- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-04
- Bylos Nr.
- e2A-879-180/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis, Nijolė Piškinaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“
- Atsakovas
- valstybės įmonei Šiaulių
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Gintaro Pečiulio ir Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-659-372/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Šiaulių regiono keliai dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Raseinių statyba“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovės sprendimą atmesti jos (ieškovės) pasiūlymą viešajame pirkime, kuriuo siekiama įsigyti druskos sandėlio statybos darbus (toliau – pirkimas, konkursas).Pirkimo objektą sudarantys darbai perkami pagal parengtą Techninį darbo projektą (toliau – TDP), kurį parengė projektuotoja UAB „BPII“. Pagal TDP sprendinius, reikės įrengti medinį kupolą, tačiau TDP techninėje specifikacijoje buvo nurodyti ne medinio kupolo sprendiniai ir medžiagų charakteristikos, o pateikta nuoroda į konkretaus gamintojo – Didžiosios Britanijos firmos „DOMEUROPA“ Ltd. gaminį – medinį kupolą. Rengiant TDP nuoroda į konkretų gamintoją buvo pateikta be pagrindo, nes medinį kupolą yra įmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti be šios nuorodos, pateikiant tik šio gaminio sprendinius ir medžiagų charakteristikas.Pirkimo sąlygose nepagrįstai pateiktus nuorodą į konkretaus gamintojo gaminį, ieškovė pretenzija pareikalavo perkančiosios organizacijos pakeisti pirkimo sąlygas ir pirkimo objektą apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio reikalavimus. Perkančioji organizacija iš dalies patenkino pretenziją ir pripažino, kad tiekėjai turi teisę siūlyti alternatyvius lygiaverčius sertifikuotus gaminius, tačiau ieškovei pateikus pasiūlymą su lygiaverčiu TDP nurodytam gaminiui sprendiniu, perkančioji organizacija pasiūlymą atmetė.Ginčijamas perkančiosios organizacijos sprendimas buvo motyvuotas tuo, kad ieškovė, pasiūliusi lygiavertį gaminį, į savo pasiūlymą turėjo įtraukti TDP koregavimo darbus ir subtiekėju nurodyti UAB „BPII“, kuri vienintelė, kaip projekto autorė, gali atlikti nurodytus darbus. Ieškovė su tokia perkančiosios organizacijos pozicija nesutinka. Pirma, pagal pirkimo sąlygas buvo perkami tik statybos darbai ir nebuvo perkami projektavimo, projekto ekspertizės ar naują statybą leidžiančio dokumento gavimo darbai. Pirkimo sąlygose nebuvo numatyta, kad tiekėjas turi įsivertinti ir į pasiūlymą įtraukti TDP koregavimo darbus, kas turi prisiimti TDP koregavimo kaštus, jeigu iškiltų toks poreikis. Neaiškių, netikslių pirkimo sąlygų padariniai tenka pačiai perkančiajai organizacijai, kuriai tenka pareiga tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas. Antra, perkančioji organizacija nenurodė, dėl kokių konkrečių priežasčių ir kokioje apimtyje turės būti koreguojamas TDP. Nėra nurodyta, koks konkretus esminis TDP sprendinys yra keičiamas. Nėra pateiktos specialistų išvados ar kiti dokumentai, kurių pagrindu atsakovė padarė išvadą, kad dėl galimų TDP korekcijų reikės atlikti ekspertizę ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Trečia, būtent dėl perkančiosios organizacijos veiksmų susidarė tokia situacija, kad pirkimas vykdomas pagal TDP, kuriame yra nuoroda į konkretaus gamintojo gaminį. Jeigu statybos eigoje reikės keisti TDP sprendinius ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, perkančioji organizacija turės prisiimti visus su tuo susijusius kaštus. Statybos įstatymas apibrėžia statytojo, rangovo, projektuotojo ir kitų statybos dalyvių teises ir pareigas