Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo perduotino asmens A. L. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutarties, kuria nutarta Lietuvos Respublikos pilietį A. L. perduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinei Karalystei pagal kompetentingos teisminės institucijos – Westminsterio magistratų teismo 2018 m. liepos 13 d. išduotą Europos arešto orderį.

Teisėjas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta Europos arešto orderio vykdymo byla Nr. 14.3-280/18 ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje buvo gautas Jungtinės Karalystės kompetentingos teisminės institucijos – Westminsterio Magistratų teismo 2018 m. liepos 13 d. išduotas Europos arešto orderis (toliau – EAO) dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. L. suėmimo ir perdavimo baudžiamajam persekiojimui vykdyti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamų pajamų akto 329 straipsnio (1)(a) dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas – 7 veikos). Europos arešto orderis išduotas remiantis Jungtinės Karalystės Hartfordšyro Magistratų teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi dėl suėmimo A. L. paskyrimo.

2. Išduoto EAO „e“ dalyje nurodyta, kad kaltinimai A. L. buvo pateikti atlikus tyrimą dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų plovimo per fiktyvias „pinigų mulų“ banko sąskaitas, kurias kontroliavo lietuvių organizuota nusikalstama grupė, veikianti (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystėje. „Pinigų mulų“ banko sąskaitos buvo kontroliuojamos kaltinamųjų, tačiau buvo atidarytos ne jų vardu. Kai kurios buvo atidarytos naudojant melagingą informaciją, kitos buvo atidarytos tikrų asmenų vardu. Per šias sąskaitas plaunami pinigai buvo bankinio sukčiavimo būdu gautos lėšos. A. L. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Jis turėjo išankstinio mokėjimo „Tuxedo“ sąskaitą, kurią naudojo pinigams plauti. Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos mano, kad A. L., kartu su E. P., buvo vienas iš sąskaitų „mulų“ organizatorių.

2.1. 2016 m. sausio 27 d. iš keturių banko HSBC klientų sąskaitų telefoninės bankininkystės sistemoje apgaulingai pasisavinta iš viso 1150 GBP. Pinigai buvo pervesti į sąskaitas „mulus“. Į sąskaitą „mulą“ iš klasikinių automobilių restauravimo dirbtuvių „H“ (duomenys pakeisti) taip pat buvo pervesti 9976 GBP. Pasinaudojus priede esančia kenkimo programa, buvo apgaulingai prisijungta prie banko HSBC sąskaitos. Iš sąskaitos „mulo“ į A. L. vardu atidarytą „Tuxedo“ sąskaitą buvo pervesti 528 GBP.

2.2. 2016 m. kovo 29 d. iš dviejų banko HSBC klientų sąskaitų apgaulingai pasisavinti 1899,99 GBP. Pinigai buvo pervesti į G. R. ir K. R. sąskaitas. 410 GBP pervesti į A. L. vardu atidarytą „Tuxedo“ sąskaitą.

2.3. 2016 m. balandžio 18-19 d. iš dviejų banko HSBC klientų sąskaitų apgaulingai pasisavinti 7600 GBP. Pinigai buvo pervesti į R. Z. vardu atidarytas sąskaitas. Iš R. Z. sąskaitos pinigai buvo pervesti į K. R. ir J. G. sąskaitas. Iš viso į A. L. turimą „Tuxedo“ sąskaitą buvo pervesti 3277 GBP.

2.4. Banke „Lloyds“ V. K. (kuri mirė (duomenys neskelbtini)) vardu buvo atidarytos devynios sąskaitos. Po jos mirties sąskaitos buvo naudojamos toliau. V. K. vardu buvo paimta 2000 GBP paskola ir iš šešių banko HSBC klientų sąskaitų buvo pervesti pinigai į V. K. sąskaitas. Pinigai iš jos sąskaitų buvo pervesti į K. R. vardu atidarytą sąskaitą. 2016 m. balandžio 27 d. iš K. R. sąskaitos 1000 GBP buvo pervesti į A. L. „Tuxedo“ sąskaitą.

