- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-03
- Bylos Nr.
- II-366-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01873-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. L.
- Institucija
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9189-2020 panaikinimo ir administracinės teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistas J. M. 2020 m. kovo 23 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. SAVAD-13-ANT_P-22913-2020 su administraciniu nurodymu (toliau – Protokolas) R. L. dėl to, kad jis 2019 m. gruodžio 18 d. 15.54 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8 punkto, I priedo 332 punkto reikalavimus bei padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje. R. L. administraciniu nurodymu buvo paskirta 15 Eur bauda, kurią pasiūlyta susimokėti iki 2020 m. balandžio 23 d. Iki šios dienos nesumokėjus baudos, nustatyta administracinės bylos nagrinėjimo data, laikas ir vieta (b. l. 12-14).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė J. I., išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą, nenustačiusi atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2020 m. birželio 15 d. priėmė nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-9189-2020 (toliau – Nutarimas), kuriuo R. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė administracinę nuobaudą – 60 Eur dydžio baudą (b. l. 6-7).
Šalies argumentai
R. L., nesutikdamas su priimtu Nutarimu, pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Nutarimą, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) gatvė prasideda nuo (duomenys neskelbtini) gatvės ir baigiasi ties (duomenys neskelbtini) gatve. Įvažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę yra ir iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Maždaug viduryje (duomenys neskelbtini) g. yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (KET 332), kuris matomas tik atvažiavus nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Atvažiavus iš (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. iki (duomenys neskelbtini) namo, draudžiamojo sustoti ženklo nėra. Minimu laikotarpiu, jis atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. pusės iki (duomenys neskelbtini) g., kur jokių draudžiančių sustoti kelio ženklų nebuvo ir pastatė automobilį. Dėl pastatyto automobilio gavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pranešimus dėl jam skirtų administracinių nuobaudų. Dėl neaiškumo ir kelio ženklinimo kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių ir gavo atsakymą, jog 2020 m. balandžio 28 d. ir 2020 m. gegužės 6 d. patikrinus esamą situaciją nurodytoje vietoje ties (duomenys neskelbtini) sankirta nustatyta, kad transporto priemonių vairuotojams, atvažiuojantiems nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, nėra kelio ženklo Nr. 332, draudžiančio sustoti ir stovėti. Tokiu būdu Nutarimu jam paskirta bauda už tai, kad nepastebėjo kelio ženklo, kuris yra kitoje gatvėje ir atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) g. pusės net nėra matomas. Nagrinėjamu atveju iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad negalėjo pastebėti kelio ženklo „Sustoti draudžiama“, atvažiuodamas į (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip KET pažeidimas ir neužtraukia administracinės atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į skundą prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir palikti galioti Nutarimą. Nurodo, kad Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta Protokolu ir surinkta medžiaga, nuobauda paskirta sankcijos už padarytą nusižengimą ribose. Pažymi, kad kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) įrengtas gerai vairuotojui matomoje vietoje, galioja toje pusėje, kurioje ir buvo pastatytas pareiškėjo automobilis „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). KET nenumato reikalavimo draudžiančius ženklus įrengti iš abiejų stovo pusių, kad jie būtų matomi ir iš priešingos krypties atvažiuojančioms transporto priemonėms. Kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju atvažiavimo iš kitos pusės, šio ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama. Kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartis Nr. AN2-117-419/2019). Teismų praktikoje pripažįstama, kad būdamas atidus vairuotojas, privalo stebėti kelio ženklus, laikytis jų reikalavimų ir nestatyti automobilio KET neleistinoje vietoje. Kiekvieno vairuotojo pareiga, paliekant automobilį, įsitikinti ar automobilį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip įvažiavo į automobilio stovėjimo vietą. Visi eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, Kelių eismo taisykles. Todėl R. L., kaip atidus ir rūpestingas eismo dalyvis, turėjo pareigą įsitikinti, kad sustoja ir palieka automobilį vietoje, kur pagal KET reikalavimus leidžiama tai daryti, tačiau akivaizdu, kad to nepadarė, vairuodamas automobilį „Volvo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis įvažiavo iš kitos pusės, neturi reikšmės administracinio nusižengimo, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu, kvalifikavimui bei nepaneigia pareiškėjo padaryto KET pažeidimo. Pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad jis yra gavęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyriaus išaiškinimą dėl, jo manymu, kelio ženklo įrengimo problematikos, savaime R. L. kaltės nepaneigia. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos eismo organizavimo skyrius pagal savo kompetenciją pareiškėjui pateikė tik informaciją apie kelio ženklų įrengimą.
