Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei S. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. M. ir P. M., trečiajam asmeniui I. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojo paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo bei išlaikymo gavėjo ir turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. lapkričio mėnesį į Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrių kreipėsi U. M. su močiute I. K. teigdamos, kad mergaitės tėvai visiškai nesirūpina U, mergaitė jau apie trejus metus gyvena pas močiutę. I. K. prašė paraginti tėvus pradėti rūpintis dukra, priminti jiems jų teises ir pareigas dukters atžvilgiu. Moteris teigė, kad jai sunku iš gaunamos senatvės pensijos išlaikyti paauglę anūkę, kad abu mergaitės tėvai dažnai vartoja alkoholį. Vaikų teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių su prašymu pravesti konsultaciją L. M. bei pasiaiškinti susidariusią situaciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius informavo, kad L. M. išaiškintas tėvų valdžios turinys, supažindinta su laikinosios globos nustatymo pagrindais ir pan. P. M. apie tėvų valdžios turinį, atsakomybę už jos nevykdymą arba vykdymą priešingai dukters interesams buvo konsultuotas Pagėgių savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialisčių. 2016 m. gruodžio mėnesį I. K. informavo, kad U pradėjo bendrauti su mama, buvo pas ją nuvažiavusi. Moteris tikėjosi, kad mergaitės tėvai pradės rūpintis dukra. Tačiau 2017 m. kovo mėnesį U. M. su močiute I. K. kreipėsi į skyrių su prašymais nustatyti U laikinąją rūpybą ir laikinąja rūpintoja paskirti I. K.. A. U. tėvai 2017 m. spalio 23 d. buvo raštiškai kviesti atvykti į skyrių dėl dukters rūpybos peržiūros plano, tačiau nei vienas iš jų neatvyko. 2018 m. vasario 21 d. vykusiame laikinosios rūpybos peržiūros posėdyje dalyvavo abu U tėvai L. ir P. M.. Nustatyta, kad abu tėvai neturi galimybės tinkamai pasirūpinti dukra, abu pripažino savo kaltę. Kadangi nepilnametės U. M. nėra galimybės grąžinti gyventi į šeimą ir panaikinti laikinąją rūpybą, posėdžio metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl valdžios apribojimo tėvams, kadangi būtina mergaitei sutvarkyti teisinį statusą. I. K. rūpintojos pareigas atlieka tinkamai, jos namuose mergaitei sudaryta saugi namų aplinka. Pagal sveikatos būklę ji gali ir toliau būti nepilnametės rūpintoja. U. M. pageidauja ir toliau gyventi su močiute I. K., jos teigimu, jas sieja šiltas, artimas ryšys. Iš L. ir P. M. turi būti priteistas išlaikymas. Iš atsakovų pritiestinas išlaikymas U. M. po 120 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos. Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis. Tėvų galimybė teikti išlaikymą turi būti vertinama, atsižvelgiant į tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikui išlaikyti.

A. L. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. L. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka dukros išlaikymui mokėti po 100 Eur, ieškinyje nurodytos aplinkybės yra teisingos. Ji pati dukros auginti neturi galimybės, nes nuomojasi būstą Klaipėdos mieste, todėl dukrai negali suteikti savo gyvenamosios vietos. Šiuo metu dirba, gauna apie 450 Eur atlyginimą. Apie dukros tėvą P. M., jo gyvenamąją vietą žinių neturi.

A. P. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai (CPK 123 str., 124 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis).

CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaiku, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu, nesirūpina vaikais. Kiekvienu nustatytu atveju teismas gali priimti sprendimą riboti tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Esant tėvų kaltei, vienintelė vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė yra tėvų valdžios apribojimas, kurią ir prašo taikyti ieškovas. To paties straipsnio antroji dalis numato, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t. y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008). Pažymėtina, kad teismas spręsdamas tėvų valdžios apribojimo klausimą, visų pirma turi atsižvelgti į šeimos santykių teisinio reglamentavimo principą – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, įtvirtintą tiek CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, tiek Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Taip pat pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo būdai – laikinai ar neterminuotai – nėra tolygūs. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra gerokai griežtesnė sankcija, o laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti vaiko tėvus pakeisti gyvenimo būdą ir nustatomas konkrečiam laikui turint vilties, kad tėvai pasitaisys ir vėliau galės tinkamai auklėti savo vaikus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010 yra išaiškinęs, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius. Taigi tėvų valdžios apribojimo, vaiko atskyrimo nuo tėvų, vaiko nuolatinės globos, globos vietos nustatymo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnis numato, kad tais atvejais, kai tėvai (tėvas ar motina) negyvena kartu su vaiku dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių ( ligos ir pan.) ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas, teismas gali nuspręsti atskirti vaiką nuo tėvų (tėvo ar motinos). Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, kuri taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Nurodytos priemonės taikymui būtina nustatyti dvi aplinkybes, t. y. 1) abu tėvai ar vienas iš jų dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių negyvena ar negali gyventi su vaiku; 2) reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Iš bylos medžiagos, ieškovo atstovės, atsakovų, trečiojo asmens parodymų nustatyta, kad atsakovai L ir P. M. yra U. M., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai ( b.l. 6-7). Tačiau jau apie trejus metus dukros neaugina, neauklėja ir materialiai neišlaiko. A. L. ir P. M. buvo visiškai nusišalinę nuo dukters auginimo, auklėjimo ir išlaikymo.