2.5. 2016 m. gegužės 24 d. į D. B. vardu atidarytą verslo subjekto sąskaitą banke „NatWest“ buvo įneštas banko „Bank of Ireland“ 74 530 GBP čekis. Iki čekio išskaičiavimo 2016 m. gegužės 28 d. dvi sumos po 20 000 GBP buvo pervestos į dvi kitas D. B. vardu atidarytas sąskaitas. 3500 GBP iš vienos iš šių sąskaitų buvo pervesti į A. L. „Tuxedo“ sąskaitą.

2.6. Dar viena kaip „mulas“ naudojama sąskaita buvo atidaryta banke „Halifax“ A. A. vardu. Remiantis apsaugos vaizdo kamerų užfiksuotais duomenimis, kelis kartus ir keliose vietose E. P., jo partnerė L. M. ir A. L. atliko operacijas naudodami A. A. debeto kortelę. 2016 m. birželio 1 d. iš A. A. sąskaitos buvo pervesti 310 GBP į A. L. turimą „Tuxedo“ sąskaitą.

2.7. 2016 m. gegužės 28 d. iš D. B. vardu atidarytos sąskaitos banke „NatWest“ 5000 GBP buvo pervesti į J. G. vardu atidarytą sąskaitą banke „Barclays“. 2016 m. birželio 7 d. iš A. M. sąskaitos banke „Halifax“ 5244 GBP apgaulingai pervesti į J. G. sąskaitą banke „Barclays“. Per tris dienas iš J. G. sąskaitos iš viso 4500 GBP buvo pervesti į A. B. vardu atidarytą sąskaitą „mulą“ banke „NatWest“. Paskui 770 GBP buvo pervesti iš A. B. sąskaitos į A. L. turimą „Tuxedo“ sąskaitą.

3. Nusikalstama veika, dėl kurios išduotas EAO, pažymėta nusikaltimų, dėl kurių netaikoma abipusio baudžiamumo taisyklė, sąraše (nusikalstamų būdu įgytų pinigų plovimas), taip pat pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 216 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta Jungtinėje Karalystėje už nusikaltimą, dėl kurių prašoma perduoti A. L. baudžiamajam persekiojimui – 14 metų.

4. Pagal Jungtinės Karalystės išduotą EAO 2018 m. rugpjūčio 28 d. buvo paskelbta A. L. paieška. 2019 m. vasario 4 d. (duomenys neskelbtini) jis buvo sulaikytas už Lietuvoje įvykdytą nusikaltimą. Ikiteisminio tyrimo byloje 2019 m. vasario 6 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi A. L. paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra iki 2019 m. rugpjūčio 6 d. Perdavimo pagal EAO byloje A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

5. 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje A. L., dalyvaujant gynėjui advokatui Algimantui Smolskui, buvo supažindintas su Westminsterio magistratų teismo išduoto EAO turiniu, taip pat jam buvo išaiškinta supaprastinto perdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka bei teisinės tokio perdavimo pasekmės. A. L. nesutiko būti perduotas supaprastinta tvarka EAO išdavusiai Jungtinei Karalystei.

6. Vilniaus apygardos teisme 2019 m. birželio 17 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės pareiškimas dėl A. L. perdavimo Jungtinei Karalystei pagal EAO.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

8. Perduotinas asmuo A. L. ir jo gynėjas advokatas Algimantas Smolskas skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį ir atidėti Lietuvos Respublikos piliečio A. L. perdavimą Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal kompetentingos teisminės institucijos – Westminsterio magistratų teismo 2018 m. liepos 13 d. išduotą Europos arešto orderį, už orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamų pajamų akto 329 straipsnio (1)(a) dalyje, tol, kol bus baigtas baudžiamasis procesas, susijęs su įtariamuoju A. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24643-1, ir įsiteisės teismo nuosprendis.

