Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. K. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Panevėžio apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

2. Ieškovė V. K. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydama įpareigoti atsakovę (duomenys neskelbtini) (toliau – ir atsakovė, ir bendrija, ir apeliantė) per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovei V. K. pateikti pažymą apie jos neįvykdytų prievolių (duomenys neskelbtini) dydį per laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki kreipimosi į teismą dienos, priteisti ieškovei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

3. Ieškinyje nurodė, kad ji 2024 m. gruodžio 3 d. iš varžytinių įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota 2024 m. gruodžio 27 d. 2025 m. rugpjūčio 2 d. ieškovės sutuoktinis susisiekė su namo bendrijos pirmininku ir informavo, kad jie yra nauji buto savininkai, planuoja butą parduoti, todėl jiems reikia bendrijos pažymos apie įsiskolinimą. Pirmininkas atsisakė ją išduoti, motyvuodamas tuo, kad jie privalo sumokėti ankstesnio savininko sukauptą skolą. Nors ieškovė dar kreipėsi ir į namo bendrijos buhalterę, tačiau sąskaitos ir paskaičiavimai buvo pateikiami neteisingi – juose nuolat buvo įtraukiamos ankstesnio savininko paliktos skolos bendrijai, nors įsigydama butą ieškovė nebuvo įsipareigojusi įvykdyti buvusio šio buto savininko prievoles namo bendrijai. 2025 m. rugpjūčio 24 d. ieškovė kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės Turto skyrių, buvo atliktas tyrimas, pirmininkui buvo išaiškinta, kad jis privalo pateikti teisingus paskaičiavimus naujam savininkui nuo jo nuosavybės įsigijimo datos, tačiau pirmininkas nevykdė savo pareigos. Teigė, kad pirmininko neveikimas ir atsisakymas pateikti teisingą pažymą užkirto kelią jai parduoti butą, kad atsakovė be pagrindo varžo jos teises.

4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad naujas buto savininkas nedelsiant turi pateikti pirmininkui pirkimo–pardavimo sutartį, Registrų centro išrašą arba patvirtintas kopijas ir dokumentą, įrodantį buto savininko tapatybę. Teigė, kad prašymo dėl pažymos išdavimo notarui bendrija nėra gavusi. Visi prašymai įstatymo nustatyta tvarka turi būti pateikiami raštu dviem egzemplioriais, ant kurio pirmininkas pasirašo, kad gauta, pasirašo, nurodo datą. Pateikus atsakymą, prašoma pasirašyti, kad atsakymas gautas. Nurodė, kad nuo buto įsigijimo dienos savininkai nėra sumokėję nei vienos įmokos namo bendrijai, tuo padarydami jai žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai Jonavoje 2026 m. sausio 16 d. sprendim u ieškinį patenkino – įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini) per 5 kalendorines dienas po teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos ieškovei V. K. raštu pateikti pažymą apie jos neįvykdytų prievolių (duomenys neskelbtini) namo savininkų bendrijai dydį per laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktą butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Nurodė, kad pagal (duomenys neskelbtini) įstatų 17.4 punktą butų savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įmokas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektams išlaikyti ir išsaugoti (remontuoti), kaupiamąsias lėšas pastatui (pastatams) atnaujinti, taip pat apie kitas su pastato (pastatų) priežiūra ir naudojimu susijusias įmokas. Todėl sprendė, kad ieškovė turėjo teisę gauti šią informaciją iš namo bendrijos pirmininko ar buhalterės.

7. Nurodė, kad iš ieškovės ir jos sutuoktinio elektroninių laiškų galima suprasti, jog jie prašė detalizuoto skolos paskaičiavimo nuo buto įsigijimo datos, o tai prilyginama pažymai apie ieškovės neįvykdytas prievoles namo bendrijai. Todėl, pasak teismo, formalus atsakovės atstovo nurodymas, kad ieškovė jo neprašė pažymos notarui apie skolą ar prievolę bendrijai nėra pagrindas atsisakyti išduoti ieškovei skolos dydį nuo buto įsigijimo dienos 2024 m. gruodžio 3 d. patvirtinančius duomenis (informaciją apie nustatytas įmokas).