statybos metu. Užsakovui (atsakovei) tenka teisė, o kartu ir pareiga, priimti sprendimą dėl TDP sprendinių keitimo, užsakyti projekto ekspertizę, kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo (Statybos įstatymo 12 str.). Pagal teisės aktų reikalavimus būtent užsakovas (atsakovė) privalo VPĮ nustatyta tvarka sudaryti sutartį dėl projekto ekspertizės ir apmokėti jos išlaidas (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 3 p., STR 1.06.03:2002 54 punktas). Pareiga gauti statybą leidžiantį dokumentą taip pat tenka užsakovui (Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.).Ketvirta, jeigu teismas byloje surinktų argumentų pagrindu nuspręstų, kad sudarius sutartį su ieškove, reikės atlikti TDP koregavimo darbus ir šiuos darbus ieškovė turėjo įtraukti į savo pasiūlymą, tai nereiškia, kad ieškovės pasiūlymas turi būti atmestas. Pagal naujausią kasacinio teismo praktiką, tokiais atvejais, kaip nagrinėjamoje byloje, ieškovei turi būti leista patikslinti pasiūlymą ir pasitelkti subtiekėją TDP koregavimo darbams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-23-248/2017).Ieškovė negali atlikti TDP korekcijos, nes jo autorė UAB „BPII“ nedavė sutikimo ir neketina jo suteikti. TDP pakeitimai yra daromi tik pagal statytojo (atsakovės) patvirtintą papildomą techninę užduotį, o pastaroji nėra jos parengusi.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino – panaikino atsakovės sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą ir pripažino ieškovės teisę toliau dalyvauti pirkime nuo pasiūlymų vertinimo stadijos; priteisė ieškovei iš atsakovės 1 585,51 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, suteikdama galimybę tiekėjams pateikti lygiaverčius pasiūlymus, nepagrįstai neišsprendė klausimo dėl pirkimo sąlygų tikslinimo. Perkančioji organizacija privalėjo įvertinti, kad tiekėjų pasiūlyta alternatyva gali nesutapti su TDP, projektas gali būti koreguojamas. Kadangi projekto koregavimo sąlygos nebuvo aptartos, galėjo kilti abejonių dėl pirkimo neskaidrumo, konkretaus gaminio pritaikymo TDP, kurio nors tiekėjo protegavimo. Sąlygose aiškiai neišsprendus klausimo dėl projekto koregavimo kaštų perkėlimo perkančiajai organizacijai ar tiekėjui, tokie atsakovės veiksmai gali sąlygoti ginčus ne tik dėl papildomų darbų apmokėjimo, bet ir šių kaštų įskaičiavimo į pasiūlymo kainą. Teismas sprendė, kad visi veiksmai, susiję su TDP koregavimu, ekspertizės atlikimu ir statybos leidimo išdavimu turi būti apmokami ieškovės. Būtent ji privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad jos siūlomas objektas yra iš tiesų lygiavertis. Tačiau tai ji privalo padaryti visais įmanomais teisėtais veiksmais, taip pat paminėtais įrodymais.Teismas pripažino, kad be pačios atsakovės veiksmų ieškovė neturi galimybės rinktis subtiekėjo. Šią aplinkybę patvirtino TDP parengusi UAB „BPII“. Be projektuotojos ir atsakovės papildomos sutarties ieškovė neturi jokių galimybių toliau dalyvauti pirkime (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“). Ieškovė yra varžoma pasirinkti subtiekėją TDP korekcijai, o atsakovė nesąžiningai pareikalavo jį nurodyti. Teismas sprendė, kad tokiu būdu ieškovei ribojama teisė dalyvauti konkurse.Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendė, kad ieškovė turi būti grąžinama į konkursą, o jos pasiūlymas turi būti nagrinėjamas lygiai taip pat, kaip ir kitų tiekėjų. Teismas atsisakė priteisti ieškovei iš atsakovės 2 057 Eur išlaidų už specialisto konsultacinės išvados parengimą. Teismas sprendė, kad nurodytas dokumentas perteklinis, jame analizuojamas perkančiosios organizacijos parengtas TDP, kuris nėra susijęs su ginčo esme.