9. Skunde nurodoma, kad apygardos teismas netinkamai taikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 76 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios buvo perkeltos iš 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pagrindų sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) (toliau – Sprendimas 2002/584/TVR). Pažymima, kad A. L. Lietuvoje yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-24643-18, kuriame jam yra paskirta kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra. Todėl šiuo atveju yra BPK 76 straipsnio 4 dalyje nustatytas pagrindas atidėti asmens perdavimą pagal EAO, kol bus baigtas su A. L. susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas. Apygardos teismas nepagrįstai netenkino A. L. gynėjo prašymo taikyti BPK 76 straipsnio 4 dalies nuostatas ir skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas nėra kliūtis priimti sprendimą dėl asmens perdavimo pagal EAO, o Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo pabaigimo klausimai išsprendžiami Lietuvos Respublikos prokuratūrai atidedant perdavimo procedūras. Skundo autorių nuomone, nusprendus perduoti A. L. Jungtinei Karalystei, bus pažeistas ne tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 13 straipsnio 2 dalies nuostatos, bet toks perdavimas gali būti vertinamas ir kaip Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalies, numatančios A. L. teisę į teisingą baudžiamąjį procesą, ir 6 straipsnio 3 dalies b, c ir d punktuose numatytų teisių pažeidimas.

10. Skunde taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo BPK 69¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu. Pažymima, kad Jungtinės Karalystės byloje, kurioje A. L. yra išduotas EAO, vieno iš kaltinamų asmenų atžvilgiu jau yra priimtas procesinis sprendimas, kuriuo buvo paskirta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad pagal Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 1 dalį EAO gali būti išduotas už veiką, baustiną pagal išduodančios valstybės narės teisę laisvės atėmimo bausme arba įkalinimu, kurio ilgiausias terminas - bent 12 mėnesių, arba, kai bausmė arba sprendimas dėl įkalinimo jau yra priimtas - bent keturi mėnesiai. Jeigu minėtas procesinis sprendimas Jungtinės Karalystės byloje patvirtintų, jog skiriama bausmė neapima nei laisvės atėmimo, nei įkalinimo, tai šioje byloje būtų neprivalomas EAO nevykdymo pagrindas, numatytas Spendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 punkte - jei EAO yra išduotas, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, kai prašomas perduoti asmuo yra vykdančiojoje valstybėje arba yra jos pilietis ar gyventojas, ir toji valstybė imasi vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę. Skundo autorių nuomone, akivaizdu, kad A. L. perdavimas pagal EAO yra neproporcingas siekiamam tikslui - įvykdžius perduotino asmens baudžiamąjį persekiojimą, skirti jam su laisvės atėmimu arba įkalinimu nesusijusią bausmę.

10.1. Skunde pažymima, kad proporcingumo reikalavimų neatitinka Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje už analogiškas nusikalstamas veikas nustatyti bausmių dydžiai. Už Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamų pajamų akto 329 straipsnio (l)(a) dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 14 metų, tuo tarpu už BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą – iki 7 metų, už BK 189 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo padarymą – iki 2 metų. Be to, pagal Jungtinės Karalystės 2017 m. Baudžiamųjų finansų akto (angl. - Criminal Finances Act 2017) 16 straipsnio nuostatas pareigūnas gali prašyti įšaldyti neteisėtai banke laikomas lėšas, o teismas arba šerifas gali konfiskuoti tas lėšas, jeigu paaiškės, kad jos laikomos banke neteisėtai. Taigi, perduotinam asmeniui A. L. inkriminuotuose veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, nes šie veiksmai atitinka civilinius teisinius santykius.