8. Teismas taip pat nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 5 d. gavęs elektroninį laišką iš ieškovės sutuoktinio ir ieškovės, bei gavęs VĮ Registrų centras išrašą apie ieškovės nuosavybės teises į butą, antstolio iškeldinimo protokolą, bendrijos pirmininkas turėjo įsitikinti, kad skolos paskaičiavimo reikalauja ne pašaliniai asmenys, o buto savininkė V. K.. Nustatė, kad bendrijos įstatuose nenumatyta, kad dokumentus reikia pateikti tik gyvai atvykus pas pirmininką ir pateikus savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o šiais laikais, teismo vertinimu, natūralu, kad bendraujama ir elektroninėmis ryšio priemonėmis.

9. Teismas vertino, kad buto įsigijimo iš varžytinių metu, remiantis 2024 m. gruodžio 3 d. Turto pardavimo iš varžytinių aktu, pareiga sumokėti buvusio savininko skolas buto pirkėjai V. K. neperėjo. Nors atsakovės atstovas teigė sąžiningai dirbantis bendrijos naudai ir interesais, teismas nurodė, kad jo teiginys, jog ieškovė privalo sumokėti buvusios buto savininkės MB „Brensta“ skolas arba padėti bendrijai atgauti skolą, nepagrįstas jokiais teisės aktais ar įstatymais. V. K. buvo pateikta sąskaita už 2024 m. gruodį, adresuota ankstesniajam savininkui, su pastarojo skola. Nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus, įsigyjant butą ar kitą nekilnojamąjį turtą, anksčiau susidariusios skolos naujajam savininkui neperduodamos automatiškai, nebent tai būtų aiškiai numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje (šiuo atveju – Turto pardavimo iš varžytinių akte). Skolos, susidariusios iki nuosavybės teisės perėjimo, yra ankstesnio savininko atsakomybė. Naujas savininkas nėra atsakingas už ankstesniojo savininko įsiskolinimus, nebent yra aiškiai perėmęs prievoles pagal sutartį ar tai būtų numatyta įstatymuose.

10. Teismas nustatė, kad nuosavybės teisė į butą ieškovei perėjo 2024 m. gruodžio 3 d., surašius turto perdavimo iš varžytinių aktą, sprendė, kad pažymą tikslinga įpareigoti išduoti nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esminiai teisiniai argumentai

11. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 16 d. sprendimą ir ieškinį atmesti.

11.1. Apeliantė teigia, kad ieškovė byloje pati pareiškė reikalavimą pripažinti, kad bendrija privalo nurašyti skolą, todėl būtent jai teko pareiga įrodyti, kad egzistuoja aiškus teisinis pagrindas, leidžiantis panaikinti prievolę, kad bendrija neturi teisės reikalauti skolos apmokėjimo. Tačiau teismas nenustatė jokios teisės normos, kuri nustatytų bendrijai pareigą nurašyti skolą, nepagrįstai perėmė ieškovės poziciją, faktiškai perkėlė įrodinėjimo naštą atsakovei.

11.2. Mano, kad teismas nepagrįstai įpareigojo bendriją nurašyti skolą . Civilinėje teisėje skolos nurašymas yra kreditoriaus teisė, o ne pareiga, jeigu tokia pareiga tiesiogiai nenustatyta įstatyme. Teigia, kad nei civilinis kodeksas, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nenumato, kad pasikeitus buto savininkui bendrija privalo nurašyti susidariusią skolą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, sukūrė naują teisinę pareigą, kurios nenumato jokie teisės aktai, todėl teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas.

11.3. Taip pat mano, kad sprendime neatskirti skirtingos teisinės prigimties mokesčiai , teismas visus mokesčius vertino vienodai, nors jų teisinė prigimtis ir paskirtis skiriasi. Einamieji mokesčiai yra susiję su nuolatiniu bendrojo naudojimo objektų išlaikymu. Teismas nevertino ar ieškovė naudojosi bendrijos teikiamomis paslaugomis, ar ji gavo faktinę naudą po nuosavybės įgijimo. Kaupiamieji mokesčiai skirti ilgalaikiam namo atnaujinimui, yra tiesiogiai susiję su nekilnojamuoju daiktu ir jo verte. Teismas visiškai nevertino, kad kaupiamosios lėšos didina turto vertę, jomis naudą gauna dabartinis savininkas. Tiksliniai mokesčiai nustatomi konkretiems darbams (remontams, atnaujinimui). Sprendime neįvertinta, ar darbai buvo atlikti, neanalizuota, ar ieškovė naudojasi jų rezultatais. Tokiu būdu teismas pažeidė CPK 270 straipsnį, nes sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.

