Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Ž. ieškinį atsakovui L. Ž. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- nutraukti ieškovės N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo L. Ž., gim(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) sudarytą ir įregistruotą santuoką, santuokos įrašo (duomenys neskelbtini);

- nepilnamečio vaiko V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su motina N. Ž.;

- priteisti iš atsakovo L. Ž. išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. Ž. iki ji sulauks pilnametystės po 360 Eur kas mėnesį, indeksuotiną teisės normų nustatyta tvarka;

- įpareigoti atsakovą L. Ž. minėtą sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos pervesti į N. Ž. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000;

- pripažinti ieškovei N. Ž. teisę šias lėšas tvarkyti uzufrukto teise;

- po santuokos nutraukimo ieškovei N. Ž. palikti santuokinę pavardę – (duomenys neskelbtini), o atsakovui L. Ž. – pavardę (duomenys neskelbtini).

4. Abu sutuoktiniai yra sveiki, darbingi, todėl nė vienam iš jų nereikalingas kito sutuoktinio išlaikymas.

6. Ieškovė neriboja atsakovo teisės matytis ir bendrauti su dukra. Duktė yra pakankamai suaugusi ir pati gali spręsti dėl bendravimo su tėvu laiko. Duktė turi asmeninį mobilųjį telefoną, komunikacijos programėles (Viber, Messenger, Discord), elektroninį paštą ir pan. Bendravimas su ja yra galimas ir neribojamas įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir gyvą bendravimą. Atsižvelgdama į dukters interesus ieškovė nekelia reikalavimo nustatyti detalizuotą bendravimo tvarką su konkrečiomis datomis, nes susitikimus su dukra atsakovas gali derinti bet kuriuo metu, atsižvelgiant į abipusį užimtumą, poreikius ir pageidavimus.

8. Ieškovė ir atsakovas neturi santuokos nutraukimo metu dalintino turto ir bendrų kreditorinių įsipareigojimų. (duomenys neskelbtini)ieškovė ir atsakovas sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. (duomenys neskelbtini), kuria pasidalino bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise įgytą turtą. (duomenys neskelbtini) ieškovė ir atsakovas taip pat sudarė Vedybų (povedybinę) sutartį, (duomenys neskelbtini), kurios 1.4. p. nustatė visiško atskirumo turtinį režimą. Santuokos nutraukimo metu sutuoktiniai turi tik asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą.

9. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas kėlė klausimą dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įgijimo aplinkybių. Ieškovė paaiškino, kad ji pateikė visus su automobilio įsigijimu susijusius dokumentus, automobilis priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise ir nėra dalintinas, automobilis įgytas iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise dovanotų lėšų.

10. Atsakovas L. Ž. per teismo nustatytą terminą ir protingą terminą jam pasibaigus atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo be svarbių priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, atstovo nepasirinko. Apie teismo posėdį atsakovui pranešta tinkamai. Parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovas nuosekliai teigė, kad ginčo dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo nėra. Ginčą kėlė tik dėl santuokoje įgyto ir (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi nepasidalinto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kurio padalinimo nurodė, kad teiks byloje priešieškinį. Teismo nustatytu terminu priešieškinys pateiktas nebuvo. Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje išnagrinėta nedalyvaujant atsakovui (CPK 246 straipsnio 2 dalis).

11. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neprieštarauja dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, ginčo tarp tėvų dėl šio reikalavimo nėra, o taip pat Skyrius neturi duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi dukra, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, Skyriaus nuomone nepilnametės V. Ž. gyvenamosios vietos nustatymas su motina N. Ž. atitiktų geriausius vaiko interesus. Skyriaus nuomone prašomas išlaikymas nepilnametei šalių dukrai yra tinkamas ir gali patenkinti jos poreikius. Atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė ir prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

12. Nustatyta, kad ieškovės N. Ž. ir atsakovo L. Ž. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Santuokos metu ieškovė ir atsakovas susilaukė dukters V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) (ieškinio priedai). Sutuoktiniai nebeveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, iš ieškovės paaiškinimų, nuo 2020 m. vasario mėnesio. Tarp šalių nėra šeimos santykių, kurie sudarius santuoką yra bendro gyvenimo pagrindas. Ieškovė prašo nutraukti santuoką su L. Ž., susitaikyti nesutinka. Esant nurodytoms aplinkybėms santuoka nutrauktina.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

13. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sąlygos. CK 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis Nr. 3K-3-254/2010).

14. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi, santuokiniai ryšiai nutrūkę ir vienintelė išeitis yra santuokos nutraukimas. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas santuokos metu buvo linkęs piktnaudžiauti alkoholiu, nesirūpino kasdienių šeimos poreikių tenkinimu, buitimi, ieškovė negalėjo pasitikėti atsakovu, dėl to tarp sutuoktinių kildavo konfliktai. Atsakovas nepriėmė ieškovės siūlomos pagalbos, nesprendė kylančių problemų, dėl ko ilgainiui ieškovė atsiribojo nuo atsakovo ir nebedėjo pastangų santuokos išsaugojimui. Sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirus gyvenimus. Atsakovas neginčijo ieškovės ieškinyje nurodytų aplinkybių, išsaugoti santuokos nepageidavo. Įvertinus ieškovės paaiškinimus ir nesant kitų duomenų, daroma labiausiai tikėtina išvada, kad ieškovės ir atsakovo santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniams nesugebėjus gyventi darniai santuokoje, trūkstant lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vienas kitu. Nurodytais motyvais ieškinio reikalavimas tenkinamas, ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo

15. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė N. Ž. prašo palikti jai santuokinę pavardę (duomenys neskelbtini). Nesant prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo, nutraukus santuoką, ieškovei paliekama santuokoje įgyta pavardė – (duomenys neskelbtini), o atsakovui prigimtinė pavardė – (duomenys neskelbtini).

Dėl tarpusavio išlaikymo

16. Ieškovė išlaikymo sau iš atsakovo nereikalauja, ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, turi turto ir gauna pajamas, todėl klausimas dėl sutuoktinio išlaikymo reikalingumo ir išlaikymo priteisimo nesprendžiamas (CK 3.72 straipsnis).

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

17. Šalys santuokos metu susilaukė dukters V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad ieškovės ir jos dukters gyvenamoji vieta deklaruota ieškovės motinai L. J. priklausančiame šešių kambarių bute (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad minėtame bute šalių duktė faktiškai gyvena su ieškove ir jos tėvais eilę metų, bute sutuoktiniai gyveno ir santuokos metu. Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, kad duktė yra pripratusi gyventi šiuose namuose, santykiai su seneliais yra artimi ir šilti, V. Ž. apsupta dėmesiu ir meile. Byloje nebuvo gauta duomenų, apie tai, kad ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, netinkamai įgyvendintų motinos valdžią. Atsakovas gyvena atskirai, reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo nereiškė. Spręsdamas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas atsižvelgia į pateiktus ieškovės paaiškinimus, išvadą teikiančios institucijos išvadą. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą tenkinti ieškinio reikalavimą, nepilnamečio vaiko V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina ieškove N. Ž..

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

18. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Taigi, pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti (vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui), o taip pat ir vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinamiems gabumams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-21 nutartis Nr. 3K-3-491/2013, 2022-12-29 nutartis Nr. e3K-3-301-943/2022 ir kt.). Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis Nr. 3K-3-303/2008).

19. Ieškovė nurodė, kad ji tenkina visus būtinus ir papildomus vaiko poreikius. V. Ž. sprendimo priėmimo metu yra šešiolikos metų amžiaus paauglė, mokosi (duomenys neskelbtini), yra sveika, tračiau yra alergiška kai kuriems maisto produktams, dėl to ieškovė perka vaikui tinkamą, alergijos nekeliantį maistą. Mokslas gimnazijoje yra mokamas, mokesčius už mokslą moka ieškovė. V. Ž. dėmesį skiria mokymuisi, papildomai nėra lavinama mokamuose užsiėmimuose.

20. Vertinant vaiko tėvų turtinę padėtį nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi pasidalino nekilnojamąjį turtą, pagal kurią atsakovui asmeninės nuosavybės teise atiteko butas (duomenys neskelbtini), ieškovei – poilsio apartamentai su garažo ir žemės sklypo dalimi (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

21. Ieškovė verčiasi (duomenys neskelbtini), gauna pastovias pajamas. Iš ieškovės pateiktos pažymos apie pajamas iš individualios veiklos per 2021 m. nustatyta, kad ieškovė gavo 22 737,50 Eur pelno išskaičius mokėtinus mokesčius, kas vidutiniškai sudaro po 1894 Eur/ mėn. Atsakovas duomenų apie savo gaunamas pajamas neteikė. Iš VSDFV duomenų nustatyta, kad atsakovas yra individualios įmonės „L. Ž. firma“ savininkas. Iš ieškovės paaiškinimų, atsakovas dirba pagal individualios veiklos pažymą draudimo srityje, užima vadovaujančias pareigas. Ieškovė ir atsakovas turi vieną išlaikytinį vaiką, yra darbingo amžiaus. Duomenys apie ribotą atsakovo darbingumą nebuvo pateikti. Darytina išvada, kad šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši. Byloje nenustatyta aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo vaiko išlaikymo prievolės lygių dalių principo. Pripažintina, kad abu tėvai turi prisidėti lygiomis dalimis prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. Iš 2022-02-13, 2022-04-14 mokėjimo nurodymų nustatyta, kad atsakovas gera valia skyrė V. Ž. išlaikymą po 360 Eur, vėliau išlaikymo teikimą vaikui nutraukė, tokio elgesio priežasčių nenurodė. Įvertinus faktą, kad byloje nebuvo keliamas ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, į tai, kad nuo 2023-01-01 minimali alga yra 840 Eur, išskaičius mokesčius – 633 Eur, į likusį laiką iki vaiko pilnametystės (dveji metai), ieškovės prašomas priteiti išlaikymo dydis nepilnamečio vaiko išlaikymui pripažintinas protingo dydžio. Įvertinus nustatytą vaiko tėvų turtinę padėtį, nepilnamečio vaiko poreikius, ieškinio reikalavimas tenkinamas, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas nepilnametei dukrai V. Ž. po 360 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo sumą mokant į ieškovės nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos. Ieškovė skirtina vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Šalims išaiškintina, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, jos turi teisę kreiptis dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo CK 3.201 straipsnio nustatytomis sąlygomis ir tvarka.

Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

22. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

23. Byloje nėra ginčo dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Šalių duktė yra paauglė ir savarankiškai bendrauja su tėvu. Ieškovė nurodė, kad neriboja atsakovo ir dukters bendravimo laiko, formos. Nė viena iš šalių nepageidavo nustatyti detalią skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką su vaiku. Nesant byloje ginčo dėl bendravimo tvarkos, tačiau teismui privalant išspręsti skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo klausimą (CK 3.59 straipsnis), nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamete V. Ž. nenustatant konkrečių dienų, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, poilsio režimą.

Dėl santuokoje įgyto turto ir kreditorinių įsipareigojimų padalijimo

24. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartį, notarinio reg. (duomenys neskelbtini), kuria sutuoktiniai pasidalino santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir Vedybų (povedybinę sutartį), kuria nustatė viso turto teisinį režimą, notarinio reg. (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą sutartį sutuoktinių iki santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) įgytas turtas, turtinės teisės bei skoliniai įsipareigojimai, yra kiekvienos šalies asmeninė nuosavybė ir atsakomybė (Sutarties 1.1 p.); turtas, įgytas nuo santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) iki Sutarties sudarymo ir pasidalintas (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi, nekeičia teisinio režimo. Sutuoktiniai pasiliko teisę ateityje pasidalinti turtą, įgytą santuokoje ir kuris nebuvo pasidalintas (duomenys neskelbtini) Sutuoktinių turto pasidalijimo sutartimi (Sutarties 1.3 p.). Sutartimi sutuoktiniai nustatė visiško atskirumo turtinį režimą (Sutarties 1.4 p.).

25. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta įrodymų, kad yra dalintino santuokoje įgyto ir sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto, kurio šalys nepasidalino pradėdamos gyventi skyrium.

26. Parengiamųjų teismo posėdžių metu atsakovas buvo iškėlęs klausimą dėl ieškovės vardu registruoto automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės. Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, iš kurių nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) ieškovė sudarė su (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (duomenys neskelbtini) dėl automobilio (duomenys neskelbtini) pirkimo už 29 320 Eur. Pardavėjas įsipareigojo automobilį pristatyti pirkėjai ne vėliau kaip iki (duomenys neskelbtini). Šalys numatė, kad paruošto eksploatacijai automobilio perdavimas nuosavybėn vykdomas pirkėjai sumokėjus už automobilį nustatytą kainą ir įforminamas pirkėjo ir pardavėjo pasirašytu priėmimo – perdavimo aktu (Sutarties 4.1 p.). Ieškovės motinai L. J. (duomenys neskelbtini) buvo pervesta į banko sąskaitą indėlio suma 29 037,08 Eur, o (duomenys neskelbtini) L. J. 29 500 Eur padovanojo ieškovei asmenine nuosavybe pagal notaro patvirtintą pinigų dovanojimo sutartį (reg. Nr. 7KV-3474). Padovanotas pinigines lėšas (29 320 Eur) ieškovė tą pačią dieną pervedė (duomenys neskelbtini) už perkamą automobilį (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) automobilio perdavimo aktu perdavė ieškovei įregistruotą automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ištirti bylos rašytiniai įrodymai, ieškovės paaiškinimai sudaro pagrindą daryti išvadą, kad automobilis ieškovei priklauso asmeninės nuosavybės teise ir nedalintinas (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 2 dalis).

27. Kelių transporto priemonių registro duomenimis atsakovo vardu (duomenys neskelbtini) registruotas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad automobilis priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, automobilis įgytas po (duomenys neskelbtini) Vedybų (povedybinės) sutarties sudarymo, todėl nedalintinas.

28. Duomenų apie sutuoktinių solidarius įsipareigojimus kreditoriams bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Bylinėjimosi išlaidas sudaro: 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, 93,90 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis. Ieškovė neteikė prašymo priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia. Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovo priteisiamos valstybės patirtos procese 13,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nutraukti ieškovės N. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo L. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo N. Ž. palikti santuokoje įgytą pavardę (duomenys neskelbtini), o L. Ž. – prigimtinę pavardę – (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnametei dukrai V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 360 Eur (tris šimtus šešiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšas pervedant iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 dienos į N. Ž. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Paskirti ieškovę N. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės V. Ž. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti, kad atsakovas L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukra V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nenustatant konkrečių dienų, atsižvelgiant į vaiko dienotvarkę, poilsio režimą.

Priteisti iš atsakovo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžeto pajamas 13,44 Eur (trylikos eurų 44 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos mokėjimo kodu 5662.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.