10.2. Skunde nurodoma, jog byloje nėra jokių duomenų, kad perduotinas asmuo bėgs, slėpsis. Priešingai - A. L. nesutinka su jo perdavimu pagal EAO. Perduotino asmens nuomone, jo atžvilgiu išduotam EAO yra nurodyta daug neteisingų aplinkybių, kurias jis pats, kai tik galės, ketina išsiaiškinti su Jungtinės Karalystės pareigūnais. Jam nėra jokios būtinybės slapstytis, nes Lietuvoje jis dirba ir turi (duomenys neskelbtini) sūnų, kurio auklėjime dalyvauja. Skundo autorių vertinimu, A. L. perdavimas pagal EAO būtų akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, perduotino asmens asmenybę.

11. Dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos skunde nurodoma, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, jog Europos Sąjungos sutarties 50 straipsnis turi būti aiškinamas taip: vien valstybės narės pagal šį straipsnį pateiktas pranešimas apie jos ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos nereiškia, kad jeigu ši valstybė narė išdavė EAO dėl asmens, vykdančioji valstybė narė turi atsisakyti vykdyti šį EAO arba atidėti jo vykdymą, kol paaiškės, kokia teisinė tvarka bus taikoma išduodančiojoje valstybėje narėje po jos išstojimo iš Europos Sąjungos (2018 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas RO, C-327/18 PPU, ECLI:EU:C:2018:733). Nurodytame sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas, kaip bus vykdoma pagal EAO perduodamo asmens perdavimo sąlyga, kad jis, priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų perduotasis asmuo arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (BK 9¹ straipsnio 7 dalis). Jungtinė Karalystė po išstojimo iš Europos Sąjungos lieka prisijungusi prie 1957 m. gruodžio 13 d. Europos konvencijos dėl ekstradicijos ir Konvencijos.

11.1. Konvencijos dėl ekstradicijos 19 straipsnyje numatytas atidėtas arba sąlyginis perdavimas. Atidėtas perdavimas - prašomoji Šalis, priėmusi sprendimą dėl prašymo išduoti, gali atidėti reikalaujamo asmens perdavimą. Tai yra daroma norint iškelti prieš jį bylą arba, jei jis jau buvo nuteistas, kad atliktų bausmę tos Šalies teritorijoje (jei tai yra bausmė už tą nusikaltimą, už kurį jis yra prašomas išduoti). Ši norma atitinka minėtą BPK 76 straipsnio 4 dalį, kuri taikytina nagrinėjamu atveju. Sąlyginis perdavimas - užuot atidėjusi perdavimą, prašomoji Šalis gali laikinai perduoti reikalaujamą asmenį prašančiajai Šaliai pagal sąlygas, numatytas jų dvišalėje sutartyje. Skunde pažymima, kad šiuo metu nėra galiojančios Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dvišalės sutarties dėl ekstradicijos, todėl, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis nebebus privaloma išduodančiai teisminei institucijai ir visiškai neaišku, kas bus atsakingas už BK 9¹ straipsnio 7 dalyje numatytos perduodamo asmens teisės užtikrinimą. Konvencijoje nenumatytas BK 9¹ straipsnio 7 dalies sąlygos vykdymas, todėl ir šiame kontekste galimas perduodamo asmens teisės į teisingą baudžiamąjį procesą, numatytą Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje, pažeidimas.

12. 2019 m. liepos 15 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas perduotino asmens A. L. gynėjo advokato Algimanto Smolsko prašymas prijungti prie bylos 2019 m. liepos 4 d. St. Albans Karūnos teismo bylos Nr. T20180404 nutartis. Gynėjas nurodo, kad šiomis nutartimis toje pačioje byloje, kurioje A. L. yra išduotas EAO, L. M. už tokio paties nusikaltimo padarymą buvo paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Advokato nuomone, tai dar kartą įrodo, kad nėra pagrindo A. L. perduoti baudžiamajam persekiojimui Jungtinei Karalystei pagal EAO.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

13. Perduotino asmens A. L. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundas atmetamas.

14. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. L. perdavimo Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal kompetentingos teisminės institucijos – Westminsterio magistratų teismo 2018 m. liepos 13 d. išduotą EAO, už orderyje nurodytą nusikalstamą veiką, numatytą Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamų pajamų akto 329 straipsnio (1)(a) dalyje, su sąlyga, kad jis, priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, nepažeidė BK 9¹ straipsnyje, BPK 71¹, 73 straipsniuose bei Sprendime 2002/584/TVR nustatytų reikalavimų.