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė – UAB „Raseinių statyba“, apeliaciniame skunde prašo iš Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus: „<...> Teismas sprendžia, kad visi veiksmai, susiję su TDP koregavimu, ekspertizės atlikimu ir statybos leidimo išdavimu turi būti apmokami ieškovės <...>“; „Teismas sprendžia, kad priimdama sprendimą dėl galimai lygiaverčio siūlymo pateikimo, ieškovė privalėjo numatyti, kad gali būti koreguojamas TDP <...>“; priteisti bylinėjimosi išlaidas ir išlaidas už specialisto konsultacinės išvados parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas pagrįstai sprendė, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose aiškiai neišsprendė klausimo dėl projekto koregavimo kaštų perkėlimo perkančiajai organizacijai ar tiekėjui, todėl teismas, vadovaudamasis kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014), turėjo neaiškių pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių riziką perkelti pačiai perkančiajai organizacijai, t. y. turėjo konstatuoti, kad veiksmai, susiję su TDP koregavimu, ekspertizės atlikimu ir statybos leidimo išdavimu (jeigu šiuos veiksmus apskirtai reikės atlikti) turi būti apmokami atsakovės, o ne ieškovės. Teismas, nenurodydamas visiškai jokių motyvų, padarė priešingą išvadą, kad paminėtos išlaidos tenka ieškovei. Teismo išvada, kad TDP koregavimo ir kitas išlaidas turi prisiimti ieškovė, prieštarauja kitoms jo išvadoms, pavyzdžiui, kad be pačios atsakovės veiksmų ieškovė iš vis neturi galimybės rinktis subtiekėjo. Ieškovė net negali rinktis projektuotojo, taip pat tartis su projektuotoju dėl sutarties sąlygų, įskaitant dėl projektavimo darbų kainos. Kaip nustatė teismas, TDP koregavimo išlaidos būtų patirtos tik tuo atveju, jeigu atsakovė ir projektuotoja sudarytų papildomą sutartį dėl projektavimo. Taigi susidarytų netoleruotina situacija, kai projektuotoja galėtų nustatyti neprotingai didelę projektavimo darbų kainą, o ieškovė neturėtų jokių galimybių tartis dėl kainos. Ieškovės atsisakymas mokėti vienašališkai projektuotojos nustatytą kainą reikštų jos pašalinimą iš pirkimo.Kadangi ginčo situacija susiklostė dėl atsakovės neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų, skelbiant pirkimą pagal TDP projektą, kuriame yra numatyti konkretaus gamintojo gaminiai, atsakovei turi tekti visos išlaidos, susijusios su TDP koregavimu, ekspertizės atlikimu ir statybos leidimo išdavimu, jeigu iškiltų poreikis atlikti tokius darbus. Šiems darbams įsigyti atsakovė turėtų skelbti atskirą pirkimą ir juos įsigyti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nustatyta tvarka. Teismas, nenurodęs jokių motyvų, nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė privalėjo numatyti, kad gali būti koreguojamas TDP. Su tokia išvada nesutiktina, nes ieškovė buvo ir yra įsitikinusi, kad TDP neturės būti koreguojamas. Ieškovė dublike išdėstė išsamius argumentus, kurie patvirtina, jog, vykdant pirkimo sutartį, nereikės koreguoti TDP. Ieškovė savo poziciją grindė specialisto išvada, tačiau teismas nei dėl ieškovės argumentų šiuo klausimu, nei dėl specialisto išvados nepasisakė. Teismas nepagrįstai sprendė, kad 2 057 Eur suma už specialisto konsultacinės išvados parengimą ieškovei neturi būti apmokama. Byloje kilo ginčas, ar vykdant su ieškove sudarytą pirkimo sutartį, reikės koreguoti TDP. Būtent tuo tikslu ieškovė kreipėsi į specialistą, kuris parengė išvadą nurodytu klausimu. Specialistas nustatė, kad ieškovės siūlomas sprendinys nekeičia TDP numatyto laikančių konstrukcijų sprendinio, o tai reiškia, kad nereikės koreguoti TDP.
