Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

dalyvaujant ieškovui S. J., jo atstovanms advokatei A. I. ir I. D., atsakovei A. L. ir jo atstovei E. M.,

žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. J. ieškinį atsakovei A. L. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, ir atsakovės A. L. priešieškinį ieškovui S. J. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų reikalavimų, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas, priimdamas sprendimą neatsižvelgė į ieškovo piktavališką, nepagrįstą trukdymą jai ir nepilnamečiui vaikui bendrauti, mėginimą mažametį sūnų nuteikti prieš atsakovę ir neigiamo požiūrio formavimą atsakovės atžvilgiu. Ieškovas nuolat sudarinėjo kliūtis bendrauti su vaiku, nesilaikė bendravimo su veiku tvarkos, negrąžino sūnaus nustatytu laiku, dėl atsakovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas. Pati atsakovė niekada netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi, laikėsi bendravimo su vaiku nustatytos tvarkos, informavo apie gyvenamosios vietos pakeitimą.Teismas nevertino aplinkybės, kad sūnumi nuolat rūpinosi atsakovė ir tokio amžiaus vaikui svarbus būtent motinos ryšys su sūnumi. Buvo pasirašyta sutartis dėl vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo, bendravimo ir dalyvavimo jį auklėjant. Ieškovas vaiko priežiūrą dažniausiai palieka savo tėvų priežiūrai, nenuveža sūnaus į užsiėmimus. Pradėjus gyventi skyriumi, ieškovas nereguliariai teikdavo išlaikymą sūnui, nemokėjo už sūnaus lopšelio-darželio lankymą. Atsakovas iniciatyva sūnus lanko būrelius, už kuriuos apmokėjo atsakovė. Ikimokyklinio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios būdingos moterims.Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu, kiltų reali grėsmė, kad sūnus būtų nuteikinėjamas prieš motiną, būtų formuojamas neigiamas požiūris į atsakovę. Vaikas yra smarkiai įtakojamas ieškovo ir jo aplinkos, ekspertizė buvo atlikta po to, kai sūnus 8,5 mėnesio buvo apgyvendintas ieškovo tėvų namuose, atsakovei leidžiant bendrauti tik ieškovui pačiam dalyvaujant. Ieškovas nepagrįstai apkaltino atsakovę nusikaltimo padarymu, pradėjo ikiteisminį tyrimą, be pagrindo vedžiojo vaiką po teisėsaugos institucijas, nepagrįstai skundė atsakovę įvairioms institucijoms. Sūnų prieš atsakovę nuteikinėja ir ieškovo tėvai.Teismas neatsižvelgė į ieškovo nuomonės nepastovumą dėl sūnaus gyvenamosios vietos, kadangi ieškovo iniciatyva buvo sudaryta sutartis, kuria šalys susitarė, jog vaiko gyvenamoji vieta yra su atsakove, tačiau po mėnesio kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nors vėliau ieškinį atsiėmė. Teismas turėjo atsižvelgti į atsakovės pateiktus argumentus bei įrodymus, patvirtinančius ieškovo netoleruotiną elgesį jos atžvilgiu, nes tai charakterizuoja ieškovą kaip asmenybę, jo vertybes ir požiūrį į vaiko auklėjimą, moteris, patvirtina tikrąsias sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu priežastis. Ieškovas viso teisminio nagrinėjimo metu šmeižė atsakovę, kreipėsi į teisėsaugos institucijas, nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kaltino vaiko nepriežiūra, skundė atsakovę Valstybinei darbo inspekcijai. Ieškovas šalims gyvenant kartu ne kartą prie atsakovę naudojo fizinį smurtą, net esant jai nėščiai. Ieškovą dažnai apimdavo pykčio protrūkiai, charakterio nepastovumas, nuotaikų kaita.Teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė į aplinkybę, kad atsakovė turi geresnes gyvenimo sąlygas.Teismas, priimdamas sprendimą, iš esmės rėmėsi aplinkybe, jog atsakovės sutuoktinis buvo teistas už sunkų nusikaltimą, tačiau teismas neapklausė nei R. L. nei jo sūnaus, nebuvo apklausiamas ir sūnus. Be to R. L. siekia įsigyti išsilavinimą, turi darbą, nedaro naujų teisės pažeidimų. R. L. sūnus gerai mokis, charakterizuojamas gerai, lanko krepšinį. Sūnus sutaria su R. L. sūnumi.Teismas, priimdamas sprendimą pažeidė procesines teisės normas, kadangi atsisakė apklausti liudytoju R. L., nesudarė galimybės pateikti įrodymų apie R. L. ir jo sūnų. Liudytojai D. J. ir S. J. parodymus davė skaitydami iš anksto iš savo surašytų parodymų, tuo pažeidžiant CPK 193 str. reikalavimus.

