- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-19
- Bylos Nr.
- e2YT-4645-952/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- A. S., R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankui
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. S. ir R. S. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjai A. S. ir R. S. kreipėsi į teismą patikslintu pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S. ir R. S. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus: fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių faktinis adresas yra (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad pareiškėjams 2008 m. rugsėjo 8 d. perdavimo – priėmimo akto ir 2008 m. vasario 7 d. protokolo Nr. 1 pagrindu nuosavybės teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Patikslintame pareiškime nurodė, kad pateikiamoje patikslintoje Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje yra pašalintas klaidingai įtrauktas statinys – mėšlidė m2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodyti du tie patys statiniai – 1) ferma 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2) mėšlidė m1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šie statiniai atitinka 2008 m. rugsėjo 8 d. perdavimo – priėmimo akte (pareiškimo priedas Nr. 1) ir 2008 m. vasario 7 d. protokole Nr. 1 nurodytus statinius – 4 kiaulides ir mėšlidę. Nagrinėjamu atveju dokumentai, patvirtinantys tikslų nekilnojamųjų daiktų adresą nėra išlikę, atitinkamai nesant pareiškėjų nuosavybės teisės patvirtinančiuose dokumentuose nurodyto nekilnojamųjų daiktų adreso, pareiškėjai negali įregistruoti nekilnojamųjų daiktų ir daiktinių teisių į juos viešajame registre.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad bylose dėl valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo pareiškimas gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu yra visos įtvirtintos sąlygos. Pareiškėjai pateikia 2008 m. rugsėjo 8 d. turto perdavimo – priėmimo aktą, 2008 m. vasario 7 d. protokolo Nr. išrašo, kadastrinių matavimų bylos ir kitų dokumentų kopijas, patvirtinančius turto perdavimą pareiškėjams. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti turto valdymo faktą, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas A. S. nurodė, kad savo reikalavimus palaiko visiškai. Nurodė, kad prašo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, nes VĮ Registrų centras neleidžia įregistruoti pareiškime nurodyto nekilnojamojo turto. Pastatu įgijo 2008 metais už pajus, likvidavus bendrovę. Jam atiteko pastatai - mėšlidė ir ferma. Pas jį buvo 75 procentai pajų, dėl to jam ir atiteko šie pastatai. Buvo įforminti dokumentai, buhalterė surašė dokumentus. Notarine tvarka pas notarą netvarkė, nes nežinojo, dokumentų neformino. Anksčiau nesikreipė, nes nori parduoti, kitaip neįregistravo. Už pastatus mokėjo mokesčius, kai dirbo ir naudojosi jais, dabar nebemoka. Dabar elektra yra atjungta. Skaitikliai buvo likę nuo bendrovės laikų, kai perėmė, tada persirašė sau. Nuo 2008 metų mokėjo mokesčius, nes ten laikė gyvulius. Kai nebelaikė gyvulių, atjungė ir elektrą. Naudojosi nuo 2008 metų iki 2020 m. Naudojosi jis vienas tais pastatais. Buvo sudaryta sutartis dėl elektros teikimo, nes elektra buvo teikiama. Dabar tuo pastatu naudojasi įmonė, kuriai žada parduoti. Žada parduoti, todėl ir leido naudotis.