Teismo posėdyje R. L. savo skundą palaikė, nurodė, jog skunde viskas išsamiai pasakyta. Paaiškino skundo prieduose pateiktą informaciją, kad įvažiuojant į sankryžą ir prasidedant (duomenys neskelbtini) g., ten kur jis įsuko, turėtų būti stovėjimą draudžiantis ženklas kairėje pusėje, tačiau ženklo ten nėra. 2019 m. gruodžio 18 d. vairavo automobilį ir atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) g., draudžiamų ženklų nepravažiavo, priparkavo automobilį ir mano, kad nieko nepažeidė. Nebuvo niekaip informuotas, kad pažeidė KET ir ateityje to nedarytų (nebuvo jokių informacinių lapelių), sužinojo tik po pusės metų, jog yra baudžiamas. Bandydamas išsiaiškinti situaciją, kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės Eismo priežiūros skyrių, kurio specialistas konstatavo, kad atvažiuojant nuo (duomenys neskelbtini) g. ženklo tikrai nėra. Mano, jog vadovaujantis teismų praktika, neturėtų būti baudžiamas, tą patį patvirtino ir viešosios tvarkos pareigūnai, kurie dirba tame rajone. Klausė šių pareigūnų, kodėl automobiliui nėra informacinių lapelių, kaip kitose, šalia esančiose gatvėse. Jam buvo atsakyta, kad toje vietoje nebaudžia, nes neteisingas ir dviprasmis ženklinimas. Pažymi, kad gatvė buvo nutiesta prieš 5 metus, o savivaldybės darbuotojai užuot baudę vairuotojus, matydami, jog situacija nesikeičia ir gatvė užstatyta automobiliais, nesiėmė situacijos tobulinimo veiksmų. Ženklas atsirado po 3 ar 4 savaičių, kai kreipėsi į Eismo priežiūros skyrių. Šiuo metu gatvė tuščia, pasitaiko vienas, kitas automobilis. Nuotraukas pateikė savivaldybė, nuotraukose užfiksuotas „Volvo“ automobilis yra jo. (duomenys neskelbtini) gatvėje gyvena jo sūnus, su kuriuo kartu naudojasi šiuo automobiliu, todėl kartais jam tenka važiuoti ar palikti automobilį sūnui. Prašymas savivaldybei buvo išsiųstas karantino metu, jis norėjo žodinio nagrinėjimo, bet buvo vis atidėliojama, buvo žadėta, kad bus žodinis nagrinėjimas, tačiau sekančią dieną gavo pranešimą, jog byla išnagrinėta raštu. Jam nebuvo suteikta galimybė apsiginti. Tikisi objektyvaus bylos nagrinėjimo, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, būtų aiškinami jo naudai, kad būtų paisoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 3 d. nutarties Nr. 2AT-6-788/2020, kurioje išaiškinta, kad ženklinimas turi būti aiškus ir aiškiai suprantamos leistinumo ribos.
Institucijos atstovas apie teismo posėdį buvo informuotas, tačiau į posėdį neatvyko, atsiliepime nurodė, kad Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvaus, todėl byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Skundas netenkinamas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas yra teisėtas, kai sprendimas priimtas laikantis ANK ir kitų teisės normų. Nutarimas yra pagrįstas, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe ir padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos bei kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
ANK 417 straipsnio 2 dalis nustato, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, kaltė pasireiškia tiek tyčia, tiek neatsargumu, todėl pažeidimui padaryti užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats sustojimas draudžiamoje vietoje (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-318-574/2020).
Žemesnės instancijos teismas
Kelių eismo taisyklių (KET) 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.
KET 8 punktas nustato, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, <...>. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu.
KET 1 priede numatyta, kad kelio ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse.
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių 130 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 332 „Sustoti draudžiama“ naudojamas transporto priemonių sustojimui ir stovėjimui uždrausti toje kelio pusėje, kurioje įrengiamas. Ženklas įrengiamas tame kelio ruože, kuriame sustojusios (stovinčios) transporto priemonės trukdo eismui ar kelia grėsmę eismo saugumui. Šis kelio ženklas draudžia transporto priemonėms sustoti (stovėti) toje kelio pusėje, kurioje jis įrengtas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas R. L. teigia, kad 2019 m. gruodžio 18 d. 15.54 val. vairuodamas automobilį „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jis atvažiavo iš (duomenys neskelbtini) sankryžos pusės ir paliko automobilį stovėti prie namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes sustoti draudžiančio ženklo Nr. 332 nematė ir jo nepravažiavo, kadangi šis ženklas matomas tik atvažiavus į (duomenys neskelbtini) g. iš (duomenys neskelbtini) g. pusės, tačiau teismas tokią R. L. versiją, kad „Sustoti draudžiančio“ kelio ženklo nematė, nes atvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos, iš kur šio ženklo nesimato, vertina kritiškai. Tokie R. L. paaiškinimai paneigti byloje surinktų duomenų analize. Iš nuotraukose užfiksuotos pažeidėjo automobilio „Volvo“ stovėjimo vietos (b. l. 18-21) matyti, kad automobilis pastatytas toje kelio pusėje, kurioje yra įrengtas sustoti draudžiantis kelio ženklas Nr. 332, pareiškėjo automobilis stovi antras eilėje, skaičiuojant nuo sustoti draudžiančio kelio ženklo, t. y. 4-5 metrai nuo draudžiančio kelio ženklo. Šis kelio ženklas įrengtas gerai matomoje vietoje, jo matomumas nėra ribojamas pašaliniais objektais. Tai, kad „Sustoti draudžiama“ kelio ženklas pritvirtintas iš kitos stovo pusės, nei kaip nurodo atvažiavo pareiškėjas, neleidžia daryti išvados, kad toks automobilio statymas vairuotojui yra leidžiamas. Pareiškėjas, net ir atvažiavęs iš (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. pusės, negalėjo nematyti apvalios formos ženklo ženklo, stovinčio už kelių metrų nuo jo automobilio stovėjimo vietos, todėl privalėjo įsitikinti koks tai kelio ženklas, ar jis nedraudžia automobilių stovėjimo. Transporto priemonės vairuotojo pareiga įsitikinti, kad automobilį palieka transporto priemonėms leidžiamoje stovėti vietoje kyla iš bendrųjų eismo dalyvių ir vairuotojo pareigų būti atsargiems, atidiems dalyvaujant eisme, realizuojant savo teisę naudotis keliais privalomai laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 4-9 punktai), tačiau pareiškėjas tokių reikalavimų nesilaikė, nebuvo atidus, neįsitikino, kad palieka automobilį stovėti draudžiamoje vietoje.
Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjo palikto stovėti automobilio stovėjimo kryptis, atsižvelgiant į pareiškėjo paaiškinimus, rodo, jog pareiškėjas turėjo apsukti automobilį prieš taip jį pastatant, todėl abejotina, kad jis atvažiavo iš kitos, nei nukreiptas ženklas pusės, taip pat abejotina, kad jis negalėjo šio ženklo matyti nei iš vienos pusės. Be to, paties pareiškėjo teigimu, jis dažnai atvažiuoja į (duomenys neskelbtini) g., kur gyvena jo sūnus, su kuriuo kartu naudojasi tuo pačiu automobiliu, todėl mažai tikėtina, kad pareiškėjui nebuvo žinoma, jog automobilio stovėjimas nurodytoje vietoje yra draudžiamas. Jis ne vieną kartą turėjo galimybę pastebėti šį kelio ženklą.
Aplinkybė, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Eismo organizavimo skyrių dėl kelio ženklų įrengimo problematikos, savaime nepaneigia pareiškėjo kaltės, nes šis skyrius pagal savo kompetenciją pareiškėjui pateikė tik informaciją apie kelių ženklų įrengimą. Taip pat pažymėtina, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332, išskyrus KET numatytas išimtis, yra imperatyvaus pobūdžio, todėl nepriklausomai nuo priežasčių, šiuo atveju – atvažiavimo iš kitos pusės, šio ženklo galiojimo zonoje sustoti (stovėti) draudžiama apskritai. Atkreiptinas dėmesys, kad kelio ženklai, ypač draudžiamieji, yra įrengiami būtent tose vietose, kuriose gali kilti pavojus kelių eisme dalyvaujančių transporto priemonių, pėsčiųjų saugumui, todėl laikytis KET yra privaloma, nepriklausomai nuo kiekvieno asmens subjektyvaus teisės aktų normų suvokimo (Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 26 d. nutartis Nr. AN2-117-491/2019). Tuo tarpu pareiškėjo pozicija, kad aptariamas draudžiamasis kelio ženklas Nr. 332 negalioja tiems vairuotojams, kurie atvažiuoja iš priešingos krypties, nei įrengtas ženklas, paneigtų šio kelio ženklo paskirtį.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių R. L. kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, t. y., kad automobilio „Volvo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. L. buvo neatidus ir pažeidė KET 8 punkto ir 1 priedo 332 punkto reikalavimus, kadangi sustojo ir, neįsitikinęs, kad kelio ženklas nedraudžia stovėjimo, paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 332 “Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.
Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020, kuria prašo vadovautis, kalbama apie tai, kad kelio ženklinimas turi būti aiškus, tačiau nurodyta byla savo faktinėmis aplinkybėmis skiriasi nuo nagrinėjamos, joje kalbama apie klaidinančius kelio ženklinimą ir kelio ženklus, kurie objektyviai galėjo suklaidinti atsakomybėn patrauktą asmenį. Tuo tarpu šioje byloje nusižengimo padarymo vietoje jokių pareiškėją galėjusių suklaidinti kelio ženklų nebuvo.
Išnagrinėjus R. L. administracinio nusižengimo bylą ir skundą, nebuvo nustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, R. L. ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas moka, turi galiojančių nuobaudų, todėl, įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į R. L. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka), teismas daro išvadą, kad Institucijos skirta bauda yra teisinga, paskirta ANK 417 straipsnio 2 dalies sankcijos ribose ir atitinka tokios nuobaudos vidurkį (60 Eur), todėl keisti ją nėra pagrindo.
Pažymėtina ir tai, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, matyti, jog dėl analogiško R. L. KET nusižengimo pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį buvo apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teisme išnagrinėta administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-318-574/2020 ir 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi R. L. skundas atmestas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Netenkinti R. L. skundo.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. birželio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-9189-2020 (ROIK: 20112391451) palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.