Atsakovė – VĮ Šiaulių regiono keliai, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Analizuojant skunde akcentuojamą kasacinio teismo praktiką akivaizdu, kad joje negatyvūs padariniai suprantami kaip perkančiųjų organizacijų sprendimų pripažinimas negaliojančiais, tačiau ne netiesioginis įpareigojimas atsakovams nupirkti prekes ar paslaugas, kurie perkančiajai organizacijai nereikalingi arba netiesioginis įpareigojimas diskriminuoti kitus tiekėjus – tuos, kurių pasiūlyti sprendiniai nereikalauja TDP sprendinių koregavimo. Toks VPĮ 24 straipsnio 9 dalies bei teismų praktikos aiškinimas reikštų, kad perkančioji organizacija, disponuodama valstybės lėšomis ir pirkimo dokumentuose padariusi klaidą, „už bausmę“ privalėtų nusipirkti jai nereikalingus daiktus, paslaugas arba įsigyti brangesnes prekes/paslaugas.Ieškovė apeliaciniu skundu siekia nustatyti prejudicinius faktus, kurie reikštų, kad perkančioji organizacija, įrodžiusi, kad šiuo atveju visgi subtiekėjo pasitelkimas būtinas, turėtų tai ignoruoti ir ieškovės nereikalauti pasitelkti subtiekėjo, o skelbti atskirą konkursą TDP koregavimo bei ekspertizės paslaugoms tam, kad ieškovė galėtų įgyvendinti savo pasiūlymą. Akivaizdu, kad tokie perkančiosios organizacijos veiksmai būtų diskriminaciniai kitų tiekėjų atžvilgiu, kurių pasiūlymų sprendiniai nereikalauja papildomų išlaidų bei veiksmų. Tokie pasiūlymai negali būti vienoje eilėje, nes jie iš esmės skiriasi, todėl jų kainos negali būti palyginamos. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad TDP koregavimo kaštai yra neaiškių pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų padarinių rizika ir ji esą nepagrįstai perkeliama ieškovei. TDP koregavimo kaštai nėra rizika, tai yra neišvengiamos išlaidos, apie kurias tiekėjas žinojo arba turėjo žinoti, todėl dabar nepagrįstai teigia apie pirkimo sąlygų neaiškumą, apie tai, kad nežinojo, nesuprato ir negalėjo numatyti, jog bus būtina atlikti TDP korekcijas.Ieškovė ne kartą procesiniuose dokumentuose patvirtino, kad ji pati atlieka projektavimo paslaugas. Be to, ji net nesusisiekė su projektą rengusia UAB „BPII“, nesiteiravo ir nesitarė dėl TDP koregavimo kainos.Dėl TDP koregavimo būtinumo buvo aiškintasi su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI), kuriai buvo pateikti TDP ir ieškovės pasiūlytas sprendinys. Nurodyta institucija, palyginusi projektinius duomenis, nustatė, kad bus atliekami pakeitimai statinio laikančiose konstrukcijose ir tai lemia, kad turės būti keičiamas TDP. Ieškovė nepagrįstai laikosi pozicijos, kad jos pateikta specialisto išvada yra reikšmingesnis įrodymas nei VTPSI oficialus dokumentas bei kad VTPSI nėra įgaliota oficialiai aiškinti, ar ginčo atveju ieškovės pateiktas sprendinys keičia esminį TDP sprendinį.Ieškovė jau ieškinyje aiškiai nurodė, kad neatmeta galimybės, jog teismas, surinkęs pakankamai argumentų, galėtų nuspręsti, jog TDP koregavimo darbus reikia atlikti ir kad šiuos darbus ieškovė turi įtraukti į savo pasiūlymą, tačiau esminis argumentas buvo tai, kad tokiu atveju jos pasiūlymas negali būti atmestas. Taigi nesuprantama, kodėl teismui panaikinus perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ginčo pasiūlymą, ieškovė skundžia motyvus, dėl kurių ji iš anksto sutiko ieškinyje.Teismas pagrįstai ieškovei nepriteisė išlaidų, patirtų dėl konsultacinės išvados parengimo, kaip nesusijusių su nagrinėjama byla. Išvadoje analizuojamas ne tik sprendinio lygiavertiškumo klausimas VPĮ prasme, kuris nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas, bet ir visos pirkimo sąlygos, dėl kurių ieškovė nereiškė pretenzijų ir kurios nebuvo šio ginčo kilimo priežastis.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 423⁸ str. 2 d.).
