- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-582-460/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Skuodo rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. Z.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. G. (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo A. G. pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo priėmimo klausimas, suinteresuoti asmenys Skuodo rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, J. Z.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į Plungės apylinkės teismą su pareiškimu, juo prašo nustatyti faktą, patvirtinantį, kad jis nuosavybės teise įgijo 64/100 dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Nurodė, kad nuo 1985 m. liepos 20 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) kolūkyje traktorininku ir buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) kolūkio narius. 1986 metais buvo pašauktas atlikti karinę tarnybą. Po karinės tarnybos atlikimo, 1988 m. gruodžio 10 d. vėl pradėjo dirbti traktorininku (duomenys neskelbtini) kolūkyje. Nuo 1991 m. spalio 25 d. (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę, o nuo 1992 m. liepos 31 d. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė reorganizuota į žemės ūkio bendrovę. 1993 m. sausio 20 d. dėl žemės ūkio bendrovės likvidavimo buvo atleistas iš traktorininko pareigų. Teigia, kad (duomenys neskelbtini) kolūkis buvo reorganizuotas į (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę 1992 m. gruodžio 10 d. Skuodo rajono valdybos potvarkiu Nr. 74-K (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonė likviduota. Tikina, kad likvidavus (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonę pareiškėjas 64/100 dalių gyvenamojo namo su pagalbiniais pastatais perėmė ir valdo atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo, todėl įgijo galimybę įgyvendinti valdymo, naudojimosi ir disponavimo jais teisę.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2020 m. vasario 20 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškimą. Grąžintas pareiškėjui 38 Eur žyminis mokestis. Pagrindiniai teismo argumentai:
2.1. Teismas iš pateiktų VĮ Registrų centro 2019 m. rugsėjo 9 d. duomenų nustatė, kad pareiškėjo nurodytas nekilnojamasis turtas nuo 1993 m. kovo 2 d. yra registruotas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio įmonės vardu.
2.2. Teismas konstatavo, kad pareiškimas neatitinka CK 4.69 straipsnio 3 dalies sąlygos, pagal kurią įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Dėl to sprendė, kad toks pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka ir jį atsisakė priimti. Nurodė, kad priešingu atveju, iškėlus bylą ir ją išnagrinėjus, vis vien negalėtų būti priimtas pareiškėjui palankus teismo sprendimas dėl tų pačių pirmiau minėtų aplinkybių.
2.3. Teismo vertinimu, pareiškėjas pirmiau turi kreiptis į teismą, kad nuginčytų minėtų daiktų registracijos teisėtumą ir tada kreiptis į teismą su pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
3.1. Pareiškimo priėmimo stadijoje nėra vertinama, ar į nurodytą turtą gali būti įgyjama nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį.
3.2. Materialines teises normos, numatytos CK 4 knygos atskiruose straipsniuose negali būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybės nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aplinkybės nėra identiškos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
7. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
8. Apeliantas skunde nurodo, kad pareiškimo priėmimo stadijoje teismas be pagrindo vertino pareiškimo pagrįstumą vadovaudamasis materialinės teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, kuri neatitinka šios situacijos.
9. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareiškimui, be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų (CPK 111 straipsnis), nustatyti specialieji reikalavimai, išdėstyti CPK 531 straipsnyje. Pareiškime, be kita ko, turi būti: 1) išsamus aprašymas daikto, kuriam siekiama nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą; 2) nurodytas daikto valdymo terminas; 3) nurodyta, kad pareiškėjas yra sąžiningas ir teisėtas valdytojas; 4) nurodyta, kad valdymas visą laikotarpį buvo atviras ir nepertraukiamas; 5) nurodyta, kad nėra Civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
10. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, o nustatęs, kad pateiktas pareiškimas neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi, pareiškimo priėmimo stadijoje teismas nustatinėja tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrina ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai.
11. Aktualu tai, kad sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą įrodinėjimas nevyksta. Priimdamas pareiškimą teisėjas sprendžia tik formalius dalykus ir nesprendžia juridinę reikšmę turinčio fakto įrodytumo, jo buvimo ar nebuvimo. Įrodinėjimo procesas vyksta tik po to, kai ieškinys (pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo) priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2006).
12. Dėl minėto reglamentavimo ir kasacinio teismo praktikos konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pareiškimo priėmimo stadijos metu nepagrįstai sprendė pareiškėjo materialinį teisinį reikalavimą, remdamasis materialinės teisės normomis. Pabrėžtina, kad materialines teises normos, nurodytos CK 4 knygos atskiruose straipsniuose negali būti naudojamos kaip pagrindas atsisakyti priimti pareiškimą, nes pareiškimo pagrindą sudarančios aplinkybes nustatinėjamos įvertinus pareiškėjo pateiktus įrodymus bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Pareiškėjui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiami pareiškimo reikalavimai, t. y. neįrodžius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų įgyjamosios senaties faktui nustatyti, būtų pagrindas tokio pareiškėjo pareiškimo netenkinti, tačiau ne atsisakyti jį priimti.
13. Pažymėtina, kad nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį institutas skirtas ne sąlygoms teisinei registracijai sudaryti, o asmens, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tam tikrą daiktą įstatyme nustatytą laiką, nuosavybės teisei pripažinti (CK 4.68 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009).
14. Kitas aspektas tas, kad įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami.
15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, kad tik asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014)..
16. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (pareiškėjas), turi teisę pasirinkti jo teisių gynimo būdą, kuris jam atrodo priimtinas ir tinkamas. Svarbu ir tai, kad teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017). Dėl nurodytų argumentų spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė pareiškėjui iš pradžių pasirinkti kitą jo teisių gynimo būdą bei tai laikė jo pareiškimo viena iš atsisakymo priimti priežasčių.
17. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo argumentas, kad pareiškėjo pareiškimas negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka. Tokių pareiškimų nagrinėjimo ypatumus ir tvarką, be kitko, reglamentuoja CPK V dalies XXXIV skyriaus „Bylos dėl daiktinių teisių“ trečiasis skirsnis.
Dėl bylos procesinės baigties
18. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, netinkamai taikė proceso teisės normas. Kadangi pareiškimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir pareiškimo priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.