Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. D. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei Turto bankui, Varėnos rajono savivaldybės administracijai ir I. D., dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Varėnos rajono savivaldybės administracija ir I. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio nurodytu būdu, t. y., asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 d.). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 d., 4.70 straipsnio 1 d.). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 d., 4.26 straipsnio 2 d.). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnio nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 d. daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 d. nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2011 m. vasario 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Teisme nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, pateikti įrodymai ir teisiniai argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos įstatyme numatytos sąlygos nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas – J. D. įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 42,18 m², pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), 1991 m. statybos, esantį adresu (duomenys neskelbtini) – įgyjamosios senaties būdu (pagrindu).

Iš pateiktų duomenų matyti, kad 1990 m. kovo mėn. 21 d. Varėnos rajono liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 64 buvo įsteigtas Varėnos rajono garažų kooperatyvas „Ąžuolas“, patvirtintas kooperatyvo narių sąrašas. Varėnos rajono valdybos 1991-01-17 potvarkio Nr. 8-v sąraše įrašytas pareiškėjas. Įsteigus garažų kooperatyvą, 1991 m. ūkio būdu pareiškėjas pasistatė ir iki šiol naudojasi ir valdo garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini). Nuo statybos darbų pradžios pareiškėjas vienintelis nepertraukiamai valdė ir iki šiol tebevaldo minėtą garažą-boksą, gauna bei apmoka jo vardu išrašytas sąskaitas už žemės nuomą bei atliekų tvarkymą. Įgyvendindamas savo, kaip turto savininko teises, norėdamas įregistruoti priklausantį turtą viešajame registre, pareiškėjas kreipėsi dėl nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos parengimo, buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla.

Pareiškėjas naudojasi garažu Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Varėnos miesto statybos kooperatyvas „Ąžuolas“ niekada nebuvo įregistruotas juridinių asmenų registre, kas pagal CK 2.63 str. nuostatas laikytina, jog nebuvo (nėra) įsteigtas toks juridinis asmuo, t. y., neegzistuoja toks juridinis asmuo. Pareiškėjo naudojamas garažas, viešajame registre (NTRCDB) niekada nebuvo registruotas. Garažas, neturi bendrų patalpų, turi atskirą patekimą. Taigi, garažą pastačius ir perdavus pareiškėjui (nuo 1991 metų), jis naudojasi (valdo) jį iki šiol.

Per nepertraukiamą naudojimosi nekilnojamu turtu – garažu nuo 1991 metų, jokios valdžios institucijos, tame tarpe ir atsakingos už statybos priežiūrą, jokie kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, nėra pareiškėjui pareiškę jokių pretenzijų, reikalavimų dėl pastato (patalpų) naudojimo ar jo statybos neteisėtumo. Pareiškėjas atliko garažo kadastrinius matavimus, buvo sudaryta garažo kadastrinių matavimų byla. Nuo pat garažo įgijimo momento, t. y., nuo (duomenys neskelbtini) m. pareiškėjas garažą valdo kaip savo daiktą, juo naudojasi nepertraukiamai, jį prižiūri ir rūpinasi, pareiškėjas, kaip garažo naudotojas, apmokestintas atliekų tvarkymo mokesčiu, kurį moka, tretieji asmenys nėra pareiškę jokių pretenzijų į naudojamą garažą. Taigi pareiškėjas nebuvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu įgijęs nuosavybės teisių į garažą, todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, valdydamas jį, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai valdė nuo (duomenys neskelbtini)., t. y., daugiau kaip 30 metų laiko. Iki šios dienos, išskyrus pareiškėją, niekas garažu nesinaudojo ir nedisponavo jo nuosavybe, dėl jo nereiškė jokių pretenzijų.

Byloje įtraukti suinteresuoti asmenys taip pat nepateikė teismui jokių prieštaravimų dėl pareiškėjo pateikto prašymo, todėl laikytina, kad į minėtą nekilnojamąjį turtą pretenzijų nėra. Apie šios bylos nagrinėjimą buvo paskelbta specialiame interneto tinklalapyje CPK 532 str. nustatyta tvarka. Teisme nėra gauta pareiškimų su prašymu įtraukti suinteresuotus asmenis, kurie pretenduotų į pareiškėjo nurodytą turtą, neginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Šios aplinkybės rodo, kad garažas visą 30 metų laikotarpį buvo valdomas teisėtai, nes jo valdymas nebuvo įgytas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus ir jokie kiti asmenys iki šiol nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad pareiškėjas garažą būtų valdęs neteisėtai - pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys daugiau teisių už jį į pastatus neturi.

Aptarti argumentai patvirtina, kad egzistuoja visos kasacinio teismo praktikoje nurodytos sąlygos, sudarančios pagrindą patenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nustatymo, kad pareiškėjas nuosavybės teise įgijo aukščiau minėtą garažą.

Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, į tai, kad iki teismo posėdžio nebuvo ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas bei įvertinus visumą duomenų, pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.47 straipsnio 1 dalies 11 punktu, 4.68 - 4.71 straipsniais, CPK 530-533 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į garažo boksą su rūsiu Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažo plotas 42,18 m², pažymėjimas plane (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m. statybos, esantį adresu (duomenys neskelbtini), įgyjant jį valdant įgyjamąja senatimi.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.