Teismo sprendimą yra teisėtas, pagrįstas vaiko teisių apsauga ir jo gerovės užtikrinimu. Teismas pagrįstai pripažino, jog šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, kadangi ieškovas gyvena jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, vaikui likus gyventi su ieškovu, jis gyventų jam žinomojoje aplinkoje, kurioje jis iki šiol augo, yra artimas su tėvu ir seneliais. Nustačius gyvenamąją vieta, sūnus būtų priverstas gyventi su atsakovės sutuoktinio sūnumi, prie kurio jis nėra pripratęs, neturi emocinio ryšio. Atsakovės sutuoktinis yra teistas už sunkų nusikaltimą 10 metų laisvės atėmimo bausme, todėl nežinoma jo daroma neigiama įtaka sūnui. Be to, Vaikų teisių apsaugos institucijos specialistas patvirtino, jog vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatoma su ieškovu.Atsakove apeliaciniame skunde nurodo nepagrįstus ir išgalvotus teiginius, kadangi ieškovas netrukdo atsakovei bendrauti su vaiku, buvo sudarę sutartį dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Pati atsakovė nesilaikė sutartyje nustatytos bendravimo tvarkos, savavališkai išvežė vaiką į nuomojamą būstą, slėpė jį, trukdė bendrauti, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Ieškovo veiksmus paimti vaiką iš atsakovės lėmė pačios atsakovės netoleruotinas elgesys su vaiku ir smurtas prieš jį. Atsakovė nepagrįstai ir nesąžiningai siekia sumenkinti ieškovo pastangas prižiūrint ir auklėjant vaiką, nepagrįstai akcentuoja tik motinos indėlį. Nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, neturi esminės reikšmės aplinkybės, kokius užsiėmimus vaikas lanko, kas už juos moka, todėl įvertinus tai, jog ieškovas taip pat teikė išlaikymą sūnui, vaiko lytį, nepaneigiama aplinkybė, jog tinkamiausia vaiko gyvenamoji vieta yra su ieškovu. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie vaiko nuteikinėjimą jos atžvilgiu, o teiginiai apie ieškovo nuomonės nepastovumą, bylai teisinės reikšmės neturi. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė prieš jau naudoto smurto.Ieškovas gali užtikrinti geresnes gyvenimo sąlygas sūnui, kadangi ieškovas su vaiku gyventu tame pačiame bute, kur iki 2010 metų gyveno pati atsakovė. Vaikas pas ieškovą turi atskirą kambarį. Tuo tarpu gyvenamąją vietą nustačius su atsakovė, sūnus turėtų gyventi su jam nepažįstamais asmenimis, prie kurių nėra pripratęs. Atsakovės nuomojamame bute gyvena 4 asmenys, vaikas gyvena kartu su atsakove, jo žaidimų kambarys įrengtas balkone. Atsakovė neturi įgijusi jokios profesijos, dėl ko negalės garantuoti pastovių pajamų ir vaikui išlaikyti. Teismas nepakankamai atsižvelgė į vaiko norą, apsiribodamas tik ekspertizės išvadomis. Atsakovės nuomojamame bute galimai yra antisanitarinės sąlygos, kadangi vaikui buvo diagnozuotas naminių blakių įkandimai.Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog atsakovės sutuoktinis buvo teistas už sunkų nusikaltimą, kadangi nėra žinoma, kokia neigiamą įtaka gali būti daroma vaikui. Atsakovės sutuoktinis siejamas su nusikalstama gauja, kurios nariai kaltinami daugybe nusikaltimų, dėl ko atsakovės sutuoktinis dėl jo praeities gali būti moralinis pavyzdys vaikui. Taip pat su bylos nagrinėjimo dalyku nėra susijusios aplinkybės apie R. L. sūnaus mokymąsi ir lankomus užsiėmimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš esmės tenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama atsakovės A. L. apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pakankamas pagrindas apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir ieškiniui atmesti.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negalima teikti privilegijų tėvui ar motinai dėl lyties, rasės, kalbos, tautybės, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų (Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalis). Kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. Taikant šias nuostatas būtina atsižvelgti į tai, kad ginčo santykių teisinis reglamentavimas yra grindžiamas prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių pasaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas šio pobūdžio ginčą, turi nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus. Teismas, priimdamas byloje sprendimą dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, taip pat tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo ar motinos tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko ir tėvo bei motinos, taip pat brolių ir seserų ryšį, vaiko norus ir kt.

