- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-11
- Bylos Nr.
- 2A-68-569/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė
- Ieškovas
- R. K.
- Atsakovas
- V. S.
- Kategorijos
- 2.5.8.9Sutarčių vykdymas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo ūkininko V. S. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-452-744/2015 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovui V. S. dėl skolos, delspinigių, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas R. K. pateiktu teismui ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo V. S. 7065,28 Eur skolą, 1967,71 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2012 m. sausio 15 d. tarp ieškovo ir atsakovo V. S. buvo pasirašyta įrengimų nuomos sutartis Nr.1, pagal kurią atsakovui nuomos teise buvo perduotas šiaudų briketų presas APT-80. Šalys sulygo, kad atsakovas, pasibaigus nuomos sutarčiai, turi galimybę nuomojamą presą įsigyti už 50000 Lt. Pagal sutarties 15 punktą, jei nuomininkas nesutinka įsigyti preso, tuomet jį pristato į ieškovo nurodytą vietą iki 2012 m. balandžio 20 d. Kitu atveju nuomos sutartis tęsiasi. 2014 m. gruodžio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu buvo priteista atsakovo skola už nuomą, tačiau atsakovas ir toliau nevykdo savo sutartinių prievolių.
Atsakovas V. S. pateikė teismui priešieškinį dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta, kuriuo prašė: 1) pripažinti, kad 2012 m. sausio 15 d. nuomos sutartis, sudaryta tarp jo ir R. K., buvo nutraukta V. S. pareiškimu, kad šalys 2012 m. birželio 30 d. pakeitė nuomos sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, tai yra nuomos sutartis pasibaigė, išdėstytu 2014 m. rugpjūčio 26 d. prieštaravimuose dėl teismo preliminaraus sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014 m., kuriuos Pakruojo rajono apylinkės teismas įteikė R. K.; pripažinti, kad ūkininkas V. S. tinkamai vykdė 2012 m. sausio 15 d. nuomos sutarties 15 punktą, nes R. K. nenurodžius nuomojamo šiaudų briketo preso pristatymo vietos, nepristatė šiaudų briketų preso R. K..
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, atsakovo priešieškinį atmetė; priteisė ieškovui R. K. 7065,28 Eur skolos, 120,89 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (7186,17 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. gegužės 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 863,10 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo V. S. 284,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Teismas vertino, kad iš byloje esančio šalių pasirašyto 2015 m. birželio 3 d. šiaudų briketų preso Nr. APT-80 perdavimo - priėmimo akto matyti, jog šalys šiuo aktu susitarė nutraukti Įrengimų nuomos sutartį nuo šio akto pasirašymo dienos. Atsakovas V. S. šio perdavimo - priėmimo akto neginčijo, taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi nustatyta tvarka į ieškovą R. K. dėl šios nuomos sutarties nutraukimo, todėl vertino įrodyta, kad tarp šalių sudaryta neterminuota Įrengimų nuomos sutartis Nr. 1 galiojo iki pat 2015 m. birželio 3 d., kai ji buvo šalių susitarimu nutraukta.
Teismas vertino, kad ieškovui būtų atsiradusi pareiga nurodyti nuomojamo šiaudų briketų preso pristatymo vietą, tik po to, kai atsakovas V. S. būtų įstatyme ar sutartyje nustatyta tvarka įspėjęs ieškovą R. K. apie pageidavimą nutraukti nuomos sutartį.
