Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2020-03-25 · Administracinė byla Nr. A-2485-968/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-27Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-03-25Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-25
Bylos Nr.
A-2485-968/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00406-2019-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas paliktas nepakeistas
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
Pareiškėjas
A. J.
Atsakovas
Lietuvos valstybė, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės
Kategorijos
Administracinė byla Nr. A-2485-968/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00406-2019-6Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 25 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad išrašant iš LAVL 2019 m. sausio 31 d. 7.00 val. jis gavo pusryčius, iš kameros išvedė 7.30 val. ir iki 10.30 val. laukė, kol paėmė konvojus vežti į Vilniaus pataisos namus (toliau – ir Vilniaus PN). Atsakovas, pažeisdamas teisės aktus, išvykstant etapu į Vilniaus PN neišdavė pareiškėjui sauso davinio paketo. Į Vilniaus PN pareiškėjas atvyko tik 14.30 val., todėl nespėjo papietauti. Pareiškėjas visą dieną buvo alkanas, nes neturėjo sauso davinio, todėl patyrė neturtinę žalą.

Atsiliepimas

3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 31 d. Pareiškėjas iš skyriaus į laikino sulaikymo patalpą buvo patalpintas po pusryčių (7.00-7.30 val.). LAVL tikslaus pareiškėjo išvykimo laiko negali nurodyti, kadangi tai neregistruojama. Konvojui atvykus 10.30 val., pareiškėjas Vilniaus PN turėjo pasiekti per 1,5 val., todėl išduoti maisto davinį nebuvo pagrindo.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. birželio 27 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą (teisė į maisto paketo išdavimą) LAVL, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl LAVL pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) jam neišduodant sauso davinio.

6. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. To paties straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės), 31 punkte numatyta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Maitinimo organizavimo taisyklių 32 punkte numatyta, kad kalinimo įstaigų, iš kurių konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybos iš vakaro informuoja kalinimo įstaigų, į kurias konvojuojami suimtieji ar nuteistieji, įskaitos tarnybas apie planuojamų atsiųsti asmenų skaičių. Išvykus konvojui, nedelsiant informuojama apie tikslų atvykstančių asmenų skaičių. Kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą, patvirtintas Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu (34 p.). Intervalai tarp maitinimų, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos (12 p.).

7. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. sausio 31 d. buvo gydomas LAVL. Vilniaus PN pateikė teismui duomenis, kurie patvirtina, jog pareiškėjas iš LAVL į Vilniaus PN išvyko 9.04 val. ir į Vilniaus PN atvyko 15.19 val. Pagal patvirtintą nuteistųjų dienotvarkę jam buvo sudaryta galimybė pavakarieniauti nuo 18.40 val. Vilniaus PN taip pat pateikė duomenis apie tai, jog 2019 m. sausio 31 d. iš jų įstaigos 8.30 val. 2 nuteistieji išvyko, o 14.30 val. atvyko šeši nuteistieji. Pateikta 2019 m. sausio 31 d. pažyma apie sauso davinio išdavimą patvirtina, jog visiems ir atvykusiems ir išvykstantiems buvo išduoti sauso maisto daviniai.

8. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į byloje esančius duomenis, sprendė, jog LAVL 2019 m. sausio 31 d. pažeidė Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktą neišduodama maisto produktų paketo pareiškėjui, kadangi laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą buvo ilgesnis nei 6 val. (nuo 7 val. (pusryčių) iki 15.19 val. (atvyko į Vilniaus pataisos namus)). Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog jam nebuvo išduotas maisto paketas, todėl teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į maisto paketo išdavimą buvo pažeista. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atvykus į Vilniaus PN jam buvo išduotas sausas davinys bei buvo sudaryta galimybe pavakarieniauti, teismas sprendė, kad pareiškėjui iš dalies buvo užtikrintas dienos maitinimas, o maisto paketo neišdavimas vertintinas kaip vienkartinis pažeidimas, nesukėlęs ilgalaikių pasekmių. Teismas pabrėžė, kad vieno maisto davinio neišdavimas negali būti laikomas pakankamai intensyviu, sudarančiu pagrindą neturtinei žalai priteisti. Be to, byloje nėra duomenų, kad dėl negauto maisto davinio pablogėjo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata. Pareiškėjas nepagrindė, kad dėl nustatyto pažeidimo jis patyrė sunkias neigiamas pasekmes.