15. EAO yra Europos Sąjungos valstybės narės teisminės institucijos sprendimas, kuriuo kita Europos Sąjungos valstybė narė įpareigojama suimti ir perduoti šiame sprendime nurodytą asmenį siekiant pradėti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą ar vykdyti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę ir kuris atitinka Tarybos pagrindų sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus formos ir turinio reikalavimus (BPK 17¹ straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas dėl asmens perdavimo pagal EAO, patikrina: 1) ar yra laikomasi EAO turiniui ir formai keliamų reikalavimų; 2) ar nėra pagrindų, kuriais remiantis asmuo negali būti perduodamas ar gali būti neperduodamas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, šiuo atveju Jungtinei Karalystei.

16. BK 9¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad remiantis EAO, Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis, EAO išdavusioje valstybėje įtariamas nusikalstamos veikos padarymu arba šioje valstybėje nubaustas su laisvės atėmimu susijusia bausme, tačiau jos neatlikęs, perduodamas EAO išdavusiai valstybei. BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis pagal EAO perduodamas tik tuo atveju, jeigu pagal šį orderį išdavusios valstybės įstatymus už jo padarytą nusikalstamą veiką yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, o jeigu EAO buvo išduotas dėl jau paskirtos su laisvės atėmimu susijusios bausmės vykdymo, – tik kai paskirtos bausmės terminas yra ne trumpesnis negu keturi mėnesiai.

17. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl A. L. perdavimo Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal EAO, aukščiau nurodytus reikalavimus įvykdė. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad A. L. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Jungtinėje Karalystėje dėl nusikalstamu būdu gautų pinigų plovimo per fiktyvias „pinigų mulų“ banko sąskaitas, kurias kontroliavo lietuvių organizuota nusikalstama grupė, veikianti (duomenys neskelbtini) mieste, Jungtinėje Karalystėje (7 veikos). Atsakomybė už jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatyta Jungtinės Karalystės 2002 m. Nusikalstamų pajamų akto 329 straipsnio (1)(a) dalyje (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas). Šiuo atveju EAO išduotas dėl Sprendimo 2002/584/TVR 2 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos – nusikalstamu būdu įgytų pajamų plovimo, už kurią Jungtinėje Karalystėje numatyta maksimali iki 14 metų laisvės atėmimo bausmė. Nors skunde nurodoma, kad Jungtinės Karalystės byloje, kurioje A. L. yra išduotas EAO, vieno iš kaltinamų asmenų atžvilgiu jau yra priimtas procesinis sprendimas, kuriuo buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog už A. L. inkriminuojamas nusikalstamas veikas Jungtinėje Karalystėje yra numatyta bent vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė, kas atitinka BK 9¹ straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas. Be to, A. L. inkriminuojama veika taip pat laikoma nusikalstama pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir 189 straipsnio 1 dalį, t. y. atitinka dvigubo baudžiamumo principą.

18. Susipažinus su aukštesniajam teismui pateikta EAO vykdymo byla Nr. 14.3-280/18, nenustatyta, jog Jungtinės Karalystės kompetentingos teisminės institucijos išduotame EAO yra esminių trūkumų dėl jo turinio ir formos. Aukštesniojo teismo vertinimu, EAO nurodyta informacija atitinka Sprendimo 2002/584/TVR 8 straipsnio 1 dalyje EAO turiniui keliamus esminius reikalavimus. EAO pateiktas pakankamai detalus A. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas: išvardintos aplinkybės, kurioms esant padarytos nusikalstamos veikos, nurodyti faktiniai ir juridiniai veikų požymiai, veikų padarymo laikas, vieta, nurodytas konkretus galimas A. L. vaidmuo ir kokius konkrečius veiksmus galimai jis padarė inkriminuojamose nusikalstamose veikose. Taigi, formalūs pagrindai perduoti A. L. Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti yra nustatyti.