Dėl faktinių aplinkybių ir ginčo nagrinėjimo ribų
Byloje nustatyta, kad atsakovė – VĮ Šiaulių regiono keliai, vykdo viešąjį pirkimą, kuriuo pagal iš anksto projektuotojos UAB „BPII“ parengtą TDP siekia įsigyti druskos sandėlio statybos darbus. Nustačiusi, kad pagal TDP sprendinius, be kita ko, reikės įrengti medinį kupolą, o TDP techninėje specifikacijoje nurodyti ne medinio kupolo sprendiniai ir medžiagų charakteristikos, tačiau pateikta nuoroda į konkretaus gamintojo gaminį – medinį kupolą, ieškovė inicijavo tokių pirkimo sąlygų peržiūros procedūrą, reikalaudama pirkimo objektą apibūdinti pagal VPĮ 25 straipsnio reikalavimus, t. y. suteikti teisę tiekėjams siūlyti lygiaverčius nurodytam gaminiui sprendinius. Perkančioji organizacija tokį ieškovės reikalavimą patenkino ir pripažino, kad tiekėjai turi teisę siūlyti alternatyvius lygiaverčius sertifikuotus gaminius. Ieškovei pateikus pasiūlymą su alternatyviu gaminiu, perkančioji organizacija 2017 m. vasario 8 d. sprendimu jos pasiūlymą atmetė motyvuodama tuo, kad ieškovė, siūlydama alternatyvų gaminį, turėjo į savo pasiūlymą įtraukti ir TDP koregavimo kaštus ir išviešinti subtiekėją UAB „BPII“, kuri vienintelė, kaip projekto autorė, gali atlikti TDP koregavimo darbus.Ieškovei inicijavus 2017 m. vasario 8 d. perkančiosios organizacijos sprendimo teisminę peržiūros procedūrą, pirmosios instancijos teismas jos reikalavimą panaikinti nurodytą sprendimą patenkino ir pripažino ieškovei teisę toliau dalyvauti ginčo pirkime nuo pasiūlymų vertinimo stadijos. Teismas sprendė, kad perkančioji organizacija, suteikdama galimybę pateikti lygiaverčius pasiūlymus, pirkimo sąlygose turėjo išspręsti TDP koregavimo kaštų perkėlimo jai (perkančiajai organizacijai) ar tiekėjui klausimą, tuo labiau, kad be jos (perkančiosios organizacijos) veiksmų tiekėjas neturėtų galimybės rinktis subtiekėjo, nes iš esmės TDP korekcijas gali atlikti tik UAB „BPII“. Nepaisant nurodyto, teismas pripažino, kad visi veiksmai, susiję su TDP koregavimu, turi būti apmokami lygiavertį pasiūlymą pateikiančio tiekėjo – ieškovės, kadangi pastaroji privalėjo numatyti TDP korekcijos būtinybę.Apeliacijos objektą nagrinėjamu atveju sudaro skundžiamo teismo sprendimo motyvai, kuriais konstatuota, kad ieškovė turi prisiimti TDP koregavimo ir su tuo susijusias išlaidas bei privalėjo numatyti, kad nurodytas dokumentas gali būti koreguojamas. Apeliaciniame skunde UAB „Raseinių statyba“ reikalauja nurodytų motyvų pašalinimo iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies. Byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų, todėl kitų argumentų, kuriais pagrįstas skundžiamas teismo sprendimas, teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėjamas ir nevertinamas. Peržengti apeliacinio skundo ribų nėra pagrindo (CPK 320 str.).