9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl aptartų aplinkybių atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Teismas sprendė, kad šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė. Teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimą atitinkančias, kalinimo sąlygas buvo pažeista (tinkamą maitinimą), o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2018 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1993-858/2018).

III.

10. Pareiškėjas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

11. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjas yra pirmos grupės invalidas, neturtinė žala pareiškėjui ypatingai jaučiama kai susinervuoja. Pareiškėjui nebuvo išduotas sausas davinys, dėl ko pareiškėjas susinervavo, jam kilo depresija ir vėliau turėjo naudoti vaistus.

Atsiliepimas

12. Atsakovo atstovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo ir nepateikia naujų argumentų ar motyvų, dėl kurių nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pareiškėjas aplinkybes nurodė abstrakčiai, nepateikė jokių neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir nurodytos žalos. LAVL manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nevertino aplinkybės, kad Maitinimo organizavimo taisyklės nenumato prievolės išimtinai visiems asmenims išvykstantiems į pasikeitimo ir paskirties punktą išduoti maisto produktų paketą. Teisės aktai taip pat nenumato kokiu būdu yra nustatomas ar numatomas (konkretus) laikas per kurį asmuo bus/turi būti pristatytas į pasikeitimo ar paskirties punktą. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad teisės aktai, reglamentuojantys suimtųjų/nuteistųjų (vežamų iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų) maitinimo organizavimą, tai palieka nustatyti išimtinai tik įstaigai, iš kurios asmuo išvyksta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas į Vilniaus PN. Iš LAVL į Vilnių konvojus atvyksta į paskirties vietą per 2,5–3 val., tad, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, poreikio skirti maisto produktų paketą vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktu LAVL nėra.

13. Atsakovo atstovas padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą – priimti naują sprendimą, kuriuo būtų atmestas pareiškėjo skundas dėl LAVL neteisėtų veiksmų. Teismui nutarus kitaip, prašo grąžinti bylą išsamiai ir objektyviai išnagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimas

14. Atsakovo atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo organizavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nevertino aplinkybės, kad Maitinimo organizavimo taisyklės nenumato prievolės išimtinai visiems asmenims išvykstantiems į pasikeitimo ir paskirties punktą išduoti maisto produktų paketą. Atkreipia dėmesį, kad teisės aktai taip pat nenumato kokiu būdu yra nustatomas ar numatomas (konkretus) laikas per kurį asmuo bus/turi būti pristatytas į pasikeitimo ar paskirties punktą. Atsižvelgiant į tai, darytina prielaida, kad teisės aktai, reglamentuojantys suimtųjų/nuteistųjų (vežamų iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų) maitinimo organizavimą, tai palieka nustatyti išimtinai tik įstaigai, iš kurios asmuo išvyksta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas į Vilniaus PN. Iš LAVL į Vilnių konvojus atvyksta į paskirties vietą per 2,5–3 val., tad, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, poreikio skirti maisto produktų paketą vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktu LAVL nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

15. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui dėl tinkamo maitinimo LAVL neužtikrinimo.

16. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą maitinimą (teisė į maisto paketo išdavimą) LAVL, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

17. Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad LAVL pažeidė jo teisę į tinkamą maitinimą, todėl turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjo teigimu, jam neišdavus sauso davinio, pareiškėjas susinervino ir dėl to turėjo naudoti vaistus. Tuo metu atsakovo atstovas LAVL apeliaciniu skundu nesutinka, kad pažeidė pareiškėjo teisę į tinkamą aprūpinimą maistu, kai jo konvojavimo į Vilniaus PN metu neišdavė jam sauso davinio. Atsakovo teigimu, iš LAVL į Vilnių konvojus atvyksta į paskirties vietą per 2,5–3 val., tad, atsižvelgus į teisingumo ir protingumo principus, poreikio skirti maisto produktų paketą vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punktu nėra.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo ir atsakovo apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Vertinant Nutarties 17 punkte nurodytus pareiškėjo ir atsakovo atstovo apeliacinių skundų argumentus, susijusius su pareiškėjo tinkamo maitinimo neužtikrinimu (maisto paketo neišdavimu), jo konvojavimo iš LAVL į Vilniaus PN metu, pažymėtina, kad pagal BVK 173 straipsnio 4 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus, o nuteistieji, kuriems pagal gydytojų išvadas paskirtas racionalus maitinimas, – pagal racionalaus maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte įtvirtinta, kad asmenims, vežamiems iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietų, skiriamų maisto produktų kiekis, patvirtintas teisingumo ministro įsakymu, išduodamas kiekvienam išvykstančiam asmeniui įpakuotas atskirai, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į pasikeitimo ar paskirties punktą yra ilgesnis nei 6 val. Iš Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte nurodytos formuluotės „išvykstančiam asmeniui“ matyti, kad minėtame punkte nurodytos pareigos yra nustatytos būtent tai įstaigai, iš kurios asmuo išvyksta (nagrinėjamu atveju – LAVL). Taigi LAVL turėjo išduoti į Vilniaus PN išvykstančiam pareiškėjui atskirai įpakuotus maisto produktus, jeigu laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo ir nuvykimo į Vilniaus PN yra ilgesnis kaip 6 val. (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-580-556/2018).