Byloje kilo ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, byloje esančius įrodymus padarė išvadą, jog nepilnamečiui vaikui gyvenant nuomojamame bute, motinos šeimoje su jam svetimais žmonėmis jam būtų sudarytos blogesnės sąlygos augti ir vystytis negu gyvenant su tėvu jam įprastoje aplinkoje, dėl ko yra pagrindas vaiko gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškovu. Apeliantė su tokia teismo išvada nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme šalys pateikė naujus įrodymus, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priėmė CPK 314 straipsnio tvarka. Teisėjų kolegija įvertinusi aplinkybę, jog bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme iš dalies pasikeitė faktinės aplinkybės, dėl kurių šalys teikė naujus įrodymus, laiko, jog klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo spręstinas įvertinus visų įrodymų visumą CPK 185 straipsnio prasme.

Nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas susipažino 2004 metais, santuokos nebuvo įregistravę, 2005-08-03 gimė sūnus M. J.. Šalių tarpusavio santykiai pablogėjo ir tapo konfliktiški po to, kai atsakovė su vaiku po 2010 m. sausio 20 d. išsikraustė iš buto (duomenys neskelbtini). Ieškovas kreipėsi į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartimi nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka: vieną savaitę sūnus gyvena su tėvu, o kitą su motina (b.l. 38-40, t. 7). Atsakovė 2011-12-01 sudarė santuoką su R. L. (b.l. 92, t. 5).

Sprendžiant ginčą dėl tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatyti teisiškai reikšmingi faktai – kiekvieno iš tėvų galimybės ir pastangos užtikrinti teisės normų įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą; kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas; vaiko norus ir pažiūras.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių, 55 kv.m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (b.l. 120-133, t. 4). Mažametis atskiro kambario neturi, tačiau jam yra nupirktas rašomasis stalas, atskira lova, vaikas turi savo atskirą erdvę, sūnui sudarytos visos sąlygos augti ir ugdytis (b.l. 29-30, t. 6, b.l. 120-134, t. 4). Tuo tarpu atsakovė su jai tenkančia savaite sūnumi gyvena nuomojamame 3 kambarių, 76 kv.m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu R. L. ir jo sūnumi E. L.. Abu vaikai turi atskirą kambarį su visais jiems reikalingais baldais, sudarytos geros sąlygos poilsiui, laisvalaikiui, žaidimams ir ugdymui (b.l. 31,32, t. 6). Iš teismo posėdžio metu pateikto 2013-09-18 buities tyrimo akto matyti, kad vaikų kambario plotas yra 15 kv.m., nors vaikai dalinasi vieno rašomuoju stalu, tačiau E. L. intensyviai sportuoja, kiekvieną dieną lanko krepšinio pamokas, į namus grįžta apie 20 val., todėl šalių sūnus turi pakankamai laiko pamokoms paruošti. Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, jog esant reikalui M. J. bus nupirktas atskiras rašomasis stalas (b.l. 247-248, t. 5). Už buto nuomą moka atsakovė (b.l. 166-169, t. 6, b.l. 84, t. 8, taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikta 2013-09-17 pažyma apie pavedimus).