4. Teismo posėdžio metu pareiškėjos R. S. atstovas advokatas N. J. nurodė, kad likvidavus bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, jos bendrovės nariams buvo išdalinti pajai. A. S., kaip pajininkas, gavo nekilnojamojo turto objektus - fermą ir mėšlidę. Yra pateiktas į bylą protokolas ir perdavimo-priėmimo aktai. Pateikti dokumentai neturi tokios informacijos, kad perduodami daiktai yra adresu (duomenys neskelbtini). Atitinkamai pajininkui A. S. atiteko minėtas turtas kartu su sutuoktine R. S. kaip bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės objektai. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro pateiktų atsakymų, šie dokumentai nėra pakankami įregistruoti nustatytu adresu nuosavybės teises, todėl pareiškėjai ir kreipėsi į teismą. Įrodymai patvirtina, kad nėra jokių kitų galimybių nustatyti šių juridinę reikšmę turinčių faktų, tik kreipiantis į teismą. Kaip matyti, anksčiau nebuvo jokio poreikio įregistruoti statinius, be to pareiškėjai neturėjo teisinių žinių. Pareiškėjas objektais naudojosi, laikė gyvulius. Niekas iki šiol nėra pareiškęs ar pateikęs pretenzijų dėl šio turto priklausymo. Prašo pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Kauno žydų religinės bendruomenės pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010; kt.).
6. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Interbolis“ v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Linos namai“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-543/2010).
7. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad likviduojama Žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ 2008 m. rugpjūčio 8 d. perdavimo-priėmimo aktu A. S. perdavė už pajus šį turtą: arkinį sandėlį, grūdų sandėlį, trąšų sandėlį, daržinę bei kiaulides su mėšlide, 4 vnt. (b. l. 5-6). A. S. ir R. S. (buvusi N.) (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (santuokos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 15). Iš teismui pateiktos 2022 m. liepos 29 d. Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), yra statiniai: ferma, žymėjimas plane 1Ž1/p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ferma, žymėjimas plane 1Ž1/p, unikalus Nr. 4400-5925-8723; mėšlidė, žymėjimas plane m1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); mėšlidė, žymėjimas plane m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 16-30). 2023 m. balandžio 21 d. matininkų patikslintoje Nekilnojamojo turto kadastro byloje matyti, kad naujai pateiktoje patikslintoje Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje yra pašalintas klaidingai įtrauktas statinys – mėšlidė m2 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir nurodyti du tie patys statiniai – ferma 1Ž1/p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir mėšlidė m1 (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys adresu (duomenys neskelbtini). Šie statiniai atitinka 2008 m. rugsėjo 8 d. perdavimo-priėmimo akte ir 2008 m. vasario 7 d. protokole Nr. 1 nurodytus statinius – 4 kiaulides ir 1 mėšlidę. (b. l. 83-98). VĮ Registrų centras 2023 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo A. S. prašymą įregistruoti nuosavybės teises nekilnojamuosius daiktus: fermą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mėšlidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), mėšlidę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), prašymą atmetė (b. l. 54-55). VĮ Registrų centro rašte nurodyta, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruotas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį, o teritorinis registratorius 2023 m. vasario 21 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (14.5E) atsisakyti įregistruoti nuosavybės teises į minėtus nekilnojamojo turto objektus (b. l. 57). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) objektui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteiktas adresas (duomenys neskelbtini) (b. l. 59-65). Iš VĮ Registrų centro 2023 m. kovo 24 d. Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamojo turto objektų nėra, patikrinus nekilnojamojo turto objektus pagal jiems suteiktus unikalius numerius, jų registravimo VĮ Registrų centre taip pat nenustatyta (b. l. 66-70).
8. Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus, teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjamo dalyko faktams konstatuoti.
9. Konstatuotina, kad iš bylos duomenų yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju ferma ir mėšlidė buvo perduoti pareiškėjui A. S. likviduojant žemės ūkio bendrovę už pajus ir yra bendroji jungtinė sutuoktinių A. S. ir R. S. nuosavybė.
10. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės sutampa tarpusavyje, yra pagrįsti kitais byloje esančiais duomenimis, pagrindo netikėti pareiškėjo teiginiais nėra, todėl pareiškimas tenkinamas ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. S. ir R. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių faktinis adresas yra (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 9 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjų A. S. ir R. S. patikslintą pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso daiktinės teisės į nekilnojamuosius daiktus – fermą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mėšlidę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurių faktinis adresas yra (duomenys neskelbtini).
Juridinis faktas nustatytas daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.