto (2,50 ha ar 2,23 ha), nėra galimybės nustatyti, pateko ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai į grąžintą žemę ar ne.
67. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, visiškai netirtos aplinkybės, susijusios su tuo, kokiomis ribomis atkurta nuosavybės teisė S. K., ar, atkuriant nuosavybės teisę, buvo paženklintos žemės sklypo ribos vietoje, ar ieškovo nuosavybe esantys Pastatai, kurie, nors nuosavybės teisių atkūrimo metu nebuvo teisiškai įregistruoti, bet apie jų faktinį buvimą buvo žinoma nuosavybės teisių atkūrimą vykdžiusiai institucijai, pateko į žemės sklypo ribas pagal Laikinąjį žemės sklypo planą.
68. Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo, kokių ribų žemės sklypą įsigijo nuosavybėn atsakovė (apeliantė) 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi. Byloje nėra šios sutarties, taip pat nepateiktas nurodytos sutarties sudėtine dalimi esantis atsakovės (apeliantės) įsigyto žemės sklypo planas. Šalių ginčui išspręsti reikšminga įvertinti 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovės įsigyto žemės sklypo plano duomenis.
69. Nors 1998 m. balandžio 7 d. sprendimo atkurti nuosavybės teisę į Ginčo žemės sklypą ir šio žemės sklypo 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu ieškovo Pastatai nebuvo įteisinti, tačiau iš bylos medžiagos akivaizdu, kad tiek valstybės institucijai, vykdžiusiai žemės reformą, nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, tiek atsakovei (apeliantei), buvo žinoma, jog realiai šie Pastatai yra ir jiems eksploatuoti reikalingas atitinkamas žemės sklypas. Tokią išvadą patvirtina atsakovės V. G. paaiškinimai, duoti pirmosios instancijos teismo posėdyje – ji nurodė, kad ieškovas name, esančiame ginčo žemės sklype, apsigyveno tuomet, kai atsakovė dar buvo vaikas, maždaug prieš 40 metų; jis buvo mamos sugyventinis. Aplinkybę, kad valstybės institucijai, vykdžiusiai žemės reformą, buvo žinoma apie ieškovo Pastatų, nors ir teisiškai neįregistruotų, buvimą, patvirtina tai, jog 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3238-79, 2003 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. 89-79, tvirtinant žemės reformos projektus buvo numatytas ieškovui skirtinas 0,15 ha ploto namų valdos sklypas.
70. Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad NŽT nuo 2011 metų laikosi pozicijos, jog ieškovui nuosavybės teise priklausantys Pastatai į atsakovės (apeliantės) žemės sklypo ribas pateko tik 2008 m. gruodžio 18 d. atlikus atsakovės žemės sklypo patikslintus kadastrinius matavimus, po kurių Ginčo žemės sklypo ribos pasikeitė ir plotas padidėjo nuo 0,4653 iki 0,5941 ha. NŽT tvirtinimu, po pirmą kartą – 2008 m. sausio 15 d. – atliktų tiksliųjų kadastrinių matavimų ieškovo Pastatai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas.
71. Bylos duomenimis, atsakovės V. G. 1999 m. gruodžio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigyto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tikslieji kadastriniai matavimai pirmą kartą atlikti 2008 m. sausio 15 d., kartu suformuojant iš šio sklypo du žemės sklypus: 0,4653 ha ploto ((duomenys neskelbtini)) ir 1,8444 ha ploto ((duomenys neskelbtini)). Iš byloje esančio UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. sausio 15 d. Žemės sklypo ribų parodymo paženklinimo akto Nr. 1443, Žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo akto Nr.1443, šio žemės sklypo 2008 m. sausio 15 d. plano matyti, kad, atlikus kadastrinius matavimus, nustatytas 4653 kv. m ginčo žemės sklypo plotas, užstatyta teritorija – 0,1000 ha, sklype esantys statiniai – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pirtis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); nurodyta, kad kitiems savininkams priklausančių statinių žemės sklype nėra (t. 2, b. l. 103-104; 107-108; 111-112).
72. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nesiaiškinta, kaip nustatytas būtent 4653 kv. m žemės sklypo plotas, netirta, ar, ženklinant ginčo žemės sklypo ribas 2008 m. sausio 15 d., ieškovo Pastatų užimama žemė buvo matuota. Nenustatinėta, kam priklausantys statiniai (ūkinis pastatas ir pirtis) užfiksuoti nurodytuose kadastro duomenyse. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovo Pastatai (gyvenamasis namas ir kiemo rūsys) 2008 m. sausio 15 d. dar nebuvo registruoti. Minėta, NŽT teigia, kad pagal šiuos kadastrinius matavimus ieškovo Pastatai nepateko į atsakovės žemės sklypo ribas. Pažymėtina tai, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 24 d. įsakyme Nr. 2.3-13674-(79), atsižvelgiant į 2008 m. sausio 15 d. atliktus ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, nurodyta, jog iki kadastrinių matavimų žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendras plotas buvo 25 000 kv. m, po atliktų kadastrinių matavimų nustatytas 23 097 kv. m ploto sklypas, kuris padalintas į du: 4653 kv. m (0,4653 ha) ir 18 444 kv. m (1,8444 ha) ploto sklypus. Netirta ir aplinkybė, kad, atlikus 2008 m. sausio 15 d. kadastrinius matavimus ir nustačius 4653 kv. m plotą, atsakovė 2008 m. rugsėjo 29 d. prašymu 20 arų žemės trūkumą prašė kompensuoti laisva valstybinio žemės fondo žeme (t. 2, b. l. 53).
73. Taigi pirmosios instancijos teismas netyrė, pagal 2008 m. sausio 15 d. atliktus tiksliuosius kadastrinius matavimus ieškovo Pastatai pateko į Ginčo žemės sklypo ribas ar ne; jeigu, kaip tvirtina NŽT, nepateko, tai kokiu pagrindu buvo matuota, kodėl 2008 m. gruodžio 18 d. atliekant patikslintus kadastrinius matavimus šie Pastatai jau pateko į atsakovės sklypo ribas.
74. Pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2008 m. gruodžio 18 d. atlikus patikslintus kadastrinius matavimus nustatytas 5941 kv. m ginčo žemės sklypo plotas (t. 2, b. l. 178-179, 183). Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo 2008 m. gruodžio 18 d. akte, be kita ko, nurodyta, kad šiame 5941 kv. m ploto žemės sklype yra gyvenamasis namas ir 14 ūkio pastatų, priklausančių nuosavybės teise žemės sklypo savininkui; pastatų, priklausančių kitiems savininkams, nenurodyta (t. 2, b. l. 57-58). Kadastro duomenų, nustatytų 2008 m. gruodžio 18 d., akte nurodyta, kad užstatyta teritorija – 0,1850 ha (t. 2, b. l. 61-62; 178-179). Šios aplinkybės, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neištirtos, neišsiaiškinta, kokiu pagrindu ir kokiose sklypo dalyse buvo pakoreguotos Ginčo žemės sklypo ribos taip, kad šio sklypo plotas po ginčijamų kadastrinių matavimų padidėjo 1288 kv. m (0,1288 ha).
75. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad NŽT Trakų skyrius 2018 m. spalio 25 d. rašte Nr. 46SD-4112-(14.46.104), atsakydamas į ieškovo 2018 m. rugsėjo 25 d. prašymą suformuoti namų valdos žemės sklypą po jo nuosavybe esančiais Pastatais, be kita ko, nurodė, jog matininkas, 2008 m. gruodžio 18 d. pakartotinai atlikdamas žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, galimai nepagrįstai pakeitė žemės sklypo ribas ir plotą (t. 1, b. l. 76-78). Bylos nagrinėjimo metu, minėta, nesiaiškinta, kokiu pagrindu ir kokiose sklypo dalyse buvo pakoreguotos ginčo žemės sklypo ribos, tikslinant ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus 2008 m. gruodžio 18 d.
Dėl termino administraciniams aktams apskųsti ir ieškinio senaties termino
76. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atmesti ieškinio reikalavimus, kurie pareikšti praleidus ieškinio senaties terminą.
77. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad, be ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančiais ginčo žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2008 m. gruodžio 18 d. ir 2015 m. rugpjūčio 20 d., yra pareikšti ir reikalavimai dėl Vilniaus apskrities viršininko 2010 m. birželio 14 d. įsakymo bei NŽT 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymų, kurie yra administraciniai aktai, panaikinimo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis tuo, kad šalių ginčas kilęs iš daiktinių teisinių santykių (dėl teisės įsigyti žemės sklypą praradimo), sprendė, jog visiems reikalavimams taikytinas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas, ir konstatavo, kad šis terminas nepraleistas.
78. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai. Tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2014; 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-385-313-2016 31 punktą ir juose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
79. Kasacinio teismo išaiškinta, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) nustatytas terminas skundui paduoti yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016, 14 punktas).
80. Kartu kasacinio teismo nurodyta, kad ABTĮ įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jeigu teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, 33 punktas; 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-916/2019, 35, 36, 38 punktai).
81. Taigi nagrinėjamu atveju, spręsdamas 2018 m. gruodžio 5 d. ieškinio priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar reikalavimai dėl 2010 m. birželio 14 d. įsakymo bei 2010 m. rugpjūčio 5 d. įsakymo nuginčijimo reiškiami nepažeidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino, skaičiuotino nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Teismas neatskyrė procesinio teisės kreiptis į teismą ir ieškinio senaties terminų, nenustatinėjo, kada prasidėjo ABTĮ įtvirtintas terminas ginčijamiems administraciniams aktams apskųsti. Kartu pažymėtina, kad teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, jog skundžiamus įsakymus, kuriais patvirtinti ginčijami atsakovės žemės sklypo kadastriniai matavimai, kad atsakovas gavo iš NŽT 2018 m. lapkričio 16 d. elektroniniu paštu. Apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, neįvardyta įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad skundžiamų administracinių aktų turinys ieškovui tapo ar turėjo tapti žinomas anksčiau. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ginčo administracinių aktų turinys ieškovui tapo žinomas gavus juos 2018 m. lapkričio 16 d. Su ieškiniu dėl nurodytų administracinių aktų panaikinimo ieškovas į teismą kreipėsi 2018 m. gruodžio 5 d., taigi nepažeidęs ABTĮ įtvirtinto procesinio teisės kreiptis į teismą termino.
82. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė ieškinio senaties termino reikalavimui dėl 2008 m. gruodžio 15 d. kadastrinių matavimų pripažinimo negaliojančiais pareikšti pradžią.
83. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamą sprendimą priėmęs teismas, remdamasis bylos duomenimis, vertino, jog apie 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus Ginčo sklypo kadastrinius matavimus ir tai, jog pagal juos Pastatai pateko į atsakovei priklausantį žemės sklypą, ieškovas sužinojo iš NŽT 2018 m. spalio 25 d. rašto Nr. 46SD-4112-(14.46.104). Byloje nėra duomenų, kad apie atsakovės (apeliantės) iniciatyva 2008 m. gruodžio 18 d. atliktus patikslintus Ginčo sklypo kadastrinius matavimus ieškovas būtų informuotas anksčiau, negu gautu NŽT 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 46SD-4112-(14.46.104). Apeliaciniame skunde neįvardyta aplinkybių, konkrečių bylos duomenų, kurie teiktų pagrindą spręsti, kad apie šiuos matavimus, jų pagrindu parengtą atsakovės žemės sklypo planą ir šio sklypo ribas ieškovui turėjo būti žinoma anksčiau kitais pagrindais. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamai skaičiuoto ieškinio senaties termino pripažintini nepagrįstais (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl procesinės bylos baigties
84. Išanalizavus apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į apeliacinį skundą nurodytus argumentus, apibendrinant šioje nutartyje išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė esminę reikšmę kilusiam ginčui dėl ieškovo teisės į namų valdos žemės sklypą pažeidimo išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių, nepasiūlė ginčo šalims pateikti papildomų įrodymų byloje esančių įrodymų prieštaravimams pašalinti, dėl to liko neatskleista bylos esmė. Įvardytos aplinkybės pirmą kartą visa apimtimi būtų nustatinėjamos apeliacinės instancijos teisme. Tokia situacija pažeistų ginčo šalies, nesutinkančios su apeliacinės instancijos teismo pirmą kartą atliktu ginčo aplinkybių nustatymu ir vertinimu, teisę į apeliaciją. Išdėstytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmąja instancija (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
85. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovui bylinėjimosi išlaidas tik iš vienos atsakovės, pažeidė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, taip pat kvestionuojamas ieškovui priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumas.
86. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su bylinėjimosi išlaidų paskirstymu, nepasisakytina. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas bus iš naujo sprendžiamas pirmosios instancijos teisme, atsakovė turės galimybę išdėstyti savo argumentus šiuo klausimu.
87. Apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. sprendimą ir 2019 m. spalio 3 d. papildomą sprendimą bei perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.