19. Nors skunde nurodoma, kad perduotinam asmeniui A. L. inkriminuotuose veiksmuose nėra nusikaltimo požymių, nes šie veiksmai atitinka civilinius teisinius santykius, tačiau Sprendimo 2002/584/TVR preambulės 10 punktas numato, kad EAO mechanizmas remiasi aukštu valstybių narių tarpusavio pasitikėjimu. Tai reiškia, jog išduodančioji valstybė narė netiria EAO nurodytų nusikaltimų aplinkybių ir kaltės įrodymų, nereikalauja pateikti perduotino asmens kaltę įrodančių faktinių duomenų. Vykdančiosios EAO šalies kompetentinga teisminė institucija turi pasitikėti gauta iš išdavusiosios EAO teisminės institucijos informacija ir tikėti, kad ji pagrįsta konkrečiais baudžiamosios bylos medžiagos duomenimis. Šiuo atveju užtenka, jog išdavusioji EAO valstybė įrodytų, kad pagal jos baudžiamuosius įstatymus už nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma perduoti asmenį, numatyta ne trumpesnė nei vienerių metų su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Šio proceso metu teismas netiria A. L. inkriminuojamų nusikaltimų pagrįstumo ar jo veiksmų kvalifikavimo teisingumo. Šios aplinkybės bus tiriamos baudžiamojoje byloje Jungtinėje Karalystėje, nes būtent šios valstybės teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą, siekdamos išsiaiškinti veikas padariusius asmenis. Šiuo atveju prašančioji valstybė pateikė pakankamai informacijos, kuri leidžia spręsti A. L. perdavimo pagal EAO Jungtinei Karalystei klausimą.

20. Priešingai nei nurodoma skunde, šiuo atveju nėra nustatyta imperatyvių ar diskrecinių EAO nevykdymo pagrindų, numatytų Sprendimo 2002/584/TVR 3 ir 4 straipsniuose bei BK 9¹ straipsnio 3 ir 4 dalyse. Skunde aukštesniajam teismui nurodoma, kad jeigu anksčiau minėtas procesinis sprendimas Jungtinės Karalystės byloje patvirtintų, jog skiriama bausmė neapima nei laisvės atėmimo, nei įkalinimo, tai šioje byloje būtų neprivalomas EAO nevykdymo pagrindas, numatytas Spendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 punkte. Šis skundo argumentas nėra pagrįstas. Spendimo 2002/584/TVR 4 straipsnio 6 punkte nustatyta, kad jei EAO yra išduotas, siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo, kai prašomas perduoti asmuo yra vykdančiojoje valstybėje arba yra jos pilietis ar gyventojas, ir toji valstybė imasi vykdyti bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo pagal savo vidaus teisę. Pažymėtina, kad šiuo atveju A. L. prašomas perduoti kitai Europos Sąjungos valstybei narei, siekiant pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą Jungtinėje Karalystėje dėl šioje valstybėje galimai padarytų nusikalstamų veikų, o ne siekiant įvykdyti laisvės atėmimo bausmę arba sprendimą dėl įkalinimo. Taigi, šis skundo argumentas yra atmetamas.

