Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4837-96/2010 pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei A. Ž. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei pagal atsakovės A. Ž. priešieškinį S. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustat ė:

- motina bendrauja su sūnumi du kartus per savaitę antradieniais - trečiadieniais, nuo 17.00 iki 20.30 val., paimdama sūnų, ir grąžindama jį į vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini);

- motina bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį, nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 20.30 val., su galimybe sūnui nakvoti jos nuolatinėje gyvenamoje vietoje, paimdama sūnų, ir grąžindama jį į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, adresu (duomenys neskelbtini).

3. Priteisti iš motinos laikiną išlaikymą sūnui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400 Lt nuo patikslinto ieškinio padavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo priėmimo.

Atsakovė 2010-09-20 teismo posėdyje palaikė savo reikalavimus dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, išskyrus reikalavimą dėl jos atostogų, nes jos jau praėjo. Su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nesutiko. Nurodė, kad jai leidžiama bendrauti su vaiku tik tam tikromis sąlygomis, t.y. ieškovo bute ar pas jo tėvus, jam pačiam arba jo tėvams dalyvaujant. Nesutiko, kad būtų priteistas laikinas išlaikymas vaikui iš jos, nes ji teikia sūnui išlaikymą, perka drabužius, kitas priemones.

Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, kad reikalinga nustatyti bendravimo tvarką, nes šalių santykiai konfliktiški, bei reikėtų priteisti laikiną išlaikymą.

Teismas ieškovo prašymą dėl laikinosios sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su juo paliko nenagrinėtą, nurodęs, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė jau prašė tokią laikinąją priemonę taikyti, teismas šiuos šalių prašymus jau nagrinėjo, ieškovas ir atsakovė dėl teismo priimtų nutarčių šiuo klausimu yra padavę atskiruosius skundus, kuriuos nagrinės Vilniaus apygardos teismas.

Teismas nei ieškovo, nei atsakovės siūlomos laikinos bendravimo tvarkos nelaikė priimtina. Nurodė, kad pritaikius ieškovo siūlomą laikiną bendravimo tvarką, bus nepagrįstai apribotas motinos bendravimas su vaiku. Pritaikius atsakovės prašomą tvarką, priešingai, vaiko tėvo. Be to, vaikas nuolat būtų vežiojamas iš vienų namų į kitus (iš vaiko tėvo į motinos ir priešingai), kas papildomai iššauks konfliktus tarp vaiko tėvų, nebus užtikrintas vaiko saugumo jausmas, dienos režimas. Dėl to teismas savo iniciatyva nustatė laikiną vaiko tėvų bendravimo tvarką neatsižvelgdamas į šalių pareikštus prašymus. Nurodė, kad tokia bendravimo tvarka maksimaliai leis jo tėvams dalyvauti jo auklėjime bei bendrauti su juo ir nepažeis šalių, vaiko interesų bei teisių (CPK 376 str.).

Teismas nepriteisė vaikui laikino išlaikymo, nurodęs, kad pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, vaikas vieną savaitę gyvens ir bus išlaikomas vaiko motinos, o kitą tėvo, todėl nėra pagrindo priteisti iš vaiko motinos laikiną išlaikymą vaiko tėvui, nes jų vaiko išlaikymo našta bus lygiavertė iki teismo sprendimo priėmimo.

- A. Ž. bendrauja su M. J. savo gyvenamojoje vietoje kas antrą savaitgalį nuo penktadienio 17.00 val. iki sekmadienio 17.00 val.;

- tą savaitę, kai motina nebendrauja su sūnumi savaitgalį, ji su vaiku turi teisę bendrauti dvi paras, paimdama pas save sūnų antradienį 17.00 ir grąžindama ketvirtadienį 17.00 val.

- tą savaitę, kai motinai priklauso bendravimas su sūnumi savaitgalį, ji su vaiku bendrauja vieną parą, paimdama jį pas save antradienį 17.00 val. ir grąžindama trečiadienį 17.00 val.

- motina su sūnumi nenutrūkstamai praleidžia savo atostogas (keturias savaites per metus).