Teismas sprendė, kad ieškovo prašomos netesybos – 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą dieną nuo laiku nesumokėtos nuomos mokesčio sumos, yra neprotingai didelės. Teismas įvertinęs tai, kad įsiteisėjusiu 2014 m. gruodžio 17 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo galutiniu sprendimu jau priteista iš atsakovo pakankamai didelė skolos suma – 79314,00 Lt (iš jos net 4314 Lt delspinigių), pagal tą pačią 2012 m. sausio 15 d. šalių sudarytą Įrengimų nuomos sutartį Nr. 1 už išsinuomotą šiaudų briketų presą APT-80; dalį laikotarpio atsakovas presu nesinaudojo; kad atsakovas, kaip ūkininkas turi sunkumų su vykdoma veikla; minėtu įsiteisėjusiu sprendimu jau priteista suma yra didesnė už šalių 2012 m. sausio 15 d. Įrengimų nuomos sutartyje Nr. 1 nustatytą galimą šio atsakovo išsinuomotą preso kainą, sprendė, kad remiantis Lietuvos Respublikos CK 6.73 bei 6.258 straipsnių nuostatomis yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir mažinti šalių pasirašytoje sutartyje numatytą delspinigių dydį nuo 0,2 procentų iki 0,02 procentų dydžio. Taip pat atsakovo prašymu taikė reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo sutrumpintą 6 mėnesių ieškinio senaties terminą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovas ūkininkas V. S. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015-09-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį, atsakovo priešieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.Teismas padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi nustatyta tvarka į ieškovą R. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas pateikdamas prieštaravimus dėl teismo preliminaraus sprendimo, o vėliau pareikšdamas 2014-10-27 priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014 dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo ir dėl sutarties sąlygos nustatymo, pareiškė ieškovui, kad 2012-01-15 nuomos sutartį nutraukia nuo 2012- 06-30. Prieštaravimuose atsakovas konkrečiai nurodė, kad suėjus nuomos sutarties terminui šalys 2012-06-30 žodiniu susitarimu ir konkliudentiniais veiksmais pakeitė nuomos sutartį pirkimo pardavimo sutartimi. Prieštaravimuose atsakovas nurodė, kad ieškovas nenurodė atsakovui vietos, į kurią turi būti pristatytas nuomojamas daiktas.
2.Teismas priėmė neteisingą išvadą, kad atsakovas naudojosi išsinuomotu daiktu. Šiaudų briketų presas veikė tik naudojant elektros energiją, o atsakovas teismui pateikė įrodymus, kad elektros tiekimas pas atsakovą buvo atjungtas.
3. Neteisinga teismo išvada, kad iš byloje esančio šalių pasirašyto 2015 m. birželio 3 d. šiaudų briketų preso Nr. APT-80 perdavimo-priėmimo akto matyti, jog šalys šiuo aktu susitarė nutraukti Įrengimų nuomos sutartį nuo šio akto pasirašymo dienos. Atsakovas teismui paaiškino, kad akto turinys neatitinka aplinkybių, kuriomis jis buvo pasirašytas.
4. Teismas pažeidė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarties aiškinimą, t. y. CK 6.193 str. 1-5 d., nes aiškino tarp šalių sudarytą Sutartį neatsižvelgdamas į rašytinėje sutartyje išdėstytus skirtingų sutarčių elementus, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį po sutarties. Apelianto teigimu, sutartyje yra preliminariosios sutarties elementų.
5. Teismas pažeidė ir materialinės teisės normas, įtvirtintas CK 6.64 str. 1 d. 1 p., 3 d. , kur numatyta, kad kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas negali įvykdyti prievolės dėl nepakankamo kreditoriaus bendradarbiavimo su skolininku arba dėl kitokios kreditoriaus kaltės; jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Teismas, pripažinęs, kad atsakovas nesutiko įsigyti iš ieškovo šiaudų briketų preso, ir ieškovui nei Sutartyje, nei kitaip nenurodžius daikto pristatymo vietos, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas privalėjo ir turėjo galimybę grąžinti šiaudų briketų presą ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. K. prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą nepakeistą; priteisti iš atsakovo ieškovo R. K. naudai bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. CK 6.477str. numato, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudoti už mokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Tokia nuomos samprata visiškai atitinka tarp atsakovo ir ieškovo sudarytos 2015-01-15 nuomos sutarties turinį, kurio 10 p. numato, kad nuomininkas (atsakovas) įsipareigoja mokėti 2500 Lt nuomos mokestį per mėnesį. <..> . Jeigu nuomininkas, pasibaigus sutarčiai, daiktą grąžina pavėluotai, tai nuomotojas turi teisę reikalauti, kad nuomininkas sumokėtų nuomos mokestį už uždelstą laiką bei atlygintų nuostolius.
2. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis).