Dėl skundo argumentų
Apeliuodama į teismo nustatytą aplinkybę dėl pirkimo sąlygų neaiškumo bei į kasacinio teismo išaiškinimus, kad būtent perkančiajai organizacijai tenka pareiga pagal VPĮ 24 straipsnį tinkamai suformuoti pirkimo sąlygas, o neaiškių, netikslių ir dviprasmiškų pirkimo dokumentų nuostatų nulemtų negatyvių padarinių rizika tenka pačiai perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011, 2014 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2014), ieškovė teigia, kad teismas turėjo spręsti, jog TDP koregavimo ir su tuo susijusių darbų atlikimas turi būti apmokamas perkančiosios organizacijos. Teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Kolegija nekvestionuoja perkančiajai organizacijai tenkančios pareigos parengti aiškius, tikslius ir nedviprasmiškus pirkimo dokumentus (VPĮ 24 str.) bei to, kad, neįvykdžiusi nustatytos pareigos, ji turi prisiimti dėl to kilusius neigiamus padarinius, tačiau nagrinėjamu atveju apeliuojama išvada, kad tiekėjas turi prisiimti TDP koregavimo ir su tuo susijusias išlaidas, iš esmės buvo pasisakyta ne dėl ginčo pirkimo sąlygų teisėtumo, o dėl su lygiaverčio pasiūlymo pateikimu susijusių aplinkybių. Dėl to anksčiau nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti iš esmės esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms nei nagrinėjamoje byloje, t. y. sprendžiant pirkimo sąlygų teisėtumo klausimą, nėra aktualūs ir jais vadovautis kolegija neturi pagrindo.Teismo nustatyta aplinkybė, kad perkančioji organizacija neišsprendė klausimo, kam ginčo atveju turi tekti TDP koregavimo išlaidos, t. y. perkančiajai organizacijai ar tiekėjui, sudarė pagrindą spręsti, kad tai galėjo sąlygoti ginčus dėl tokių darbų apmokėjimo, jų įtraukimo į pasiūlymo kainą. Tačiau aptariama išvada, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime nelemia ginčo pirkimo sąlygų neteisėtumo, kadangi į nurodytą klausimą atsako VPĮ nuostatos, o konkrečiai VPĮ 25 straipsnio 4, 5 dalys, kurios reglamentuoja, kad perkančioji organizacija negali atmesti tiekėjo pasiūlymo tik tuo pagrindu, kad siūlomi pirkimo objekto savybės, parametrai ar sprendimai nėra identiški nurodytoms pirkimo sąlygoms (techninei specifikacijai), tačiau dalyvis savo pasiūlyme bet kokiomis perkančiajai organizacijai tinkamomis priemonėmis įrodo, kad jo pasiūlyti sprendimai yra lygiaverčiai perkančiosios organizacijos siekiamam rezultatui ir atitinka techninėje specifikacijoje keliamus reikalavimus. Taigi paminėtos teisės normos tiesiogiai įtvirtina tiekėjo pareigą įrodyti pasiūlymo lygiavertiškumą techninės specifikacijos reikalavimams.Nustatyta, kad perkančioji organizacija, gavusi ieškovės pretenziją, pakoregavo ginčo pirkimo sąlygas ir nustatė tiekėjams galimybę teikti pasiūlymus su lygiaverčiais nustatytiesiems TDP sprendiniais. Kitokio ginčo dėl konkurso sąlygų nebuvo, t. y. ieškovė neginčijo sąlygų tuo pagrindu, kad įtraukus nuostatą apie galimybę teikti lygiavertį pasiūlymą, atsakovei nepakoregavus TDP, nebuvo galimybės realiai tokią nuostatą įgyvendinti, nepažeidžiant VPĮ 25 straipsnio 2 dalies reikalavimo užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Toks klausimas nekeliamas ir apeliacinės instancijos teisme. Peržengti ieškinio ir apeliacinio skundo ribų nėra pagrindo dėl pažeidimo akivaizdumo stokos (CPK 320 str. 2 d.423⁸ str.). VPĮ 25 straipsnyje nustatytas reguliavimas įpareigoja perkančiąją organizacija priimti ir vertinti lygiaverčius techninės specifikacijos sprendiniams tiekėjų pasiūlymus, tačiau neįpareigoja pirkimo sąlygose reglamentuoti pačių lygiaverčių pasiūlymų, nustatyti, kokius lygiaverčius sprendinius pasiūlyti, kiek turi kainuoti tokių sprendinių įgyvendinimas. Pareiga pagrįsti pasiūlymo lygiavertiškumą tenka tiekėjui. Jeigu teikiant pasiūlymą pagal parengtą TDP tiekėjas į pasiūlymą įtraukia visas išlaidas, reikalingas pirkimo objektą sudarantiems darbams atlikti, teikdamas pasiūlymą su lygiaverčiu atitinkamam techninės specifikacijos reikalavimui sprendiniu tiekėjas turi į pasiūlymo kainą įtraukti išlaidas, susijusias su lygiaverčio sprendinio įgyvendinimu. Lygiaverčio pasiūlymo pateikimas nereiškia, kad tokių techninėje specifikacijoje nustatytų sprendinių įgyvendinimo išlaidas turėtų prisiimti perkančioji organizacija. Ginčo atveju situacijos specifiškumą lemia tai, kad koreguoti TDP, jeigu reikėtų tai daryti teikiant pasiūlymą su lygiaverčiais techninei specifikacijai sprendiniais, gali tik šį projektą parengusi UAB „BPII“, kuri, kaip akcentuojama skunde, atsižvelgdama į nurodytą aplinkybę, galėtų nustatyti neprotingai didelę projekto koregavimo darbų kainą ir tiekėjas neturėtų jokių galimybių derėtis dėl kainos. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į paminėtą aplinkybę, vertindamas ginčijamo perkančiosios organizacijos sprendimo motyvo dėl apeliantės pareigos savo pasiūlyme subtiekėju nurodyti UAB „BPII“ teisėtumą. Nustatęs, kad TDP projektą gali koreguoti tik jį parengęs projektuotojas, kuris teisiniais santykiais tiesiogiai susijęs su perkančiąja organizacija, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pastarosios reikalavimas apeliantei pasitelkti subtiekėju būtent UAB „BPII“ nėra teisėtas ir pagrįstas, nes tiekėjo teisė pasirinkti subtiekėją ginčo atveju yra apribota. Kita vertus, tai nereiškia, kad teismas pripažino, jog TDP koregavimo, jei to prireiktų lygiaverčiam pasiūlymui pateikti, išlaidas turi prisiimti perkančioji organizacija. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, esant nustatytai situacijai, perkančioji organizacija turėtų pateikti tokį TDP, kuris neapsunktinų tiekėjų galimybėse teikti lygiaverčius pasiūlymus, nesudarytų jiems kliūčių atsidurti nelygiavertėje, blogesnėje padėtyje kitų tiekėjų, teikiančiais pasiūlymus pagal konkretų perkančiosios organizacijos užsakymų parengtą TDP, atžvilgiu. Visais atvejais techninė specifikacija turi užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jų nediskriminuoti (VPĮ 25 str. 2 d.); joje neturi būti šiame straipsnyje apibrėžtų draudimų.Tiekėjas turi pareigą pasiūlyme nurodyti jo kainą ir šios pareigos nekeičia aplinkybė, kad teikiamas pasiūlymas yra lygiavertis. Tai, kokiu būdu bus užtikrinama tiekėjo teisė keisti TDP, jeigu to prireiks, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau dėl nurodyto teisėjų kolegija nepasisako. Byloje nėra duomenų, kad perkančioji organizacija negalėtų bendradarbiauti su TDP rengėju, jeigu to prireiktų apeliantės pasiūlymui įgyvendinti.Ar dėl apeliantės pateikto pasiūlymo reikės keisti TDP sprendinius, nėra šios bylos ginčo dalykas, todėl nėra pagrindo pasisakyti dėl apeliantės argumentų, kad vykdant su ja sudarytą pirkimo sutartį koreguoti TDP nereikės. Skundžiamo sprendimo motyvas, kad priimdama sprendimą dėl galbūt lygiaverčio pasiūlymo pateikimo ieškovė privalėjo numatyti, kad gali būti koreguojamas TDP, aktualus tuo atveju, jeigu, vertinant jos pasiūlymą, bus nustatyta, kad TDP vis dėl to reikės koreguoti. Skundo argumentai nesudaro pagrindo paminėtą teismo sprendimo motyvą pripažinti nepagrįstu ir jį pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies. Pripažinusi, kad apeliantės pasiūlymo lygiavertiškumas ginčo techninės specifikacijos reikalavimams nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė atlyginti apeliantei išlaidas, patirtas dėl specialisto konsultacinės išvados, kurioje analizuojamas ginčo pasiūlymo lygiavertiškumo klausimas VPĮ požiūriu bei vertinamos pirkimo sąlygos. Priešingai nei skunde nurodo apeliantė, byloje nebuvo kilęs ginčas, ar vykdant su ja sudarytą pirkimo sutartį, reikės koreguoti TDP, nes perkančioji organizacija nebuvo priėmusi sprendimo dėl apeliantės pasiūlymo sprendinių lygiavertiškumo. Atsiliepime į skundą perkančioji organizacija nurodo, kad apeliantės pasiūlymas iš esmės buvo atmestas dėl neišviešinto subtiekėjo UAB „BPII“. Toks jos sprendimas pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas neteisėtu ir panaikintas, ginčo pasiūlymą grąžinus į pasiūlymų vertinimo stadiją. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Kiti nėra teisiškai reikšmingi. Pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.