U. M. 2017 m. balandžio 21 d. Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. Al-409 „Dėl laikinosios rūpybos nustatymo U. M.“ nustatyta laikinoji rūpyba ir laikinąja rūpintoja paskirta močiutė I. K., t.y. mamos L. M. mama ( b.l. 32).

Iš Pagėgių Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 21 d. Konsultacijos protokolo bei Vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. V.t.16-17 nustatyta, jog dalyvaujant atsakovams L ir P. M., U. M. bei I. K. nustatyta, jog L. M. šiuo metu gyvena Klaipėdoje, nuomojasi butą, dirba, atlyginimas minimalus. Dukrai duoda tiek kiek išgali. Pernai liepą davusi 1000 Eur. Kartais dukrą aplanko. P. M. pripažino, kad vartoja alkoholį, šiuo metu neturi jokių finansinių galimybių padėti dukrą išlaikyti, pats šiuo metu bedarbis, registruotas darbo biržoje, pripažino savo kaltą. U nurodė, kad daugiau bendrauja su tėvu, pati jį aplanko, mama ūmaus būdo, todėl su ja bendrauja rečiau. Su tėvais gyventi nenori, nori ir toliau gyventi su močiute, kuri ja rūpinasi; rūbus ir kitus reikalingus daiktus perkasi iš rūpybos pašalpos (b.l. 19-20).

Iš Pagėgių Savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus 2018 m. vasario 12 d. Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. V.t.13-40 nustatyta, jog skyriaus vyr. specialistė S. K. aplankiusi globojamos U. M. globėjos I. K. šeimoje adresu(duomenys neskelbtini), nustatė, jog U turi atskirą kambarį, sąlygos poilsiui, mokymuisi geros, mergaitė valgo namuose gaminamą maistą, rūbai tvarkingi. Mergaitė savarankiška, atsakinga, elgesio problemų nėra, mokosi A. M. gimnazijoje, 11 klasėje. Rūpintojos šeimoje mergaitė jaučiasi gerai, atvirai su rūpintoja gali pasikalbėti, jų tarpusavio santykiai geri, U nori čia gyventi ir toliau.

Iš Pagėgių A. M. gimnazijos pateiktos informacijos matyti, kad U. M. yra globojama močiutės I. K.. Globėja rūpinasi globotine, domisi jos rezultatais, dalyvauja klasės tėvų susirinkimuose. Dažnai paskambina ir U mama bei brolis ( b.l. 24).

Laikinoji rūpyba U. M. nustatyta 2017 m. balandžio 21 d. nuo 2017 m. kovo 14 d. su močiute I. K. ir jos tikslas buvo grąžinti vaiką į šeimą ( b.l.32-35).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, akivaizdu, kad atsakovai neatliko ir neatlieka tėvų pareigų, numatytų CK 3.155 straipsnyje, iki šiol savo veiksmais darė žalą nepilnametei dukrai, jie nesugeba pasirūpinti dukra, jos auklėjimu, priežiūra, dukros ryšys su tėvais nėra visiškai nutrūkęs, tačiau dukra nori gyventi su močiute. Atsakovams teiktos socialinės paslaugos nedavė teigiamų rezultatų. Taip pat matyti, jog šiuo metu atsakovai nėra pakeitę savo gyvenimo būdo ir sąlygų tiek, kad galėtų auginti nepilnametę dukrą ir visapusiškai ja rūpintis, nepažeidžiant vaiko teisių ir interesų, suteikiant jai gyvenamąjį būstą, saugią aplinką ir būtinas gyvenimo sąlygas. Nustatyta, kad atsakovė L. M. ir P. M. kartu negyvena. Atsakovė šiuo metu dirba, gyvena Klaipėdos mieste, nuomojasi būstą. Atsakovas P. M. nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Jo tikslus gyvenamosios vietos adresas nėra aiškus.

Teismas daro išvadą, jog šiuo metu nėra jokių duomenų, pagrįstai leidžiančių tikėtis, kad atsakovų gyvenimo būdas iš esmės pasikeis, atsakovai susitvarkys buitį, todėl nei atskyrimas nuo tėvų, nei laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti taikomi. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad šiuo atveju vaiko interesus geriausiai atitiktų neterminuotas tėvų valdžios apribojimas atsakovams. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, kad yra pagrindas siekiant užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus neterminuotai apriboti atsakovų tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnis, CPK 178, 185, 186, 197straipsniai).