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka ir sutikimo motyvų nebekartoja. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teismų praktikoje pripažįstama, jog apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, jeigu yra tinkamai atskleista bylos esmė (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Konstatavus, kad bylą iš esmės išnagrinėjęs teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir tinkamai pagrindė sprendimą, teisėjų kolegija spręsdama, jog nėra pagrindo tokį sprendimą naikinti pagal apeliaciniame skunde išdėstytus motyvus, neturi pareigos atsakyti į kiekvieną tokio skundo argumentą. Todėl teisėjų kolegija atsako tik į pagrindinius apeliacinio skundo motyvus.
Byloje sprendžiama, ar sprendimas, kuriuo ieškovui iš atsakovo buvo priteista skola, delspinigiai, palūkanos, o atsakovo priešieškinys dėl nuomos sutarties pripažinimo nutraukta atmestas, yra pagrįstas ir teisėtas.
Dėl įrodymų vertinimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas teismo sprendimą, padarė proceso teisės pažeidimų, kas sąlygojo nepagrįstą teismo išvadą, jog jis nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi nustatyta tvarka į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Atsakovas teigia, kad Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014m. (tarp tų pačių šalių) pateikdamas prieštaravimus jis nurodė ieškovui, jog nuomos sutartis yra pasibaigusi 2012-06-30 ir atsakovas nuomos sutarties nebevykdys, kad ieškovas nenurodė vietos, kur turi būti grąžintas nuomojamas daiktas, todėl jo grąžinti jis neturi galimybės, taip pat kad ieškovas nenurodė banko sąskaitos, į kurią jis galėtų pervesti nuomos mokestį.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2012m. sausio 15d. tarp šalių buvo pasirašyta Įrengimų nuomos sutartis Nr. 1, pagal kurią nuomotojas (ieškovas) perdavė nuomininkui (atsakovui) nuomos teise šiaudų briketų presą APT-80 naudotis pagal jo paskirtį- šiaudų briketų ir pjuvenų briketų gamybai. Šių aplinkybių šalys neginčijo. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2014m. gruodžio 17d. Pakruojo rajono apylinkės teismas priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014m. pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos, palūkanų priteisimo bei atsakovo priešieškinį ieškovui dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo, sudarytos nuomos sutarties sąlygos nustatymo. Teismo sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas, atsakovo priešieškinys – atmestas. 2015m. gegužės 26 dienos Šiaulių apygardos teismo nutartimi sprendimas buvo paliktas galioti. Iš paminėtų procesinių dokumentų matyti, kad teismas jau sprendė ginčą dėl skolos priteisimo ieškovui už įrenginio nuomą, o atsakovas buvo pareiškęs priešieškinio reikalavimus, kuriais siekė pripažinti, kad 2012m. birželio 30d. šalys nuomos sutartį pakeitė į pirkimo-pardavimo, tik šioje byloje atsakovas vadovaujasi civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014m. savo pateiktais prieštaravimais, juos laikydamas pareiškimu dėl nuomos sutarties nutraukimo.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, teisingai pažymėjo, kad šalys ginčą kildina iš jau paminėtos 2012m. sausio 15d. tarp šalių sudarytos Įrengimų nuomos sutarties Nr. 1. CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Iš procesinių sprendimų civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014m. matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti 2012m. birželio 30d. tarp šalių buvus sudarytą preso pirkimo-pardavimo sutartį, bylą nagrinėję teismai vertino šalių sudarytos nuomos sutarties 15 punktą, kuriame numatoma ieškovo pareiga nurodyti preso grąžinimo vietą, ir padarė išvadas, kad tik atsakovui išreiškus atsisakymą įsigyti presą, ieškovas privalėjo nurodyti jo grąžinimo vietą. Civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014 dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas šioje byloje turi prejudicinę reikšmę ir atsakovo nurodytų aplinkybių šioje byloje įrodinėti nebereikia.
Šioje byloje atsakovas įrodinėja, kad jo nuomonė dėl nuomos sutarties pasibaigimo 2012-06-30 dieną ir atsisakymas ją vykdyti buvo nurodyti prieštaravimuose dėl preliminaraus sprendimo, pateiktuose civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014m. Tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog kreipėsi į ieškovą dėl nuomos sutarties nutraukimo, todėl vadovaujantis LR CK 6.481str., nuomos sutartis tapo neterminuota.