Ieškovas įrodinėja, jog atsakovė yra nepajėgi išlaikyti jų nepilnamečio sūnaus, kadangi jos pajamos nepastovios, išsilavinimas yra nepakankamas, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys įrodymai, iš kurių matyti, jog atsakovė įgijo aukštąjį universitetinį išsilavinimą Lietuvos edukologijos universitete, užsiima individualia veikla, už jos veiklą skirtos padėkos (b.l. 219, 220, t. 5, b.l. 164, 168, t. 6, b.l. 30, t. 8). Atsakovės pajamos nuo 2009-10-23 iki 2010-02-01 buvo 1235 Lt, tačiau per 2010 metus sudarė 52660 Lt, vidutinės pajamos per 2011 metus sudarė 2500 Lt per mėnesį (b.l.51-65,156-157, 161, t. 6, ), per 2012 metus pajamos iš individualios veiklos sudarė 26 150 Lt (b.l. 86-92, t. 8). Ieškovas turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (b.l. 78-82, t. 7), yra UAB „Komunikacijos strategijos“ ir UAB „Laisvalaikio pramogos“ akcininkas (b.l. 225, t. 5), UAB „Komunikacijos strategijos“ veikia pelningai (b.l. 227-237, t. 5, b.l. 162-166, t. 7), o UAB „Laisvalaikio pramogos“ 2012 metais turėjo nuostolių (b.l.101, 205, t. 8). Iš 2012-03-07 pažymos matyti, jog ieškovui per laikotarpį nuo 2010-2011 m. UAB „Komunikacijos strategijos“ išmokėtos išmokos per mėnesį vidutiniškai sudarė 80 Lt (b.l.238,239, t. 5). Ieškovas turi lėšų kredito įstaigose (b.l. 226,240 t. 5). Šalys 2012-08-31 sudarė susitarimą dėl sūnaus pradinės mokyklos lankymo ir užklasinės veiklos (b.l. 46, t. 7). Bylos duomenys taip pat tvirtina, kad abu tėvai stengiasi užtikrinti tinkamą vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį. Tačiau ieškovas labiau orientuojasi vaikui suteikti užimtumą apimant pramogas, o atsakovė stengiasi pirkti labiau pramoginio švietėjiško ugdymo laisvalaikio inventorių, atitinkamai užtikrinant ir vaiko lankymą tam tikras savybes ugdančius būrelius (b.l. 118-123, t. 5, b.l. 6-13, t. 8). Iš byloje esančių pažymų apie vaiko nustatytas ligas, receptus, čekius ir kvitus už įvairias paslaugas, maistą ir kitas priemones skirtas šalių nepilnamečiui vaikui matyti, jog abu tėvai vienodai stengiasi užtikrinti tinkamas vaiko sveikatos apsaugos, higienos, maitinimo, užklasinės veiklos, pramogų sąlygas, vaiko teisę į mokslą ir kitokias sąlygas kiekvienais metais priklausomai nuo jo amžiaus, brandumo, sugebėjimų, talentų ir pažiūrų. Taigi abu tėvai yra finansiškai pajėgus išlaikyti šalių nepilnametį sūnų. Tiek pas ieškovą, tiek pas atsakovę vaikui sudarytos geros gyvenimo sąlygos, vaikas turi galimybę ir ruošti pamokas, leisti laisvalaikį, t.y. sudarytos visos sąlygos sveikai vystytis.

Atsakovas pateikė įrodymus, jog nuosavybės teise valdo žemės sklypą, kuriame yra namas, (duomenys neskelbtini), ir butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 67-75, t. 7). Tačiau šių aplinkybių teisėjų kolegija nevertina, kaip geresnių atsakovo gyvenimo sąlygų sudarymo ir pranašumo prieš atsakovę, kadangi šalių vaikas daugiausia laiko praleidžia jų gyvenamosiose vietose, kuriose, kaip minėta, sudarytos visos sąlygos vaikui normaliai vystytis. Be to materialinė tėvų padėtis nėra lemiamas faktorius nustatant vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Pažymėtina, kad vertinant materialinę tėvų padėtį, atsižvelgtina, jog tėvas (motina), su kuriuo vaikas negyvena, taip pat privalo dalyvauti vaiką išlaikant (CK 3.192 str., 3.194 str.).

Sprendžiant dėl kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, teisėjų kolegija vertina vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, kitų giminaičių, su kuriuo iš tėvų vaikas gyveno nuo gimimo, su kuriuo vaikas gyvena bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus psichologinės ekspertizės išvadas, antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, tikėtina, jog iki ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu vaiko nuomonė gyventi su ieškovu buvo formuojama objektyvios aplinkos, taip pat tiesioginiu ir netiesioginiu tėvų (senelės) poveikiu vaiko nuomonės formavimuisi, galimai aktyviu dėmesiu vaikui skyrimu, ką patvirtina ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme gautas atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės aktas, kuriame nurodoma, jog psichologinio tyrimo metu vaikas paaiškino, jog senelė nori, jog blogai kalbėtų apie mamą (b.l. 57, t. 7). Tiek iš pirmosios instancijos, tiek iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų ekspertizės išvadų, vaikų ir šeimos psichologės A. Ž. konsultacijų matyti, jog vaikui reikšmingi abu tėvai, santykyje su kiekvienu iš jų jis šiltas, bendraujantis, aktyvus, prieraišus, apie abu tėvus atsiliepia vienodai teigiamai, išreiškė norą gyventi tiek su motina, tiek su tėvu (b.l. 152, t. 5), tačiau negali išreikšti savarankiškos nuomones dėl nuolatinio gyvenimo su viena iš ginčo šalių (b.l. 60, t. 7). Aplinkybę, jog vaikas nėra apsisprendęs su kuo nori likti gyventi patvirtino ir teismo posėdyje apklausta ekspertė D. T., nurodydama, jog vaikas yra prisirišęs prie abiejų tėvų.