Nurodė, kad skundžiama nutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko M. J. interesus, nes vykdant tokią nutartį, vaikas praras nuolatinę gyvenamąją vietą, nes nustatyta bendravimo tvarka yra paskirstoma savaitėmis tarp ieškovo ir atsakovės, o tai į mažamečio vaiko gyvenimą įneš daug nestabilumo, neužtikrins jo saugios gyvenamosios aplinkos bei neigiamai paveiks mažo vaiko psichiką. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą, nurodęs, kad negali pasisakyti dėl ginčo esmės, nors ginčo esmė yra kuo skubiau apginti mažamečio vaiko interesus, esant konfliktui tarp tėvų. Vaikas labai jautrus staigiam aplinkos pasikeitimui, sunkiai adaptuojasi naujoje aplinkoje, dažnas gyvenamosios vietos keitimas daro jam neigiamą įtaką. Vaiko motinai yra pareikštas įtarimas dėl sūnaus Mato sužalojimo pagal LR BK 140 str. 2 d. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas, maksimalus atsakovės (įtariamosios) ir sūnaus (nukentėjusiojo) bendravimas yra žalingas, nes dėl psichologinio poveikio gali būti lengvai pakeisti mažamečio parodymai. Dėl teismo nustatyto grafiko: 1) prarandama galimybė sūnui metų šventes, kurios tęsiasi kelias dienas, sutikti pakaitomis su kiekvienu iš tėvų; 2) skundžiamą grafiką kiekvienas iš tėvų gali suprasti savaip bei pradėti piktnaudžiauti tėvų valdžia arba ją įgyvendinti netinkamai vaiko atžvilgiu, t.y. esant konfliktui tarp tėvų, vaiko motina gali nevesti vaiko į būrelius, į kuriuos jį užrašė tėvas; 3) niekuo nepagrįstas teismo argumentas, kad bendravimo grafikas leis sukurti režimą vaikui. Sūnus Matas dėl dažnų ligų abiejų tėvų sprendimu nelanko darželio, lavinamas papildoma veikla būreliuose, prižiūrimas tėvo. Jo motina yra neakivaizdinio skyriaus trečio kurso studentė, todėl pirmosios instancijos teismo patvirtintas bendravimo su vaiku grafikas jo motinos sesijų metu gali sukurti situaciją, kai mažametis bus priverstas vykti su motina į studijas kartu, arba vaiko mama negalės dalyvauti studijose, nes giminių Vilniuje, su kuriais galėtų palikti Matą, nėra, o auklė berniukui nėra samdoma, jis darželio nelanko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo S. J. atskirasis skundas netenkintinas.

CK 3.65 str. 2 d. nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurių pagrindinis tikslas – būtinybė apsaugoti turtinius ir asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus. CK 3.65 str. 2 d. numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – pagrįstų aplinkybių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių nukentės vaikų ar vieno iš sutuoktinio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai interesai, buvimas. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl būtinybės nustatyti laikiną vaiko bendravimo su motina tvarką nėra, tačiau kilęs ginčas dėl laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos.

CK XI skyrius, reglamentuojantis tėvų ir vaikų teises bei pareigas, nustato vaiko teisę bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena skyrium, ar kartu (CK 3.161 str. 3 d., 3.170 str. 2 d.) bei tėvų teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, juo rūpintis ir jį auklėti, nesvarbu, ar gyvena kartu su vaiku, ar skyrium (CK 3.165 str. 1 d., 3.170 str. 1 d.). Kadangi nagrinėjamu atveju nepilnamečio M. J. tėvai S. J. ir A. Ž. taikiai nesusitarė dėl tėvų bendravimo su vaiku tvarkos, ją nustatė teismas (CK 3.170 str.)

CPK 3.170 str. 2 d. įtvirtina vaiko, kurio tėvai gyvena skyrium, teisę nuolat tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Tokia teisė įtvirtinta ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. 2 d, t.y. vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiais kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas abiejų tėvų bei vaiko teisę bendrauti bei įvertinęs konfliktinę tėvų situaciją, nustatė vienodą laiko atžvilgiu bendravimą su vaiku tiek vaiko tėvui, tiek vaiko motinai. Teisėjų kolegija, įvertinusi didelius vaiko tėvų nesutarimus dėl bendravimo su juo ir jo auklėjimo, pritaria pirmosios instancijos teismo nuomonei, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatyta tokia, kad vaikas nebūtų nuolat vežiojamas iš vienų namų į kitus, tačiau kartu kiekvieno iš tėvų bendravimas neturi trukti tiek ilgai, kad vaikas prarastų su jais ryšį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos nustatyta tvarka, kai vaikas kas antrą savaitę praleidžia su tėvu ir kas antrą savaitę su motina yra racionali, maksimaliai užtikrina kiekvieno iš tėvų teisę dalyvauti vaiko auklėjime bei vaiko teisę bendrauti su kiekvienu iš jų, vaikas nėra nuolat vežiojamas iš vienų namų į kitus, atsiranda galimybės įvesti dienos režimą bei užtikrinti vaiko dienotvarkėje daugiau stabilumo.

