Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikinei, dalyvaujant ieškovės IĮ „Jurtoma“ atstovams Egidijui Jurgilui, advokatui Vygantui Skladaičiui, atsakovės IĮ „Agmeda“ atstovams Remigijui Butkui, advokatui Donatui Lengvinui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „Jurtoma“ patikslintą ieškinį atsakovei IĮ „Agmeda“ dėl automobilio pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės atstovai teismo posėdyje ieškinį palaiko. Ieškovės atstovas savininkas Egidijus Jurgilas papildomai paaiškino, kad jo įmonė užsiima medienos vežimo veikla. Apie parduodamą miškovežį sužinojo iš www.autoplius.lt. Transporto priemonė turėjo švediškus numerius, prieš perkant ją apžiūrėjo kelis kartus, buvo nuvykęs prieš metus. Prieš sandorio sudarymą buvo atvykęs apžiūrėti mašinos ir jos nepavyko užvesti. Atsakovės atstovas atsisakė padėti, teigė, kad mašinai yra viskas gerai. Kitą dieną atsakovės atstovas paskambino ir pasakė, kad mašiną užvedė. Padarė pavedimą, nes buvo pasakyta, kad be pinigų nebus galima niekur važiuoti. Sūnus įlipęs į mašiną iš karto suprato, kad kažkas negerai su mašinos varikliu. Nuvyko į servisą, iš serviso iš karto, maždaug už 2-3 val., grįžo pas pardavėją, paaiškino apie defektus. Atsakovės atstovas ne iš karto, bet pažadėjo, kad kitą dieną atliks pavedimą - grąžins sumokėtus pinigus. Pavedimo neatliko. Miškovežį pirko perpardavimo tikslu. Buvo numatęs, kad remontui reikės investuoti 3000 Eur. Mašinoje yra daug gedimų, buvo pasiryžęs juos sutvarkyti, bet tik ne variklį. Transporto priemonė be rungų nenaudojama. Kai atvyko pirkti transporto priemonės, ant jos buvo uždėti 4 rungai, kiti senieji buvo ant žemės. Rungai taip pat yra su trūkumais.

Liudytojas T. J. parodė, kad kai atvyko pirkti automobilio, jo nepavyko užkurti. Kitą dieną pardavėjas automobilį užkūrė ir pranešė jiems, kad gali atvykti. Mašinos savininkas leido apžiūrėti mašiną. Numerius mašinai atsivežė patys. Techninio ar inžinerinio išsilavinimo neturi. Užkūrus mašiną jis pirmas iš karto pajuto, kad tai mašinai kažkas yra ir su ja dirbti važiuoti negalima. Grįžus iš serviso, pardavėjas pažadėjo grąžinti pinigus, tačiau negrąžino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė IĮ „Agmeda“ 2013-01-22 iš Švedijos įmonės Wist Last & Buss finns už 175000 Švedijos kronų (SEK) (apie 18600 Eur) perpardavimui įsigijo 2004 m. gamybos transporto priemonę (miškovežį) Volvo FH16 6x4. Tinklalapyje Autoplius.lt buvo skelbiama apie jos pardavimą, nurodant ridą 1000000 km, kad neeksploatuota Lietuvoje, kaina 87000 Lt (25197 Eur) + mokesčiai. IĮ „Agmeda“ 2015-02-12 iš Estijos įmonės Forest Steel už 4200 Eur įsigijo 12 vnt. rungų Alucar. Tinklapyje Autoplius.lt 2015 m. kovo mėnesį atskirai buvo skelbiama apie 2004-07 gamybos naudoto miškovežio Volvo FH16 6x4 pardavimą, kaina 19500 Eur, ir rungų Alucar pardavimą, kaina 500 – 700 Eur.

IĮ „Agmeda“, viešai skelbiamais duomenimis, užsiima medienos apdirbimu.

Ieškovė IĮ „Jurtoma“ įregistruota 2005-10-24, pagrindinė veiklos rūšis – miškininkystė, medienos ruoša ir susijusių paslaugų veikla.

IĮ „Jurtoma“, atstovaujama įmonės savininko Egidijaus Jurgilo, ir IĮ „Agmeda“, atstovaujama įmonės savininko Remigijaus Butkaus, 2015-05-15 žodžiu susitarė dėl transporto priemonės Volvo FH16 6x4 ir 8 vnt. metalinių rungų Acular pirkimo-pardavimo. Atsakovė IĮ „Agmeda“ ieškovei IĮ „Jurtoma“ 2015-05-15 išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1540 už transporto priemonę (miškovežį) Volvo FH16 6x4 - suma 15609 Eur, PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1539 už metalinius rungus Alucar 8 vnt. - suma 5808 Eur. Ieškovė IĮ „Jurtoma“ 2015-05-19 vienu pavedimu apmokėjo abi ieškovės jai elektroniniu paštu pateiktas sąskaitas faktūras. Tą pačią dieną ieškovės savininkas pasiėmė transporto priemonę su sumontuotais 4 rungais. 2015-05-19 UAB „Volvo Lietuva“ Klaipėdos servise Klaipėdos r., Švepelių k., ieškovės IĮ „Jurtoma“ užsakymu, atliktas Volvo FH16 variklio bazinis patikrinimas. Nustatyta, kad variklio 6 cilindro kompresija mažesnė nei 80 procentų ir neatitinka gamintojo reikalavimų. Nustačius variklio defektą, ieškovės savininkas transporto priemonę (miškovežį) Volvo FH16 6x4 parvarė ir paliko pas pardavėją ieškovę IĮ „Agmeda“.

IĮ „Jurtoma 2015-05-22 kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo ir 21417 Eur skolos iš IĮ „Agmeda“ priteisimo. Nurodė, kad skola susidarė dėl to, kad 2015-05-19 buvo susitarta pirkti automobilį, pirkimo-pardavimo sandoris neįvyko dėl skolininkės IĮ „Agmeda“ kaltės, automobilis pasiliko pas skolininkę. 2015-05-25 buvo priimtas teismo įsakymas, kuriuo kreditorės IĮ „Jurtoma“ reikalavimai patenkinti. Skolininkė IĮ „Agmeda“ pareiškė prieštaravimus. 2015-07-30 nutartimi, priėmus ieškinį, 2015-05-25 teismo įsakymas panaikintas.

UAB „Volvo Lietuva“ 2015-09-28 rašte nurodyta, kad 2015-05-19 patikros metu pagal kliento užsakymą buvo nuskaityti gedimo kodai, tačiau nebuvo užsakyti gedimų priežasties nustatymo darbai. Su esančiais gedimais sunkvežimiu faktiškai važiuoti galima, bet šie gedimai gali iššaukti didesnes eksploatavimo išlaidas arba kai kurių dalių sugadinimus. 2015-12-14 atsakyme ieškovei nurodyta, kad pagal atliktą testą variklio 6 cilindro duomenys rodo, kad variklio kompresijos parametrai neatitinka gamintojos reikalavimų, pagal serviso techninės literatūros aprašymą galimas gedimas, kuriam reikalingas išsamesnis tikrinimas, ardant varikį. UAB „Volvo Lietuva“ 2016-04-28 komerciniame pasiūlyme nurodyta, kad dėl mažos kompresijos (6 cilindre) remonto darbų su atsarginėmis dalimis kaina būtų nuo 3500 Eur be PVM iki 5000 Eur be PVM, tikslesnę darbų ir dalių kainą galima pateikti tik išardžius ir defektavus automobilio variklį.

Ieškinys grindžiamas dviem alternatyviais pagrindais - LR CK 6.334 str. 1 d. 4 p. numatyta pirkėjo teise reikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, ir LR CK 1.80 str. numatytu sandorio negaliojimo pagrindu, kad pirkimo pardavimo sutartis prieštarauja imperatyvios įstatymo normoms.

Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina, 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (LR CK 6.334 str. 1 d.). Pirkėjo, kuriam perduotas netinkamos kokybės daiktas, galimybė pasinaudoti įstatyme nustatytomis teisėmis siejama su daikto trūkumų pobūdžiu. Sprendžiant, ar pirkėjo pasirinktas jo pažeistų teisių gynimo būdas yra tinkamas, svarbu įvertinti, kada išryškėjo daikto trūkumai, dėl kokių priežasčių šie trūkumai galimai susidarė, ar galima daiktu naudotis nepašalinus jo trūkumų, ar tuos trūkumus įmanoma pašalinti už proporcingą kainą per protingą terminą, ar trūkumai yra esminiai. Sutarties nutraukimo priežastimi turi būti esminiai daikto trūkumai, t.y. tokie reikšmingi, kad pateisintų sutarties nutraukimą. Sutartis nutraukiama nustačius, kad daikto trūkumai yra tokie, kad jie negali būti pašalinti; kad daikto pardavėjas atsisako ištaisyti daikto trūkumus ar atlyginti trūkumų pašalinimo išlaidas; kad daikto trūkumų pašalinimo būdai nėra priimtini pirkėjui. Kai daikto trūkumai yra esminiai ir jie negali būti ištaisomi, tai pirkėjas gali pasinaudoti teise nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Taigi sutarties nutraukimas (atsisakymas) yra paskutinė teisių gynimo priemonė (ultima ratio), kai kitų teisių gynimo būdų nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti. Ar sutarties pažeidimas dėl perduoto daikto neatitikties kokybės reikalavimams yra esminis sprendžiama pagal LR CK 6.217 str. nustatytus kriterijus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3 K-3-288/2011, Nr. 3K-3-142-687/2015 ir kt.).

Tarp šalių transporto priemonės su priedais pirkimo pardavimo sutartis sudaryta 2015-05-15, įforminta dviem PVM sąskaitomis faktūromis.

Ieškovė teigia, kad buvo sudaryta viena transporto priemonės su į komplektaciją įeinančiais ir nuo automobilio neatsiejamais metaliniais rungais pirkimo paradavimo sutartis. Atsakovė teigia, kad buvo sudarytos dvi atskiros transporto priemonės ir metalinių rungų pirkimo pardavimo sutartys. Aplinkybė, sudarytos dvi sutartys ar sudaryta viena sutartis, esminės reikšmės ginčui neturi, todėl plačiau nenagrinėtina. Tik pažymėtina, kad transporto priemonės priedai, ką patvirtina jų įgijimo, pardavinėjimo, pardavimo aplinkybės, empirinė patirtis ir logika, gali būti savarankiški civilinių teisinių santykių objektai ir nėra neatsiejama transporto priemonės dalis. Tai, kad dėl transporto priemonės ir metalinių rungų buvo išrašytos dvi sąskaitos faktūros, net jei buvo susitarta taip kaip nurodo ieškovė, nesudaro pagrindo išvadai, kad transporto priemonę ketinta parduoti dalimis.

Sutarties objektas - ne nauja, 11 metų ir 1000000 km ridos specialios paskirties transporto priemonė - miškovežis, be techninės apžiūros, neregistruota Lietuvos Respublikoje, pagal skelbimus pardavinėjama Lietuvoje apie 2 metus. Specialios paskirties transporto priemonės variklis dirba (tuo pačiu ir dėvisi) ne tik važiuojant, bet ir transporto priemonei stovint bei aptarnaujant kitus techninius įrenginius. Paprastai miškovežiai (jų varikliai) dirba ypač sudėtingomis sąlygomis miškuose, apie 30 procentų laiko stovint - kraunant ir iškraunant medieną. Tai reiškia, kad transporto priemonės rida neatspindi realaus variklio darbo laiko ir apimties, tuo pačiu galimo natūralaus susidėvėjimo. Jokios imperatyvios teisės normos nenustato, kokius kokybės reikalavimus turi atitikti tokių duomenų daiktas. Rašytinė pirkimo pardavimo sutartis, aptariant parduodamo-perkamo daikto kokybę, garantijas ir kitas sąlygas nesudaryta. Pardavėjas nėra profesionalas, užsiima medienos apdirbimu, miškovežio pardavimas atsitiktinis epizodinis įvykis. Pirkėjas profesionalas, užsiimantis miškininkyste, medienos ruoša ir susijusių paslaugų veikla. Tokio pobūdžio transporto priemonę – miškovežį – pirko ne pirmą kartą, neabejotinai žinojo šios transporto priemonės specifiką. Transporto priemonę, kaip nurodė teismo posėdyje, pirko perpardavimui, ketino prieš parduodamas pats paremontuoti - investuoti apie 3000 Eur, ir parduoti. Pirkimo pardavimo sutartimi sulygta kaina yra ženkliai - 3891 Eur, t.y. apie 20 procentų, mažesnė nei nurodyta 2015-03-23 skelbime. Prieš įsigyjant transporto priemonę, ją buvo atvykęs apžiūrėti 3 kartus, kartą net 2014 m pavasarį - prieš metus iki sutarties sudarymo. Apžiūrint iki 2015-05-19 atlikto pinigų perdavimo, transporto priemonė neužsivedė. Perėmęs transporto priemonę iš karto vyko į specializuotą servisą atlikti patikrą.

Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pirkėjas numatė arba turėjo ir galėjo numatyti galimus perkamos transporto priemonės defektus bei neatitikimus gamintojo reikalavimams. Duomenų, kad pardavėjas (ne profesionalas) būtų žinojęs ir sąmoningai nutylėjęs variklio defektą, dėl kurio pirkėjas reikalauja grąžinti sumokėtą sumą ir atsisako sutarties, nėra. Priešingai aplinkybių visuma, leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad pardavėjas apie šį defektą nežinojo.

Pačios ieškovės pateiktais duomenimis, daikto trūkumus – variklio defektą galima pašalinti. Pagal specializuoto serviso pateiktą ieškovei pasiūlymą, tai galimai kainuotų mažiau nei sudaro daikto kainų, nurodytos skelbime ir sulygtos, skirtumas ir neženkliai daugiau, nei ketino pirkėjas investuoti į transporto priemonę prieš ją perparduodamas. Pažymėtina, kad pirkėjas nesikreipė į pardavėją ir reikalavimų sumažinti daikto kainą ar ištaisyti daikto trūkumus (kuriuos beje ankščiau išdėstytais motyvais turėjo ir galėjo numatyti) nepareiškė.

Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pagrindo sutarčiai nutraukti dėl esminio pažeidimo nėra. Darytina išvada, kad pirkėjas pirko daiktą iš asmens, kuris nėra profesionalus pardavėjas, savo rizika.

Ginčijant sandorį LR CK 1.80 str. pagrindu, būtina nurodyti (nustatyti) konkrečią imperatyvią įstatymo normą, kuriai sandoris prieštarauja. Kaip jau minėta jokios imperatyvios teisės normos nenustato, kokius kokybės reikalavimus turi atitikti ne naujas, naudotas anksčiau aprašytų duomenų daiktas. Pažymėtina, kad ir neveikiančių, sugedusių, nenaudojamų daiktų civilinė apyvarta nėra draudžiama. Šiuo atveju, byloje esančiais pačios ieškovės pateiktais įrodymais, transporto priemonė yra važiuojanti, ja naudotis galima, tačiau tai gali sąlygoti didesnes eksploatacines išlaidas. Nėra pagrindo pripažinti, kad šalių sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šalių sudarytas sandoris, galėtų būti pripažintinas niekiniu ar negaliojančiu kitais įstatyme numatytais pagrindais (LR CK 1.81 str. – 1.93 str.).

Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys atmestinas.

Tai neatima ieškovei teisės, savo lėšomis pašalinus įsigyto daikto trūkumus, reikalauti patirtų nuostolių atlyginimo. Teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose, todėl sandorio modifikavimo (pvz. kainos sumažinimo) klausimai nespręstini.

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutartimi ieškovės (tuo metu kreditorės) reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės (tuo metu skolininkės) IĮ „Agmeda“ turto areštas panaikintinos (LR CPK 150 str. 2 d.).

Ieškovas sumokėjo 482 Eur žyminį mokestį (161+321), 75,95 Eur sumą už defektų nustatymą, 94,71 Eur vykdymo išlaidų, 157,47 Eur kelionės sąnaudų ir patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atmetus ieškinį, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė patyrė 17 Eur išlaidų už dokumentų vertimą iš anglų, švedų į lietuvių kalbą, 700 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą detalizuojančią pažymą yra protingos ir neviršija maksimalių rekomenduojamų priteisti sumų. Atmetus ieškinį atsakovei jos patirtos išlaidos priteistinos iš ieškovo. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro mažiau nei rekomenduojama priteisti suma, todėl iš ieškovo valstybei nepriteistinos.

Atsakovė prašo skirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis – dėl nepagrįsto ieškinio. Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (LR CPK 95 str. 1 d.). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (LAT civilinė byla Nr. 3K-3-146/2013). Vien aplinkybė, kad ieškinys atmestas kaip nepagrįstas, nesudaro pagrindo išvadai dėl piktnaudžiavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268-270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės IĮ „Jurtoma“ 717 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei IĮ „Agmeda“.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-05-25 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės IĮ „Agmeda“ turto areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.