Ieškovas iš esmės nesutinka, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove, kadangi praeityje atsakovė vaiko atžvilgiu panaudojo smurtą, tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (b.l. 191-195, t. 5, b.l. 70, t.6). Taip pat nenustatyta, jog sūnaus motina vaiko akivaizdoje vartotų necenzūrinius žodžius (b.l. 37, t. 5), dėl ko nėra pagrįsto pagrindo daryti išvadą, jog atsakovė būdama šalių sūnaus motina prieš vaiką nuolat smurtauja, rodo netinkamą pavyzdį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog teismas nepagrįstai nusprendė, jog vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškovu, kadangi atsakovė sutuoktinis buvo teistas už sunkų nusikaltimą, kas gali daryti neigiamą įtaką šalių nepilnamečiui sūnui. Bylos medžiaga tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas tokią išvadą padarė net nesiaiškinęs paties R. L. ir jo sūnaus nuomonės. Tuo tarpu ieškovas tiek ieškinį, tiek atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia ir ta aplinkybe, jog atsakovės šeimoje sūnus patiria stresą, yra mušamas atsakovės sutuoktinio sūnaus, taip pat sūnaus nesieja joks emocinis ryšys su atsakovės šeima. Kai tėvai turi kitus sutuoktinius, teismas turi išsiaiškinti tų asmenų požiūrį į vaiką, surinkti duomenis apie jų asmenines, dorovines savybes, ar jie nori dalyvauti auklėjant vaiką ir gyventi kartu su juo, o jei sutuoktinis turi savų vaikų ir vaikui gali tekti gyventi kartu su jais, išsiaiškinti vaikų tarpusavio santykius, tačiau pirmosios instancijos teismas šios pareigos neatliko. Nors iš Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ Karoliniškių poliklinikos 2012-03-09 rašto matyti, jog įvertinus šalių sūnaus psichologinę būklę 2012-03-05 nepilnametis išreiškė neigiamas emocijas apie atsakovės šeimą, tačiau vienareikšmiškos išvados, jog atsakovės šeimos aplinkoje nepilnametis sūnus patiria tik stresines situacijas, dėl ko jaučiasi engiamas, daryti nėra pagrindo, kadangi tai paneigia atliktos teismo psichiatrijos ekspertizės akte padarytos išvados, nurodančios, jog šalių sūnus į naujus asmenis mamos gyvenime iš dalies yra neutralus, be to, atsižvelgiant į tai, jog vaikas kol kas neturi pastovios gyvenamos vietos, jam reikalingas adaptacinis laikotarpis, su R. L. jis sutaria neblogai, užsiima bendra veikla, taip nurodoma, jog R. L. jį sudrausmina (b.l. 59, t. 7). Teismo posėdžio metu R. L. paaiškino, jog nejaučia, kad šeima būtų svetima, kartu žaidžia žaidimus, sportuoja, bendrauja, jei daro kažką ne taip, sudrausmina, su E. L. sutaria normaliai, taip pat perka jam vaistus, vitaminus, neišskiria nei vieno iš vaikų (b.l. 247-248, t. 5). Iš esmės ieškovas apie priešišką atsakovės šeimos aplinką grindžia antstolio faktinių aplinkybių protokolais, senelės D. J. dienoraščių išrašais, tačiau iš dokumentų turinio matyti, jog vaikui daugelis užduodamų klausimų yra menami, daugelyje atvejų, kaip minėta, įtakoti objektyvios aplinkos (b.l. 8-12, t. 6, 216-220, t. 8). Be to vienareikšmiškos išvados, jog ieškovas nedrausmina sūnaus, negalima padaryti, nes iš 2013-10-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. FA-173/13/27 matyti, jog ieškovas taip pat drausmina sūnų. Bylos duomenys taip pat tvirtina, jog atsakovės sutuoktinis 2000 m. buvo baustas baudžiamąja tvarka, teistumas išnykęs (b.l. 197,198, t. 7), nusikaltinimas nesmurtinis. Atlikęs bausmę, R. L. dirbo ir šiuo metu dirba UAB „Investrum“ (b.l. 40-42, t. 5, 164,165, t. 6). Iš teismui pateiktos pažymos apie R. L. pajamas matyti, jog pajamos 2007-06-01-2011-09-19 nebuvo pastovios (b.l. 40-42, t. 5), 2012 metais vidutiniškai per mėnesį gaudavo 250 Lt, o 2013 m. – 304 Lt, taip pat papildomai dirba užsienyje įmonėje Yellow Plant Sales LTD, per mėnesį uždirba 600 svarų (b.l. 167, t. 6). 2013 metais R. L. įgijo išsilavinimą Lietuvos edukologijos universitete (b.l. 31, t. 8). Duomenų apie tai, jog R. L. būtų baustas administracine ar kita tvarka, byloje nėra.

