Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-06-27 · Administracinė byla Nr. I-3848-428/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-27
Bylos Nr.
I-3848-428/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00406-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3848-428/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00406-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 27 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė), 700 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 2, 8) nurodė, kad išrašant iš Ligoninės 2019 m. sausio 31 d. 7.00 val. jis gavo pusryčius, iš kameros išvedė 7.30 val. ir iki 10.30 val. laukė, kol paėmė konvojus vežti į Vilniaus pataisos namus. Atsakovė pažeisdama teisės aktus išvykstant etapu į Vilniaus pataisos namus neišdavė pareiškėjui sauso davinio paketo. Į Vilniaus pataisos namus pareiškėjas atvyko tik 14.30 val., todėl nespėjo papietauti. Pareiškėjas visą dieną buvo alkanas, nes neturėjo sauso davinio. Todėl pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė su pareiškėjo skundu nesutiko (b. l. 16–18), prašė pareiškėjo reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje buvo gydomas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjas iš skyriaus į laikino sulaikymo patalpą buvo patalpintas po pusryčių (7.00-7.30 val.). Ligoninė tikslaus pareiškėjo išvykimo laiko negali nurodyti, kadangi tai neregistruojama. Tačiau kaip nurodo pareiškėjas konvojui atvykus 10.30 val., jis Vilniaus pataisos namus turėjo pasiekti per 1,5 val., todėl išduoti maisto davinį nebuvo pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovės Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnų galimai neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam neišduodant sauso davinio.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Laisvės atėmimo vietų ligoninė arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-05-17 nutartis civ. b. Nr. 3K-3-337/2006 ir kt.).

Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo organizavimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 p.). Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 p.).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareiškėjas skunde teigia, jog išvykimo dieną 2019 m. sausio 31 d. 7.00 val. gavo pusryčius, 7.30 val. buvo išvestas iš palatos, o 10.30 val. buvo etapuotas iš Ligoninės į Vilniaus pataisos namus, į kuriuos atvyko tik 14.30 val.

Atsakovė nurodė, jog tikslaus laiko kada išvyksta nuteistieji neregistruoja. Vilniaus pataisos namai pateikė teismui duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas iš Ligoninės į Vilniaus pataisos namus išvyko 9.04 val. ir į Vilniaus pataisos namus atvyko 15.19 val. Nurodė, jog pagal patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę jam buvo sudaryta galimybė pavakarieniauti nuo 18.40 val. (b. l. 35, 36). Vilniaus pataisos namai taip pat pateikė duomenis apie tai, jog 2019 m. sausio 31 d. iš jų įstaigos 8.30 val. 2 nuteistieji išvyko, o 14.30 val. atvyko šeši nuteistieji. Pateikta 2019 m. sausio 31 d. pažyma apie sauso davinio išdavimą patvirtina, jog visiems ir atvykusiems ir išvykstantiems buvo išduoti sauso maisto daviniai (b. l. 27, 28).

Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą bei į byloje esančius duomenis spręstina, jog Ligoninė 2019 m. sausio 31 d. pažeidė Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktą neišduodama maisto produktų paketo pareiškėjui, kadangi laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą buvo ilgesnis nei 6 val. (nuo 7 val. (pusryčių) iki 15.19 val. (atvyko į Vilniaus pataisos namus)).

Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam nebuvo išduotas maisto paketas, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjo teisė į maisto paketo išdavimą buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atvykus į Vilniaus pataisos namus jam buvo išduotas sausas davinys bei buvo sudaryta galimybe pavakarieniauti, teismas sprendžia, kad pareiškėjui iš dalies buvo užtikrintas dienos maitinimas, o maisto paketo neišdavimas vertintinas kaip vienkartinis pažeidimas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl negauto maisto davinio pablogėjo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata. Pareiškėjas nepagrindė, kad dėl nustatyto pažeidimo jis patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

Remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad pareiškėjo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias kalinimo sąlygas buvo pažeista (tinkamą maitinimą), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. J. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo A. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą (teisė į maisto paketo išdavimą) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Medvedevienė