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovas naudojosi nuomojamu daiktu, nesivadovavo logikos dėsniais. Atsakovo teigimu, jam pateikus įrodymus apie tai, kad elektros tiekimas pas jį buvo atjungtas, yra aišku, kad jis presu nesinaudojo, todėl neturėjo tikslo jo nuomotis ir mokėti nuomą. Iš atsakovo pateiktos pažymos matyti, kad elektros tiekimas atsakovui buvo nutrauktas nuo 2014m. sausio 1d. iki 2014m. vasario 28d., nuo 2014 m. spalio 8d. iki 2014 m. lapkričio 7d., nuo 2015 m. balandžio 7d. iki 2015 m. liepos 1d. Tačiau aplinkybė, kad dalį nuomos laikotarpio atsakovas presu galėjo nesinaudoti, neįrodo, kad tarp šalių susiklostė kiti, nei byloje nustatyti nuomos teisiniai, ši aplinkybė nepaneigia tarp šalių susiklosčiusių nuomos teisinių santykių egzistavimo.
Apeliantas skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė nelogišką išvadą, kad šalys, pasirašydamos 2015m. birželio 3d. šiaudų briketo preso Nr. APT-80 perdavimo-priėmimo aktą, šiuo aktu susitarė nutraukti įrengimų nuomos sutartį nuo šio akto pasirašymo dienos, o jis, atsakovas, šio akto neginčija. Atsakovas teigia, kad ieškovas jį suklaidino, nes atvykdamas pasiimti preso atsivežė jau paruoštą daikto perdavimo akto tekstą, kurį jis ir pasirašė. Tačiau teismas, priimdamas teismo sprendimą byloje, turi vadovautis ne tik logika, bet ir byloje esančiais įrodymais. Nors atsakovas teigia, kad pasirašydamas šį aktą buvo suklaidintas ieškovo, tokie jo teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti jokiais įrodymais. Visų pirma, atsakovas yra ūkio subjektas. Iš teismo sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-660-284/2014m., matyti, kad jis ūkininkauja apie 10 metų, turi savo technikos, ūkininkavimo metu yra pasirašęs ir kitų sutarčių, t.y. turi patirties sutarčių sudarymo srityje. Antra, prieš pasirašant tarp šalių 2015m. birželio 3d. aktą, kuriuo buvo konstatuotas nuomos sutarties nutraukimas, tarp šalių ginčas dėl tarp jų susiklosčiusių teisinių santykių buvo sprendžiamas teisme – teismas nustatė, kad tarp šalių nuomos santykiai nėra nutrūkę. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės paneigia atsakovo argumentus, jog jis pasirašė daikto perdavimo aktą suklaidintas ieškovo.
Dėl materialinės teisės normų pažeidimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas aiškino tarp šalių sudarytą sutartį neatsižvelgdamas į rašytinėje sutartyje išdėstytus skirtingų sutarčių elementus, sutarties sudarymo aplinkybes, šalių elgesį iki sutarties sudarymo, tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad kilus ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tarp šalių 2012m. sausio 15d. sudarytos sutarties turinį teismas tyrė ir vertino nagrinėdamas civilinę bylą Nr. 2-660-284/2014m. Šioje byloje priimtas teismo sprendimas ir aukštesnės instancijos nutartis, kuria sprendimas buvo paliktas galioti, turi prejudicinę reikšmę. Atsakovas šioje civilinėje byloje nepateikė naujų įrodymų ir nenurodė naujų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima keisti teismo padarytas išvadas, todėl atsakovo argumentai dėl materialinės teisės normų pažeidimo yra teisiškai nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apelianto apeliacinio skundo motyvais keisti nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinis skundas dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Iš apelianto ieškovas prašo priteisti 450 eurų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus (b.l. 134). Teismas, atsižvelgdamas į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, kad prašoma priteisti 450 Eurų suma yra pagrįsta, todėl, atmetus atsakovo apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apelianto ieškovo naudai (LR CPK 98str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui R. K. iš atsakovo V. S. 450 eurų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.