11.4. Pasak apeliantės, šiuo atveju egzistuoja nepagrįstas praturtėjimas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnio pažeidimas , nes ieškovė įsigijo butą su esama skola, naudojasi bendruoju turtu ir jo pagerinimais, tačiau buvo visiškai atleista nuo pareigos prisidėti prie jų finansavimo. Tokios sprendimo pasekmės – perkeliama skolos našta kitiems bendrijos nariams, sudaromos sąlygos nepagrįstam ieškovės praturtėjimui, pažeidžiami CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.

12. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti, kad apeliacinio skundo argumentai neatitinka bylos medžiagos. Nurodo, kad ieškovės pareikštas reikalavimas buvo įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei pažymą apie jos neįvykdytų prievolių bendrijai dydį laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 27 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo sprendimu atsakovė buvo įpareigota per 5 kalendorines dienas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos ieškovei raštu pateikti pažymą apie jos neįvykdytų prievolių (duomenys neskelbtini) dydį laikotarpiu nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Nei ieškovės pareikštame ieškinyje, nei teismo sprendime nebuvo sprendžiamas ankstesnio savininko įsiskolinimo nurašymo klausimas. Apeliacinis skundas grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kurios neatitinka bylos medžiagos, ir, ieškovės vertinimu, yra skirtas vilkinti bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

14. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.

15. Ieškovė teismui pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau šio savo prašymo nepagrindė, atsiliepime nėra nurodoma, kad byloje reikėtų tirti naujas ar papildomas aplinkybes, apklausti liudytojus ir pan.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys tam, kad būtų galima įvertinti apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Dėl to nuspręsta bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl ginčo esmės

17. Nagrinėjamoje byloje, sprendžiamas teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovės ieškinys dėl įpareigojimo atsakovę pateikti prašomą informaciją, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė 2024 m. gruodžio 3 d. iš varžytinių įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Iš 2025 m. rugsėjo 30 d. VĮ Registrų centras Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) pirmininkas nuo 2025 m. birželio 20 d. yra V. U.. 2025 m. rugpjūčio 5 d. ieškovės sutuoktinis A. K. elektroniniu laišku prašė bendrijos pirmininko atsiųsti dokumentus apie skolos sumą nuo buto įsigijimo dienos, pateikė nekilnojamojo turto išrašą bei antstolio iškeldinimo aktą, tą pačią dieną ieškovė V. K. elektroniniu laišku užklausė V. U. apie detalaus skolos paskaičiavimo nuo buto įsigijimo datos gavimą, tačiau ieškovei buvo teikiamos sąskaitos ir paskaičiavimai su ankstesniojo buto savininko skolomis bendrijai.

19. Ieškovė, negalėdama gauti reikalaujamos informacijos – duomenų apie ieškovės skolą bendrijai nuo turto įgijimo momento, kreipėsi į teismą, prašo ieškiniu įpareigoti atsakovę pateikti pažymą apie jos neįvykdytų prievolių bendrijai dydį per laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Atsakovė, nesutikdama su ieškiniu, teigė, kad prašymas dėl tokios informacijos suteikimo nebuvo gautas, kad ieškovė nėra sumokėjusi bendrijos įmokų, kad bendrijos pirmininkas negali nurašyti buto skolos bendrijai.

20. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad ieškovės teisę į prašomos informacijos apie mokėtinas įmokas gavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas bei (duomenys neskelbtini) įstatai, todėl atsakovė turėjo šią informaciją (pažymą apie neįvykdytas jos prievoles) suteikti. Teismas taip pat nurodė, kad naujas savininkas nėra atsakingas už ankstesniojo savininko įsiskolinimus, nebent yra aiškiai perėmęs prievoles pagal sutartį ar tai būtų numatyta įstatymuose.

21. Apeliaciniu skundu atsakovė su skundžiamu teismo sprendimu nesutinka, nurodydama, kad teismas neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, kad teismas nepagrįstai įpareigojo bendriją nurašyti skolą, nors nei civilinis kodeksas, nei Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas nenumato, kad pasikeitus buto savininkui bendrija privalo nurašyti susidariusią skolą, teigia, kad sprendime neatskirti skirtingos teisinės prigimties mokesčiai, teismas visus mokesčius vertino vienodai, nors jų teisinė prigimtis ir paskirtis skiriasi, kad įrodinėjimo našta nepagrįstai perkelta atsakovei.

22. Teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015; kt.).

23. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškinio dalykas šioje byloje buvo įpareigojimas atsakovę pateikti ieškovės prašomą informaciją apie ieškovės neįvykdytas prievoles bendrijai, o ieškinio pagrindas – aplinkybės, kad tokios informacijos atsakovė ieškovei nesuteikė ir atsisako suteikti, kad tokią informaciją ieškovė turi teisę gauti. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo, būtent tokias aplinkybes teismas ir nustatinėjo ir, konstatavęs, kad atsakovė nesuteikė ieškovei jos prašomos informacijos, priėmė sprendimą, kuris neperžengė ieškinio dalyko, t. y. įpareigojo atsakovę pateikti ieškovei jos prašomą informaciją. Nors atsakovė teigia, kad teismas nepagrįstai nusprendė nurašyti buvusio savininko skolą bendrijai, atkreiptinas dėmesys, kad tokie reikalavimai byloje nebuvo pareikšti, dėl tokių reikalavimų sprendime nėra pasisakyta, nei sprendimo motyvuojamoje, nei rezoliucinėje dalyse nėra nuspręsta dėl atsakovės pareigos nurašyti atitinkamą skolą bendrijai.

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, kad „pagal galiojančius teisės aktus, įsigyjant butą ar kitą nekilnojamąjį turtą, anksčiau susidariusios skolos naujajam savininkui neperduodamos automatiškai, nebent tai būtų aiškiai numatyta pirkimo–pardavimo sutartyje (šiuo atveju – Turto pardavimo iš varžytinių akte). Skolos, susidariusios iki nuosavybės teisės perėjimo, yra ankstesnio savininko atsakomybė. Naujas savininkas nėra atsakingas už ankstesniojo savininko įsiskolinimus, nebent yra aiškiai perėmęs prievoles pagal sutartį ar tai būtų numatyta įstatymuose“ nesprendė dėl ieškovės ar buvusio turto savininko prievolių pabaigos. Nurodydamas šiuos argumentus pirmosios instancijos teismas išaiškino teisinį reglamentavimą dėl ankstesnio turto savininko ir naujai nuosavybę įgijusio savininko teisių ir pareigų bei ieškovei teiktinos informacijos apimties.

25. Dar kartą atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamame sprendime nebuvo sprendžiami jokie reikalavimai, susiję su skolos priteisimu, prievolės panaikinimu ar pan., byla buvo nagrinėjama išskirtinai ieškinio ribose, sprendžiant ieškovės pareikšto reikalavimo dėl informacijos pateikimo pagrįstumo klausimą. Ta aplinkybė, kad atsakovė kitaip interpretuoja byloje pareikštą reikalavimą, byloje nagrinėtas aplinkybes ir priimtą nepalankų skundžiamą sprendimą, nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

26. Apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 straipsnis). Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas ne tik nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, bet ir apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šalių ginčą, negali išeiti už bylos nagrinėjimo ribų - pareikšto ieškinio ribų, taip pat ir už šalių suformuotų apeliacijos ribų (CPK 265 straipsnio 2 dalis, 320 straipsnio 2 dalis).

27. Nagrinėjamu atveju, apeliaciniame skunde nenurodoma jokių teisiškai reikšmingų argumentų, susijusių su nagrinėtos bylos esme, su ieškovės pareikšto reikalavimo dėl informacijos pateikimo (ne) pagrįstumu, nenurodomi argumentai dėl sprendimo motyvų dėl atsakovės pareigos teikti ieškovei jos prašomą informaciją teisėtumo ir pagrįstumo. Visgi, teisėjų kolegija nustatė, kad esminis ginčas byloje kilo dėl informacijos apie esamus įsiskolinimus bendrijai pateikimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė po buto įsigijimo, tiksliau – po buvusios savininkės iškeldinimo, 2025 m. rugpjūčio 5 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovės pirmininką, prašydama pateikti informaciją kokia skola bendrijai susikaupė nuo buto įsigijimo dienos, tuo pačiu elektroniniu laišku pateikti duomenys apie buto savininko pasikeitimą. 2025 m. rugpjūčio 22 d. vyko susirašinėjimas elektroniniais laiškas tarp ieškovės ir bendrijos buhalterės, kuri nurodė, kad negali tikslinti sąskaitų, tai draudžia daryti bendrijos pirmininkas. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrijos pirmininkas 2025 m. rugsėjo 12 d. pateikė ieškovei paskaičiavimus apie mokėtinas įmokas nuo nuosavybės teisės pasikeitimo, tačiau kartu pateikta sąskaita apmokėjimui, kurioje nurodyta ankstesnio buto savininko sukaupta skola, po ko ieškovė pakartotinai prašė atsakovės atsiųsti tinkamą sąskaitą, be ankstesnės skolos. 2025 m. rugsėjo 13 d. elektroniniu laišku ieškovė pažymėjo atsakovei, kad nėra skolinga už buvusio savininko skolas, atkreipė dėmesį į savivaldybės pateiktus išaiškinimus. Byloje taip pat yra duomenys, kad ieškovė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Kėdainių rajono savivaldybės administraciją, kuri pareikalavo bendrijos pirmininko paaiškinimų, o gavusi juos, pateikė bendrijai informaciją apie tai, kad naujasis savininkas neperima ankstesnio buto savininko skolos, nebent tai numatytų nuosavybės perleidimo sandoris, išaiškino, kad skolos, susidariusios iki nuosavybės teisės perėjimo, yra ankstesnio savininko atsakomybė, kad naujas savininkas nėra atsakingas už ankstesniojo savininko įsiskolinimus.

28. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovei teisę gauti prašomą informaciją suteikė ne tik Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 21 straipsnio 4 dalies 4 punktas, bet ir (duomenys neskelbtini) įstatų 17.4 punktas, numatantis, kad butų savininkai turi teisę gauti informaciją apie nustatytas įvairias įmokas. Bendrijos įstatų 16.2 punktas numato, kad buto savininkas privalo mokėti bendrijai visas nustatytas įmokas, tačiau įstatų 19 punkte aiškiai nurodyta, kad buvusio savininko turėtų prievolių perdavimas naujajam savininkui turi būti numatytas turto perleidimo sandoryje. Tokių duomenų bendrijos pirmininkas neturėjo, todėl jo atsisakymas pateikti ieškovei patikslintą informaciją apie ieškovės mokėtinas sumas ir skunde dėstomi argumentai apie negalėjimą nurašyti ankstesnio savininko skolos laikytini visiškai nepagrįstais. Dar kartą pažymėtina, kad skundžiamame sprendime nebuvo nagrinėjamas klausimas nei dėl ankstesnio savininko skolos nurašymo, nei dėl atitinkamo dydžio skolos priteisimo, nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ieškovei paskaičiuotų įmokų paskirties, tačiau sprendime buvo teisingai nurodyta, kad bendrija nepagrįstai ieškovei išrašomose sąskaitose nurodo buvusio savininko visą skolą. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrijai manant, jog yra pažeistos bendrijos turtinės teisės, ji turi teisę kreiptis į teismą dėl konkrečių sumų priteisimo iš buvusių ar esamų buto savininkų.

29. Kadangi teisėjų kolegija, neperžengdama nagrinėjamos bylos ribų, negali pasisakyti dėl apeliaciniame skunde atsakovės dėstomų teiginių apie skolos nurašymą, įrodinėjimo pareigą tokiose bylose, apie mokesčių bendrijai paskirtį ir pan., nes tokios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėjamos, nepateikus konkrečių argumentų dėl priimto teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo byloje nagrinėtų klausimų kontekste, apeliacinis skundas atmestinas, o jo argumentai pripažintini kaip nesudarantys pagrindo pripažinti skundžiamo teismo sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu ir jį panaikinti.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias bendrijos nario teisę į informaciją, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo. Dėl to apeliantės apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

31. Panevėžio apygardos teisme 2026 m. balandžio 16 d. buvo gautas ieškovės pranešimas dėl papildomos informacijos pateikimo, kuriame nurodoma, kad 2026 m. vasario 9 d. ieškovė perleido nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kitam asmeniui, todėl nuo 2026 m. vasario 9 d. jai negali būti skaičiuojami su šiuo turtu susiję mokesčiai ar įsiskolinimai bendrijai. Dėl to ieškovė prašo teismo, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, patikslinti sprendimo formuluotę ir nustatyti, kad pažyma apie įsiskolinimą turi būti išduodama už laikotarpį iki 2026 m. vasario 9 d. (nuosavybės teisės perleidimo momento), o ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

32. Teisėjų kolegija netenkina ieškovės prašymo dėl sprendimo rezoliucinės dalies tikslinimo, nes sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė, jog atsakovė įpareigojama pateikti ieškovei pažymą apie jos neįvykdytų prievolių bendrijai dydį už laikotarpį nuo 2024 m. gruodžio 3 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nedaro įtakos ieškovės bendrijai mokėtinų įmokų skaičiavimui, kadangi pažyma apie ieškovės neįvykdytas prievoles bendrijai gali būti išduota tik už tą laikotarpį, kai ieškovei priklausė turto nuosavybės teisė, nepriklausomai nuo to, kada įsiteisėja teismo sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2026 m. sausio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.