21. Skunde aukštesniajam teismui prašoma atidėti A. L. perdavimą Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti pagal EAO tol, kol bus baigtas baudžiamasis procesas, susijęs su įtariamuoju A. L. ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-24643-1, ir įsiteisės teismo nuosprendis. Toks prašymas yra nepagrįstas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, asmens perdavimo vykdymo klausimas sprendžiamas, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl asmens perdavimo pagal EAO (BPK 76 straipsnis). BPK 76 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmens, dėl kurio yra įsiteisėjusi nutartis išduoti iš Lietuvos Respublikos arba perduoti Tarptautiniam baudžiamajam teismui ar pagal EAO, perdavimo užsienio valstybės institucijai ar Tarptautiniam baudžiamajam teismui tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti teisės aktai. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad asmens perdavimas pagal EAO taip pat gali būti atidedamas, kol bus baigtas su šiuo asmeniu susijęs Lietuvos Respublikoje pradėtas baudžiamasis procesas arba kol šis asmuo atliks Lietuvos Respublikoje jam paskirtą bausmę. Tačiau asmuo šio Kodekso 77 straipsnyje numatyta tvarka gali būti laikinai perduotas kitai valstybei proceso veiksmams atlikti. Tai reiškia, kad asmens perdavimą pagal EAO vykdanti institucija – Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra įgaliota spręsti, ar esant BPK 76 straipsnio 4 dalyje nurodytoms aplinkybėms, yra tikslinga atidėti asmens, šiuo atveju A. L., perdavimą prašančiai valstybei (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 1N-26/2010, 1N-27/2010, 1S-77-396/2019). Tačiau Vilniaus apygardos teismo sprendimas dėl asmens perdavimo Jungtinei Karalystei dėl šios įstatyme numatytos galimybės netampa neteisėtas.

21.1. Pažymėtina, kad skundžiama nutartimi nutarta perduoti A. L. Jungtinei Karalystei baudžiamajam persekiojimui vykdyti su sąlyga, kad jis, priėmus nuosprendį, bus grąžintas į Lietuvos Respubliką atlikti jam paskirtą su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jeigu to prašytų jis pats arba to pareikalautų Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (BK 9¹ straipsnio 7 dalis). Skunde pažymima, kad šiuo metu nėra galiojančios Lietuvos Respublikos ir Jungtinės Karalystės dvišalės sutarties dėl ekstradicijos, todėl, Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos, skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis nebebus privaloma išduodančiai teisminei institucijai ir visiškai neaišku, kas bus atsakingas už BK 9¹ straipsnio 7 dalyje numatytos perduodamo asmens teisės užtikrinimą. Šis skundo argumentas atmetamas. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, vykstantis Jungtinės Karalystės išstojimas iš Europos Sąjungos nėra kliūtis perduoti A. L. pagal EAO. Šiuo metu Jungtinė Karalystė vis dar yra Europos Sąjungos narė ir jai galioja visi prisiimti įsipareigojimai bei Europos Sąjungos teisė.

22. Skunde aukštesniajam taip pat nurodoma, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo BPK 69¹ straipsnio 3 dalyje įtvirtintu proporcingumo principu. Skundo autorių vertinimu, A. L. perdavimas pagal EAO būtų akivaizdžiai neproporcingas atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, perduotino asmens asmenybę. Skunde pažymima, kad A. L. nėra jokios būtinybės slapstytis, nes Lietuvoje jis dirba ir turi (duomenys neskelbtini) sūnų, kurio auklėjime dalyvauja. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. BPK 69¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra ar apygardos teismas, spręsdami dėl EAO išdavimo, įvertina, ar asmens perdavimas pagal EAO atitiktų proporcingumo ir proceso ekonomiškumo principus atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo asmenybę. Taigi, BPK 69¹ straipsnio 3 dalies nuostatos taikomos sprendžiant dėl EAO išdavimo, o ne dėl asmens perdavimo pagal EAO. Kaip minėta, šioje byloje nėra nustatyta EAO nevykdymo pagrindų ar sąlygų, kurie neleistų EAO išdavusiai Jungtinei Karalystei perduoti A. L. baudžiamajam persekiojimui vykdyti už šios valstybės teritorijoje padarytas nusikalstamas veikas. Skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su A. L. darbinėmis ir šeimyninėmis aplinkybėmis, šiuo atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį.

23. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją perduotino asmens ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

perduotino asmens A. L. ir jo gynėjo advokato Algimanto Smolsko skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.