Kaip matyti, ieškovas kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato prevencijos skyrių dėl E. L. fizinio ir psichologinio smurto panaudojimą prie šalių sūnų M. J., tačiau ikiteisminį tyrimą atsisakyta pradėti (b.l. 4, t. 8). Aplinkybė, jog E. L. nenaudoja nuolatinio fizinio smurto patvirtina ir VšĮ Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2012-03-16 pažyma Nr. 5, kurioje šalių sūnus neigia kokį nors fizinį smurtą iš įbrolio pusės (b.l. 212,213, t. 5). Iš psichologinės ekspertizės akto matyti, jog M. J. nuomonė nėra vienareikšmiškai neigiama E. L. atžvilgiu, t.y. nors tarpusavyje pykstasi, erzinasi, taip pat E. L. mušasi, tačiau kartu žaidžia, klausosi muzikos ir kita (b.l. 59, t. 7). Be to mokymo įstaigų E. L. charakterizuojamas teigiamai, kaip stropus, pareigingas, sąžiningas, mandagus ir gerai besimokantis mokinys, lanko Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją (b.l. 31, 32, 33, 43,127,208, t. 5). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog tarp vaikų nėra didelio priešiškumo ir kitų aplinkybių, darančių neįmanomą jų gyvenimą kartu, įvertinus E. L. požiūrį į stropų mokslą, sportą, vaikams yra galimybė sukurti broliškus santykius, kai tuo tarpu šiuo metu emocinį ryšį su motinos šeima iš esmės sukurti sudėtinga dėl nustatytos laikinos gyvenamosios vietos tvarkos, nesančio pastovumo tiek tarpusavio santykiuose, tiek gyvenamojoje vietoje. Tuo tarpu įvertinus atsakovės sutuoktinio požiūrį į vaiką, jo užimtumą, įgytą išsilavinimą, tiek atsakovės, tiek jos sutuoktinio norą tobulėti, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atsakovės šeima nėra negatyvi šalių vaiko atžvilgiu, santykiai nėra konfliktiški, R. L. taip pat sugebės dalyvauti tinkamame vaiko auklėjime ir priežiūroje.

Pažymėtina, jog teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliante, jog ieškovas yra priešiškai nusiteikęs tiek pačios atsakovės, tiek atsakovės šeimos atžvilgiu, ir principingai nusiteikęs laikytis vaiko užgaidų laikymosi, nei orientuotis į pilnavertės ir saugios aplinkos sukūrimą, tą patvirtina 2013-08-29 antstolės A. P. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. FA-173/13/23 (b.l. 1,2, t. 8). Taip pat bylos duomenys tvirtina, jog ieškovas sudarydavo kliūtis atsakovei bendrauti su sūnumi jai skirtu laiku, dėl ko ieškovė buvo priversta kreiptis į teisėsaugos institucijas, tuo tarpu pati atsakovė netrukdė ieškovui bendrauti su sūnumi. (b.l. 46- 48, t. 2, b.l. 125, t. 5). Ieškovas skundė atsakovę LR Valstybinei darbo inspekcijai dėl galimai nelegalaus darbo (b.l. 160,161, t. 6). Kaip minėta, ieškovas inicijavo ikiteisminius tyrimus atsakovės atžvilgiu, kurie nebuvo pradėti. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas linkęs trukdyti atsakovei bendrauti su šalių vaiku, siekiantis suformuoti neigiamą atsakovės įvaizdį, o ne stengtis apsaugoti vaiką nuo blogos nuomonės apie motiną susidarymo.

Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, šalių paaiškinimus teismo posėdžiuose, teisėjų kolegijos vertinimu, pateisina ir patvirtina būtinumą šiuo metu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, kadangi ištirtų aplinkybių kontekste nėra pagrindo daryti pagrįstos išvados, jog vaikui gyvenant su tėvu bus geriau užtikrinti jo interesai, nors vaiką su abiem tėvais sieja šilti tarpusavio jausmai, emocinė vaiko būsena keičiasi nuo to su kuria iš šalių sūnus bendrauja. Pažymėtina, jog ieškovas pats neneigė, jog galimai bendrauja su kita moterimi, kuri turi vaiką, apie kuriuos pats atsiliepia neigiamai, kas galimai sąlygos nepilnamečiui vaikui naują etapą prisitaikyti prie dar kitos šeimos, ilgesnį šalių vaiko adaptacijos periodą, naujų ryšių su naujais šeimos nariais sukūrimą (b.l. 2, t. 8). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, kad šalių sūnaus gyvenimas pas motiną šiuo metu prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, byloje pateiktų duomenų visetas patvirtina, kad sūnaus gyvenimas pas motiną atitinka jo poreikius, suteiks emocinį saugumą, dėl ko šalių sūnaus M. J. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove A. L..

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo

Atsakovė priešieškiniu prašė iš ieškovo priteisti 850 Lt kas mėnesį nepilnamečio sūnaus išlaikymui iki jo pilnametystės. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t.y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008). Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio ar išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Pirmosios instancijos teismas, viršijęs ieškovo pareikštus reikalavimus, ištyręs byloje esančius įrodymus ir atsižvelgęs į vaiko dabartinius poreikius ir priežiūros išlaidas, konstatavo, kad yra pagrindas iš atsakovės priteisti 300 Lt kas mėnesį vaiko išlaikymui iki jo pilnametystės. Apeliacinės instancijos teismui įvertinus ir naujai pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgiant į tai, jog šalių vaikas dažnai serga, jam reikalingi medikamentai, aktyviai užsiima užklasine veikla, taip pat į vaiko tėvų turtinę padėtį, iš kurios matyti, jog ieškovo turtinė padėtis yra geresnė, taip pat į tai, kad nepilnametis nuolat gyvens su atsakove, kuriai teks ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurio paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms yra tikslinga, teisinga ir protinga (CK 1.5 str.) pirmosios instancijos teismo priteistą 300 Lt per mėnesį išlaikymą padidinti iki 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kuris yra proporcingas vaiko poreikiams ir šalių turtinei padėčiai ir tokia išlaikymo suma užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo

Pagal CK 3.156 str. 1 d. tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Šio principo turima laikytis visais atvejais, sprendžiant bet kokius ginčus dėl vaikų, kilusius tarp tėvų. Kilus ginčui tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo, pagal CK 3.175 str. 2 d. teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka atitinka vaiko interesus ir sudarys galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi nei ieškovas nei atsakovė pirmosios instancijos teismo nustatytos bendravimo tvarkos nustatymo neginčijo, todėl ji iš esmės paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovo ieškinį atmetus, o atsakovės priešieškinį patenkinus, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovo (CPK 79, 88, 93 str.). Paduodama priešieškinį, apeliacinį skundą atsakovė sumokėjo 410 Lt žyminio mokesčio (b.l. 121, t.2, b.l. 45, t. 5). Atsakovė nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teisme taip pat patyrė 3300 Lt, apeliacinės instancijos teisme – 6500 Lt, išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 38,164-172, t. 2,b.l. 46, t. 5). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, bylos apimtį, sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas bei Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (CPK 98 str. 1-2 d.), vadovaudamasi protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principais, daro išvadą, kad ieškovo prašoma priteisti advokato pagalbos išlaidų suma (9800Lt) mažintina iki 6000 Lt (CPK 93 str., 98 str.). Atsakovė taip patyrė išlaidas: 610,40 Lt už ekspertizę pirmosios instancijos teisme, 1325,50 Lt už ekspertizę apeliacinės instancijos teisme (b.l. 20, t. 3, b.l. 63, t. 7), kurios priteistinos iš ieškovo.

