Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovei M. M. Č. dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

4. Ieškovė pateiktame dublike, palaikė ieškinio reikalavimus.

6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, rėmėsi procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis ir išdėstytais argumentais.

7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys netenkinamas.

8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškiamus ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- (Duomenys neskelbtini) apskrities viršininko administracijos ir O. Č. 2000 m. lapkričio 7 d. sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu O. Č. (miręs (duomenys neskelbtini)) nusipirko 393 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, adresu (duomenys neskelbtini);

- Testamentų registro išrašu, kuriame nurodyta, kad atsakovė priėmė O. Č. palikimą;

- 2023 m. kovo 14 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentele Nr. 49-53, kurioje nurodyta, kad atsakovės pradelstų įmokų už parduotą žemę suma 2023 m. kovo 15 d. sudaro 7 998,27 Eur (2 002,88 Eur nesumokėtos įmokos už žemės sklypo įsigijimą, 350,83 Eur palūkanų, 5 644,57 Eur delspinigių);

- 2023 m. gegužės 9 d. mokėtinų sumų už išsimokėtinai parduotą žemę, palūkanų ir delspinigių apskaičiavimo lentele Nr. 49-53-01, kurioje nurodyta, kad atsakovės įsiskolinimas yra 2 114,24 Eur, kurį sudaro 0,00 Eur nesumokėtų įmokų už žemės sklypo įsigijimą, 22,26 Eur palūkanų, 2 091,98 Eur delspinigių.

9. Nagrinėjamos bylos kontekste, aktualu pažymėti, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.).

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 10 dalyje nurodyta, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. CK 1.132 straipsnyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminų sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo taisyklės (CK 1.129–1.131straipsniai) taikomos ir sutrumpintiems ieškinio senaties terminams, jeigu įstatymai nenumato ko kita.

11. Iš byloje esančių rašytinių duomenų matyti, kad atsakovės sutuoktinis O. Č., gavęs ieškovės pateiktą 2016 m. sausio 21 d. Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą bei vėlesnius, 2016 metais surašytus raštus, 2016 m. rugsėjo 13 d. sumokėjo ieškovės patikslintą reikalaujamą palūkanų sumą – 178,03 Eur (pirminis jų dydis buvo nurodytas 200,29 Eur). Byloje susiklosčiusios situacijos kontekste pažymėtina, kad O. Č. pagrindinę prievolę, su kurios vykdymu tiesiogiai susijęs ir išvestinės prievolės – palūkanų mokėjimas, įvykdė 2010 m. rugsėjo 29 d.. Šią aplinkybę ieškovė pripažįsta. Taigi, ieškinio senaties termino reikšti reikalavimą dėl palūkanų sumokėjimo pradžia - 2010 m. rugsėjo 29 d., atitinkamai pabaiga - 2015 m. rugsėjo 29 d.. Tai, kad suėjus ieškinio senaties terminui O. Č. atliko 178,03 Eur dydžio palūkanų sumokėjimas rodo tik tai, kad buvo pareigingas asmuo. Tačiau ši aplinkybė, skolininkui nesuteikia teisės reikalauti grąžinti tai, kas įvykdyta, nors vykdymo metu jis ir nežinojo, jog senaties terminas yra pasibaigęs (CK 1.133 straipsnis). Kita vertus, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, 178,03 Eur palūkanų sumokėjimą vertinant kaip pagrindą senaties terminą skaičiuoti iš naujo, tai ieškinio, o ypač patikslinto ieškinio pareiškimo dienai, senaties terminas jau buvo suėjęs (CK 1.130 straipsnio 2 ir 3 dalys). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl 22,26 Eur palūkanų priteisimo yra atmestinas.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pažymėti ir tai, kad CK1.125 straipsnio 5 dalyje nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl netesybų (baudos, delspinigių) išieškojimo. Taigi, net jei ieškovė matytų pagrindą reikalauti iš atsakovės priteisti pagrindinę prievolę, delspinigiai galėtų būti skaičiuojami tik už terminą, ne ilgesnį nei 180 kalendorinių dienų. Byloje, patikslinusi ieškinį ieškovė nurodė, kad pagrindinė prievolė yra įvykdyta, vadinasi 2 091,98 Eur dydžio delspinigių prašoma priteisti už 2374 (ir daugiau) dienų. Akivaizdu, kad toks ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas, todėl jis atmestinas.

13. Byloje nustatyta, kad atsakovė M. M. Č., po savo sutuoktinio O. Č. mirties, (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė 2017 m. sausio 9 d. Keditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto ir tik nustačius, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau, kaip trys metai, teismas šį terminą gali atnaujinti (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo šio straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009; kt.). Atsakovė neturi duomenų, kad ieškovė, kaip kreditorė, būtų informavusi mirusiojo A. Č. paveldėjimo bylą administravusią notarę apie atitinkamus kreditoriaus reikalavimus. Tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Kita vertus, ieškovės praleistas terminas reikšti reikalavimus palikimą priėmusiai įpėdiniai negalėtų būti atnaujintas, nes nuo palikimo atsiradimo dienos (2016-11-22) iki ieškinio pareiškimo teisme dienos yra praėję daugiau nei trys metai.

14. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes ir aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad patikslinto ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 2 114, 24 Eur dydžio įsiskolinimą ir 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, esant praleistam ieškinio senaties terminui ir nesant objektyvių sąlygų jį atnaujinti, - laikytinas nepagrįstu ir yra atmestinas (CPK 178 straipsnis).

15. Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

16. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys atmestas, ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš atsakovės ieškovei nepriteisiamas.

17. Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

18. Atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 855,60 Eur išlaidos už advokato teisines paslaugas. Atsakovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina šias patirtas bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio. Teismui atmetus ieškinį, atsakovei iš ieškovės priteistina 2 855,60 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).

19. Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (6,64 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl įvertinus procesinę bylos baigtį, šių išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, atsakovės M. M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 2 855,60 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus penkiasdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, juridinio asmens kodas 188704927, valstybės naudai 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.