Atsakovams neterminuotai apribojus tėvų valdžią dukros atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su dukra, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

Atsakovams išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (ar vienas iš jų)pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo periodinėmis išmokomis.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus. Ši Konstitucijos norma iš esmės atitinka Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalies, nustatančios tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalies, įtvirtinančios abiejų tėvų pareigą vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192-3.203 straipsnių, įtvirtinančių tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, nuostatas.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). Atsakovams tenka pareiga išlaikyti savo nepilnametę dukrą Ugnę. Šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitokiomis priežastimis. Antra vertus, išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Išlaikymo dydis turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, atitikti protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, todėl iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiui vaikui. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas iš vis neprisideda prie dukros išlaikymo, atsakovė L. M. šiek tiek remdavo finansiškai dukrą. Atsakovė sutinka, kad turi prisidėti prie dukros išlaikymo, tačiau nurodė, kad šiuo metu išgalėtų mokėti po 100 Eur. Nustatyta, kad atsakovė dirbanti, jos gaunamos pajamos sudaro 450 Eur. Atsakovas yra nedirbantis, registruotas darbo biržoje. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų neįgalus ir negalėtų dirbti, ar susirasti nors minimaliai apmokamą darbą ir prisidėti prie dukros išlaikymo. Byloje nėra duomenų, jog atsakovai turi registruotino turto.

Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Todėl, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas turi vertinti šias aplinkybes vaiko interesų naudai. Atsižvelgiant į šalių finansinę padėtį, yra pagrindas mažinti prašomo išlaikymo dydį ir iš atsakovų priteisti išlaikymą po 100 Eur iš kiekvieno nepilnametei dukrai U. M. mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. 2018 m. kovo 6 d., iki dukros pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.196, 3.200, 3.208 straipsniai). N. U. M. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant I. K..

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo, rūpintojos bei turto administratorės paskyrimo

Byloje nustatyta, kad U. M. nuo 2017 m. kovo 14 d. nustatyta laikinoji rūpyba, jos rūpintoja paskirta močiutė I. K.. Ieškovės atstovė prašo U. M. atžvilgiu nustatyti nuolatinę rūpybą, rūpintoja paskiriant močiutę I. K.. CK 3.251 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog rūpyba nustatoma vaikams, sulaukusiems 14 metų. CK 3.255 straipsnio 3 punktas nustato, kad vaiko laikinoji globa (rūpyba) baigiasi kai vaikui nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Kadangi nepilnametė yra likusi be tėvų globos, atskyrus vaiką nuo tėvų, todėl remiantis CK 3.256 straipsniu, 3.257 straipsnio 3 punktu, jai nustatytina nuolatinė rūpyba. I. K. tinkamai rūpinasi anūke. I. K. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name. Namas tvarkingas, vieno aukšto, yra trys gyvenamieji kambariai, virtuvė, name visi patogumai, namas šildomas kietu kuru – krosnis virtuvėje. U yra skirtas kambarys, kambarys - švarus, tvarkingas, jaukus, jame yra visi būtiniausi daiktai ir baldai. Yra sąlygos pamokų ruošai, poilsiui, laisvalaikiui. I. K. gyvena viena, vyras miręs, šiuo metu pensininkė, suaugę biologinei vaikai gyvena savarankiškai. I. K. pajamos sudaro: senatvės pensija – 24 Eur ir našlės pensija – 21 Eur. Ji metų laikotarpiu nėra bausta administracine tvarka, neteista. Jos sveikatos būklė, moralinės ir kitos savybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268 straipsnyje, 3.269 straipsnyje keliamus reikalavimus. I. K. neprieštarauja būti paskirta anūkės rūpintoja ( b.l. 63-64). Tam neprieštarauja ir Vaiko teisių apsaugos skyrius. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, U. M. rūpintoja skirtina I. K., vaiko gyvenamąją vietą nustatant I. K. gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnis). K. U. M. mokama pašalpa, būtina jos turto administratore paskirti I. K..

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovų į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio l dalis). CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodyta, jog nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl iš atsakovų žyminis mokestis nepriteistinas. Iš atsakovų lygiomis dalimis valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos: 72 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (200 Eur x 12x 0,3 procentų) bei 19,15 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 400-406 straipsniais, 4961 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukters U. M., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų), išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 6 d., iki U. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai U. M., gimusiai(duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų), išlaikymą skaičiuojant nuo ieškinio padavimo dienos, tai yra nuo 2018 m. kovo 6 d., iki U. M. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Priteistų lėšų tvarkytoja paskirti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

N. U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę rūpybą.

Paskirti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) rūpintoja ir turto administratore.

N. U. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje.

Panaikinti Pagėgių savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. balandžio 21 d. įsakymu Nr. Al-409 U. M. nustatytą laikinąją rūpybą.

Sprendimą, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Priteisti iš L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,00 Eur žyminio už priteistą išlaikymą bei 9,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“).

Priteisti iš P. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36,00 Eur žyminio už priteistą išlaikymą bei 9,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 45,57 Eur (keturiasdešimt penkis eurus 57 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660 (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“; Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AN DNB bankas; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje; Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“).

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.