Taip pat iš ieškovo priteisiamos valstybei 183,28 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 1 d.).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, dėl ko skundžiamas teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikintinas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų ieškiniui išnagrinėti, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperduodama bylos nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, priima naują sprendimą, vadovaudamasi aukščiau aptartomis aplinkybėmis ir įrodymais bei teisės nuostatomis. Nustačius, jog yra įstatyme numatytas pagrindas ieškovo ieškiniui atmesti, todėl jis netenkinamas (CK 1.5 str., CPK 185 str.), nes jo pagrįstumas paneigtas byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nusprendžia:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio netenkinti, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. J., gim. 2005-08-03 gyvenamąją vietą su motina A. L., a.k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš ieškovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus M. J., gim. 2005-08-03 išlaikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 700 Lt iki jo pilnametystės, pavedant šiomis lėšomis uzufrukto teise disponuoti vaiko motinai A. L.. Išlaikymą skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo dienos, t.y. nuo 2013 m. lapkričio 6 d.

Nustatyti ieškovo S. J. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi M. J. tvarką:

Darbo dienomis - antradienį, ketvirtadienį nuo 17 val. iki 19 val. vaiko motina gali laisvai bendrauti su sūnumi paimdama jį iš jo gyvenamosios vietos nuo 17 val. ir grąžindama jį į jo gyvenamąją vietą iki 19 val. Vaiko tėvui sutinkant, vaiko motina gali bendrauti su sūnumi ir kitomis darbo dienomis ir laiku bei vaiko gyvenamoje vietoje.Kas antrą porinį mėnesio savaitgalį nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val. vaiko motina gali paimti sūnų iš vaikų darželio ar jo gyvenamosios vietos ir bendrauti su juo. Kitas savaitgalis yra skiriamas tėvui. Paimti vaiką ne pagal šį grafiką bei tik šeštadieniui ar sekmadieniui (vietoje savaitgalio) nuo 10 val. iki 19 val. leidžiama tik vaiko tėvui sutikus.Kas antrus metus (poriniais metais) motina švenčia su vaiku metines švenčių dienas, vaiko gimtadienius. Kitus metus (neporiniais metais) tas šventes su vaiku praleidžia tėvas. Švenčių dienomis, vaiko gimtadienio diena vaikas paimamas švenčių išvakarėse 18 val. ar švenčių diena 11 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir grąžinamas tėvui, į vaiko gyvenamąją vietą atitinkamos šventės paskutinę dieną iki 19 val.Kasmet motina turi teisę švęsti su vaiku savo gimtadienį, motinos dieną.Motinos atostogų metu vaikas būna su motina iki dviejų savaičių. Tėvų atostogoms dubliuojantis, vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų pusę jų atostogų laiko.Vaiko atostogų metų vaikas su motina būna pusę jo atostogų laiko.Apie vaiko paėmimus iš vaikų darželio ar gyvenamosios vietos motina visada privalo pranešti šalims priimtinomis susisiekimo priemonėmis iš anksto, t.y. ne vėliau kaip prieš dieną (išvakarėse) vaiko tėvui. Apie vaiko paėmimą savaitgaliais, motinos gimtadieniui, motinos dienai privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dvi dienas. Apie vaiko paėmimą metinių švenčių proga, vaiko gimtadienio, motinos atostogų metu, vaiko atostogų metu privaloma pranešti ne vėliau kaip prieš dešimt dienų. Vaiko išvykimas į kelionę (užsienį) turi būti derinamas ir sprendžiamas abiejų tėvų sutarimu. Vaiko motinai nepaėmus sūnaus pagal nustatytą grafiką savaitgaliui, metinių švenčių proga, sūnaus gimtadienio proga, motinos gimtadienio proga, motinos dienos proga, atostogų metu, ji šia teise pasinaudoti tais metais nebegali.Vaikui būnant su motina, vaiko tėvas vaiko motinos gyvenamoje vietoje gali būti (lankytis) tik sutinkant vaiko motinai.

Priteisti iš ieškovo S. J., a.k. (duomenys neskelbtini)atsakovės A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 410 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 7000 Lt atstovavimo išlaidas, 1935,90 Lt išlaidas patirtas ekspertizių atlikimą bei 183,28 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.