20. Atsakovo atstovo teiginiai, kad teisės aktai nenumato kokiu būdu yra nustatomas ar numatomas (konkretus) laikas per kurį asmuo bus/turi būti pristatytas į pasikeitimo ar paskirties punktą, iš LAVL į Vilnių konvojus atvyksta į paskirties vietą per 2,5–3 val., nagrinėjamu atveju vertinami kaip teisiškai nereikšmingi, nes LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad teisės aktai skirti tiek nuteistųjų, tiek ir suimtųjų tinkamam maitinimui užtikrinti taikomi nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra vienoje laisvės atėmimo arba kardomojo kalinimo įstaigoje, ar pervežamas į kitą. Valstybės institucijos, kurių žinioje yra nuteistas laisvės atėmimo ar arešto bausme arba suimtas asmuo, privalo tinkamai keistis informacija ir siekti, kad asmuo, kuris į areštinę arba laisvės atėmimo atlikimo vietą atvyksta po nustatyto maitinimo laiko, praėjus pakankamam laikotarpiui nuo paskutinio maitinimo ir pageidauja gauti maisto, nesant galimybės pamaitinti jį karštu maistu, turėtų teisę į sausą maisto davinį. Šiuo aspektu pabrėžtina, kad, kaip ne kartą konstatuota LVAT praktikoje, teisės aktų nepakankamumas, netobulumas ar valstybės pareigūnų veiksmų nesuderinimas negali būti teisėta ir pagrįsta kliūtimi užtikrinti asmens maitinimą ir tuo pačiu jo teises į tinkamas bausmės atlikimo ar kardomosios priemonės vykdymo sąlygas (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2158/2013, 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-580-556/2018).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, kad laiko tarpas tarp paskutinio maitinimo (nuo 7 val. (pusryčių)) ir nuvykimo į Vilniaus PN (atvyko į Vilniaus PN 15.19 val.) buvo ilgesnis nei 6 val., todėl pareiškėjui turėjo būti užtikrintas papildomas Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkte įtvirtintas maitinimas (išduotas sausas davinys). LAVL, neišduodama maisto produktų paketo pareiškėjui, nesilaikė minėtų Maitinimo organizavimo taisyklių 31 punkto reikalavimų.

22. Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas tvirtino, kad dėl negauto maisto davinio pareiškėjas susinervino, todėl vėliau turėjo naudoti vaistus. Tačiau byloje nėra duomenų, kad dėl negauto maisto davinio pablogėjo pareiškėjo fizinė ar psichinė sveikata. Pareiškėjas nepagrindė, kad dėl nustatyto pažeidimo jis patyrė sunkias neigiamas pasekmes. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 700 Eur suma. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

23. Teisėjų kolegija, įvertinusi LAVL padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą, trukmę ir intensyvumą (nustatytas pažeidimas buvo vienkartinis), vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatyto pažeidimo atsirado tokio masto pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Pareiškėjo laikymo sąlygų neatitikimas teisės aktų reikalavimams galėjo sukelti tik nežymių trumpalaikių nepatogumų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, tačiau nesudaro pakankamo pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos, vertintinos pinigine išraiška, pareiškėjui atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šiuo atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas.

24. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. J. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, apeliacinius skundus atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRytis KrasauskasRamutė Ruškytė