Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Danutei Rainienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams D. B. ir A. K. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės rūpybos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos faktinės aplinkybės

11. Byloje nustatyta, kad atsakovai D. B. ir A. K. yra nepilnamečio D. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai.

12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. S2-36414-984/2020 išduotas teismo leidimas paimti D. K. iš jo tėvų D. B. ir A. K.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

14. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005).

15. Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

16. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

17. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai tėvų valdžios savo nepilnamečiam sūnui neįgyvendina, t. y. yra nusišalinę nuo sūnaus priežiūros ir auklėjimo, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, nėra motyvuoti keisti gyvenimo būdo, šeimoje ilgą laiką nevyksta teigiami pokyčiai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 6 d. nutartimi išduotas teismo leidimas paimti D. K. iš jo tėvų D. B. ir A. K., o Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorės 2022 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 30-2739/22 D. K. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąja rūpintoja paskirta R. K. Pagal bylos duomenis, tėvai su vaiku negyvena, juo nesirūpina, ir nėra požymių, kad situacija artimiausiu metu galėtų keistis.

18. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. atsakovams buvo taikyta atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių paslaugos, sudarytas pagalbos planas, atsakovei (atsakovas šiame procese nedalyvavo) buvo nustatyti įsipareigojimai, kurių atsakovė ne(į)vykdė (2020 m. rugsėjo 16 d., 2020 m. spalio 12 d., 2021 m. spalio 15 d., 2022 m. sausio 7 d., 2022 m. gegužės 19 d. Pagalbos planai).

19. Remiantis byloje pateiktais duomenimis, atsakovė D. B. yra bausta administracine tvarka (2022 m. liepos 25 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus Nr. VVTAIT-ANR_I-3906-2022). Tarp atsakovės padarytų administracinių nusižengimų, be kita ko, yra motinos pareigų pažeidimai dėl nesirūpinimo vaiku. Tuo tarpu atsakovui A. K. yra taikyta baudžiamoji atsakomybė (2022 m. liepos 11 d. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį). Atsakovo padarytos nusikalstamos veikos – pasikartojusios nusikalstamos veikos, susijusios su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

20. Remdamasis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais teismo posėdyje, teismas daro išvadą, kad atsakovai yra visiškai nusišalinę nuo vaiko auklėjimo ir priežiūros. Atsakovai nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvų, teisių bei pareigų, nebendradarbiauja su pagalbą šeimai teikiančiais specialistais, nebendrauja su vaiku ir juo nesirūpina: atsakovas ne vienerius metus gyvena užsienyje, su vaiku susiekia tik nuotolinio ryšio priemonėmis, pagal trečiojo asmens paaiškinimus, ir šis bendravimas yra riboto pobūdžio, išlaikymo vaikui neteikia, paskutinį kartą skyrė vaikui pinigų prieš trejus metus (2022 m. lapkričio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 35 sek. – 43 min. 5 sek.; 44 min. 00 sek. – 44 min. 20 sek.), tuo tarpu atsakovė atsiliepime į ieškinį neginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių, kad ji neaugina sūnaus, juo nesirūpina ir nebendrauja, priešingai, atsiliepime į (patikslintą) ieškinį nurodė, kad su patikslinto ieškinio reikalavimais sutinka. Pagal bylos duomenis, vaikui jau yra (duomenys neskelbtini) metų, ir vaiku nuo kūdikystės rūpinosi (rūpinasi) trečiasis asmuo. Šie duomenys, vertinant sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovai nėra motyvuoti keisti susidariusios situacijos ir nesistengia susigrąžinti vaiko.

21. Teismas, atsižvelgdamas į visus byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad atsakovai vengia atlikti savo pareigas rūpintis, auginti ir auklėti vaiką, vaiku nesirūpina, ir objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti, nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovų D. B. ir A. K. tėvų valdžią jų nepilnamečiam sūnui D. K. (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

22. Sprendimas dalyje dėl tėvų valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

23. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Dėl nuolatinės rūpybos nustatymo ir rūpybos skyrimo

24. Vadovaujantis CK 3.256 straipsniu, nuolatinė globa (rūpyba) nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo šeimą, ir jų priežiūra, auklėjimas, teisių ir teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai.

25. Vienas iš vaiko nuolatinės globos nustatymo pagrindų – kai abiem tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų yra apribota tėvų valdžia (CK 3.257 straipsnio 6 punktas).

26. CK 3.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vaiko globa (rūpyba) nustatoma vadovaujantis šiais principais: geriausių vaiko interesų pirmumas; pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai ir kiti su vaiku emociniais ryšiais susiję asmenys, jeigu tai atitinka vaiko interesus; vaiko globa (rūpyba) šeimoje; brolių ir seserų neišskyrimas, išskyrus atvejus, kai tai pažeidžia vaiko interesus; vaiko aplinkos ir globos (rūpybos) vietos pastovumas.

27. Nepilnamečiam vaikui D. K. nustatyta laikinoji rūpyba, laikinąją rūpintoja paskirta trečiasis asmuo R. K. Ieškovės atstovės paaiškinimai bei kartu su ieškiniu pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo tinkamai atlieka savo pareigas, užtikrina nepilnamečio vaiko fizinį ir emocinį saugumą, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, nuolatinė rūpyba trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje atitinka vaiko interesus bei jau minėtus vaiko rūpybos nustatymo principus: geriausių vaiko interesų pirmumo, pirmumo teisę tapti globėjais (rūpintojais) turi vaiko giminaičiai (nagrinėjamu atveju – senelė), vaiko aplinkos ir rūpybos vietos pastovumo (D. K. globa trečiojo asmens gyvenamojoje vietoje nustatyta nuo 2020 m. lapkričio 9 d., rūpyba – nuo 2022 m. rugpjūčio 28 d., kaip minėta, faktiškai trečiasis asmuo vaiku rūpinasi nuo jo kūdikystės).

28. Taigi abiem tėvams apribojus tėvų valdžią, yra pagrindas nustatyti nepilnamečiam vaikui nuolatinę rūpybą (CK 3.251 straipsnio 1 dalis, CK 3.256 straipsnis, CK 3.257 straipsnio 6 punktas, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 20 straipsnio 2 dalis, CPK 407 straipsnis).

29. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad tinkamai rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, atstovauti ir ginti jo teises ir teisėtus interesus, sudaryti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (CK 3.248 straipsnis, CK 3.268 straipsnis) gali ir sutinka trečiasis asmuo – R. K. Trečiasis asmuo yra tinkamo amžiaus ir sveikatos būklės, nėra teista ar bausta, 2022 metais baigė globėjų (rūpintojų) įvadinius mokymus, viešoji įstaiga Pagalbos paaugliams iniciatyva parengė teigiamą išvadą dėl trečiojo asmens pasirengimo rūpintis vaiku. Kitų asmenų, kurie norėtų ir galėtų rūpintis nepilnamečiu vaiku, nėra. Nepilnametis D. K. 2022 m. rugpjūčio 26 d. davė rašytinį sutikimą, kad jo nuolatine rūpintoja taptų trečiasis asmuo R. K., tuo pareikšdamas savo nuomonę byloje (CK 3.183 straipsnio 3 dalis, 503 straipsnis). Todėl, vadovaujantis CK 3.249 straipsnyje įtvirtintais vaiko globos (rūpybos) nustatymo principais, ieškovės prašymas tenkintinas, nepilnamečiam vaikui D. K. nustatoma nuolatinė rūpyba, nepilnamečio vaiko rūpintoja ir gaunamų lėšų bei turto administratore skiriama R. K., nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatoma rūpintojos gyvenamojoje vietoje (CK 3.245 straipsnis, 3.251 straipsnio 2 dalis, 3.256 straipsnis, 3.257 straipsnio 6 punktas, 3.263 straipsnis, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnio 1 punktas, CPK 493 straipsnis).

30. Trečiajam asmeniui R. K. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ar artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą ir polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

31. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus; vaiko globėjas (rūpintojas) turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

32. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas (rūpintojas) ir tik vaiko interesais CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių turto administravimą, nustatyta tvarka (CK 3.275 straipsnis, CPK 504 straipsnio 4 dalis).

33. Nustačius nuolatinę globą (rūpybą), laikinoji nepilnamečio vaiko globa (rūpyba) baigiasi (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

34. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

35. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; kt.). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; kt.).

36. Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 40 punktas).

37. Nagrinėjamu atveju ieškovė, gindama vaiko interesus, prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 150 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Prašoma priteisti suma neviršija minėto orientaciniu pripažįstamo minimaliosios mėnesinės algos dydžio kriterijaus (730 Eur arba 549,65 Eur atskaičius mokesčius ir 275 Eur dalis tenkanti vienam iš tėvų (549,65 Eur / 2 = 274,83 Eur)), todėl vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais neturi būti įrodinėjama teikiant detalius įrodymus, pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui.

38. Kaip minėta, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo turtinei padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; ir kt.).

39. Nagrinėjamu atveju atsakovė sutiko su ieškovės reikalavimu priteisti iš jos 150 Eur išlaikymo dydį; atsakovo atstovė, nors atsiliepime į ieškinį buvo nurodžiusi, kad prašomas priteisti išlaikymas vaikui pablogintų atsakovo turtinę padėtį, tačiau teismo posėdyje su ieškiniu sutiko. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abu atsakovai yra darbingo amžiaus, duomenų, jog jiems būtų apribotas darbingumas, nėra, o ieškovės prašoma priteisti vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį skirtina suma yra daug mažesnė nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 nustatytas minimalusis darbo užmokestis, kuris laikomas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose ir galėtų patenkinti tik pačius būtiniausius vaiko poreikius, sprendžia, kad ieškovės prašymas tenkintinas – iš atsakovų priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, mokamas po 150 Eur kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės.

40. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

41. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

42. Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2, 5, 14 punktai). Atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą apriboti tėvų valdžią (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo patenkintas, iš atsakovės valstybės naudai priteistina 40,50 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (150 Eur x 12 mėn. x 0,03 proc. x 0,75 proc. = 40,50 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

43. Nagrinėjant civilinę bylą teisme patirta 26,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pagal bylos rezultatą, pusė šios sumos priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdamas į tai, kad ši suma – 13,44 Eur – viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 Eur (nauja redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), iš atsakovės valstybei priteistina 13,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

44. Atsakovas A. K. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. rugsėjo 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. KOR-C-2022-04229 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jo nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 406–407 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), motinos valdžią nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Neterminuotai apriboti atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nuolatinę rūpybą D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jo rūpintoja ir gaunamų lėšų administratore paskiriant R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nepilnamečio D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti kartu su rūpintoja R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) eurų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. liepos 29 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 40,50 eurų (keturiasdešimt eurų, 50 ct) žyminio mokesčio. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 13,44 Eur (trylika eurų, 44 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.