Pagrindinė priežastis, dėl kurios tėvų bendravimas su vaiku gali būti apribotas, tai reali žala jo interesams. Ją ieškovas grindė tuo, kad vaikas jautriai reaguoja į aplinkos pasikeitimus, tačiau pagal ieškovo pasiūlytą bendravimo su motina tvarką, aplinkos pasikeitimas vaikui bus dar dažnesnis, nes vaikas vyks pas mamą ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Ieškovas teigė, kad vaiko motina yra įtariamoji pagal LR BK 140 str. 2 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad įtariamosios statusas, kai ji privataus kaltinimo tvarka kaltinama, jog sudavė sūnui M. J. megztiniu su aštriu metaliniu daiktu į veido sritį, dėl ko jis patyrė odos nubrozdinimus, nėra pagrindas apriboti jos bendravimą su vaiku. Byloje nėra duomenų, kad tyrimas būtų baigtas, o ieškovė pripažinta kalta. Be to, nurodytas kaltinimas yra dėl vienkartinio menko vaiko sveikatos sutrikdymo, todėl negali būti vertinamas kaip keliantis rimtą grėsmę vaiko interesams. Apribojus mažamečio vaiko bendravimą su jo motina dėl jos įtariamosios statuso esant minėtam kaltinimui, galėtų būtų padaryta žymiai didesnė žala jo interesams gauti pakankamai motinos dėmesio ir rūpesčio, nei rizikuojant, kad vaikas galimai bus ieškovės paveiktas pakeisti parodymus.

Apeliantas teigė, kad atsakovė gali ignoruoti vaiko ugdymą vedant jį į Vilniaus Vaikų ir jaunimo dailės mokyklą, į kurią sūnų užrašė tėvas. Nurodydamas šį motyvą, ieškovas remiasi prielaidomis. Kiekvienas iš tėvų turi teisę spręsti dėl vaiko ugdymo. Nėra duomenų, kad atsakovė ribotų vaiko ugdymą, darytų jam žalą. Net ir nustačius vaiko bendravimą po vieną savaitę su kiekvienu iš tėvų, yra galimybė vienam ar kitam tėvui arba pasitelkiant į pagalbą kitus asmenis (senelius) nuvežti vaiką į atitinkamus jį lavinančius užsiėmimus.

Aplinkybė, kad atsakovė yra neakivaizdinio skyriaus studentė, taigi sesijų metu negalės pasirūpinti vaiku, kai jis bus su ja, apeliantas taip pat grindžia prielaidomis. Pati atsakovė jokių prieštaravimų dėl pirmos instancijos teismo nustatytos bendravimo po savaitę su vaiku tvarkos remdamasi savo studijomis neišreiškė. Tuo ji pripažino, kad suras būdą, kaip studijas ir vaiko priežiūrą suderinti. Nesant pagrindo abejoti, kad atsakovė vaiku pasirūpins ir studijų metu, nėra pagrindo minėtu pagrindu keisti pirmosios instancijos teismo nustatytą tėvų bendravimo su vaiku tvarką.

Teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra kompromisinis variantas, kurį parenka teismas, kai šalims pačioms susitarti nepavyksta, todėl negalima tikėtis, kad jis visiškai atitiks tiek abiejų tėvų, tiek vaiko interesus. Teismas, remdamasis turimais duomenimis, parenka tokią bendravimo su vaiku tvarką, kuri galėtų maksimaliai užtikrinti tiek vaiko, tiek tėvų interesus, juos mažiausiai pažeisdama. Atsižvelgiant į tai, gali būti, kad pagal teismo nustatytą tvarką tėvams nesusitariant vaikas kai kurias didžiausias metų šventes praleis su vienu iš tėvų. Tačiau vien dėl to keisti iš esmės racionalią bendravimo tvarką netikslinga, ypač pažymint tai, kad nustatyta ne nuolatinė, o laikina bendravimo su vaiku tvarka, tėvai, vadovaudamiesi prioritetiniu vaiko interesų principų, dėl bendravimo šventinėmis dienomis galėtų susitarti ir patys.

Paliekant nepakeistą tėvų bendravimo su jų sūnumi M. J. tvarką, paliekama nepakeista ir kita skundžiamos nutarties dalis dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nes lygiai padalijus tėvų bendravimo su vaiku laiką, šio klausimo nagrinėjimas neteko prasmės. Be to, šis klausimas jau išnagrinėtas ir dėl jo pasisakė Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartyje civ. b. Nr. 2S-981-345/2010.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra priimta tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl ją panaikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., 338 str., 339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.